Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. K., A. K. dėl įstatymų nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino, pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams, atnaujinimo, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo E. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams: sutuoktinei K. K. ir nepilnamečiui sūnui A. K.. Pareiškime nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra palikėjo E. K. kreditorė. Vadovaujantis VMI integruotos mokesčių apskaitos sistemos duomenimis palikėjas E. K. yra skolingas valstybės biudžetui 6 847,88 Eur mokestinės nepriemokos, kurią sudaro: 6 550,41 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 297,47 Eur šio mokesčio delspinigiai. Ši mokestinė prievolė susidarė už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities VMI 2018 m. lapkričio 28 d. išrašė pavedimą patikrinti E. K. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą. Vilniaus apskrities VMI 2019 m. sausio 31 d. pasirašė patikrinimo pažymą ir 2019 m. vasario 5 d. raštu išsiuntė E. K. sutuoktinei K. K.. Ši patikrinimo pažyma K. K. 2019 m. vasario 5 d. išsiųsta ir elektroniniu paštu, o taip pat ir 2019 m. vasario 7 d. klasikiniu paštu, ši pašto siunta 2019 m. vasario 11 d. įteikta K. K.. Peržiūrėjus Testamentų registro duomenis 2019 m. birželio 7 d. VMI nustatė, kad E. K. palikimo priėmėjai yra sutuoktinė K. K. ir nepilnametis sūnus A. K.. Palikimo priėmimo faktas 2018 m. lapkričio 22 d. įregistruotas registre. VMI 2019 m. birželio 10 d. K. K. išsiuntė raštą dėl skolos. Šis raštas buvo išsiųstas per mokesčių inspekcijos portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį. K. K. per „Mano VMI“ siūlomomis autentifikavimo priemonėmis yra patvirtinusi savo tapatybę ir 2019 m. birželio 10 d. šį raštą perskaitė. Šiuo raštu VMI informavo K. K. apie likusią nesumokėtą palikėjo E. K. 6 607,54 Eur skolą valstybės biudžetui. K. K. buvo paprašyta iki 2019 m. liepos 10 d. sumokėti skolą valstybės biudžetui. K. K. atsiuntė mokesčių inspekcijai atsakymą, kuriuo informavo, jog nesutinka su reikalavimu sumokėti skolą, kadangi ji apie sutuoktinio E. K. vykdytą veiklą nieko nežinojo, į ją nesikišo, o VMI praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditorinio reikalavimo pateikimui (pareiškimui). VMI nustatė, kad ji žinojo apie savo sutuoktinio E. K. vykdytą veiklą, pati aktyviai elektroniniu paštu, telefonu bendravo su mokestinį patikrinimą atlikusiais Vilniaus apskrities VMI specialistais. VMI 2019 m. liepos 15 d. raštu informavo K. K., kad apie jos sutuoktinio E. K. skolą, ji buvo informuota, jos neginčijo įstatymu nustatyta tvarka ir paragino sumokėti skolą geranoriškai iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. Iki nurodytos datos E. K. skola nebuvo sumokėta. VMI 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu pakartotinai paprašė K. K. padengti įsiskolinimą iki 2019 m. rugsėjo 20 d., įspėjo, kad jeigu skola nebus sumokėta, VMI kreipsis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo termino atnaujinimo. Minėtas laiškas 2019 m. rugsėjo 18 d. įteiktas K. K.. Šiuo atveju VMI tapo palikėjo E. K. kreditore tik po atlikto patikrinimo, kurio metu buvo priskaičiuotos papildomos nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių sumos, todėl mano, kad pareiškėjai nebuvo objektyvaus pagrindo realizuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui per tris mėnesius. Terminas pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes įsiskolinimas kreditoriui VMI atsirado tik po atlikto patikrinimo, kurio rezultatai buvo patvirtinti 2019 m. sausio 31 d. Tik atlikus mokestinį patikrinimą, gavus visus reikiamus patikrinimui atlikti duomenis ir medžiagą, apibendrinus tyrimo rezultatus ir juos įforminus tam tikrame dokumente, pareiškėja galėjo konstatuoti E. K. mokestinės nepriemokos egzistavimo faktą, o tuo pačiu ir reikalauti įvykdyti piniginę prievolę.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko pareiškime išdėstytą poziciją.

Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad E. K. buvo K. K. sutuoktinis, jis užsiėmė individualia veikla. E. K. žuvo autoįvykio metu (duomenys neskelbtini). Jo turtą paveldėjo jo sutuoktinė K. K. ir jų nepilnametis sūnus A. K.. Priimant palikimą, jokie sutuoktinio kreditoriai kreditorinių reikalavimų nereiškė. Jeigu būtų žinoma apie tai, kad jos vyras turi kreditorių ir šie kreditoriai savo reikalavimus jai ar notarui būtų pateikę per įstatymo nustatytą terminą, ji atsižvelgdama į palikėjo skolų dydį, gal būt būtų atsisakiusi priimti palikimą arba jį būtų priėmusi pagal aprašą. Kreditorių reikalavimai, pareikšti po nurodyto termino pasibaigimo, apsunkina jos padėtį ir sudaro galimybę tokiu būdu apgauti palikimą priėmusį įpėdinį. Šiuo nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo(duomenys neskelbtini). mirus E. K. ir baigėsi 2019 m. sausio 20 d. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo kreipėsi 2019 m. spalio mėnesį. Pareiškėja nuo pat E. K. mirties dienos žinojo, apie jo mirtį ir apie jo mokestines prievoles valstybei, nes kiekvieną mėnesį E. K. teikė mokesčių administratoriui nustatytos formos deklaracijas ir kiekvieną mėnesį mokėjo privalomuosius mokėjimus. Todėl pareiškėjai jau sekantį mėnesį po E. K. mirties buvo žinoma apie jo mokestinę skolą valstybei. Pareiškėja klaidina teismą, teikdama, kad įsiskolinimas kreditoriui atsirado tik po atlikto mokestinio patikrinimo. E. K. įsiskolinimas biudžetui susidarė ir pareiškėjai buvo žinomas jau 2018 m. lapkričio mėnesį, o taip pat pareiškėjai 2018 m. spalio mėnesį jau buvo žinoma ir aplinkybė, kad E. K. nėra gyvųjų tarpe, nes numirus mokesčių mokėtojui, šie duomenys yra automatiškai perduodami ir įtraukiami į VMI informacinę sistemą. Todėl mokestinis patikrinimas buvo atliekamas su tikslu tik patikrinti šios mokestinės skolos dydį ir pagrįstumą. Pareiškėja mokestinį patikrinimą pradėjo jau esant mirusiam E. K. ir su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams atnaujinimo kreipėsi praėjus beveik metams laiko nuo E. K. mirties. Prašo VMI pareiškimo dėl įstatymų nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams atnaujinimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjas E. K. mirė (duomenys neskelbtini) E. K. buvo suinteresuoto asmens K. K. sutuoktinis. Jis užsiėmė individualia veikla. Jo turtą paveldėjo jo sutuoktinė K. K. ir jų nepilnametis sūnus A. K.. Palikimo priėmimo faktas 2018 m. lapkričio 22 d. įregistruotas registre. Šiuo nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini) mirus E. K. ir baigėsi 2019 m. sausio 20 d. Priimant palikimą, jokie palikėjo kreditoriai kreditorinių reikalavimų nereiškė. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo kreipėsi 2019 m. spalio 8 d., praleidusi įstatymu nustatytą terminą, nurodydama, kad VMI tapo palikėjo E. K. kreditore tik po atlikto patikrinimo, inicijuoto 2018 m. lapkričio 28 d. ir atlikto 2019 m. sausio 31 d., kurio metu buvo priskaičiuotos papildomos nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių sumos, todėl pareiškėja mano, kad jai nebuvo objektyvaus pagrindo realizuoti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui per tris mėnesius.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas, nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu gali pratęsti šį terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Kai kreditorius, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Atsižvelgtina ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką, svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas.

Suinteresuoto asmens K. K. atstovas, nesutiko su pareiškėjos reikalavimu, nurodydamas, kad pareiškėja nuo pat E. K. mirties dienos žinojo apie jo mirtį (numirus mokesčių mokėtojui, šie duomenys yra automatiškai perduodami ir įtraukiami į VMI informacinę sistemą) ir apie jo mokestines prievoles valstybei, nes kiekvieną mėnesį E. K. teikė mokesčių administratoriui nustatytos formos deklaracijas ir kiekvieną mėnesį mokėjo privalomuosius mokėjimus, todėl pareiškėjai jau sekantį mėnesį po E. K. mirties buvo žinoma apie jo mokestinę skolą valstybei, o mokestinis patikrinimas buvo atliekamas su tikslu tik patikrinti šios mokestinės skolos dydį ir pagrįstumą. Sutiktina su suinteresuoto asmens atstovo pozicija, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, nors žinojo apie E. K. mirtį (duomenys neskelbtini), ko nepaneigė ir pati pareiškėja. Ji nesikreipė į notarą su pareiškimu apie esamą palikėjo kreditorių, nors turėjo tam visas galimybes. Sutiktina ir su palikėjo sutuoktinės K. K. teiginiu atsiliepime, kad jeigu ji būtų žinojusi, jog jos vyras turi kreditorių ir šie kreditoriai savo reikalavimus jai ar notarui būtų pateikę per įstatymo nustatytą terminą, tokia informacija būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Šiuo atveju ji tokios galimybės neturėjo. Pareiškėjos neaktyvumas, neoperatyvumas ir pasyvumas sudarė sąlygas tam, kad nebuvo laikomasi įstatymų reikalavimų laiku kreiptis į notarą su pranešimu apie palikėjo kreditoriaus egzistavimą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka svarbių aplinkybių reikšmės, nes jos priklausė nuo pačios pareiškėjos valios ir buvo jos kontroliuojamos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, nesant pagrindo pateisinti termino praleidimo daugiau nei 11 mėnesių priežasčių, konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė prašymo pagrįstumo, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuotas asmuo nepateikė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje susidarė 6,83 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 96¹ straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.