- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-230-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02482-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., A. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6674-835/2019 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys K. K., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti 2018 m. spalio 20 d. mirusio palikėjo E. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams: sutuoktinei K. K. ir nepilnamečiui sūnui A. K..
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja yra palikėjo E. K. kreditorė, nes E. K. yra skolingas valstybės biudžetui 6 847,88 Eur mokestinės nepriemokos, kurią sudaro: 6 550,41 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 297,47 Eur šio mokesčio delspinigiai. Ši mokestinė prievolė susidarė už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. VMI praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui, nes VMI tapo E. K. kreditore tik po atlikto patikrinimo, kurio rezultatai buvo patvirtinti 2019 m. sausio 31 d. Mano, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes tik po patikrinimo pareiškėja galėjo konstatuoti E. K. mokestinės nepriemokos egzistavimo faktą, o tuo pačiu ir reikalauti įvykdyti piniginę prievolę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo K. K. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai kitą mėnesį po palikėjo E. K. mirties turėjo būti žinoma apie jo mokestines prievoles valstybei, nes palikėjas kiekvieną mėnesį teikė mokesčių administratoriui nustatytos formos deklaracijas ir kiekvieną mėnesį mokėjo privalomuosius mokėjimus. Mokestinis patikrinimas buvo atliekamas su tikslu tik patikrinti šios mokestinės skolos dydį ir pagrįstumą. Pareiškėja mokestinį patikrinimą pradėjo jau esant mirusiam E. K. ir su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams atnaujinimo kreipėsi praėjus beveik metams laiko nuo palikėjo mirties.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad terminas kreditorių kreditoriniams reikalavimams pareikšti po E. K. mirties prasidėjo 2018 m. spalio 20 d. ir baigėsi 2019 m. sausio 20 d. Pareiškėja E. K. kreditore tapo tik po patikrinimo, inicijuoto 2018 m. lapkričio 28 d. ir atlikto 2019 m. sausio 31 d.
6. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, nors žinojo apie E. K. mirtį 2018 m. lapkričio mėnesį. Pareiškėja nesikreipė į notarą su pareiškimu apie esamą palikėjo kreditorių, nors turėjo tam visas galimybes. Pareiškėjos neaktyvumas, neoperatyvumas ir pasyvumas sudarė sąlygas tam, kad nebuvo laikomasi įstatymų reikalavimų laiku kreiptis į notarą su pranešimu apie palikėjo kreditoriaus egzistavimą. Teismo vertinimu pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka svarbių aplinkybių reikšmės, nes jos priklausė nuo pačios pareiškėjos valios ir buvo jos kontroliuojamos (CK 5.63 str. 4 d.).
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja prašė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti 2018 m. spalio 20 d. mirusio palikėjo E. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams: sutuoktinei K. K. ir nepilnamečiui sūnui A. K.. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nepripažindamas, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas;
1.2. Palikėjas E. K. vykdė individualią veiklą, iš kurios uždirbo pajamų. Palikėjas pajamų nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka ir neapskaičiavo mokėtinų mokesčių bei įmokų, kadangi iki mokesčių mokėtojo mirties ((duomenys neskelbtini)) nebuvo suėjęs individualios veiklos pajamų, gyventojų pajamų mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio deklaravimo terminas. 2018 m. lapkričio 28 d. VMI atliko palikėjo patikrinimą, kurio rezultatai buvo įforminti 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo pažyma Nr. (7 1 E) FR0681-9. Patikrinimo metu buvo apskaičiuota papildomai mokėtina į valstybės biudžetą mokestinė nepriemoka 6 847,88 Eur, kurią sudaro: 6 550,41 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 297,47 Eur šio mokesčio delspinigių;
1.3. K. K. apie palikėjo skolą pranešta 2019 m. birželio 10 d. raštu, kuriuo palikėjo skolą paprašyta sumokėti iki 2019 m. liepos 10 d. K. K. 2019 m. birželio 19 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad nesutinka su reikalavimu sumokėti skolą, kadangi ji apie sutuoktinio E. K. vykdytą veiklą nieko nežinojo. Pareiškėjai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad K. K. buvo žinoma apie palikėjo skolą, nes ji aktyviai elektroniniu paštu, telefonu bendravo su mokestinį patikrinimą atlikusiais VMI specialistais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2019 m. liepos 15 d. raštu informavo K. K. apie galimybę geranoriškai iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. sumokėti skolą, tačiau skola nebuvo sumokėta. 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu pareiškėja pakartotinai paprašė K. K. padengti įsiskolinimą iki 2019 m. rugsėjo 20 d., ir nurodė, kad skolos nesumokėjus, pareiškėja kreipsis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo termino atnaujinimo;
1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nuo pat E. K. mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) žinojo apie jo mokestines prievoles valstybei, kad pareiškėja turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą dar nepasibaigus vykdytam patikrinimui ir nežinant galutinės neįvykdytų prievolių sumos. Pareiškėja palikėjo kreditore tapo tik po atlikto patikrinimo, kurio metu buvo priskaičiuotos papildomos nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių sumos, dėl ko pareiškėjai nebuvo objektyvaus pagrindo realizuoti CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintos teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Po atlikto mokestinio patikrinimo, įsiteisėjus patikrinimo pažymai ir atsiradus mokestinei nepriemokai, atsirado realus pagrindas pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui. Pažymėtina, kad dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną (2016 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016);
1.5. Pareiškėja 2019 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į palikėjo sutuoktinę dėl skolos sumokėjimo, tačiau ši skolą mokėti atsisakė. Apelianto nuomone, šiuo atveju terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, kadangi mokestinė nepriemoka atsirado tik po atlikto patikrinimo, kurio rezultatai buvo patvirtinti 2019 m. sausio 31d. patikrinimo pažyma. Tik praėjus šios pažymos apskundimo terminui, atsirado realus pagrindas pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui. Pažymėtina, kad dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną (2016 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016);
1.6. Tik atlikus mokestinį patikrinimą, gavus visus reikiamus patikrinimui atlikti duomenis ir medžiagą, apibendrinus tyrimo rezultatus ir juos įforminus tam tikrame dokumente, pareiškėja galėjo konstatuoti mokestinės nepriemokos egzistavimo faktą, o tuo pačiu ir reikalauti įvykdyti piniginę prievolę (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-922-260/2015);
1.7. Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjos neaktyvumas ir pasyvumas sudarė sąlygas tam, kad nebuvo laikomasi įstatymo reikalavimų laiku kreiptis į notarą su pranešimu apie palikėjo kreditoriaus egzistavimą. Po atlikto patikrinimo pareiškėja elgėsi aktyviai, siuntė informacinius raštus įpėdinei, informuodama apie skolą, o jai nesutikus mokėti įsiskolinimo kreipėsi į teismą dėl procesinio termino atnaujinimo;
1.8. K. K. palikimą priėmė praėjus mėnesiui po palikėjo mirties, kai buvo likęs pakankamai ilgas laiko tarpas kreditoriniam reikalavimui išviešinti. Įstatyme neįtvirtinta palikėjo kreditorių pareiga savo reikalavimus pareikšti anksčiau, negu įpėdiniai priims palikimą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. K. prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Pareiškėja klaidina teismą, teikdama, kad įsiskolinimas pareiškėjai atsirado tik po atlikto mokestinio patikrinimo. Pareiškėja nuo pat E. K. mirties dienos žinojo, apie jo mirtį ir apie jo mokestines prievoles valstybei, nes kiekvieną mėnesį palikėjas teikė mokesčių deklaracijas ir kiekvieną mėnesį mokėjo privalomuosius mokėjimus;
2.2. Pareiškėja elgėsi pasyviai, nes su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams atnaujinimo kreipėsi praėjus beveik metams laiko nuo E. K. mirties. Pareiškėja, žinodama apie E. K. mirtį, neskatino greitesnės jo mokestinio patikrinimo eigos, nors žinojo, kad patikrinimą pradeda jau po jo mirties;
2.3. Jei suinteresuotam asmeniui būtų žinoma apie palikėjo skolą, ji būtų palikimo nepriėmusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo reikalavimui įpėdiniams priėmusiems palikimą pareikšti.
11. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio 1 dalies paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.
13. Teismas gali pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Kai kreditorius, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Atsižvelgtina ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką, svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjas E. K. mirė (duomenys neskelbtini). E. K. palikimą priėmė: 2018 m. lapkričio 20 d. K. K. ir 2019 m. vasario 27 d. A. K.. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas E. K. kreditoriams jo palikimą priėmusiems įpėdiniams K. K. ir A. K. pareikšti pasibaigė 2019 m. sausio 20 d. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino E. K. įpėdiniams kreditoriniam reikalavimui pareikšti kreipėsi 2019 m. spalio 8 d. Pagrindine termino praleidimo priežastimi pareiškėja nurodė aplinkybę, kad iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pareiškėjai nebuvo žinomas kreditorinio reikalavimo dydis. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. pareiškėja atliko palikėjo patikrinimą, kurio rezultatai buvo įforminti 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo pažymoje Nr. (7 1 E) FR0681-9. Patikrinimo metu buvo apskaičiuota 6 847,88 Eur palikėjo mokėtina į valstybės biudžetą mokestinė nepriemoka.
15. Atsižvelgiant į šios nutarties 13-ame punkte pateiktą išaiškinimą, nagrinėjamu atveju vertintinos termino eigos metu, t. y. nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d., pareiškėjos nurodytos aplinkybės. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. lapkričio 28 d. pavedimo, kuriuo pareiškėjos darbuotojui pavedama atlikti E. K. mokesčių ir įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, matyti, kad pavedime nurodyta mokestinį patikrinimą pradėti 2018 m. lapkričio 28 d. ir baigti 2019 m. sausio 28 d. Pavedimą atlikti patikrinimą priėmė pareiškėjos teritorinis padalinys. Pavedime yra įvardinta ir E. K. mirties data – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra valstybės institucija, atsižvelgiant į jos atliekamas funkcijas, turi pakankamai kompetentingų su teisiniu išsilavinimu darbuotojų. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma aplinkybė, kad įstatymo nustatyta termino pabaiga palikėjo E. K. skolai nustatyti ir kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti yra 2019 m. sausio 20 d., todėl E. K. mokesčių sumokėjimo patikrinimas turėjo būti baigtas iki minėto termino pabaigos. Pažymėtina ir tai, kad patikrinimo termino nustatymas ir palikėjo skolos įforminimas priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios, kadangi pareiškėjai priklausančio padalinio pavedimu ir buvo nustatytas patikrinimo terminas.
16. Pareiškėja nei pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių E. K. patikrinimas negalėjo būti baigtas anksčiau, t. y. iki 2019 m. sausio 20 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, patikrinimą pradėjusi 2018 m. lapkričio 28 d., turėjo pakankamai laiko jį užbaigti ir nustatyti palikėjo skolą valstybei iki CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos. Pareiškėja teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo K. K. žinojo apie pareiškėjos pradėtą palikėjo patikrinimą (CPK 178 str.). Byloje yra pateiktas pareiškėjos susirašinėjimas elektroniniais laiškais su K. K., kuris vyko jau po atlikto patikrinimo ir po jo įforminimo.
17. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, t. y. nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d., negali būti vertinamos kaip nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjai laiku pareikšti reikalavimą E. K. įpėdiniams.
18. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja apie E. K. skolą K. K. pranešė 2019 m. birželio 10 d. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji ėmėsi priemonių geranoriškai išsireikalauti skolą iš K. K. nelaikytinos svarbiomis priežastimis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui atnaujinti, kadangi nurodyti pareiškėjos veiksmai buvo atlikti jau pasibaigus minėtam įstatymo nustatytam terminui. Pareiškėjai nebuvo kliūčių siekti geranoriško skolos sumokėjimo bei kartu pareikšti reikalavimą E. K. įpėdiniams CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014).
20. Pareiškėjos nurodytoje Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-922-260/2015, kurioje atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti, nustatytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Civilinėje byloje Nr. 2S-922-260/2015 nustatyta, kad mokestinis patikrinimas palikėjo skolai nustatyti buvo pradėtas palikėjui dar gyvam esant, įrodyta, kad palikėjo įpėdiniams buvo žinoma apie palikėjo mokestinį patikrinimą dar iki šiems priimant palikimą. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Pareiškėjos nurodyta teismų praktika nagrinėjamai bylai precedento galios neturi.
21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti atnaujinimo, iš esmės priėmė teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.