Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo nutarimu L. V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 5 d., apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 1.97‰) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

E. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

L. V. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 129 str. numatytus pažeidimus. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą pakeisti ir netaikyti automobilio konfiskavimo, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą tik toje dalyje, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ str.).

Pagal ATPK 129 str. transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones – užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliantas pagrįstai teigia, kad ATPK 129 str. sankcijoje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, yra ne privaloma, o alternatyvi nuobauda, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 str. pažeidimą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuo­sa­vy­bės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y., teisės pažeidėjas automobilį valdė ar naudojo netei­sė­tai. Taigi, netaikydamas byloje trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfis­ka­vi­mo, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad automobilis, kuriuo L. V. padarė ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, buvo paimtas ir naudotas prieš jo savininko E. G., valią. Konfiskuoto automobilio savininkas E. G. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pažeidimo padarymo dieną buvo išgėręs, automobilio rakteliai buvo palikti automobilio užvedimo spynelėje ir jis jam priklausančiame automobilyje miegojo, kai automobilį vairavo L. V.. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. G. neužtikrino, kad L. V. neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, nesėstų prie automobilio vairo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad E. G. nedavė leidimo L. V. naudotis jam priklausančiu automobiliu, nepatvirtina, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-745-290/2012, 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-640-397/2013 ir t. t.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Aplinkybė, kad E. G. paliko automobilio raktelius automobilio užvedimo spynelėje, o pats pažeidimo padarymo metu automobilyje miegojo, t.y., buvo jo viduje, tik patvirtina, kad automobilio savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nepasirūpino, jog jam priklausančiu automobiliu nepasinaudotų asmuo, anksčiau baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir (arba) esant neblaiviam. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra jokio pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, E. G. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažintina, kad transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

E. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė jam reikalinga dėl šeimyninių aplinkybių (augina du mažamečius vaikus) bei vykti į darbą, negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis nekonfiskuoti transporto priemonės.

Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas ir jo šeima nėra atsakingi už L. V. padarytą teisės pažeidimą, atmetami kaip nepagrįsti. E. G. patiriami nepatogumai yra jo nerūpestingo elgesio pasekmė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl daikto savininkas gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4264/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimą nepakeistą ir E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.