Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-875-876/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2-875-876/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
V. R.
Trečiasis asmuo
A. R.
Advokatai
Romaldas Petras Damušis, Irena Haase
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-875-876/2014Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00675-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1., 116.4.(N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, atsakovui V. R., jo atstovei advokatei Irenai Haase, trečiajam asmeniui A. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui V. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. D. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. R. jo nepilnamečio sūnaus M. R. išlaikymą, mokamą nuo ieškinio padavimo dienos periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį iki M. R. pilnametystės. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas menkai prisideda išlaikant sūnų, per keturiolika metų nuo išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė jos ir atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas dabar dirba R. A. firmoje (duomenys neskelbtini), jo pajamos padidėjo – jis gauna pastovų garantuotą atlyginimą. Jos pajamos yra labai mažos, nors ji yra įregistravusi savo verslą – kirpyklą, tačiau kaimo sąlygomis šis verslas kol kas duoda daugiau išlaidų, negu pajamų. Ji augina ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus iš antrosios santuokos – 12 metų amžiaus S. D. ir 8 metų amžiaus D. D.. Sūnui M. užaugus, atsirado papildomų jo išlaikymo išlaidų: vaikas ruošiasi studijoms ir aktyviai lanko keletą būrelių, iš kurių 3 mokami. Papildomiems užsiėmimas lankosi pas mokamą korepetitorių. Įtakos vaiko išlaikymui dėl pasikeitusių kainų ir gyvenimo sąlygų turi infliacija bei pragyvenimo lygio smukimas. Atsakovas iki šiol sūnaus išlaikymui moka po 125 Lt, bet už tokią sumą vaiko išlaikyti neįmanoma. Paprašytas padėti papildomai, atsakovas atsikalbinėja ir tyčiojasi, kad sūnus jau turi užsidirbti pats. Dėl nurodytų aplinkybių sūnaus išlaikymui būtinos didesnės išlaidos. Paskaičiavo, kad vaiko išlaikymui būtina per mėnesį virš 900 Lt. Atsakovas 14 metų nereguliariai mokėjo itin mažą sumą – 125 Lt per mėnesį, atsakovas geranoriškai nesutinka mokėti vaiko išlaikymui didesnę sumą. (b.l. 2-3).

Atsiliepimas

Atsakovas V. R. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka mokėti per mėnesį vaiko išlaikymui po 200 Lt per mėnesį, nes turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi išlaikyti. Vaikai yra mokyklinio amžiaus, todėl jų poreikiai yra panašūs kaip ir sūnaus M. Jų minimaliems poreikiams patenkinti jis skiria apie 200-250 Lt per mėnesį kiekvienam, todėl mano, kad ir sūnui M. R. turėtų užtekti jo siūlomo dydžio išlaikymo. Jo šeimos pajamos yra apie 1500 Lt, gauna dar apie 200 Lt socialinę pašalpą, nes yra socialiai remtina šeima. Šiuo metu pajamos yra itin mažos, vos užtenka pragyvenimui, turtinė padėtis yra sunki. Be to, turi problemų su sveikata, jo sutuoktinė taip pat turi sveikatos sutrikimų ir tai susiję su papildomomis išlaidomis sveikatai gydyti. Su sūnumi M. R. nuolat bendrauja, santykiai yra geri. Nepaisant to, kad moka priteistą išlaikymą, ne kartą yra jam pirkęs rūbų, avalynę. Ieškovė nurodo padidintus M. poreikius ir reikalauja per daug lėšų sūnaus išlaikymui. Jos turtinė padėtis yra geresnė nei jo, todėl ji gali finansiškai daugiau remti sūnų. Jis ir jos sutuoktinė A. R. dirba, tačiau jų gaunami uždarbiai yra minimalūs ir jų vos užtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti. Susirasti papildomą darbą neturi galimybių. (b.l. 20-21).

Trečiasis asmuo A. R. atsiliepime nurodė, kad prašomo išlaikymo dydžio jos vyras mokėti negali, nes jie turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi išlaikyti. Dabartinė jų finansinė padėtis leistų mokėti vaikui po 200 Lt per mėnesį. Jų šeimos pajamos yra 1500 Lt dar gauna apie 200 Lt socialinę išmoką, nes yra socialiai remtina šeima. Turtinė padėtis yra sunki, jie su vyru turi sveikatos problemų, todėl dalį gaunamų pajamų išleidžia gydymui. Jos vyras ne kartą yra pirkęs sūnui M. rūbų. Kadangi ir pati augina du mokyklinio amžiaus vaikus, mano, kad ieškovė nurodo padidintus M. poreikius ir reikalauja per daug lėšų sūnaus išlaikymui. Ji su vyru yra dirbantys asmenys, tačiau jų gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Susirasti papildomą darbą jie neturi galimybių. Todėl mano, kad siūlomas išlaikymas M. R. po 200 Lt per mėnesį atitinka realias jų šeimos galimybes. Didesnės sumos vyras mokėti negalėtų, nes tuomet nukentėtų kitų dviejų nepilnamečių vaikų interesai, nes jie nebeturėtų finansinių galimybių juos patenkinti. (b.l. 58-59).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės teigimu atsakovas jau metus laiko nepalaiko ryšio su sūnumi, nesidomi berniuko veikla, nei sveikata. Moteris teigė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui mokėdavo po 125 Lt, tačiau paprašytas papildomų pajamų, jis nuolat pasityčiodavo ir atsisakydavo, motyvuodamas tuo, kad pats neturi pinigų. Moteris nurodė, kad augant M. didėjo ir berniuko poreikiai. Šiuo metu nepilnametis lanko „(duomenys neskelbtini)“ būrelį, bet netolimoje ateityje planuoja lankyti lotynų šokius. Ieškovės teigimu, berniukas uoliai ruošiasi būsimoms studijoms, M. jau reikalingi akiniai, kuriuos ruošiasi užsakyti, bei kurie atitinkamai nemažai kainuos. Atsakovas nurodė, kad jis tikrai neturi galimybių teikti tokį išlaikymą, koks nurodytas ieškinyje, kadangi jo pajamos yra labai mažos ir jis turi išlaikyti dar savo dabartinę šeimą. Atsakovo nuomone, jo santykiai su sūnumi yra normalūs. Berniukas pas jį paskutinį kartą buvo atvykęs šių metų rugpjūčio mėnesį. Vyro teigimu, sūnus pas jį svečiuotųsi ilgiau, tačiau nepilnamečiui nebūna ką veikti, nes jo visi draugai (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad be teikiamo išlaikymo jis taip pat ne kartą berniukui yra nupirkęs drabužių, bei mokslams reikalingų priemonių. Vyras teigė, kad ieškiniui prieštarauja iš dalies. Jis sutinka teikti didesnį išlaikymą, tačiau tikrai ne 450 Lt. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka teisėtus vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės:

Iš gimimo liudijimo matyti, kad M. R. yra V. R. sūnus (b.l.10).

Matinės pajamų deklaracijos kopija parodo R. D. pajamas (b.l.11-12).

Pažyma apie šeimos sudėti, vaikų gimimo liudijimai parodo, kad ieškovės šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai (b.l.15, 17).

R. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso patalpos – kirpykla, žemės sklypas, gyvenamasis namas (b.l. 4250)

Pažyma apie šeimos sudėti, vaikų gimimo liudijimai parodo, kad atsakovo šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai (b.l.22-26).

Pažyma iš Socialinės paramos skyriaus patvirtina, kad A. R. gauna socialinę pašalpą. (b.l. 27).

Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį parodo, kad V. R. pajamos yra apie 1000 Lt (b.l. 30).

Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį parodo, kad A. R. pajamos yra apie 340 Lt (b.l. 31).

V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 36-37, 51-53).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2000 m. liepos 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutarimu iš V. R. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. R., po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 (vieno) minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį. (b.l. 6). Kaip matyti išlaikymas vaikui buvo priteistas, kai šis buvo 3 metų amžiaus. Šiuo metu vaikui yra 17 metų, kas akivaizdžiai leidžia suprasti, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę. Ankstesniu sprendimu vaikui buvo priteistas minimalus išlaikymas, tuo tarpu atsižvelgiant į žymiai pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, akivaizdu, kad ankstesnio dydžio išlaikymas negali patenkinti vaiko net minimalių poreikių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas keisti išlaikymo dydį, o ieškovė R. D. pagrįstai kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė teismui pateikė paskaičiavimus, kuriuose nurodoma, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 900 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog jos pajamos yra apie 400-500 Lt, jos šeimos pajamos apie 4000 Lt, atsakovas nurodė, kad jo atlyginimas yra 1000 Lt, jo šeimos pajamos - 1700 Lt. R. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo pastatą – kirpyklą, žemės sklypą, gyvenamąjį namą, V. R. – butą. Teismo posėdžio metu atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad jie turi sveikatos sutrikimų, pateikė medicininius išrašus, tačiau kaip patys nurodė, nedarbingumas jiems nėra nustatytas. Trečiasis asmuo teigė, kad ji yra silpnos sveikatos, tačiau nenurodė objektyvių priežasčių, dėl ko neturi nustatyto nedarbingumo, todėl teismas nelaiko šių aplinkybės esminėmis, kuri įtakotų atsakovo šeimos gaunamų pajamų dydį. Atsakovas teigė, kad jo profesija yra šaltkalvis, jis remontuoja automobilius, tačiau geriau apmokamo darbo jis negali susirasti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ji dėl sveikatos sutrikimų negali pilnai dirbti, todėl dirba tik po kelias valandas. Tačiau teismas taip pat šių aplinkybių nelaiko esminėmis, nes atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad negali susirasti geriau apmokamo darbo, o trečiajam asmeniui nėra nustatytas nedarbingumas, tad laikytina, kad tai yra jų pačių apsisprendimas, kuriuo negali būti pateisinamas išlaikymo dydžio mažinimas. Abejones dėl atsakovų šeimos finansinės padėties kelia ir tai, kad nors ir būdama socialiai remtina šeima, tačiau jie nesikreipė dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos, o turėjo lėšų apmokėti juos atstovaujančio advokato pagalbai.

Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių ar mažas pajamas gaunančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo arba nepakankamą turėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba ir jo pajamos yra apie 1000 Lt. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti didesnį atlygį ar papildomų pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Atsakovas nurodė, kad dėl prastos ekonominės situacijos šalyje galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios, tačiau atsižvelgiant į atsakovo profesijos paklausumą, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamiesi teismas galėjo spręsti, kad jis siekė susirasti geriau apmokamą darbą, laiko, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu, minėta, atsakovas neįrodė, kad ekonominė situacija šalyje turi įtakos atsakovo galimybei susirasti papildomų pajamų. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Kaip matyti abi šalys nuosavybės teise valdo gyvenamąjį būstą, tačiau ieškovės būstas yra vertingesnis, abu turi pajamas, abu augina dar po du nepilnamečius vaikus, tačiau iš turimo nekilnojamojo turto, ieškovo ir atsakovo šeimų pajamų dydžių, darytina išvada, kad ieškovės padėtis yra nežymiai geresnė.

Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra apie 900 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį, į tai, kad abiejuose šeimose auga dar po du nepilnamečius vaikus, teismas konstatuoja, jog R. D. nurodyta poreikių patenkinimo suma, neatitinka tėvų turtinės padėties. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į šalių turtinę ir šeimyninę padėtį, teismas mano, kad remiantis vaiko interesų ir tėvų turtinės padėties derinimo principu, vaiko būtiniems poreikiams patenkinti nustatytinas 600 Lt išlaikymo dydis.

Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad R. D. privalo užtikrinti vaiko gyvenamąjį būstą, ji yra įpareigota kasdien rūpintis vaiku, kam yra skiriama didelė dalis laiko, atitinkamai sumažėja jos galimybės dirbti bei gauti papildomų pajamų. Atsižvelgiant į tai, nors teismas konstatavo, jog ieškovės finansinė padėtis yra nežymiai didesnė, teismas konstatuoja, jog paskirstant išlaikymo dydį, šalių išlaikymo dydžio dalys turi būti po 300 Lt.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. D..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys patenkinta iš dalies, tai yra patenkinta 67 proc. reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Tenkinant ieškinį, į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 14,88 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims, paskirstant jas taip: iš ieškovės - 4,96 Lt, ir atsakovo – 9,92 Lt. Žyminis mokesčio dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į reikalavimų dydį. Kadangi išlaikymo dydis padidintinas 180 Lt, ir vaikui pilnametystė sueis po metų nuo ieškinio padavimo dienos, tad nustatytina suma yra 2600 *0,03=64,8 Lt. Nuo žyminio mokesčio ieškovė atleistina, o iš atsakovo priteistinas 108 Lt žyminis mokestis (64,8*0,67=43,42 Lt).

Taip pat ieškovė prašo priteisti patirtas 450 Lt advokato išlaidas, o atsakovas prašo priteisti 750 Lt advokato pagalbai apmokėti. Atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei priteistina 300 Lt iš atsakovo, o atsakovui priteistina 250 Lt iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -270str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 28 d. sprendimu M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2014-06-27 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po tris šimtus litų (300 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti ieškovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. R. tris šimtus litų (300 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. D. patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės R. D. du šimtus penkiasdešimt litų (250 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. R. patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. R. devynis Lt 92 cnt. (9,92 Lt) ir iš ieškovės R. D. keturis Lt 96 cnt. (4,96 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo V. R. keturiasdešimt tris Lt 42 cnt (43,42 Lt) žyminio mokesčio, į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė