Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. D. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1589-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centras specialistės V. S. 2024 m. spalio 31 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1589-2024, E. D. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 700 Eur bauda, dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybės įmonės Registrų centras specialistės V. S. 2024 m. spalio 31 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1589-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), E. D. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 700 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad E. D. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teismas pažymi, kad Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Ši prievolė turi būti užtikrinama, nepriklausomai nuo vadovo ligos, nedarbingumo, šeiminių aplinkybių, komandiruočių, arešto ar kitų priežasčių, t. y. vadovas privalo užtikrinti, kad jam negalint, tai atliktų kiti jo įgalioti asmenys. Tokių asmenų nepaskyrimas rodo vadovo nerūpestingumą, vykdant įstatymo reikalavimus. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau –Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad Pareiškėjui Institucijos inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas tinkamai, tačiau darytina išvada, kad E. D. paskirta administracinė nuobauda įvertinus visas bylos aplinkybes yra neproporcinga jo padarytam administraciniam pažeidimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog E. D. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, o nuo 2023 m. gruodžio 20 d. yra įkalintas, todėl veiklos nevykdo bei neturi prieigos prie elektroninio pašto adresų bei kitų informacinių sistemų, būtinų siekiant įgyvendinti jam kaip Bendrovės vadovui įstatymais keliamus reikalavimus, parodo, kad Pareiškėjo kaip Bendrovės vadovo veiksmuose nėra piktybiškumo požymių, atsižvelgiant į tai, kad asmens galimybės nuo įkalinimo dienos yra apribotos. Tuo remiantis darytina išvada, kad Pareiškėjo galimybės užtikrinti Bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą laiku buvo objektyviai apribotos, ši aplinkybė pripažintina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą pareiškėjui E. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 233 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskirti švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjo E. D. skundą patenkinti iš dalies.

VĮ „Registrų centras“ specialistės 2024 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1589-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeisti, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, E. D. paskirti švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Valstybės įmonei Registrų centras.

700 eurų, sumokėtus Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip baudą, grąžinti E. D.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.