- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-775-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09373-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Trukmė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Aremesta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Woodteka, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorine ligoniu kasa, Kauno vandenys, Infomedia, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, Ignitis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančio fizinio asmens V. K. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą ir Kauno teritorinės ligonių kasos prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjui V. K. (toliau – ir pareiškėjas) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nustatytas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti (nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 26 d.). Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjo kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teisme 2021 m. sausio 6 d. gautas bankrutuojančio V. K. bankroto administratorės prašymas patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. K. mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodoma, kad 2021 m. sausio 4 d. įvyko pirmasis bankrutuojančio V. K. kreditorių susirinkimas, kuriame svarstytas mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas, tačiau kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui. Kreditoriai jokių pastabų dėl paruošto mokumo atkūrimo plano projekto nepateikė. Kadangi kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui nenurodydami jokių priežasčių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalimi, bankroto administratorė mokumo atkūrimo planą teikia tvirtinti teismui. Taip pat nurodo, kad mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ nustatytus reikalavimus, jame nustatytos priemonės yra įgyvendinamos, numatytos išmokos kreditoriams, bankroto administratorei ir būtinųjų poreikių tenkinimui yra protingo dydžio, užtikrina kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrą.
3. Teisme 2021 m. sausio 25 d. gautas suinteresuoto asmens Kauno teritorinės ligonių kasos prašymas nutraukti V. K. bankroto bylą, o netenkinus prašymo, mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimo klausimą, prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Kauno teritorinė ligonių kasa ir V. K. 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dalimis sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, sudarydamas šią sutartį, pareiškėjas nepranešė, kad 2020 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad ji gavo informaciją apie tai, jog V. K. 2020 m. birželio 18 d. sužalojo R. P., kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė prašymą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu ir pateikė civilinį ieškinį dėl 5 498,16 Eur žalos atlyginimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tikina, kad Kauno teritorinė ligonių kasa nebūtų sudariusi minimos sutarties, kadangi vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo po 3 metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nebūtų nurašomi. Be to, V. K. skoliniai įsipareigojimai sudaro 12 048,55 Eur, todėl vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktu ši bankroto byla turėtų būti nutraukta, kadangi V. K. nelaikytinas nemokiu. Taip pat V. K. mokumo atkūrimo plane yra nurodyta, kad planuojama gauti 150 Eur pajamų vykdant individualią veiklą, tačiau FABĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad taip pat turi būti nurodyta, kokios lėšos yra reikalingos šiai veiklai vykdyti, kokia dalis individualios veiklos pajamų bus skiriama mokesčiams sumokėti. Pažymi, kad Kauno teritorinei ligonių kasai nėra žinoma, kokia suma buvo sumokėta bankroto administratoriui, kaip ji buvo panaudota. 2021 m. sausio 4 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas atlyginimo bankroto administratoriui nustatymo klausimas, o šios išlaidos tiesiog įtrauktos į mokumo atkūrimo planą. Suinteresuoto asmens nuomone, V. K. mokumo atkūrimo plane numatytas 3600 Eur išlaidų bankroto administratoriui atlyginimas yra per didelis, nes V. K. neturi jam nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo, finansinio ar biologinio turto, nėra ūkininkas, o vykdoma individuali veikla nėra didelės apimties, todėl bankroto procesas iš esmės nėra sudėtingas. Bendra pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma yra 12 048,55 Eur, mokumo atkūrimo plane numatyta, kad per 3 metus kreditoriams būtų atlyginta 3 781,00 Eur, o bankroto administratoriaus atlyginimas – 3600 Eur, tai yra 48,77 proc. visų skolininko per 3 metus sumokėtų lėšų. Nurodo, kad bankroto administratorius ir skolininkas nesiaiškino, dėl kokių aplinkybių kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo plano patvirtinimui, nebandė jo taisyti, kas rodo ne tik skolininko, bet ir bankroto administratoriaus pasyvumą.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo V. K. 2020 m. gruodžio 8 d. mokumo atkūrimo planą ir fizinio asmens V. K. bankroto bylą nutraukė.
5. Nustatė, kad nors mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu kreditoriai nenurodė priežasčių, kodėl planui nepritaria, tačiau kreditorė Kauno teritorinė ligonių kasa teismui pateikė prašymą nutraukti bankroto bylą, nurodydama nesutikimo su mokumo atkūrimo planu priežastis, t. y. dėl bankrutuojančio asmens nesąžiningumo, dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžio. Kreditorė nurodė, kad V. K. nėra nemokus. Poziciją dėl bankroto bylos nutraukimo palaikė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aremesta“.
6. Nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga, galiojusi ir bankroto bylos iškėlimo metu, yra 607 Eur, kas reiškia, kad 25 MMA sudaro 15 175 Eur. Nustatė, kad bendra V. K. skolinių įsipareigojimų suma yra 12 048,55 Eur, todėl darė išvadą, kad skolinių įsipareigojimų suma neviršija įstatyme nustatytos minimalios skolinių įsipareigojimų sumos, dėl kurios asmuo gali būti laikomas nemokiu.
7. Teismas laikė nepagrįstus administratorės teiginius, kad ne visi kreditoriai pateikė savo kreditorinius reikalavimus, todėl bankroto proceso metu dar gali juos pateikti ir tokiu atveju skolinių įsipareigojimų suma galėtų kisti. Teismas nurodė, kad byla priimta nagrinėti 2020 m. liepos 10 d., iškelta – 2020 m. rugsėjo 18 d. Nustatė, kad daugiau jokie kreditoriai nepareiškė savo reikalavimų nei per teismo nustatytą terminą, nei po kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi.
8. Teismas iš mokumo atkūrimo plano nustatė, kad skolos yra susidariusios dėl verslo, individualios veiklos, kuri nebuvo sėkminga, taip pat dėl onkologinės ligos, dėl kurios V. K. negali dirbti pilnu darbo krūviu. Taip pat nustatė, kad V. K. pajamas sudaro 380 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, ir 150 Eur individualios veiklos pajamos, iš viso 530 Eur per mėnesį, kito turto V. K. neturi. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui planuojama skirti 130 Eur, o administravimo išlaidoms – 100 Eur. Teismas nustatė, kad bendra skolinių įsipareigojimų suma yra 12 048,55 Eur, o pareiškėjas ketina jų dengimui kiekvieną mėnesį skirti po 130 Eur per mokumo atkūrimo plane nustatytą trijų metų laikotarpį. Teismas vertino, kad pareiškėjas, mokėdamas 100 Eur, kuriuos skirtų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir 130 Eur, kuriuos skirtų kreditoriams, galėtų turimus įsipareigojimus įvykdyti per protingą terminą, t. y. per 53 mėnesius (per 4 metus ir 5 mėnesius (12 048,55 Eur / 230 Eur / 12)). Atsižvelgdamas į tai, kad V. K. skolos neviršija įstatyme nustatyto 25 MMA dydžio ir jo gaunamų pajamų pakanka skoloms grąžinti per protingą terminą, teismas sprendė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, o fizinio asmens bankroto byla, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nutrauktina.
9. Be kita ko, nustatė, kad, iškeliant fizinio asmens V. K. bankroto bylą, teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. konstatavo, kad valstybės biudžetui V. K. yra skolingas 211,92 Eur administracinių baudų. Teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) reikalavimą 834,59 Eur sumai (ši kreditorė pateikdama bankroto administratorei savo reikalavimą nurodė, kad baudos už administracinius nusižengimus sudaro 265,77 Eur). Tuo tarpu mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad VMI prie LR FM bus padengta 317,81 Eur, o nurašoma dalis po trejų metų yra 517,62 Eur, tačiau nedetalizuojama ar bus apmokėta tik administracinės baudos, ar bendra suma.
10. Teismas vertino, kad vien tai, jog mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad mokesčiai bus dengiami iš artimiausių giminaičių lėšų, neatleidžia V. K. nuo pareigos atskirai nurodyti planuojamus sumokėti mokesčius, kadangi jokie įrodymai nepatvirtina, kad būtent giminaičiai įsipareigoja sumokėti tokius mokesčius už bankrutuojantį asmenį.
11. Teismas sprendė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka jam įstatyme keliamų reikalavimų: V. K. skoliniai įsipareigojimai yra mažesni nei įstatyme nustatyta minimali suma, dėl kurios gali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla; jis savo skolinius įsipareigojimus iš gaunamų pajamų gali įvykdyti per protingą terminą, todėl V. K. nelaikytinas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme; nurašomi kreditorių reikalavimai, kurie pagal įstatymo nuostatas negali būti nurašyti (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis); nenurodytos lėšos, reikalingos individualios veiklos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nors bendra pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma nesiekia FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, tačiau ateityje gali atsirasti daugiau kreditorių, kurie pareikš savo kreditorinius reikalavimus. Pažymi, kad kreditorė E. D. 2021 m. vasario 10 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą 17 000 Eur sumai.
1.2. Vertinant teismo poziciją dėl skolų kreditorei VMI prie LR FM nedetalizavimo, apelianto teigimu, tai traktuotina kaip trūkumų šalinimo institutas, kurį bankroto administratorė pagal savo kompetenciją gali koreguoti. Tai tik patvirtina, kad mokumo atkūrimo planas turi būti tikslinamas.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad giminaičiai už jį padės sumokėti mokesčius. Apelianto teigimu, neabejotina, kad bankroto administratorė, administruodama pareiškėjo skolas, užtikrins piniginių lėšų gavimą ir tinkamą jų paskirstymą. Be to, tikėtina, kad pats pareiškėjas gaus didesnes pajamas ir įvykdys mokumo atkūrimo planą visiškai.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) Kauno teritorinė ligonių kasa prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Bankroto byla V. K. iškelta 2020 m. rugsėjo 18 d., t. y. po 3 mėnesių nuo pranešimų kreditoriams išsiuntimo. Tuo tarpu kreditorė E. D., prašydama atnaujinti terminą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą, nepateikė jokių esminių argumentų, dėl kokių priežasčių ji to nepadarė įstatymo nustatytu laikotarpiu. Pažymi ir tai, kad E. D. kreditorinius reikalavimus pareiškė tik tada, kai teismas nutartimi nusprendė nutraukti bylą ir vienas iš pagrindų buvo, kad V. K. skolinių įsipareigojimų suma yra mažesnė negu 25 MMA.
2.2. V. K. negali būti laikomas nemokiu FABĮ prasme, nes gali įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingą terminą ir turi būti tuo suinteresuotas. Pažymi, kad šiuo atveju turėtų būti vertinamas ir bankrutuojančio asmens sąžiningumas.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutuojančio asmens nemokumo administratorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti pareiškėjui V. K. tikslinti mokumo atkūrimo planą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas kiekvienu atveju turi tikrinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo planui. Nustatęs, kad mokumo atkūrimo planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais ir mokumo atkūrimo planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
3.2. Nemokumo administratorė sutinka su apeliantu dėl kreditorių reikalavimų sąrašo kitimo fizinio asmens bankroto byloje bei atkreipia teismo dėmesį, kad šioje proceso stadijoje negalėjo būti taikomi FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kadangi bankroto byla V. K. jau yra iškelta. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai yra nustatinėjami sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, bet ne mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje. Šis teismo vertinimas buvo esminis priimant neteisingą sprendimą.
3.3. Fizinis asmuo negali vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų ne dėl patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio, o todėl, kad V. K. susirgo onkologine liga, kuri taip pat prisidėjo prie bankrutuojančio asmens verslo žlugimo ir dėl savo ligos V. K. negali dirbti pilnu krūviu.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėtų turimus įsipareigojimus įvykdyti per protingą terminą, t. y. per 53 mėnesius, tačiau teismas, atlikdamas šiuos paskaičiavimus, neįvertino skolų kitimo dinamikos, kadangi, nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, palūkanų ir netesybų skaičiavimas yra atnaujinamas, kreditoriams atstatoma teisė kreiptis į antstolius dėl skolų išieškojimo, kas dar labiau didina skolas.
3.5. Teismas konstatavo, kad „<.. >nurašomi kreditorių reikalavimai, kurie pagal įstatymo nuostatas negali būti nurašyti (FABI 29 straipsnio 7 dalis) <...> Nemokumo administratorės teigimu, tai yra techninė klaida, kurią būtų buvę galima ištaisyti, teismui grąžinus pareiškėjui tikslinti mokumo atkūrimo planą.
3.6. Teismas konstatavo, kad nėra nurodytos lėšos, kurios reikalingos individualios veiklos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti. Pasak nemokumo administratorės, šiuo atveju teismas taip pat turėjo pasinaudoti FABĮ 8 straipsnio 6 dalimi ir grąžinti pareiškėjui patikslinti nurodytus plano projekto trūkumus.
3.7. Kauno teritorinė ligonių kasa likus dviem dienoms iki teismo posėdžio pateikė pastabas dėl mokumo atkūrimo plano. Akivaizdu, kad fizinis asmuo neturėjo jokių galimybių tinkamai į jas sureaguoti ir paruošti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris būtų teikiamas svarstyti kreditorių susirinkimui, tokiu būdu išlaikęs FABĮ numatytą ikiteisminę mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo V. K. mokumo atkūrimo planą ir kuria fizinio asmens V. K. bankroto byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi V. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nustatytas 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatytas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti (nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 26 d.). Vadovaujantis byloje esančia informacija nustatyta, kad 2020 m lapkričio 16 d. buvo patvirtinti V. K. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. Teisme 2021 m. sausio 6 d. gautas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. K. mokumo atkūrimo planą. Nurodoma, kad kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui, tačiau jokių pastabų dėl paruošto mokumo atkūrimo plano projekto nepateikė. Nemokumo administratorės teigimu, nemokumo planas atitinka FABĮ nustatytus reikalavimus, mokumo atkūrimo plane nustatytos priemonės yra įgyvendinamos, numatytos išmokos kreditoriams, bankroto administratorei ir būtinųjų poreikių tenkinimui yra protingo dydžio, užtikrina kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrą. Teisme 2021 m. sausio 25 d. gautas kreditorės Kauno teritorinės ligonių kasos prašymas nutraukti V. K. bankroto bylą. Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad V. K. nėra nemokus.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti V. K. mokumo atkūrimo planą ir jo bankroto bylą nutraukė. Teismas sprendė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka jam įstatyme keliamų reikalavimų, o būtent: V. K. skoliniai įsipareigojimai yra mažesni nei įstatyme nustatyta minimali suma, dėl kurios gali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla bei jis savo skolinius įsipareigojimus iš gaunamų pajamų gali įvykdyti per protingą terminą, t. y. V. K. nelaikytinas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, kas paneigia mokumo atkūrimo plane nurodytas priežastis, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nurašomi kreditorių reikalavimai, kurie pagal įstatymo nuostatas negali būti nurašyti (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis), bei nenurodytos lėšos, reikalingos individualios veiklos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti (FABĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
19. Apeliantas su apylinkės teismo vertinimu nesutinka. Vienu iš esminių atskirojo skundo argumentų nurodo tai, kad nors bendra pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma nesiekia FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, tačiau ateityje gali atsirasti daugiau kreditorių, kurie pareikš savo kreditorinius reikalavimus. Pažymi, kad kreditorė E. D. 2021 m. vasario 10 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą 17 000 Eur sumai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą rašytinę medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti V. K. mokumo atkūrimo planą ir nutraukdamas fizinio asmens bankroto bylą, pasielgė teisingai ir pagrįstai.
21. FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui FABĮ 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Kaip jau minėta, iškėlęs bankroto bylą, teismas nustato terminą, per kurį teismui tvirtinti turi būti pateiktas planas. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas.
22. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
23. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsisakė tvirtinti mokumo atkūrimo planą vadovaudamasis faktine situacija, buvusia skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y., nustatė, kad fizinio asmens skolinių įsipareigojimų suma (12 048,55 Eur) nesiekia įstatyme nustatyto 25 MMA dydžio. Taip pat iš mokumo atkūrimo plane pateiktos informacijos nustatė, kad kiekvieną mėnesį mokant po 230 Eur (skirta po 100 Eur bankroto administravimo išlaidoms ir po 130 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui), skolininkas galėtų savo turimus įsipareigojimus įvykdyti per protingą terminą, t. y. per 53 mėnesius. Taigi, apylinkės teismas sprendė, kad skolininkas iš esmės yra pajėgus iš savo gaunamų pajamų padengti skolas per protingą terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad esant minėtoms aplinkybėms mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, kadangi apeliantas negali būti laikomas nemokiu asmeniu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, o tai paneigia mokumo atkūrimo plane nurodytas priežastis, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad nors bendra pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma nesiekia FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, tačiau ateityje gali atsirasti daugiau kreditorių, kurie pareikš savo kreditorinius reikalavimus. Vertinant šį argumentą, pažymėtina, kad teismas negali numatyti ar ateityje kreditoriai fizinio asmens bankroto byloje reikš ar ne kreditorinius reikalavimus, todėl vadovautis prielaidomis kas būtų jeigu būtų, teismas negali. Minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė vadovaudamasis faktine situacija, buvusia skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. įvertino, kad po nutarties, kuria buvo patvirtinti fizinio asmens kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai (2020 m. lapkričio 16 d.) daugiau kreditorių neatsirado. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. vasario 10 d. kreditorė E. D. pateikė prašymą atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą 17 000 Eur sumai, nekeičia priimtos nutarties teisėtumo, nes šis kreditorinis reikalavimas pareikštas jau po skundžiamos nutarties priėmimo konstatavus aplinkybes, kad V. K. skolinių įsipareigojimų suma yra mažesnė negu 25 MMA.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
26. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė dėl mokumo atkūrimo plano netvirtinimo ir fizinio asmens V. K. bankroto bylos nutraukimo. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.