Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1253-794/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
e2S-1253-794/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04919-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Suinteresuotas asmuo
D. M.
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1253-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04919-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-9770-964/2021 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. M., D. M., antstolis R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkui D. M. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, taip pat banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Nurodė, kad 2021 m. sausio 25 d. gavo antstolio R. V. 2021 m. sausio 22 d. pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojos Teisingumo ministerijos naudai ir siekdamas užtikrinti nurodyto vykdomojo dokumento įvykdymą, areštavo skolininko turtą, kuris yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktinė D. M. bei pasiūlė Teisingumo ministerijai kreiptis į teismą dėl D. M. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui D. M., nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. M. banko sąskaitose esančių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, į kurias gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas.

3. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys skolininkas D. M. ir D. M. yra sutuoktiniai, vedybų sutarties nesudarę, byloje nėra duomenų, kad D. M. turėtų asmeninio turto, jis niekur nedirba, o skolininko sutuoktinė nuo 2021 m. vasario 11 d. dirba (duomenys neskelbtini), turi piniginių lėšų banko sąskaitose, todėl, teismas vertino, kad šios lėšos po santuokos sudarymo yra laikytinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, sprendė, kad skolininko D. M. sutuoktinės D. M. gaunamas darbo užmokestis bei jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos ar kitos darbo užmokesčiui prilyginamos pajamos abiems sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. M. prašo neišieškoti sutuoktinio skolų iš jos, kol sutuoktinis neišeis į laisvę. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais, kad yra jauna, tik pradėjusi dirbti ir neturinti pinigų pragyvenimui. Šiuo metu sutuoktinis atlieka bausmę pataisos namuose, taip pat negali savimi pasirūpinti bei nežinojo, jog sutuoktinis turi skolų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. V. prašo 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2VP-9770-964/2021 palikti nepakeistą ir D. Me. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas argumentu, kad pareiškėjo prašymas atitiko CK 3.117 straipsnyje esančią prezumpciją, todėl teismas pagrįstai jį patenkino ir nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis antstolio areštuotų sutuoktinės D. M. banko sąskaitose esančių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, į kurias gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas.

6. Pareiškėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Teismas nustatė, kad antstolis R. V. vykdo 188,30 Eur skolos išieškojimą iš skolininko D. M. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso metu 2020 m. gruodžio 10 d. antstolio nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą buvo uždrausta išmokėti 275,46 Eur sumą iš D. M. sąskaitos. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlė per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2020 m. gruodžio 18 d., jo sutuoktinei – 2020 m. gruodžio 16 d. Byloje nėra duomenų, kad per įstatyme numatytą terminą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos skolininko su bendraturčiais pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu būtų pateiktas (CPK 178 straipsnis).

10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

12. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad vykdymo proceso metu antstolis priėmė nurodymą nutraukti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų išmokėjimą, esančių apeliantės sąskaitose. Atliekant vykdymo veiksmus taip pat buvo nustatyta, kad duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių Vedybų sutarčių registre nėra. Skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlė per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2020 m. gruodžio 18 d., jo sutuoktinei – 2020 m. gruodžio 16 d.

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui D. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. M. banko sąskaitose esančių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, į kurias gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas.

14. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog yra jauna ir neturi pinigų pragyvenimui. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

15. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

16. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė nuosavybė( CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą, nustatydamas, kad skolininkui D. M., nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. M. banko sąskaitose esančių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, į kurias gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas.

18. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis).

19. Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas