- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- e2YT-3641-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00556-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „I. L.“, "Intrum Lietuva"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „I. L.“ pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo termino atnaujinimo bei kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? UAB) „I. L.“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) patvirtinti faktą, jog pareiškėja reiškia reikalavimą dėl 307,45 Eur skolos, 10,14 Eur antstolio vykdymo išlaidų ir 218,12 Eur 5 procentų procesinių palūkanų, pareiškimo dienai skaičiuojamos nuo skolos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo reikalavimų dienos, mirusiojo palikėjo A. S. (toliau – ir palikėjas), įpėdiniams, o jiems nesant – Lietuvos Respublikos Valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės; 2) atnaujinti trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą. Nurodo, kad:
1.1. Palikėjas su pradine kreditore UAB „(T.)” (toliau – ir pradinė kreditorė) sudarė mobiliojo (fiksuoto) telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė teikė palikėjui telefono ryšio paslaugas ir (ar) judriojo (fiksuoto) ryšio telefoną, o skolininkas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka už suteiktas paslaugas ir judriojo (fiksuoto) ryšio telefoną atsiskaityti. Palikėjas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl liko skolingas. Pagal 2005 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių į skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į palikėjo įsiskolinimą pareiškėjai.
1.2. Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 8 d. išdavė teismo įsakymą ir priteisė iš A. S. 214,40 Eur (740,29 Lt) skolos, 38,60 Eur (133,28 Lt) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 253,06 Eur (873,75 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2008 m. sausio 8 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 54,45 Eur (188 Lt) bylinėjimosi išlaidas.
1.3. Palikėjas mirties dieną, t. y. 2021 m. gruožio 18 d., turėjo likusią neįvykdytą turtinę prievolę pareiškėjui. Priverstinis skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstolės B. Č. kontorai.
1.4. Pareiškėja dėjo visas pastangas, kad sužinotų, kokios sudėties palikimą paliko skolininkas. Tačiau pareiškėja neturi galimybės patikrinti, ar palikėjas turi lėšų banko sąskaitose, ar buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį. Pareiškėja taip pat neturi galimybės sužinoti, ar skolininkas turėjo nekilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kuriuos būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.
1.5. Dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo pareiškėja kreipėsi į teismą 2022 m. kovo 18 d., tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3387-1150/2022 pareiškimą atmetė, pareiškėjai nepateikus prašymo atnaujinti praleistą terminą.
1.6. Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas dėl pareiškime klaidingai nurodytos mirusiojo datos, t. y. pareiškėja pareiškime nurodė, jog palikėjo mirties data (duomenys neskelbtini), tačiau tikroji mirties diena yra (duomenys neskelbtini). Be to, nesant palikimo priėmimo ar atsisakymo fakto registravimo, teigtina, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorinius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo, taigi įstatymo numatytas tikslas nėra pažeidžiamas. Nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog Inspekcija nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija prašo, civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
3. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo teismine tvarka tvirtinti pareiškėjos turimą finansinį reikalavimą skolininkui, kai skolininkui mirus skolininko palikimą priėmė įpėdiniai (ne)pagrįstumo bei praleisto trijų mėnesių termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo.
4. Teismas nustatė, jog palikėjas su pradine kreditore buvo sudaręs mobiliojo (fiksuoto) telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė teikė palikėjui telefono ryšio paslaugas ir (ar) judriojo (fiksuoto) ryšio telefoną, o skolininkas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka už suteiktas paslaugas ir judriojo (fiksuoto) ryšio telefoną atsiskaityti. Palikėjas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko skolingas. Dėl šių priežasčių Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 8 d. išdavė teismo įsakymą ir priteisė iš A. S. 214,40 Eur (740,29 Lt) skolos, 38,60 Eur (133,28 Lt) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 253,06 Eur (873,75 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2008 m. sausio 8 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 54,45 Eur (188 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Gyventojų registro duomenimis A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjas mirties dieną turėjo likusią neįvykdytą turtinę prievolę pareiškėjai, kurios priverstinis skolos išieškojimas vykdomas antstolės B. Č. kontoroje. Teismas taip pat nustatė, jog Testamentų registro duomenimis palikėjo testamentų, palikimo priėmimo faktų ar palikimo atsisakymo faktų neįregistruota.
Dėl pareiškėjos pareiškimo teismine tvarka tvirtinti pareiškėjos turimą finansinį reikalavimą skolininkui, kai skolininkui mirus skolininko palikimą priėmė įpėdiniai (ne)pagrįstumo
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
6. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą teisės normą, nurodęs, jog:
6.1. Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas, kas reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų (įpėdinių) ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Paveldėjimo santykių teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri nurodyta CK 5.63 straipsnyje. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka.
6.2. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikoma: pranešimas notarui; viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties.
6.3. Tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo (palikėjo) mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reguliuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, įvykdyti, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, nutarties 19, 21, 44 punktai).
7. Nustatytų faktinių aplinkybių bei aptarto teisinio reguliavimo kontekste svarbu tai, jog antstolė B. Č. vykdomąją bylą Nr.: (duomenys neskelbtini) pradėjo dar iki skolininko (palikėjo) mirties, 2008 m. balandžio 8 d. Iš Turto areštų registro išrašo matyti, jog Turto areštų registre išviešintas turto areštas, kuris taikytas būtent dėl priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr.: (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tame pačiame Turto arešto registre nurodytas ir procesinis dokumentas, t. y. 2008 m. sausio 8 d. išduotas Trakų rajono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-301-239/2008, pagal kurį antstolė pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, jog Institucija yra AIS duomenų gavėja (Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2021 m. vasario 16 d.) 25.2 papunktis).
8. Teismas taip pat pažymi, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-88-392/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1810-924/2020).
9. Viena vertus, minėta, jog tinkamu pranešimu laikomas ir pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui, o duomenų, kad būtų pasinaudota tokia galimybe, nepateikta, nors skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) ir trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus, kaip tai numato CK 5.63 straipsnis, pareiškėjai kreipiantis į teismą nebuvo suėjęs. Kita vertus, duomenys apie palikėjo piniginę prievolę pagal 2008 m. sausio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-301-239/2008 išviešinti Turto arešto aktų registre, taip pat duomenys apie vykdomą išieškojimą pagal minėtą teismo įsakymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsispindi ir AIS.
10. Atsižvelgdamas į šios nutarties 6-9 punktuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog aptariamu atveju šios nutarties priėmimo momentu neegzistuoja teisinis pagrindas įpėdinius apie palikėjo skolas informuoti dar ir teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Nesant įstatymo (teisės normos), kuri įtvirtintų galimybę kreiptis į teismą su aptariamu pareiškimu supaprastinto proceso tvarka, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, todėl šioje dalyje yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
11. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir aukštesnės grandies teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-88-392/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1810-924/2020).
Dėl paveldėjimo procedūrų taikymo termino atnaujinimo
12. Pareiškėja, be kita ko, prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą. Nurodo, jog terminas praleistas dėl prieš tai klaidingai nurodytos palikėjo mirties datos.
13. Kaip minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata, jog teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos neatlieka jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą įpėdiniams, praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebegali būti atnaujintas ir kreditoriaus teisė reikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikoma išnykusia (CK 1.117 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).
15. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo kreipiasi antrą kartą. Pareiškėja pirmąjį kartą į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl reikalavimo nurodyto šios nutarties 1 punkte kreipėsi 2022 m. kovo 18 d., nurodydama, jog palikėjo mirties data (duomenys neskelbtini).
16. Vilniaus regiono apylinkės teismas, remdamasis pareiškėjos pateiktais duomenimis, 2022 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2020 m. spalio 8 d. Iki nurodyto termino pareiškėja nepareiškė kreditorinio reikalavimo, todėl nustatė, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Pareiškėjai neprašant atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pareiškėjos pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo buvo atmestas.
17. Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėja, blogai nurodydama palikėjo mirties datą, padarė techninę klaidą. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėja pirmąjį kartą į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 18 d. Taigi, nepaisant gruodžio mėnesį esančių šventinių dienų, per kurias tiek valstybės įstaigos, tiek privatūs asmenys nedirba, pareiškėja į teismą dėl kreditorinio reikalavimo buvo pasikreipusi, nepraleidusi įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas dalyje dėl termino atnaujinimo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–582 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „I. L.“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusiojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniams, o jiems nesant – Lietuvos Respublikos Valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.
Likusioje dalyje civilinę bylą Nr. e2YT-3641-1150/2022 nutraukti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.