- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2-366-889/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06636-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- A. A., notarė V
- Kategorijos
- 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui H. M., trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui G. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei T. K. dėl sutarties pripažinimo prieštaraujančia viešajai tvarkai, niekine ir negaliojančia, tretieji asmenys A. A., notarė V. J. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo 2008-08-04 sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, pripažinti prieštaraujančią viešajai tvarkai bei niekine ir negaliojančia, iš atsakovės priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant šį ieškinį. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2008-08-04 buvo sudaryta sutartis dėl 23 00 Lt (6 661,26 Eur) pasiskolinimo. Šią sutartį tvirtino Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M.. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atliko Klaipėdos apygardos prokuratūra, metu nustatyta, jog atsakovė vertėsi neteisėta ūkine-finansine veikla, t. y. teikė paskolas neįsteigus tam reikiamo juridinio asmens - vertėsi finansinių paslaugų teikimu neturėdama licencijos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tokių atvejų būta net 8. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų nusikalstamai veikai kvalifikuoti. Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-06 nutartyje nurodė, jog trūkstant duomenų nusikalstamai veikai kvalifikuoti bei taikant ultima ratio principą, dėl atsakovės veiksmų turi būti naudojamos kitos priemonės (administracinės, civilinės ir kt.). Ieškovas daro išvadą, jog atsakovė, teikdama paskolas ieškovui, vykdė neteisėtą veiklą - teikė finansines paslaugas neturėdama tam reikiamos licencijos verstis šios rūšies verslu. Teigia, jog sudarytos paskolų sutartys yra prieštaraujančios viešajai tvarkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalies atžvilgiu ir tai reiškia, jog šis sandoris yra niekinis bei negaliojantis. Klaipėdos miesto apylinkės teisme (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmuose) yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3924-563/2014, kurioje priimtas sprendimas, kuriuo atsakovės naudai priteista 6 661,26 Eur skola, 1 199,03 Eur delspinigiai. Šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutarčių atitikimo įstatymams, teismas vengė ex officio vertinti sutarčių sudarymo klausimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad įstatyme nenurodoma licencijos paskolos teikimui turėjimą kaip būtina sąlyga tokio sandorio sudarymui, priešingu atveju notaras nepatvirtintų tokios sutarties. 2008-08-04 paskolos sutartis tarp manęs ir ieškovo buvo sudaryta laisva valia. A. T. buvo reikalingi pinigai buto remontui ir atsakovė sutiko jam paskolinti. Tokį sprendimą priėmė, nes ieškovo prašomą sumą turėjo, o siekdama išvengti galimų problemų dėl pinigų atgavimo, nurodė sąlygas - sutartis sudaroma notariškai. Jokių palūkanų iš A. T. nereikalavo, nes sutartis buvo sudaryta labai trumpam terminui — vienam mėnesiui. Ieškovas sukėlė atsakovei pasitikėjimą. Jis paaiškino, jog pinigų reikia trumpam, nes jo dukros gerai uždirba ir žadėjo tėvams padėti, o butas, kurio remontui buvo prašomi pinigai, yra paveldėtas. A. T. sutiko sudaryti notarinę sutartį, į kurios pasirašymą atvyko kartu su sutuoktine. Jie net sutiko paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeisti butą. Visos šios aplinkybės leido atsakovei tikėti ieškovo sąžiningumu. Vėliau situacija pasikeitė ir paskolintų pinigų negalėjo atgauti kelis metus, todėl kreipėi į teismą dėl skolos priteisimo. 2014 metais A. T. skundų į teisėsaugos organus ir Valstybinę mokesčių inspekciją pagrindu buvo atlikti atsakovės finansinės padėties, pajamų gavimo, mokesčių mokėjimo patikrinimai. Šiai dienai visi patikrinimai ir tyrimai užbaigti. Atsakovė nėra patraukta nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn. Ieškovas remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje nurodoma, jog per laikotarpį nuo 2008 iki 2013 metų, t. y. per 5 metus, 8 kartus suteikiau įvairiems asmenims trumpalaikes paskolas. Nurodo, kad dalis šių asmenų yra geri atsakovės pažįstami, bet svarbiausia tai, jog yra nustatyta, kad visos atsakovės pajamos iš šių sandorių buvo delspinigių, o ne palūkanų formą. Tai reiškia, kad keli atsitiktiniai sandoriai, iš kurių atsakovė neplanavo gauti pajamų negali būti traktuojami kaip vykdoma veikla. Pažymi, kad ieškovas neginčijo sutarties civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. A. T. neigė visos sutartyje nurodytos sumos gavimo faktą, paskui pripažino, kad gavo tiek, kiek ir numatyta sutartyje, bet pradėjo aiškinti, kad grąžino atsakovei viską, t. y. ieškovas keitė savo poziciją. Paskolintų pinigų negrąžinimo faktą patvirtino teisme liudijusi jo sutuoktinė. Šioje byloje ieškovo pozicija taip pat nesuprantama, nes jis prašo pripažinti paskolos sutartį niekine ir negaliojančia, o restitucijos taikymo klausimo nekelia.
Trečiasis asmuo A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trečiajam asmeniui nėra suprantama, kokią įtaką jo teisėms ir pareigoms daro ieškovo ir atsakovės pasirašyta paskolos sutartis ir kokią įtaką teisėms ir pareigoms turės priimtas procesinis sprendimas. Ieškovas neneigia pinigų gavimo fakto, tačiau bando ginčyti notarine tvarka patvirtintą sutartį, remdamasis ta aplinkybe, kad asmuo galimai vertėsi veikla, kuriai verstis reikėjo licencijos. Trečiojo asmens manymu, verslo liudijimo ir/ar licencijos neturėjimas nepanaikina pareigos grąžinti paskolintas lėšas. Trečiojo asmens manymu, ieškinyje nepateikiama jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti ieškinio reikalavimus.
Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens A. A. atstovai prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nustatyta, kad 2008-08-04 ieškovas ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, kurią patvirtino notarė V. J. M.. Pagal šią sutartį ieškovas pasiskolino atsakovės 23 000 Lt, kas pinigų perdavimo metu sudarė 6 661,26 Eur. Paskolintą sumą ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2008-09-04. Laiku negrąžinus paskolos, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovei 0,2 procentus delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo negrąžintos sumos. Palūkanos nebuvo nustatytos (b. l. 8-9). Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atliko Klaipėdos apygardos prokuratūra, metu nustatyta, jog atsakovė vertėsi neteisėta ūkine-finansine veikla, t. y. teikė paskolas neįsteigus tam reikiamo juridinio asmens - vertėsi finansinių paslaugų teikimu neturėdama licencijos. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų nusikalstamai veikai kvalifikuoti (b. l. 11-14). Vadovaujantis LR ANK 591 straipsniu, administracinė teisena atsakovės T. K. atžvilgiu nebuvo pradėta, kadangi nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai (b. l. 26).
Ieškovė įrodinėja, kad šalių sudaryta paskolos sutartis yra prieštaraujanti viešajai tvarkai ir tai reiškia, jog šis sandoris yra niekinis bei negaliojantis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Viešąją tvarką nustato imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Sandoriai, kurie prieštarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Viešajai tvarkai prieštarauja sandoriai, kurie pažeidžia teisingumo įgyvendinimą. Vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnis).
Ieškovas, siekdamas nuginčyti 2008-08-04 paskolos sutartį, turi pareigą įrodyti, kad ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį, kurią draudžia sudaryti įstatymas. Ieškovas teigia, kad atsakovė teikdama paskolą ieškovui vykdė neteisėtą veiklą – teikė finansines paslaugas neturėdama tam reikiamos licencijos verstis šios rūšies verslu.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Nėra numatyta, kad paskolos sutarties sudarymui yra reikalinga licencija. Vieno fizinio asmens paskolos suteikimas kitam fiziniui asmeniui yra teisėtas veiksmas civiliniuose teisiniuose santykiuose ir yra nedraudžiamas. Ginčijama sutartis yra patvirtinta notarine tvarka, notarė prieš tvirtindama sutartį įsitikino, kad sutartis atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, ir tokią sutartį patvirtino.
Taigi, ieškovas neįrodė, jog 2008-08-04 paskolos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo paskolos sutartį negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.81 straipsnio 1 dalį, negali būti tenkinamas (CPK 185, 270 straipsniai).
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 150 Eur advokato padėjėjai už parengtą atsiliepimą į ieškinį (b. l. 112-114), todėl ši pagrįsta ir rekomenduojamų priteisti išlaidų suma priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Taip pat ieškovė prašo priteisti 450 Eur už kito atstovo, advokato, suteiktą teisinę pagalbą: 2018-09-20 pasiruošimą teismo posėdžiui, pozicijos derinimą su klientu, 2018-09-24 dalyvavimą teismo posėdyje, 2018-11-21 pasiruošimą teismo posėdžiui, pozicijos derinimą su klientu, 2018-11-22 dalyvavimą teismo posėdyje, 2018-12-19 pasiruošimą teismo posėdžiui, pozicijos derinimą su klientu, 2018-12-20 dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 64-66, 98-100, 148-150).
Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas - 0,1, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas koeficientas – 0,1 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.19, 8.20 punktai). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 metų I ketvirtį – 895,20 Eur, 2018 metų II ketvirtį – 926,70 Eur. Vadinasi, valandos įkainis nuo 2018-07-01 negali viršyti 89,52 Eur, o nuo 2018-10-07 – 92,67 Eur.
2018-09-24 parengiamasis posėdis truko 26 minutes, 2018-11-22 teismo posėdis truko 23 minutes, 2018-12-20 posėdis – 30 minučių. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Iš viso atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose 1 val. 19 min., todėl maksimalus priteistinas dydis už atstovavimą posėdžiuose negali viršyti 92,67 Eur, ši suma priteistina iš ieškovo atsakovei.
Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad teikė konsultacijas atsakovei, kurių trukmė 3 valandos: 1 valandą, galiojant 89,52 Eur maksimaliam dydžiui už 1 valandą, ir 2 valandas, galiojant 92,67 Eur maksimaliam atlygintinam dydžiui už 1 valandą. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovei iš ieškovo priteistinos ir 274,86 Eur pagrįstų išlaidų advokato suteiktų teisinių paslaugų atlyginimui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš viso atsakovei iš ieškovo priteistinos 517,53 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovei T. K. iš ieškovo A. T. 517,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.