Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-448/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
1A-448/2014
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00110-2212-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Kęstutis Jucys (pran.), Elena Vainienė
Advokatai
Vytautas Sviderskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-448/2014Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00110-2212-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1.;1.1.14.;1.2.17.1.;1.2.23.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Aloyzo Kruopio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kirdeikiui,gynėjui advokatui Vytautui Sviderskiui,asmens, kuriam taikytos priverčiamojo medicininio poveikio priemonės, atstovui V. R.,specialistėms Stasei Kaduševičienei ir Renatai Sakalauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamojo medicininio poveikio priemonės, atstovo V. R. ir gynėjo advokato Vytauto Sviderskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, kuria P. L. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis jam taikytos priverčiamojo medicininio poveikio priemonės – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichiatrijos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ XXX psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas šiomis aplinkybėmis:

P. L. veikdamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupe kartu su E. Č., Ą. C. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2012 m. sausio 10 d. internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už 143,61 JAV dolerius įgijo psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetamino arba jo izomero-3-fluoramfetamino 12,1119 g miltelių, ir susitarė, kad šie iš Kinijos, į Lietuvos Respubliką atsiųs E. Č. nurodytam gavėjui Ą. C. į jo gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė šį susitarimą, ir 2012 m. sausio 11 d. išsiuntė siuntinį Nr. 870767818700 su nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis, E. Č. nurodytu adresu.

Tokiu būdu, P. L. veikdamas bendrai su E. Č., Ą. C. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo“, 2012 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pašto siuntoje Nr. 870767818700 adresuotoje Ą. C., adresu (duomenys neskelbtini), iš Kinijos į Lietuvos Respubliką, lėktuvo reisu Nr. XXX per F. oro uosto kurjerinę tarnybą „F“ bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – oro uosto cargo terminalą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gabeno psichotropines medžiagas – 12,1119 g 4-fluoramfetamino arba jo izomero-3-fluoramfetamino miltelių.

Taip pat, P. L. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. Č., Ą. C. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2012 m. sausio 10 d. internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už 143,61 JAV dolerius įgijo psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetamino arba jo izomero-3-fluoramfetamino 12,1119 g miltelių, kuriuos nurodė pristatyti Ą. C., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos 2012 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, paslėptas pašto siuntoje Nr. 870767818700, kartu su E. Č. ir Ą. C. kontrabandos būdu atsigabeno iš Kinijos į Lietuvos Respubliką, ir 2012 m. kovo 12 d. apie 6 val. 45 min. atgabenus siuntinį su minimomis psichotropinėmis medžiagomis buvo įteiktos jo nurodytam gavėjui, t. y. Ą. C. siuntoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kurias laikė apie minutę laiko, be tikslo jas platinti, kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Šalies argumentai

Asmens, kuriam taikomos priverčiamojo pobūdžio priemonės, atstovas V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą P. L. nutraukti, o jį (P. L.) perduoti rūpintis jam, nenustatant medicininio stebėjimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad psichotropinės medžiagos įsigijimo iniciatorius buvo E. Č., nes jas turėjo perduoti savo broliui. Be to, nuteistasis E. Č. pasinaudojo pažintimi su Ą. C., o užsakymo tiesioginiu vykdytoju pasirinko psichikos sutrikimų turintį P. L. Tuo metu P. L. psichinės sveikatos būklė buvo pablogėjusi, nes nuolat lankėsi pas gydytoją psichiatrą, todėl negalėjo kritiškai vertinti savo veiksmų. Pažymi, kad P. L. gailisi dėl padarytų neleistinų veikų, buvo per daug patiklus ir nekritiškas, tai bus gera pamoka jo gyvenime.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad P. L. nuo 2008 metų gyveno (duomenys neskelbtini), pas senelius (V. R.), dažnai gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto sveikatos centre ir VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, jam buvo diagnozuotas šizotipinis sutrikimas. Be to, gydytojų išvadose nurodoma, kad P. L. yra uždaras, bendraudamas su žmonėmis jaučia vidinę įtampą ir baimę, jam sutrikusi socialinė adaptacija, todėl nuo 2012 m. gruodžio 13 d. gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Pasak gydančių gydytojų, P. L. yra pasyvus, mažai bendrauja, tačiau agresyvumo jo elgesyje nepastebėta.

Nurodoma, kad P. L. Jungtinėse Amerikos Valstijose baigė 10 klasių, tačiau tėvams persikėlus gyventi į Vokietiją, jis liko gyventi (duomenys neskelbtini) pas senelius (apeliantą), kur baigė vidurinę mokyklą. P. L. artimiesiems teigia, kad nėra linkęs bendrauti su kitais žmonėmis, nes jaučia nesaugumą, baimę. Pasak apelianto, tam kad įveiktų įvairias fobijas, P. L. reikia bendrauti su žmonėmis, todėl jam turi būti sukurta jauki namų ir artimųjų aplinka, taikant ambulatorinį gydymo būdą.

Gynėjas advokatas Vytautas Sviderskis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą P. L. atžvilgiu nutraukti, o P. L. perduoti rūpintis V. R., nenustatant medicininio stebėjimo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Pasak gynėjo, P. L. nesiekė įgyti psichotropinės medžiagos (2FA) ir jos neįgijo, nes ji buvo legali ir neįtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo“, sąrašą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad ši medžiaga būtų uždrausta Kinijoje. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kitų nuteistųjų, t. y. Ą. C. ir E. Č. parodymai. Gynėjo nuomone, P. L. neturėjo tiesioginės tyčios kontrabandos būdu įsigyti uždraustą psichotropinę medžiagą bei nenorėjo ir nesiekė žalingų visuomenei pasekmių.

Skunde tvirtinama, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės Stasės Kaduševičienės 2011 m. gruodžio 17 d. išvadoje Nr. 11-177 (12) nurodyta, kad tirti pateikti 12,1119 g milteliai yra psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetamino arba jo izomero-3- fluoramfetamino milteliai. 4-fluoramfetaminas yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Bendrosios psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą. Sąrašuose nurodytų medžiagų izomerams taikomas toks pat kontrolės režimas, todėl jei tai yra 3-fluoramfetaminas, tai jis, kaip ir 4-fluoramfetamino izomeras, taip pat priskiriamas prie psichotropinių medžiagų (1 t., 12-14 b. l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės Renatos Sakalauskaitės 2012 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. 140-(1973)-ISI-7064 nurodyta, kad tirti pateiktos gelsvos spalvos medžiagos sudėtyje tikėtina, kad yra psichotropinė medžiaga 3-fluoramfetaminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 bei įsakymu Nr. V-449, 3-fluoramfetaminas yra psichotropinė medžiaga, priklausanti amfetamino darinių grupei, kuri įtraukta į I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (1 t., 19-21 b. l.).

Gynėjo nuomone, specialistės Renatos Sakalauskaitės išvada dėl psichotropinės medžiagos 3-fluoramfetamino buvimo tiriamojoje medžiagoje yra ne kategoriška, o tikėtino pobūdžio. Be to, šioje išvadoje minima psichotropinė medžiaga 3-fluoramfetaminas, o ne 4- fluoramfetamino, kaip nurodoma specialistės Stasės Kaduševičienės išvadoje.

Apelianto nuomone, pirmiau paminėtos specialistų išvados yra prieštaringos, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi specialistės Stasės Kaduševičienės paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. V-449 buvo priimtas tik 2012 m. gegužės 18 d., t. y. žymiai vėliau, negu buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos.

Apeliaciniame skunde gynėjas atkreipia dėmesį į siuntos sulaikymo protokolo turinį ir pažymi, kad protokolo pradžioje nurodoma, jog siuntoje iš Kinijos Nr. 870767818700 rasta 20 g baltos spalvos miltelių. Tuo tarpu, protokole aprašant rastų miltelių fizines savybes, jau nurodoma, kad supakuoti milteliai yra kristaliniai šviesiai geltonos spalvos. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia tvarka ir kur šie rasti milteliai buvo perduoti saugojimui.

Taip pat skunde tvirtinama, kad specialistė Stasė Kaduševičienė tyrimui atlikti gavo 12,1119 g gelsvos spalvos miltelių, o po atlikto tyrimo tyrėjams gražino 11,9019 g. Tuo tarpu, specialistė Renata Sakalauskaitė tyrimui atlikti gavo tik 10,451 g miltelių. Pažymėtina, kad specialisčių išvadose ar kitoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie miltelių kristališkumą. Todėl pasak apelianto, nenurodoma kur dingo 1,4599 g miltelių.

Gynėjo nuomone, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad specialistėms tirti pateikti milteliai buvo supakuoti skirtingai, t. y. specialistė Stasė Kaduševičienė savo išvadoje nurodė, jog tirti pateiktas plastiko paketas su šviesiai geltonos spalvos milteliais patalpintas dviejuose, vienas į kitą sudėtuose folijos paketuose; tuo tarpu specialistė Renata Sakalauskaitė savo išvadoje nurodė, kad tirti pateikta gelsvos spalvos medžiaga supakuota į bespalvį, plastikinį, užspaudžiamą maišelį, kuris yra supakuotas į du vienas į kitą įdėtus bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius. Pasak gynėjo, kyla abejonių, ar specialisčių tyrimui buvo pateikta ta pati medžiaga, nes nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas ir dėl kokių priežasčių keitė šių miltelių įpakavimo turinį bei svorį.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai nurodomi pagal veikliosios (grynosios) medžiagos kiekį, o ne pagal bendrą su kitomis mišinyje esančiomis medžiagomis kiekį (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-249/2006). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nenustatė grynosios psichotropinės medžiagos kiekio, nes pirmiau paminėtose specialisčių išvadose nurodoma, kad grynosios psichotropinės medžiagos kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvoje nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Tačiau, pasak gynėjo, jį nustatyti būtina, nes nuo to priklauso nusikalstamos veikos baudžiamasis teisinis vertinimas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-441/2013).

Šalies argumentai

Gynėjas skunde nurodo, kad P. L. padarė įstatymo uždraustas veikas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2012 m. sausio 10 d. Psichotropinė medžiaga – 4- fluoramfetaminas (4-fluoroamphetamine, 4-FMP) buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-583. Tačiau tuomet jame dar nebuvo įtraukta darinių sąvoka. 2010 m. spalio 26 d. įstatymu Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje įtvirtinama narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinio sąvoka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo pakeitė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą ir jį papildė nauja eilute „Amfetamino dariniu grupė“. Pasak gynėjo, „Amfetamino darinių grupė“ atsirado kontroliuojamų medžiagų sąraše vėliau, negu P. L. atliko 2FA miltelių pirkimo veiksmus, todėl jie negali būti laikomi BK 259 straipsnio 2 dalies ir BK 199 straipsnio 2 dalies dalyku (Kasacinė nutartis 2K-7-201/2013). Be to, gynėjo nuomone, visos abejonės turi būti vertinamos P. L. naudai.

Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1995 m. birželio 6 d. Nr. I-924, 27 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: t. y. 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje teismo psichiatras – ekspertas A. G. patvirtino byloje esančios ekspertizės akto išvadas dėl P. L. psichinės būklės ir pažymėjo, kad jo liga pasiduoda gydymui, tačiau priklauso nuo gydymo eigos. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausta specialistė H. B. paaiškino, kad P. L. veiksmuose agresyvumo nepastebėjusi, todėl smurto riziką vertina kaip vidutinę.

Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje neteisingai interpretavo šios specialistės paaiškinimus apie tai, kad P. L. nepripažįsta gydymo. Pažymima, kad P. L. toks požiūris buvo tik gydymo pradžioje, vėliau jis savanoriškai pradėjo gydytis.

Apelianto nuomone, P. L. toliau taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo. Be to, liudytojas V. R. (P. L. senelis) Vilniaus apygardos teisme parodė, kad P. L. ligoninėje atsikratė žalingų įpročių, todėl toliau gali būti gydomas namuose, netaikant jokio medicininio stebėjimo.

Apeliacinio proceso metu V. R. bei gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

V. R. ir gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 401 – 404 straipsnių nuostatomis, priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį dėl P. L. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo bei priverčiamojo medicininio poveikio priemonių taikymo. Tai, kad P. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK normų pažeidimų nepadarė. Pažymėtina, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju, teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi nuteistojo Ą. C., iš dalies nuteistojo E. Č., liudytojų parodymais, specialistų išvadomis bei specialistės Stasės Kaduševičienės paaiškinimais pirmosios instancijos teisme bei kita rašytine bylos medžiaga.

Dėl P. L. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų,

numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, vertinimo

Šalies argumentai

Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad P. L. nesiekė įgyti psichotropinės medžiagos (2FA) ir jos neįgijo, nes ji buvo legali ir neįtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo“, sąrašą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ši medžiaga būtų uždrausta Kinijoje. Pasak gynėjo, P. L. neturėjo tiesioginės tyčios kontrabandos būdu įsigyti uždraustą psichotropinę medžiagą bei nenorėjo ir nesiekė visuomenei žalingų pasekmių.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokie gynėjo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad P. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje įrodyta nuteistojo Ą. C. parodymais, kurie atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą.

Iš nuteistojo Ą. C. parodymų matyti, kad kitas nuteistasis, t. y. E. Č. paprašė jo ir P. L. internetu iš Kinijos užsakyti psichotropinių medžiagų 2FA. Kadangi P. L. gerai mokėjo anglų kalbą, jis (P. L.) šią medžiagą surado internete ir ją užsakė, o E. Č. davė pinigų šiai medžiagai apmokėti. Be to, E. Č. paprašė, kad siuntos gavėją bei adresą nurodytų ne jį (Č.), o Ą. C. Taip pat tvirtina, kad jis (Ą. C.) gautą siuntą turėjo perduoti E. Č. broliui, nes E. Č. turėjo išvykti gydytis. Be to, nuteistasis Ą. C. taip pat pripažino, kad siuntą gavo ir už ją pasirašė.

Pažymėtina, kad šiuos nuteistojo Ą. C. parodymus patvirtina ir 2012 m. kovo 28 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys apie tai, jog elektroniniais laiškais buvo susirašinėjama su siuntos pardavėju, esančiu Kinijoje ir prekės pirkėju, teiraujamasi dėl 2FA, o pardavėjas siūlo pirkti 12 g už 144 $ (JAV dolerius). Taip pat užfiksuota kaip pirkėjas klausia, kokia yra W. informacija, o 2012 m. sausio 10 d. 10 val. 37 min., išsiunčia atlikto 143,61$ (JAV doleriai) mokėjimo patvirtinimą. Pardavėjas tą pačią dieną, 11 val. 03 min. patvirtino pinigų gavimą ir informavo, kad 2FA bus išsiųsta kitą dieną (1 t., 95-111 b. l.).

Be to, iš byloje pateikto 2012 m. birželio 7 d. UAB „B“ rašto matyti, kad siunta Nr. 870767818700 iš Kinijos į Lietuvos Respubliką atgabenta 2012 m. sausio 15 d. lėktuvo reisu XXX iš F. oro uosto kurjerinės tarnybos „F“ (1 t., 10 b. l.). Tuo tarpu, iš 2012 m. sausio 16 d. Prekių sulaikymo protokolo Nr. 2VMC800074 matyti, kad UAB ,,F“ oro uosto cargo terminale, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo patikrinta prekių siunta Nr. 870767818700 iš Kinijos, kurioje buvo rasti 20 g kristaliniai, šviesiai geltonos spalvos milteliai, supakuoti į du permatomus užspaudžiamus plastiko maišelius. Šie maišeliai dar buvo įdėti į du aliuminio spalvos hermetinius plastiko paketus. Kadangi buvo įtarta, kad siuntoje gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ši siunta buvo sulaikyta (1 t., 8 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šias pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojo A. A. parodymai.

Be to, iš 2012 m. kovo 13 d. imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. P., prisistatęs pašto skyriaus darbuotoju, Ą. C. Gyvenančiam (duomenys neskelbtini), įteikė siuntą iš Kinijos Nr. 870767818700, kurioje buvusi psichotropinė medžiaga buvo pakeista imituojančia medžiaga, kurią Ą. C. priėmė bei pasirašė už siuntos gavimą (1 t., 35-36 b. l.). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas vyriausiasis tyrėjas T. P.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. kovo 8 d. nutartimi buvo leista atlikti imituojančius veiksmus prieš Ą. C., panaudojant vaizdo ir garso įrašymo technines priemones (1 t., 29 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, nors jų leistinumas ir liečiamumas apeliaciniuose skunduose neginčijami.

Remiantis byloje esančia medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo specialistams pateikti tirti du paketai su šviesiai geltonos spalvos milteliais (1 t., 11 b. l.). Specialistės Stasės Kaduševičienės pateiktoje išvadoje Nr. 11-177 (12) nurodoma, kad tirti pateiktas plastiko paketas su šviesiai geltonos spalvos milteliais patalpintas dviejuose, vienas į kitą sudėtuose folijos paketuose, o pateiktų miltelių svoris – 12,1119 g (1 t., 13 b. l.). Iš pateiktos užduoties atlikti cheminį objektų tyrimą Kriminalistinių tyrimų centrui matyti, kad tirti buvo pateiktas vokas, kuriame yra į du permatomus plastikinius užspaudžiamus maišelius įdėtas plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis (1 t., 17 b. l.). Specialistės Renatos Sakalauskaitės pateiktoje išvadoje Nr. 140-(1973)-IS1-7064 nurodyta, kad tirti pateiktas bespalvis plastikinis užspaudžiamas maišelis, kuriame yra kitas bespalvis plastikinis užspaudžiamas maišelis. Maišelyje yra į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį supakuota gelsvos spalvos medžiaga, kurios masė yra 10,451 g (1 t., 20-21 b. l.).

Apeliacinio proceso metu šis maišelis ir jame esanti gelsvos spalvos medžiaga buvo apžiūrėtas, o specialistės Stasė Kaduševičienė bei Renata Sakalauskaitė patvirtino, kad abi tyrė tą pačią medžiagą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surašytame prekių sulaikymo protokole Nr. 2VMC800074 nurodytas miltelių svoris buvo netikslus, nes nenurodyta kokiomis svarstyklėmis jie buvo pasverti, o nurodytas jų kristališkumas yra tik subjektyvus vertinimas (1 t., 8 b. l.). Kaip matyti iš apžiūros protokolo, gelsvos spalvos milteliai buvo sveriami su maišeliu (1 t., 22-25 b. l.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmiau paminėtų miltelių cheminio tyrimo metu, dalis jų buvo sunaudota, o dalis palikta saugoti Lietuvos teismo ekspertizių centre, todėl dėl objektyvių priežasčių jų svoris galėjo keistis. Tai, apeliacinio proceso metu patvirtino ir specialistės Stasė Kaduševičienė bei Renata Sakalauskaitė. Be to, ir iš elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad P. L. užsakė, o pardavėjas pasiūlė pirkti būtent 12 g psichotropinės medžiagos 2FA.

Teisėjų kolegijos nuomone, specialistams tirti buvo pateikti tie patys milteliai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nurodyti prekių sulaikymo protokole Nr. 2VMC800074 ir apžiūrėti (1 t., 8, 22-25 b. l.), tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu dėl objektyvių ir subjektyvių faktorių jų svoris bei aprašymas nežymiai keitėsi, todėl gynėjo skunde išdėstytos abejonės yra nepagrįstos ir atmestinos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kas nors (t. y. nenustatytas asmuo) tyčia keitė gautos iš Kinijos psichotropinės medžiagos svorį ar įpakavimą.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. gruodžio 17 d. (turėtų būti 2012 m. vasario 17 d.) specialistės išvadoje Nr. 11-177 (12) nurodyta, kad tirti pateikti 12,1119 g milteliai yra psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetaminas arba jo izomeras-3-fluoramfetaminas. 4-fluoramfetaminas yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Bendrosios psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą. Sąrašuose nurodytų medžiagų izomerams taikomas toks pat kontrolės režimas, kaip 4-fluoramfetamino izomerui, kuris taip pat priskiriamas prie psichotropinių medžiagų. Grynosios medžiagos kiekis nenustatytas, nes Lietuvos ekspertinių tyrimo centras (toliau – LTEC) neturi pamatinės medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti (1 t., 12-14 b. l.).

2012 m. gruodžio 15 d. (skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta 2012 m. gruodžio 17 d.) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės išvadoje Nr. 140-(1973)-IS1-7064 nurodyta, kad tirti pateiktos gelsvos spalvos medžiagos sudėtyje tikėtina, jog yra psichotropinė medžiaga – 3-fluoramfetaminas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 bei įsakymu Nr. V-449, 3-fluoramfetaminas yra psichotropinė medžiaga, priklausanti amfetamino darinių grupei, kuri įtraukta į I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (1 t., 19-21 b. l.).

Iš nuteistojo Ą. C. parodymų ir baudžiamosios bylos rašytinės medžiagos matyti, kad P. L. internetu iš Kinijos užsakė psichotropinę medžiagą 2FA (2-fluoramefetaminą) (1 t., 95-111 b. l.). Tačiau, atlikus gautos medžiagos cheminį tyrimą, nustatyta, kad 12,1119 g milteliai yra psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetaminas arba jo izomeras – 3-fluoramfetaminas. Iš specialistės Stasės Kaduševičienės paaiškinimų Vilniaus apygardos teismo teisiamajame posėdyje bei apeliacinio proceso metu matyti, kad tiek 2-fluoramfetaminas, tiek 3-fluoramfetaminas yra psichotropinės medžiagos, nes yra 4-fluoramfetamino, įrašyto į draudžiamų medžiagų sąrašą izomerai, todėl jiems taikomas toks pat kontrolės režimas, kadangi tos medžiagos pasižymi tomis pačiomis savybėmis (3 t., 97-98 b. l.).

Pažymėtina, kad specialisto (eksperto) išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Įrodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie išdėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų, t. y. pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Kaip jau minėta pirmiau, specialisto ir/ar eksperto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri neturi jokios prioritetinės reikšmės. Todėl akivaizdu, kad minėti įrodymai turi būti vertinami lyginant su kita bylos medžiaga, kurie patvirtintų ar paneigtų tokių išvadų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija neabejoja specialistės Stasės Kaduševičienės kompetencija ir kvalifikacija bei paaiškinimų Vilniaus apygardos teisme ir apeliacinio proceso metu objektyvumu. Apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialistės Stasės Kaduševičienės pateikta išvada, nes ji atitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai, kad nebuvo nustatytas rastos psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetamino arba jo izomero – 3-fluorameftamino grynasis kiekis nedaro šios išvados niekine. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas. Pagal BPK 286 straipsnį teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Paprastai ekspertizė skiriama tais atvejais, jeigu nusprendžiama, kad reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ji būtina, kada specialisto išvados prieštarauja kitai bylos medžiagai ir tai, kelia abejonių jų pagrįstumui.

Teisėjų kolegijos nuomone, 2012 m. vasario 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-177 (12) neprieštarauja nuteistojo Ą. C. parodymams, faktinėms bylos aplinkybėms ir kitai bylos medžiagai. Be to, ši Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 17 d. specialisto išvada Nr. 11-177 (12) neprieštarauja ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadai Nr. 140-(1973)-IS1-7064, nors ji yra tik tikėtino pobūdžio, tačiau nepaneigia pirmiau minėtos išvados.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentu, jog šioje nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatytas psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetamino arba jo izomero 3-fluoramfetamino grynasis kiekis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad specialistai to negalėjo padaryti, nes nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad 4-fluoramfetamino (4-fluoroamphetamine, 4-EMP) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Tuo tarpu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-177 (12) bei specialistės Stasės Kaduševičienės paaiškinimais apygardos teisme ir apeliacinio proceso metu neginčijamai nustatyta, kad siuntoje rasti gelsvos spalvos milteliai yra psichotropinė medžiaga 4-fluoramfetaminas arba jo izomeras – 3-fluoramfetaminas.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodytomis aplinkybėmis nustatyta ir įrodyta, kad P. L., veikdamas kartu su Ą. C. ir E. Č., elektroniniu paštu užsisakė ir paštu parsisiuntė, tokiu būdu gabeno, psichotropinę medžiagą 4-fluoramfetamino arba jo izomerą 3-fluoramfetaminą, o Ą. C. priimdamas siuntinį, šias medžiagas dar ir laikė. Akivaizdu, kad P. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kurios teisiniam vertinimui nustatyti šios psichotropinės medžiagos grynąjį kiekį nėra būtina. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji Ą. C. ir E. Č. bei asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, t. y. P. L., turėjo tikslą neteisėtai įsigyti psichotropinę medžiagą 2-fluoramfetaminą, o faktiškai buvo atsiųsta ir gauta psichotropinė medžiaga 4-fluoramfetaminas arba jo izomeras 3-fluoramfetaminas, tai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos teisiniam vertinimui jokios reikšmės neturi, nes ji atitinka tiesioginę neapibrėžtą tyčią, t. y. kaltininkas atsako pagal kilusius padarinius.

Šioje nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad P. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 10 d., kai ji buvo užsakyta, ir truko iki 2012 m. kovo 12 d., kai pašto siunta su psichotropine medžiaga buvo perduota Ą. C. Psichotropinė medžiaga – 4-fluoramfetaminas (4-fluoroamphetamine, 4-FMP) buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-582. Pažymėtina, kad 2010 m. spalio 26 d. „Dėl Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2, 3, 10 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu“ įstatymu Nr. XI-1073, 2 straipsnis buvo papildytas 10 dalimi, kurioje buvo nurodyta narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinio sąvoka. Iš specialistės Stasės Kaduševičienės bei pirmiau minėtos specialisto išvados matyti, kad 2-fluoramfetaminas bei 3-fluoramfetaminas yra psichotropinės medžiagos, nes yra 4-fluoramfetamino, kuris įrašytas į draudžiamų vartoti medžiagų sąrašą, izomerai, todėl jiems taikomas toks pat kontrolės režimas, kadangi tos medžiagos pasižymi tomis pačiomis savybėmis. Todėl P. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos teisiniam vertinimui neturi jokios reikšmės, kad „Amfetamino darinių grupė“, t. y. 3-fluoramfetaminas buvo įtrauktas į pirmiau minėtą sąrašą tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-449, kuriuo buvo pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo, t. y. po to, kai P. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, gynėjas skunde neteisingai interpretuoja įstatymo taikymo nuostatas.

Be to, gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog psichotropinė medžiaga 2FS būtų uždrausta Kinijoje, neturi jokios reikšmės vertinant, ar P. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nes šios veikos buvo pradėtos ir baigtos Lietuvoje.

Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad P. L. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad E. Č., Ą. C. ir P. L. veikė bendrininkų grupe, nes kiekvienas iš jų atliko tam tikrus veiksmus, t. y. E. Č. – organizavo psichotropinių medžiagų įgijimą ir apmokėjo jų siuntimą, P. L. – internetinėje svetainėje užsisakė psichotropinę medžiagą, už kurią pervedė E. Č. duotus pinigus, o Ą. C. sutiko ir savo gyvenamojoje vietoje priėmė siuntą iš Kinijos, žinodamas, jog joje yra psichotropinė medžiaga.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis sutinka tik iš dalies. Šioje byloje nustatyta, kad E. Č. ir Ą. C. veikė bendrininkų grupe su nepakaltinamu asmeniu, kuriam taikytos priverčiamojo medicininio poveikio priemonės, t. y. P. L. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padaroma veikiant bendrininkų grupe, nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį nereikalinga, o tik aprašomojoje dalyje išdėstomi motyvai. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį yra perteklinė, tačiau tai nelaikoma esminiu BPK normų pažeidimu, o dėl to, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Dėl BK 98 straipsnio nuostatų taikymo P. L.

BK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones:

1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja, o 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare.

Iš stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-11-107/2012 matyti, kad P. L. nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, dėl ko negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, nes jo psichikos būsena yra nestabili, elgesys neprognozuojamas dėl esamų mąstymo ir emocijų sutrikimų (2 t., 54-57 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas psichiatras – ekspertas A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuo metu P. L. liga pasiduoda gydymui, tačiau priklauso nuo gydymo eigos, jis impulsyvus, bandė žudytis, todėl gali būti pavojingas sau ir kitiems (3 t., 80 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė H. B. parodė, kad P. L. nepripažįsta ligos, jam paskirto gydymo, mano, jog yra sveikas ir vaistų jam nereikia, todėl jų nenori vartoti, nes pats geriau žino, kokie (vaistai) jam reikalingi. Specialistė pažymėjo, kad P. L. elgesys pasyvus, mažai bendrauja, nors agresyvumo nestebima, tačiau smurto rizika vidutinė. Specialistės nuomone, jeigu P. L. bus gydomas ambulatoriškai, reikalingų vaistų jis nevartos, nes nepripažįsta savęs žmogumi, turinčiu psichikos sutrikimų ir nepripažįsta gydymo, todėl šiuo metu turi būti gydomas stacionare (3 t., 96-97 b. l.). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad P. L. anksčiau kelis kartus buvo gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, jį tyrė psichologai (2 t., 24-26 b. l.). Iš liudytojo V. R. parodymų matyti, kad anūkas P. L. gėrė alų ir kartu vartojo raminamuosius vaistus, kartais būdavo agresyvus net jo atžvilgiu, sakė, jog nusižudys, jis (liudytojas) bandė atimti peilį (3 t., 126-128 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad P. L. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu dėl jam konstatuoto psichikos sutrikimo buvo tokios būsenos, kai negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo bei juos valdyti, t. y. buvo nepakaltinamas, todėl negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Bylos duomenys patvirtina, kad P. L. dėl jam konstatuotų psichikos sutrikimų ir stebimo elgesio gydymo įstaigoje, dėl jam skiriamo gydymo ignoravimo negali būti gydomas, taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes jis yra pavojingas visuomenei. Akivaizdu, kad yra reali grėsmė, jog P. L. savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Apygardos teismas įvertinęs pirmiau paminėtos stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos išvadas, psichiatro – eksperto A. G. bei specialistės H. B. paaiškinimus dėl P. L. sveikatos būklės, jam paskyrė stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad gynėjas apeliaciniame skunde nežymiai iškraipė specialistės H. B. paaiškinimus apygardos teisme dėl P. L. požiūrio į gydymą ir juos savaip interpretuoja. Tai, kad pasak V. R., P. L. ligoninėje atsikratė žalingų įpročių, todėl jis gali būti toliau gydomas namuose, netaikant medicininio stebėjimo, neatitinka bylos aplinkybių, nes tai pagrindžiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

Asmens, kuriam taikytos priverčiamojo medicininio poveikio priemonės, atstovo V. R. ir gynėjo advokato Vytauto Sviderskio apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Aloyzas KruopysElena Vainienė