Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-278-737/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-18Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-04-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
1-278-737/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31042-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-278-737/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31042-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,kaltinamajai V. V.,kaltinamosios gynėjui, advokato padėjėjui, Andrejui Zavtrakovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vykdanti individualią veiklą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 21 val., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kryptimi link Jonavos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, iki (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,69 promilių, tai yra daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

Apklausta teisiamajame posėdyje V. V. prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. ji buvo susipykusi su buvusiu vyru, todėl su draugais išgėrė alkoholio. Draugei paprašius pavežėti, sutiko manydama, jog gali vairuoti. Važiavo trise nuo jos namų (duomenys neskelbtini) link Jonavos. Jonavoje prie parduotuvės „Maxima“ sustojo nusipirkti elektroninių cigarečių ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskirti jos šeimos draugą S. B..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d., patruliuojant su Reagavimo skyriaus tyrėja M. Z., apie 21 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad nuo Kauno link Jonavos važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ji su kolege laukė aikštelėje prie „Ekspress“ picerijos, šalia „Maximos“ (duomenys neskelbtini). Tuomet budėtojas pranešė, kad minimas automobilis įsuko į „Maximos“ aikštelę, (duomenys neskelbtini). Suprato, kad budėtoją informavo paskui tą įtartiną automobilį važiuojantis pranešėjas. Jos nuvažiavo į aikštelę, kurioje ant pravažiavimo kelio, šalia Plento gatvės, stovėjo automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio buvo dviese - moteris ir vyras, kurie kažko ieškojo prie priekinių keleivio durelių. Paklausus, kas vairavo automobilį, moteris pasakė, kad ji. Taip pat ji sakė esanti blaivi. Vyras taip pat pasakė, kad automobilį vairavo moteris. Tuomet M. Z. dar kartą susisiekė su pranešėju ir jis patvirtino, kad automobilį vairavo moteris. Nustatė, kad automobilį vairavo V. V.. Pirmu tikrinimu V. V. nustatytas 1,78 prom. girtumas, antru tikrinimu - 1,69 prom. girtumas. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, su kuriuo ji sutiko. V. V. nurodė važiavusi iš Kauno į Uteną. Automobilis buvo nutransportuotas į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 64-67).

Liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. vakare jis buvo pas V. V. (duomenys neskelbtini). Jis buvo gerokai išgėręs. V. V. su drauge nusprendė važiuoti į Jonavą. Jos pakvietė jį važiuoti kartu. V. V. sėdo už vairo, jis atsisėdo šalia, o draugė gale. Dėl girtumo jis užmigo ir negali paaiškinti, kas vyko kelyje nuo Kauno iki Jonavos. Jis prabudo aikštelėje prie „Maximos“, šalia Jonavos. Prie jų privažiavo pareigūnai ir pradėjo aiškintis, kas įvyko. Iš Kauno į Jonavą savo automobilį vairavo V. V. (1 t., b. l. 74-77).

2021 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad prie parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje apžiūrėtas stovintis automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje šalia priekinės keleivio sėdynės rastas atidarytas ir nugertas alaus „Švyturys“ butelis. (1 t., b. l. 28-38).

2021 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nustatyta, kad automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti M. J. įmonei į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. 21.05 val. gautas pranešimas, jog keliu nuo Kauno link Jonavos važiuoja automobilis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris „mėtosi“ po kelią. Prie parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėtas automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtomis šviesomis. Prie automobilio stovėjo V. V., kuri nurodė, jog ji vairavo šį automobilį, patikrinus vairuotojos blaivumą, pirmu pūtimu jai nustatytas 1,78 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,69 prom. girtumas (1 t., b. l. 13-16).

2021 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. 2021 m. rugsėjo 7 d. 21:03:45 val. garso įraše užfiksuota, kad telefonu paskambinęs vyras praneša, jog važiuodamas nuo Kauno link Jonavos, mato įtartinai keliu važiuojantį, pavojingai manevruojantį automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Operatorei sujungus pranešėją su policijos pareigūnais, jis nurodo, kad minėtas automobilis užsuko į prie parduotuvės „Maxima“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę, o tada prie minėto automobilio privažiuoja policijos pareigūnų automobilis (1 t., b. l. 20-22).

2021 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti penki vaizdo įrašai iš kamerų, esančių ant policijos pareigūnų uniformų („Body“ kamerų). Vaizdo įrašai daryti 2021 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 21:13:32 val. iki 21:34:24 val. Įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnės tarnybiniu automobiliu privažiuoja prie automobilio, stovinčio šalia parduotuvės „Maxima“. Greta automobilio matosi stovintis vyras ir moteris. Į pareigūnių klausimą, kas vairavo automobilį, moteris atsako, jog vairavo ji, nurodo esanti blaivi. Paskui pareigūnė paskambina telefonu (tikėtina apie galimai neblaivų vairuotoją pranešusiam asmeniui) ir jo paklausia, ar matė, kas vairavo automobilį. Atsako garsiai – „moteris, aha supratau“. Paskui pareigūnės patikrina moters girtumą. Pirmu pūtimu jai nustatomas 1,78 prom. girtumas, o antru pūtimu nustatomas 1,69 prom. girtumas. Moters pateiktame vairuotojo pažymėjime matosi jos vardas ir pavardė – V. V.. V. V. pareigūnės paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo neblaiviai, o jos automobilis nutransportuotas į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 25-27).

2021 m. rugsėjo 7 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. V. pateikė jos vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 39-42).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Mogo LT“, valdytojas – V. V. (1 t., b. l. 45-46).

2021 m. rugsėjo 21 d. pakvitavimu nurodyta, kad UAB „Mogo LT“ grąžintas automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė (1t., b. l. 60-61).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Citroen C-Crosser, 2007 metų gamybos, dyzeliniu varikliu, vertė yra 4110 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 50).

2021 m. rugsėjo 7 d. neblaivumo nustatymo užfiksuota, kad Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašu, matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0406 V. V. 2021 m. rugsėjo 7 d. 21.15 val. nustatytas 1,78 prom. girtumas, antru tikrinimu 21.32 val. nustatytas 1,69 prom. girtumas (1 t., b. l. 78, 79-82). Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamosios kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti, aukščiau nurodyti įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad V. V., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. V. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji kritiškai vertina savo poelgį, visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Byloje yra pateiktas prašymas atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skirti jos šeimos draugą S. B. ( 2 t., b. l. 9-10).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, tačiau pažymėtina tai, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-445-489/2016; 2K-100-648/2019). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, anksčiau nebuvo teista. Remiantis administracinių nusižengimų registru, kaltinamoji administracine tvarka bausta 11 kartų, tačiau baudas moka kaip išgali dėl savo sunkios finansinės padėties, padaryti nusižengimai nesukėlė pavojaus eismo saugumui, dauguma jų susiję su neapmokėjimu už transporto priemonės stovėjimą. Kaltinamosios veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė, per savo vairavimo laikotarpį analogiškų pažeidimų nebuvo padariusi, savo kaltę, dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme. Savo poelgį vertina kritiškai, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą bei kaltinamosios paaiškinimus ir jos požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamoji V. V. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoju pretenduojantis būti S. B. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su kaltinamąja V. V. yra pažįstamas dešimtmetį, artimai bendrauja šeimomis. Prašymą dėl laidavimo palaiko ir nurodo, jog su kaltinamąja bendrauja, taip pat jo šeima naudojasi jos, kaip kirpėjos, paslaugomis. Yra neteistas, administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis. Mano, jog kaltinamoji pasielgė nusikalstamai paveikta kompanijos su kuria buvo. Nepateisina jos poelgio, laiko jį kvailu ir neapgalvotu. Nurodo, kad nėra pastebėjęs, kad kaltinamoji turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Mano, kad būdamas laiduotoju, galėtų ir ketina daryti teigiamą įtaką jai ir būti pavyzdžiu.

Vertindamas, ar S. B. charakterizuojamas teigiamai (2 t., b .l. 17), praeityje neteistas, už administracinius nusižengimus nebaustas (2 t., b. l. 12-15). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. B. ir kaltinamosios V. V. gyvenamosios vietos yra skirtingos. Nors ir kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nėra nustatytos sąlygos, kad laiduotojas ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018), tačiau yra privaloma sąlyga, jog laiduotojas turi turėti galimybę pastoviai daryti teigiamą įtaką ir sulaikyti laiduojamą asmenį nuo netinkamo elgesio. S. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena labai netoli V. V., kas dvi savaites vyksta pas ją apsikirpti. Artimiausiu metu ketina padėti jai suremontuoti būstą, kadangi V. V. finansinė padėtis sunki. Nori ir ketina jai bei jos vaikams padėti, jei V. V. netektų teisės vairuoti. Pats yra neteistas bei administracine tvarka nebaustas, dirbantis, duomenų, kad būtų linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog S. B. gali daryti teigiamą įtaką V. V.. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad S. B. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkantis būti laiduotoju.

BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Teismas, įvertinęs tai, kad S. B. gyvena skyrium nuo kaltinamosios, kad jų besieja giminystės ryšiai, sprendžia, kad laidavimas nustatytinas taikant 1000 (vieno tūkstančio) Eur užstatą. Manytina, kad tai stiprins laiduotojo motyvaciją užtikrinti, kad V. V. daugiau nenusikalstų, o V. V. papildomai įpareigos laikytis įsipareigojimų, siekiant neprarasti laiduotojo įmokėtos užstato sumos.

Tiek kaltinamoji, tiek laiduotojas S. B. prašė teismo taikyti laidavimą be užstato, tačiau, nėra nurodęs, kad nesutiktų sumokėti užstatą, tai yra neprieštaravo laidavimo taikymui su užstatu, suprato savo įsipareigojimų esmę. S. B. yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto, neturi įsiskolinimų vykdomų priverstine tvarka, todėl spręstina, kad nustatyto dydžio užstatas ženkliai nepakenks jo turtinei padėčiai. Be to, šiuo kontekstu pažymėtina, kad užstatas yra tik laikinai įmokama pinigų suma, kuri, kaip numatyta BK 40 straipsnio 5 dalyje, grąžinama pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajai V. V. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą su 1000 eurų užstatu ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi V. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismų praktika pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-100-648/2019, 2K-143-696/2017).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 23 d.

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas, taigi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Išimtimi pripažįstami atvejai, tik kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-50-788/2018, 2K-100-648/2019).

Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti konfiskuota. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Mogo LT“, pati kaltinamoji yra tik valdytoja pagal 2020 m. birželio 29 d. išperkamosios nuomos sutartį. Po V. V. nusikalstamos veikos padarymo UAB „Mogo LT“ pasinaudojo sutartyje numatyta teise nutraukti su transporto priemonės gavėja sudarytą sutartį ir transporto priemonė grąžinta UAB „Mogo LT“. Kaltinamosios nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. įmokėtos išperkamosios nuomos įmokos – 2560 eurų – liko UAB „Mogo LT“ nuosavybe. Taigi, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad kaltinamoji dėl savo nusikalstamo poelgio jau neteko ir transporto priemonės, kurios pirkimo kaina buvo 4250 Eur ir 2560 eurų sumokėtų įmokų. Kaltinamosios turtinė padėtis sudėtinga – moka įmokas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nusipirktas paėmus kreditą. Minėtame būste kaltinamoji gyvena su savo keturiais nepilnamečiais vaikais. Kaltinamoji dirba namuose – teikia kirpimo paslaugas ir tuo pačiu viena augina 2 metų sūnų, bei dar tris nepilnamečius vaikus. Turimais bylos duomenimis, 2021 m. jos pajamos iš minėtos individualios veiklos per mėnesį sudarė apie 700 eurų. Iš gaunamų pajamų ir valstybinių išmokų vaikams viena išlaiko šeimą. Buvęs sutuoktinis prie vaikų išlaikymo neprisideda. Vien tai, jog UAB „Mogo LT“ už automobilį Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įmokėjusi 2560 Eur ir šių pinigų neatgaus, negalės naudotis minėta transporto priemone, bet ir turės išmokėti likusią neišmokėtą sumą už minėtą automobilį laikytina, kad ši kaltinamosios padėtis turės jai pakankama auklėjamąjį poveikį. Be to, transporto priemonės vertės konfiskacija būtų neproporcinga poveikio priemonė atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę ir jos turtinę padėtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo švelninti kaltinamosios teisinę padėtį, neskiriant jai konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

CD laikmena su vaizdo-garso įrašais prie 2021 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir garso įrašu iš BPC prie 2021 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo paliktina saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą su 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu laiduotojo S. B. atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 23 d..

V. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą su baudžiamosios bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

CD laikmeną su vaizdo-garso įrašais prie 2021 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir garso įrašu iš BPC prie 2021 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Laiduotojas S. B. įpareigojamas per 14 dienų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įnešti nustatytą 1000 Eur užstatą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95730001000222983, teismo kodas – 302942349, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000. Mokėjimo paskirtis: „užstatas“. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyta nuosprendžio datą ir bylos numerį (1-278-737/2022).

Užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu V. V. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

V. V. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui S. B., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Petraškienė