Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir jos gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. V., padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą su 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu laiduotojo S. B. atsakomybėn. Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla nutraukta.

Paskirta V. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 23 d.

V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Laiduotojas S. B. įpareigojamas per 14 dienų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įnešti nustatytą 1000 Eur užstatą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95730001000222983, teismo kodas – 302942349, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V. buvo kaltinama tuo, jog 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 21 val., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kryptimi link Jonavos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, iki (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,69 promilių, tai yra daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t.y buvo kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, jog pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. V. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Kauno apylinkės teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendė, jog yra tikslinga V. V. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu prokurorės skundu nėra ginčijama V. V. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokurorės skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai teismo nepritaikytų BK 72 straipsnio nuostatų.

5. V. V. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, ją patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jos veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Prokurorė skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog automobilio konfiskavimas būtų laikytinas kaip neproporcinga poveikio priemonė pažeidėjai dėl jos padaryto teisės pažeidimo, nes įstatyme imperatyviai nustatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos visais atvejais, be to, teismas spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo skyrimo tikslingumo ir proporcingumo klausimą, nesvarstė galimybės iš kaltinamosios konfiskuoti dalį konfiskuotino turto vertės. Aukštesnysis teismas pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, automobilio konfiskavimo klausimas spręstinas iš naujo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-100-648/2019). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

9.1. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. V. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas jai vairuojant automobilį „Citroen C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju V. V. vairavo minėtą automobilį būdama neblaivi, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilių etilo alkoholio (t. 1 b. l. 13-16). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės V. V. objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jos vairuotas automobilis laikytinas aptariamo nusikaltimo padarymo priemone.

9.2. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas V. V., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą su užstatu laiduotojo atsakomybėn, taip pat skyrė jai baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui – vieneriems metas. Tačiau spręsdamas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į V. V. asmenybę ir jos turtinę padėtį, padarė išvadą, jog turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 4110 eurų, skyrimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, dėl ko V. V. patirtų nepatogumų. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad automobilis "Citroen C-Crosser”, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pati V. V. yra tik valdytoja pagal išperkamosios nuomos sutartį, kad po V. V. nusikalstamos veikos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo sutartyje numatyta teise nutraukti su transporto priemonės gavėja sudarytą sutartį ir transporto priemonė grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad kaltinamosios įmokėtos išperkamosios nuomos įmokos - 2560 eurų - liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe, kad V. V. dėl savo nusikalstamo poelgio jau neteko ir transporto priemonės, kurios pirkimo kaina buvo 4250 Eur ir 2560 eurų sumokėtų įmokų, kad jos turtinė padėtis sudėtinga - moka įmokas už butą, kuriame gyvena su savo keturiais nepilnamečiais vaikais ir viena juos išlaiko, kad jos pajamos iš individualios veiklos per mėnesį sudaro apie 700 eurų, kad jos buvęs sutuoktinis prie vaikų išlaikymo neprisideda ir laikė, kad ši V. V. padėtis turės jai pakankamą auklėjamąjį poveikį, be to, transporto priemonės vertės konfiskacija būtų neproporcinga poveikio priemonė atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę ir jos turtinę padėtį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundžiamo nuosprendžio argumentai, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės, šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą.

9.3. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą su užstatu, pastaroji nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jai nebus skirta bausmė ir ji neturės teistumo. Be to, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Šiuo atveju, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu V. V. paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų, be to, yra švelni, nes paskirta minimaliam terminui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutikti su apylinkės teismo sprendimu netaikyti V. V. konfiskavimo nėra teisinio pagrindo.

9.4. Kaip jau minėta, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos nustatymo matyti, kad automobilio „Citroen C-Crosser“, 2007 metų gamybos, dyzeliniu varikliu, vertė yra 4100 Eur (su PVM) (t. 1 b. l. 50)“. Tuo atveju, jei byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis „Citroen C-Crosser“, būtų nuosavybės teise priklausiusi V. V., ją privalomai reikėtų konfiskuoti. Vis dėlto nagrinėjamu atveju susidariusi situacija yra sudėtingesnė, nes automobilio „Citroen C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir ši transporto priemonė su transporto priemonės gavėja (V. V.) nutraukus sudarytą sutartį grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 1 b. l. 60 – 61). Vienok, sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju jau buvo nustatyta, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš V. V. yra tinkama ir būtina priemonė baudžiamajame įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Tuo pačiu konstatuotina, jog, vis dėl to, įvertinus tai, jog transporto priemonė grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad V. V. įmokėtos išperkamosios nuomos įmokos - 2560 eurų - liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe, kad V. V. dėl savo nusikalstamo poelgio jau neteko ir transporto priemonės, kad jos turtinė padėtis sudėtinga - moka įmokas už butą, kuriame gyvena su savo keturiais nepilnamečiais vaikais ir viena juos išlaiko, kad jos pajamos iš individualios veiklos per mėnesį sudaro apie 700 eurų, visos automobilio vertės išieškojimas iš V. V., neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros ir būtų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš jos valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 1000 Eur.

8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė, , jo šeimos narių interesai ar transporto priemonės vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, išieškant dalį konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – transporto priemonės „Citroen C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

10. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant atleistąją nuo baudžiamosios atsakomybės V. V., sudaro 150,42 Eur, kurios turi būti priteistos iš V. V. valstybei.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 150,42 Eur, atsižvelgiant į jos materialinę padėtį (jos pajamos iš individualios veiklos per mėnesį sudaro apie 700 eurų, viena augina keturis nepilnamečius vaikus, moka už būstą, kuriame gyvena), žymiai paveiks V. V. turtinę padėtį, todėl ši suma iš jos nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš V. V. išieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonės „Citroen C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikalstamos veikos padarymo priemonės) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą - 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.