Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-01-09 · Byla Nr. 2KT-1-943/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-07Vilniaus apygardos teismas
  2. 2KT-124-943/2016Nutartis · 2016-11-18Lietuvos apeliacinis teismas
  3. 2KT-1-943/2017Nutartis · 2017-01-09Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
2KT-1-943/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00935-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-1-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00935-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.4.; 3.1.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su R. B. pateiktu nušalinimo pareiškimu Vilniaus rajono apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

tiesiogiai Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. gruodžio 21 d. gautas R. B. nušalinimo pareiškimas, pareikštas visam Vilniaus rajono apylinkės teismui ir visam Vilniaus apygardos teismui, kuriuo teigiama, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-4-341/2017 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-11-341/2016), dėl pareiškėjo ir ieškovės M. B. santuokos nutraukimo, nagrinėjama šališkai.

Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas išimtinai tenkina tik ieškovės M. B. prašymus, nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyto teisinio reglamentavimo. Be to, ieškovė ir daugelis Vilniaus apygardos teismo teisėjų yra artimi bičiuliai, o teisėjos A. K. ir L. B. nusišalino nuo bylos pagal atsakovo atskirąjį skundą nagrinėjimo, todėl, pareiškėjo teigimu, yra pagrindas nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4-341/2017 nagrinėjimo nušalinti visus šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjus, o bylą perduoti nagrinėti bet kuriam kitam apylinkės teismui, kuris nepriklauso Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijai.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. žodinio teismo posėdžio metu atsakovo R. B. atstovės buvo informuotas apie Lietuvos apeliaciniam teismui paduotą nušalinimo pareiškimą, todėl nušalinimo pareiškimo ir bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui klausimą perdavė spręsti Vilniaus rajono apylinkės teismo administracijai CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus rajono apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 27 d. buvo išsiųstas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės raštas dėl procesinių veiksmų atlikimo ir civilinės bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui.

2017 m. sausio 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta civilinė byla Nr. 2-4-341/2017, kurioje spręstini Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo bei šios civilinės bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui, nesančiam Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimai.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas, byla neperduotina kitam teismui

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. nušalinimo pareiškimą iš esmės grindžia dviem pagrindais, pirma, jam nepalankių procesinių sprendimų priėmimu ir, antra, priešingos šalies (ieškovės M. B.) bičiulyste su kai kuriais Vilniaus apygardos teismo teisėjais.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai išimtinai tenkina tik ieškovės pateiktus prašymus, o jo (pareiškėjo) prašymus atmeta. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo nutartis, priimtas bylos nagrinėjimo metu, su kurių procesiniais rezultatais pareiškėjas nesutinka, galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK 334 straipsnyje nustatytais atvejais, tačiau procesinių sprendimų priėmimas nevertinamas kaip pagrindas teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindų, o susipažinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4-341/2017 medžiaga, bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjo šališkumo, nenustatyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumu.

Nušalinimo pareiškimą ir prašymą perduoti bylą nagrinėti bet kuriam kitam apylinkės teismui, nesančiam Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, pareiškėjas motyvuoja ir tuo, kad ieškovė M. B. artimai bičiuliaujasi su Vilniaus apygardos teismo teisėjomis A. K. ir L. B..

Pažymėtina, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui. Kaip matyti iš bylos medžiagos minėtos teisėjos pripažino subjektyvų šališkumą ir nusišalino nuo bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimo, duomenų, kad kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai dėl jų draugiškų ryšių su ieškove taip pat turėtų nusišalinti, nepateikta, todėl objektyviam stebėtojui negali kilti abejonių dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo.

Kadangi pareiškėjas kitų konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Vilniaus rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-4-341/2017 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

R. B. nušalinimo pareiškimo Vilniaus rajono apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4-341/2017 ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė