Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-11-18 · Byla Nr. 2KT-124-943/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-07Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-18
Bylos Nr.
2KT-124-943/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00935-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-124-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00935-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su R. B. 2016 m. lapkričio 17 d. pateiktu nušalinimo pareiškimu Vilniaus rajono apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. B. pateikė prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuo teigiama, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-11-341/2016, dėl pareiškėjo ir ieškovės M. B. santuokos nutraukimo, nagrinėjama šališkai bei reikalaujama nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas tuo, kad teismas išimtinai tenkina tik ieškovės M. B. prašymus, nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyto teisinio reglamentavimo. Be to, ieškovė ir daugelis Vilniaus apygardos teismo teisėjų yra artimi bičiuliai, o teisėjos A. K. ir L. B. nusišalino nuo bylos pagal atsakovo atskirąjį skundą nagrinėjimo apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo Vilniaus rajono apylinkės teismą ir civilinę bylą Nr. 2-11-341/2016 perduoti nagrinėti bet kuriam kitam apylinkės teismui, kuris nepriklauso Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijai.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas teikiamu procesiniu dokumentu siekia pasinaudoti nušalinimo teise, todėl prašymo priėmimas vertintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V skyriuje nustatyta tvarka, reglamentuojančia teismo sudėties ir teisėjų nušalinimo klausimus.

Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos, o tais atvejais, kai teisme nėra atitinkamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos suponuoja ir tai, kad nušalinimo pareiškimas turi būti paduodamas toje civilinėje byloje, kurioje prašoma nušalinti teisėją (teisėjus). Tais atvejais, kai nepasitikėjimas reiškiamas visam atitinkamą bylą nagrinėjančiam teismui, nušalinimo klausimą sprendžiančiam atitinkamam aukštesnės pakopos teismui nušalinimo pareiškimą kartu su nagrinėjama byla persiunčia teismas, negalintis spręsti dėl nušalinimo pareiškimo pagrįstumo.

Pareiškėjas R. B. nušalinimo pareiškimą dėl viso Vilniaus rajono apylinkės teismo tiesiogiai padavė Lietuvos apeliaciniam teismui, nesilaikydamas CPK V skyriuje nustatytos tvarkos, t. y. nušalinimo pareiškimas paduotas ne nagrinėjamoje civilinėje byloje ir ne tam teismui, kurio visiems teisėjams reiškiamas nušalinimas. Nušalinimo pareiškime nors ir abejojama atskirų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, tačiau prašymas nušalinti ir Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo iš esmės nėra suformuluotas, duomenų apie galimą šio teismo teisėjų šališkumą taip pat nepateikta.

Pareiškėjui išaiškinama, kad nušalinimo pareiškimas turi būti paduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-11-341/2016, o šiam apylinkės teismui nustačius, kada jame nėra kompetentingų subjektų, turinčių teisę išnagrinėti tokį prašymą, nušalinimo pareiškimas kartu su civiline galėtų būti perduotas nagrinėti aukštesnės pakopos Vilniaus apygardos teismui. Dėl nurodytos priežasties Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atsisako priimti pareiškėjo R. B. nušalinimo pareiškimą visam Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Kartu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkė gali spręsti klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, tik tuo atveju jei pareiškėjas reiškia nušalinimą ne tik apylinkės, bet apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia apylinkės teismas, ir toks nušalinimo pareiškimas būtų tenkintas (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Atsisakyti priimti R. B. prašymą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-111-341/2016 nagrinėjimo ir šios civilinės bylos perdavimo bet kuriam kitam apylinkės teismui, nesančiam Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė