Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. B. ir atsakovo R. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui; padalinti santuokoje įgytą turtą; nustatyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams; ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę.Bylos nagrinėjimo Vilniaus rajono apylinkės teisme metu, kilus šalių ginčui dėl ginčo turto vertės, 2016-02-09 teismo posėdis buvo atidėtas, kad ieškovė patikslintų turto vertę, atsakovui nurodant sudaryti ieškovei galimybę patekti į ginčo turtą atlikti jo vertinimą.Ieškovė atskiru prašymu kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą įleisti ieškovę kartu su jos pasirinktu antstoliu ir atitinkamu specialistu teritoriją ir gyvenamąjį namą bei jo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų nustatyti namo ir žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatyta namo rinkos vertė ir/ar atlikti kiti veiksmai, kurie būtini, siekiant įforminti gyvenamojo namo statybos užbaigimą; įregistruoti namą Nekilnojamojo turto registre; nustatyti atsakovui 200 Eur baudą už kiekvieną teismo nutarties neįvykdymo dieną; nustatyti, kad ieškovė, dalyvaujant jos pasirinktam antstoliui ir atitinkamiems specialistams, įspėjusi atsakovą, turi teisę patekti į žemės sklypo teritoriją ir į gyvenamąjį namą bei jo patalpas, turi teisę pašalinti galimas kliūtis patekimui į namą, namo patalpas ir/ar žemės sklypą; nustatyti, kad vykdant šią nutartį pranešimai gali būti pateikiami tiesiogiai atsakovui arba per jo atstovę byloje.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovą ne mažiau kaip prieš 5 kalendorines dienas ieškovės nurodytu laiku įleisti ieškovę kartu su jos pasirinktais atitinkamais specialistais į žemės sklypo teritoriją ir į gyvenamąjį namą bei jo patalpas tam, kad būtų nustatyta šio namo rinkos vertė. Nustatė, kad vykdant šią nutartį pranešimai gali būti pateikiami tiesiogiai atsakovui arba per jo atstovę byloje.Ieškovė kreipėsi dėl baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ir nuostolių atlyginimo, kadangi atsakovas nevykdo 2016 m. kovo 7 d. teismo nutarties.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovui skyrė 600 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei, į skirtiną baudos dydžio dalį įskaitant ieškovės patirtus 225 eurų nuostolius, tai yra iš atsakovo į valstybės pajamas priteisė 300 eurų baudos dalį, o 300 eurų (trys šimtai eurų) baudos dalį iš atsakovo priteisė ieškovei.Teismas konstatavo, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, veikia prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, nesuteikdamas ieškovei teismui patikslinti ieškinį pagal nekilnojamojo turto vertes.Atsakovas, nesutikdamas su paskirta bauda, pateikė prašymą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi paskirtą baudą, nurodydamas, jog savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja, tinkamai vykdo procesines pareigas, nevilkina proceso. Pažymi, kad teismas netenkino ieškovės reikalavimų, susijusių su gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimu, todėl bauda jam skirta nepagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo tenkino iš dalies ir sumažino skirtą 600 Eur baudą iki 300 Eur, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei, į šią skirtiną baudos dydžio dalį įskaitant ieškovės patirtus 112,50 Eur dalinius nuostolius, tai yra iš atsakovo į valstybės pajamas priteisti 150 Eur baudos dalį, o 150 Eur baudos dalį iš atsakovo priteisti ieškovei. Teismas padarė išvadą, jog pagrindo panaikinti paskirtą baudą nėra, tačiau yra pagrindas ją sumažinti.Teismo vertinimu, ieškovė siekia pateikti nustatytą tikslią, o ne preliminarią ginčo turto vertę, tačiau atsakovas trukdo realizuoti ieškovės siekius, todėl atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, veikia prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, nesuteikdamas iki šiol atsakovei pateikti ginčo pagal ieškinį nekilnojamojo turto vertės.Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė žinojo, jog derinant ginčo klausimą 2016-04-13 data atsakovui yra netinkama, tačiau vis vien naudojosi antstolio paslauga, ir į tai, kad ieškovė nėra pateikusi preliminarios ginčo turto pažymos, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas sumažinti nuostolių antstoliui sumą ir baudą per pusę.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė M. B. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria teismas sumažino atsakovui paskirtą baudą, ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą atmesti.Nurodo, kad ieškovė 2016-03-07 nutartį nesėkmingai bandė vykdyti 2016-03-24, 2016-04-13, 2016-04-25. 2016-01-25 atsakovas prašė teismą įpareigoti ieškovę įregistruoti ir įkainoti turtą. 2016-02-29 teismo posėdžio metu teismas pritarė, jog byloje būtina išspręsti klausimą dėl namo įregistravimo ir rinkos vertės nustatymo, dėl ko atidėjo bylos nagrinėjimą ir sudarė šalims galimybę atlikti reikalingus veiksmus. Atsakovas atsisakė suderinti datas ir sudaryti galimybes ieškovei patekti į namą ir jo teritoriją, todėl 2016-03-07 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas atlikti šiuos veiksmus, tačiau atsakovas šios nutarties sąmoningai nevykdo. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie planuojamą teismo nutarties vykdymo laiką, nors ir nurodė, kad paskirta data jam netinka, nutarties vykdymo pats ar per savo įgaliotą atstovą neužtikrino. Aplinkybė, jog atsakovas nesutinka vykdyti nutarties nurodytą dieną nelemia, jog nutartis gali būti nevykdoma. Atsakovas niekur nebuvo išvykęs, turėjo galimybę tiesiogiai dalyvauti ar pasirūpinti, kad į namą būtų įleista matininkė. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu teismui teikia tik preliminarią turto vertinimo pažymą, kurios įrodomoji vertė yra abejotina.Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo 2016 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovui paskirtą baudą, o jei bauda nebus panaikinta – baudą itin ženkliai sumažinti.Nurodo, kad atsakovas nedaro kliūčių, jog būtų nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Ieškovė nepagrįstai vilkina teismo procesą, kadangi iki šiol nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu į ginčo namą, kuris įgytas iki santuokos su ieškove. 2016-03-07 nutartimi teismas atsakovą įpareigojo į gyvenamąjį namą įleisti ieškovės pasirinktus specialistus tam, kad būtų nustatyta namo rinkos vertė, todėl atsakovas į namą įsileido turto vertintoją, dėl ko visas savo procesines pareigas vykdė tinkamai ir nebuvo pagrindo skirti baudą. Teismas pripažino, kad ieškovė gali nustatyti gyvenamojo namo rinkos vertę, tačiau sąmoningai pati to nedaro. Nesuprantama teismo pozicija, kai pats teismas 2016-04-05 teismo posėdyje pažymėjo, kad reikalinga nustatyti tik gyvenamojo namo rinkos vertę, tą nurodo nutartyje, tačiau atsakovui skyrė baudą už tai, kad jis neleidžia daryti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų, kai šis prašymas 2016-03-07 nutartimi buvo atmestas.Pažymi, kad nesutinka su ieškovės prašymu priteisti nuostolius, kadangi šios išlaidos patirtos ne už antstolio atliktus procesinius veiksmus, o už suteiktas paslaugas, kurios buvo teikiamos pačios ieškovės pageidavimu. Ieškovė į antstolį D.Traigį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo kreipėsi prieš 2016-03-24 vykstant pas atsakovą, todėl išlaidų ieškovė būtų patyrusi tiek atlikus namo kadastrinius matavimus, tiek jų neatlikusi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš tikrųjų antstoliui sumokėjo nurodytą 225 Eur sumą.Atsakovas taip pat nesutinka su 2016-06-01 nutarties motyvais.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė M. B. prašo atsakovo R. B. atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad 2016-04-05 teismo posėdžio metu teismas žodžiu atsakovui išaiškino 2016-03-07 nutarties turinį, nurodė atsakovui įleisti ieškovę kartu su jos pasirinktais specialistais (įskaitant matininku) į sklypą bei ginčo namą bei jo patalpas tam, kad būtų nustatyta namo rinkos vertė. Atsakovas patvirtino, kad jam yra suprantamas nutarties turinys ir įsipareigojo ją vykdyti. Tačiau 2016-04-13 ir 2016-04-25 pažeidė nutarties vykdymą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. B. prašo ieškovės M. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsakovo atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti atsakovui paskirtą baudą, o jei teismas laikytųsi pozicijos, kad paskirta bauda negali būti panaikinta - šią baudą ženkliai sumažinti.Nurodo, kad 2016-03-07 nutartimi tenkinta ieškovės tik dalis reikalavimų ir įpareigojo atsakovą įleisti iškovę kartu su jos pasirinktais atitinkamais specialistais į žemės sklypą ir jame esantį namą, kad būtų nustatyta šio namo rinkos vertė. Šią nutartį atsakovas pilnai įvykdė. Tuo tarpu matininko neįleidimas negali būti laikomas teismo nutarties nevykdymu, kadangi ieškovės prašymas dėl gyvenamojo namo kadastrinių matavimų buvo atmestas. Gavęs pranešimą, atsakovo atstovė ieškovei elektroniniu paštu išsiuntė laišką, nurodydamas, jog ieškovės nurodyta data dėl atsakovo užimtumo yra netinkama ir pasiūlė perkelti apsilankymo datą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirieji skundai iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str. 1 d.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinėje byla pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.Ieškovė, siekdama nurodyti natūra dalijamo bendro turto vertę, siekia atlikti ginčo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neprieštarauja, jog būtų nustatyta gyvenamojo namo vertė, tačiau šalys nesutaria, kurie specialistai reikalingi įleisti į namą turto vertei nustatyti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovą ne mažiau kaip prieš 5 kalendorines dienas ieškovės nurodytu laiku įleisti ieškovę kartu su jos pasirinktais atitinkamais specialistais į žemės sklypo teritoriją ir į gyvenamąjį namą bei jo patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų nustatyta namo rinkos vertė. Pirmosios instancijos teismo 2016-04-05 posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog supranta, kad privalo įsileisti visus specialistus, kurie atliks namo rinkos vertinimo veiksmus. Atsakovui nevykdant teismo nustatyto įpareigojimo, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovui skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas kreipėsi dėl paskirtos baudos panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, veikia prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad 2016-03-07 nutartyje nurodytą įpareigojimą įvykdė ir ieškovės turto vertintoją įleido į namą turto vertei nustatyti, o tuo tarpu pagal 2016-03-07 nutartyje nurodytus motyvus ieškovės nurodyto matininko įleisti į namą neprivalo, kadangi jis turto vertės nenustatinėja, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, kurie įgyja teisę registruoti nuosavybės teises į savo dalis. Kadastrinius matavimus atlieka matininkas, kurių metu fiksuojami nekilnojamojo turto dydis, vertė, fizinė būklė, pakitimai bei kiti rodikliai, kuriuos atitinkamai įvertina ir turto vertintojas nustatydamas turto vertę. Todėl atsakovas nevykdydamas 2016-03-07 nutartyje nustatyto įpareigojimo įleisti ieškovę kartu su jos pasirinktais atitinkamais specialistais, t.y. turto vertintoju, matininku ir antstoliu, į žemės sklypo teritoriją ir į gyvenamąjį namą bei jo patalpas tam, kad būtų nustatyta namo rinkos vertė, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, apriboja ieškovės galimybę suformuluoti tikslius ieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo natūra. Atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog 2016-03-07 nutartyje nenurodyta, kokie konkrečiai specialistai turi būti įleisti į namą, kadangi specialistus, kurie turi teisę kartu su ieškove patekti į namą jo vertei nustatyti, pirmosios instancijos teismas patikslino 2016-04-05 posėdžio metu ir atsakovas patvirtino, jog suprato teismo įpareigojimus ir kuriuos specialistus turi įleisti į namą.Atsakovas teigia, kad ieškovė turi galimybę pateikti preliminarią ginčo turto vertę, todėl nėra pagrindo skirti jam baudą. Tačiau dėl atsakovo veiksmų neįleidžiant ieškovės kartu su specialistai turto vertei nustatyti į namą, nėra galimybės nustatyti tikslių turto techninių charakteristikų, dėl ko ieškovė yra priversta nurodyti tik preliminarią turto vertę ir pasirinkti mažiau palankų turto padalijimo būdą nei atsakovas. Be to nustatyti dalintino turto tikslų balansą yra ir teismo pareiga.Teismas nepasisako dėl atsakovo atskirojo skundo motyvų, kuriais jis nesutinka Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-01 nutarties motyvais, kadangi ši nutartis nėra bylos nagrinėjimo dalykas.Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo netinkamas procesinis elgesys, nevykdant 2016-03-07 nutarties, taip apribojant ieškovės galimybes nurodyti tikslią natūra dalintino ginčo turto vertę, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl toks elgesys negali būti toleruojamas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo panaikinti paskirtą baudą. Atsakovas atskiruoju skundu prašo, nepanaikinus baudos, ženkliai ją sumažinti. Asmuo, kuriam paskirta piniginė bauda, gali prašyti ją sumažinti ar panaikinti (CPK 107 str. 1 d.). Kaip ir bet koks procesinis dokumentas, prašymas irgi privalo būti pagrįstas leistinais raštiniais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog neturi realių galimybių sumokėti paskirtos baudos. Konstatavus, jog atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, pats pripažįsta, jog neįleidžia ieškovės matininko, t.y. nevykdo teismo įpareigojimo įleisti ieškovę su visais reikalingais specialistais namo vertei nustatyti, ir toliau atitinkamai trikdo proceso eigą, kliudo teisingai išnagrinėti bylą, darytina išvada, kad nėra pagrindo atsakovui paskirtą baudą sumažinti.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su nutarties dalimi, kuria sumažintas jos patirtų nuostolių dydis ir nurodo, kad teismo priimtos nutartys privalo būti įvykdytos, nepriklausomai atsakovo galimybių ją įvykdyti. Tuo tarpu atsakovo manymu, teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovės patirtus nuostolius, kadangi ieškovė nepagrįstai naudojosi antstolio paslaugomis, apie tai, jog ieškovės nurodytą dieną negalės suteikti galimybės patekti į namą ieškovę informavo du kartus, nurodė dieną, kurią galėtų leisti apžiūrėti namą. Pažymėtina, kad įstatymas taip pat įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo informuota, jog atsakovas ieškovės nurodytą dieną įleisti į namą negalės ir siūlė kitą namo apžiūrėjimo datą, tačiau ieškovė nepaisydama šio fakto vis vien naudojosi antstolio paslaugomis ir žinodama, jog nebus suteikta galimybė apžiūrėti namą į jį vyko, dėl ko laikytina, jog šalių bendradarbiavimo tarpusavyje principo nesilaikė. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas 2016-03-07 nutartį įvykdė iš dalies ir toliau neįsileidžia ieškovės kartu su visais (įskaitant ir matininką) jos pasirinktais atitinkamais specialistais į žemės sklypo teritoriją ir į gyvenamąjį namą bei jo patalpas, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui paskirtą baudą ir ieškovės patirtus nuostolius antstolio paslaugoms apmokėti sumažino per pusę.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirųjų skundų motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantų (ieškovės) M. B. ir (atsakovo) R. B. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.