Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rygoje, Latvija, Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje A. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir A. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam paskirta galutinė 8 MGL dydžio bauda,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto bausme,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatytas mokėtinas baudos dydis – 58 MGL (2900 Eur),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 m. gegužės 3 d. apie 17.48 val. Vilniaus m. Dariaus ir Girėno gatvėje ties pastatu Nr. 17, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė jo iškvėptame ore 1,62 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. M. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad, būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, tai žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę 2019 m. gegužės 3 d. apie 17.48 val. Vilniaus m. Dariaus ir Girėno gatvėje ties pastatu Nr. 17 vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Baudžiamosios bylos ir Liteko duomenimis, A. M. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsnių nuostatomis skirta galutinė bausmė – 58 MGL dydžio bauda, bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 3 metams uždrausta vairuoti transporto priemones ir taikytas automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (b. l. 73-75). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. spalio 24 d. Baudos bausmė sumokėta 2018 m. lapkričio 6 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė jo iškvėptame ore 1,62 promiles etilo alkoholio. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę.

Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. A. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Teismas pažymi, kad A. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymių, ir kaip matyti pagal bylos medžiagą dėl to yra pradėta administracinio nusižengimo teisena (b. l. 76). Teismas pagal nustatytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad A. M. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, todėl kaltinamasis yra išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio gailisi (b. l. 41). Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, t. y. asmuo, kuris yra teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas yra neišnykęs (b. l. 101, Liteko duomenys).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis A. M. yra teistas, įskaitant 2 kartus už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, tarp jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 76-78). Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad alkoholio vartojimas tam tikrais atvejais, kaip ir šioje byloje, lemia A. M. neteisėtą veikimą, kuriuo keliamas pavojus kelių eismo ir jo dalyvių saugumui, tačiau kaltinamasis padarė išvadas ir gydosi (b. l. 110-111), perdavė automobilį tretiesiems asmenims naudotis (b. l. 117-118).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė teismo kaltinamajam neskirti griežčiausios bausmės, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, dirba. Nurodė, kad baudos bausmės skyrimas būtų per švelni bausmė. Prokurorė prašė skirti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, maksimalią 90 parų arešto bausmę. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatos skirtiną bausmę mažinti vienu trečdaliu. Skirti galutinę bausmę – 60 parų arešto. Siūlė teismui nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrinti su bausmėmis, paskirtomis kitais nuosprendžiais.

Kaltinamojo gynėjas, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti A. M. turtinę sankciją, atkreipdamas dėmesį į tai, kad kaltinamojo atgaila yra nuoširdi, gydosi nuo žalingų įpročių, yra atsakingas tėvas. Nurodė, kad kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės būtų beprasmis.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo elgesys rodo, kad jo veiksmai nėra atsitiktinis įvykis, o anksčiau skirtos bausmės – bauda ir areštas įtakos nedaro. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisinga bausmė kaltinamajam bus terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 6 mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2019 m. gegužės 4 d. 14.22 val. (1 para) (b. l. 29-30), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl BK 64 straipsnio taikymo

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-891/2017 A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 7 d. Nauja nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi likęs nedidelis bausmės vykdymo atidėjimo laikas pagal ankstesnį nuosprendį iki naujos nusikalstamos veikos padarymo.

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 16 d. Arešto bausmė yra neatlikta, todėl kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos arešto bausmės. Kaltinamajam likę atlikti 28 paros arešto bausmės.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismas nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Pagal galiojančią teismų praktiką, bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, vienu iš ankstesnių nuosprendžių A. M. nuteistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. turtinio pobūdžio nusikaltimą; kitu ankstesniu nuosprendžiu – už analogišką veiką transporto eismo saugumui. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo atveju taiko dalinio bausmių sudėjimo būdą prie griežčiausios bausmės pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir pridedamas dalį neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu. Teismas pažymi, kad pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu neatlikta arešto bausmės dalis yra keičiama į laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu A. M. paskiriama galutinė bausmė – 3 (trejų) metų 3 (trejų mėnesių) ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2019 m. gegužės 4 d. 14.22 val. (1 para) (b. l. 29-30), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

A. M. skirta galutinė bausmė neviršija 4 metų, todėl yra sąlygos taikyti BK 75 straipsnį.

Nei A. M. asmenybė, nei nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, pobūdis ir pavojingumas nėra tokie, kad A. M. turėtų būti paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atsižvelgia į tai, kad A. M. yra susaistytas pozityviais socialiniais ryšiais – šiuo metu yra vedęs (b. l. 113), turi du mažamečius vaikus (b. l. 115-116), iš kurių vienas yra neįgalus (b. l. 113-114), yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir įmonės vadovas.

Teismas sprendžia, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas nebūtų teisingas kaltininko atžvilgiu ir neigiamai paveiktų socialinius ryšius, nes kaltininkas netektų nuolatinio darbo, pasunkėtų vaikų išlaikymas ir pan. Kita vertus, kaltinamajam nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. M. atidedamas dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu A. M. įpareigotinas:

- tęsti darbą, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje;

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą;

- gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, A. M. sutinkant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti A. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis) nuo nusikalstamos veikos padarymo momento; 2) automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. Kaltinamajam specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu – 3 (trejiems) metams.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016) laikomasi pozicijos, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Nagrinėjamojoje byloje atsižvelgiant į tai, kad A. M. prieš padarydamas nusikalstamą buvo teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas 5 (penkerių) metų draudimo naudotis teise vairuoti terminas.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

A. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam (b. l. 46). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. M. priklausantis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. A. M. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai. Byloje nustatyta, kad A. M. vairuojamo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 5075 Eur be PVM (b. l. 45). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. M. priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

2019 m. gegužės 6 d. nutarimu paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 48-49), paliktinas galioti iki šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 1,04 euro (b. l. 15). Šios išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo A. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 71–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Išteisinti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 3 (trejų) metų 3 (trejų mėnesių) ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje;

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą;

- gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, A. M. sutinkant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti A. M. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojant teisę disponuoti šiuo turtu, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. M. 1,04 euro proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2019 m. gegužės 4 d. 14.22 val. (1 para) (b. l. 29-30), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.