Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta terminuoto laisvės atėmimo 1 metams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuoto laisvės atėmimo 1 metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.

Nurodyta laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2021-04-15.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. M. laikinojo sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2020-04-22 iki 2020-04-23 įskaitytinai, kardomojo kalinimo laikas nuo jo sulaikymo Švedijos Karalystėje pagal Europos arešto orderį 2021-01-31 iki nuosprendžio paskelbimo 2021-04-15 įskaitytinai.

Nurodyta pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę nustoti taikyti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nurodyta baudos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistasis A. M. savanoriškai turi sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu nuteistas ir T. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nebuvo gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-04-17, 18.00 val., iki 2020-04-18, 1.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nuteistieji A. M. ir T. R., veikdami bendrininkų grupe, atvykę į M. B. sodybą Plungės rajone, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į saugyklą – jūrinį konteinerį, prieš tai sugadinę dvi pakabinamas užrakintų durų spynas, iš kurio pagrobė svetimą turtą: oranžinės spalvos keturratį, kurio vertė 150 Eur, mėlynos spalvos vaikišką keturratį, kurio vertė 250 Eur, perforatorių „Multi“, kurio vertė 240 Eur, kompresorių „Cramp ZVA 50-Z“, kurio vertė 150 Eur, vaikišką plastikinį juodos–mėlynos spalvos šalmą su akiniais, kurių bendra vertė 40 Eur, juodos spalvos plastikinę dėžę, kurioje buvo elektrinis pjūklas, kurių bendra vertė 50 Eur, akumuliatorinį perforatorių „Panasonic“, kurio vertė 30 Eur, du akumuliatorinius suktukus „Panasonic“, kurių bendra vertė 40 Eur, plokščių suktuką „Makita“, kurio vertė 80 Eur, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai M. B. padarė turtinę žalą už 1030 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma pripažinti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuoširdų nukentėjusiosios atsiprašymą ir žalos atlyginimą, ir sušvelninti jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šį nusikaltimą paskyrė nuteistajam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant apeliantui 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas A. M. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas pripažino nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad A. M. veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y., kad A. M. yra teistas (t. 2, b. l. 112–132), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 141–155). Įvertinęs aptartas A. M. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir pasiekti bausmės tikslus A. M. už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą turi būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-13 baudžiamuoju įsakymu A. M. už dviejų BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta ir neatlikta 30 MGL dydžio baudos bausmė nebuvo subendrinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam A. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, kuris yra gerokai mažesnis nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju švelnesnė bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

10. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistojo nukentėjusiosios atsiprašymas ir žalos atlyginimas turėtų būti pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios ir, jo manymu, atlygino žalą nurodydamas policijos pareigūnams pagrobtų daiktų laikymo vietą, negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas yra nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalyje. Tarp šių aplinkybių nėra numatyta tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaip nukentėjusiųjų atsiprašymas. Nors pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamos bylos aplinkybės pagrindo tam nesuteikia. Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nukentėjusiosios atsiprašė dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog ne apeliantas, o nuteistasis T. R. parodė, kad buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiąją, jos atsiprašė ir ji jam atleido. Tuo tarpu A. M. nurodė, kad „neatsiprašiau nukentėjusiosios, nes nesutikau jos.“ (t. 2, b. l. 147). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-326-303/2019). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog iš nukentėjusiosios sodybos pagrobti daiktai jai buvo grąžinti tik dėl teisėsaugos institucijų veiksmų, kai surinkus pakankamai duomenų ir sulaikius A. M., tik tada jis nurodė policijos pareigūnams pagrobtų daiktų laikymo vietą, o ne dėl to, kad tai padaryti savo noru nusprendė pats. Dėl šios priežasties, priešingai nei mano apeliantas, nėra jokio teisinio pagrindo tai traktuoti kaip savanorišką žalos atlyginimą ir pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl A. M. apeliacinis skundas atmetamas, o Plungės apylinkės teismo 2021-04-15 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.