Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vadinika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vadinika“ ieškinį atsakovams G. Ž., I. M. F., A. M., A. Z., N. Z., P. Š., O. K., K. D., G. Š., Z. Š., R. G. G., M. T., T. M., G. V., T. D., T. D., J. K., I. P., G. G., Č. M., J. Š., J. L. Z., M. Š., Z. Z., A. A., A. T., K. Š., R. S., J. T., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys T. T., M. U., Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vadinika“ kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be atsakovų sutikimo, leisti ieškovei be atsakovų sutikimo atlikti visas teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai A. Z. ir N. Z. teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą, kuriame nurodė, kad yra pradėtas palikimo perėmimas valstybės vardu po D. I. mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi sustabdė civilinė bylą Nr. e2-9913-808/2018iki kol paaiškės palikimą priėmęs asmuo po D. I. mirties.

4. Nustatė, kad atveju miręs fizinis asmuo D. I. yra atsakovas šioje byloje. Teismas, susipažinęs su notarės J. M. pateikta informacija, jog po S. I. mirties, nesant įpėdinių pagal įstatymą likęs turtas po sutuoktinio D. I. mirties, pereina valstybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra tikslinga sustabdyti šią civilinę bylą iki kol bus išspręstas palikimo perėjimo valstybei klausimas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol paaiškės D. I. palikimą priėmęs asmuo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Apeliantė UAB „Vadinika“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį, kuria sustabdyta civilinė byla.

6. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovu šioje byloje yra ne D. I., o Lietuvos Respublika, priimanti palikimą po D. I. mirties, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM. Atsižvelgiant į tai, kad D. I. nėra atsakovu šioje byloje, darytina išvada, kad nėra LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto sustabdymo pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis naikintina. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštą dėl D. I. palikimo perėmimo valstybės vardu, kuriame buvo nurodyta, jog yra pradėtas D. I. palikimo perėmimas valstybės vardu. Iš teismui pateikto Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2018 m. liepos 12 d. rašto matyti, kad po palikėjo D. I. palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė sutuoktinė S. I., kurios vardu nebuvo išduotas liudijimas. Tuo tarpu jai mirus ir nesant įstatyminių įpėdinių žemės sklypas, dėl kurio atidalijimo sprendžiama šioje byloje, pereina valstybei.

7. Iš visų pateiktų įrodymų matyti, kad valstybės institucijos, turėdamos kvalifikuotus darbuotojus, per 6 metus nesutvarkė visų formalumų, susijusių su palikimo priėmimu, tuo tarpu fiziniam asmeniui palikimui priimti yra suteiktas 3 mėnesių terminas. Taigi akivaizdu, kad D. I. mirus 1992 m. lapkričio 17 d., o jo sutuoktinei S. I. 2008 m. lapkričio 28 d. palikimo priėmimo valstybės vardu fakto įforminimas privalėjo būti jau seniai atliktas, tačiau nesant numatytų teisės aktuose konkrečių terminų tokiems veiksmams atlikti, valstybės institucijos šių pareigų dar neatliko iki šiol ir nėra aišku, ar apskritai ketina jas atlikti. Tai reiškia, kad jau šiuo metu žemės sklypo, esančio Kirtimų g. dalis, kurios savininku Nekilnojamojo turto registre yra nuodytas D. I., faktiškai nuosavybės teise priklauso valstybei, kuri nėra įforminusi paties palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto, tačiau nurodytos aplinkybės netrukdo tinkamai išnagrinėti civilinės bylos, kadangi būtent sklypo dalies savininkas - Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, yra atsakovu šioje byloje, todėl pagrindo stabdyti bylą nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo D. I. sutuoktinės mirties praėjo jau 12 metų. Per šį laikotarpį paveldėjimo niekas iš fizinių asmenų nepriėmė. Iš į bylą pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM bei Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro matyti, kad vadovaujantis LR CK 5.62 straipsnio 2 dalimi žemės sklypo dalis perėjo valstybei, nors ji vis dar nėra susitvarkiusi formalumų ir įregistravusi žemės sklypo dalies savo vardu.

8. Atsakovai A. Z. ir N. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pati ieškovė iš esmės neginčija, jog šiai dienai realiai teisiškai dar nėra žinomi visi ginčo žemės sklypo savininkai, t. y. kaip ieškinyje nurodyta, jog po D. I. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, NŽT yra pradėtas D. I. palikimo priėmimas valstybės vardu, todėl Lietuvos valstybė įtrauktina taip pat į bylą atsakovu, tačiau pažymėtina, kad yra duomenų, jog palikėjo D. I. palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė S. I.. Taigi, priešingai nei nurodyta ieškinyje, po D. I. mirties buvo asmenų, kurie kreipėsi dėl jo palikimo priėmimo, o ir pati ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, kad „žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kurios savininku Nekilnojamojo turto registre yra nurodytas D. I., faktiškai nuosavybės teise priklauso valstybei, kuri nėra įforminusi paties palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto“ ir t. t. Dar daugiau, pati ieškovė ieškinyje kaip atsakovą yra nurodžiusi Lietuvos Respublika, priimanti palikimą po D. I. mirties, o tai paneigia ir atskirajame skunde ieškovės pateiktus teiginius apie tai, kad neva D. I. nėra susijęs su byloje dalyvaujančiais asmenimis ir ar kad jis nelaikytinas byloje atsakovu (žr. 2018-06-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kt.). Be to, pažymėta, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas į D. I. žemės sklypo dalis (kurios, atsakovų įsitikinimu, neatskiriamai yra susijusios su kilusiu ginču byloje) dar nėra išduotas. Jokių kitų duomenų apie tai, kad tai būtų pasikeitę, byloje nėra, jų nėra pateikta ir su atskiruoju skundu. Taigi, apibendrinant, šiai dienai tiek teisiškai, tiek faktiškai vis dar nėra aiškūs vieno iš ginčo žemės sklypo savininko, t. y. D. I. (žr. 2018-06-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą), teisių ir pareigų perėmėjas(-ai) ir ginčo turto paveldėtojas(-ai), o tai yra akivaizdi kliūtis teismui tinkamai išnagrinėti bylą.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą iki bus išspręstas klausimas dėl D. I. palikimo perėjimo valstybei.

12. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėjimas.

14. Apeliantės nuomone nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes D. I. nėra įtrauktas atsakovu byloje, tuo tarpu Lietuvos Respublika atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jau yra įtraukta į bylą atsakove. Apeliantės teigimu, minėta institucija nėra tinkamai įforminusi palikimo priėmimo ir išviešinusi šio fakto VĮ „Registrų centras“, tačiau ji laikytina D. I. iki mirties priklausiusio žemės sklypo savininke, todėl yra tinkama atsakove byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodytais argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. I. mirė dar 1992 m. lapkričio 17 d. Po mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė S. I.. S. I. mirė 2008 m. liepos 12 d., tačiau įstatyminių paveldėtojų, kurie būtų priėmę nagrinėjamoje civilinėje byloje prašomo atidalinti žemės sklypo dalį nustatyta nebuvo. Taigi, remiantis notarės J. M. pateiktų byloje 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. S-101, nors paveldėjimo perėjimo liudijimas valstybei nebuvo išduotas dėl prašymo trūkumų, t.y. liudijimas turėtų būti išduotas po S. I., o ne D. I. mirties, tačiau po S. I. mirties, nesant įpėdinių pagal įstatymą, likęs turtas (žemės sklypų dalys) pereina valstybei.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad „kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, todėl valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto forminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo asmens mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų...“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Taigi, kadangi D. I. turto paveldėtoja S. I. mirė 2008 m. lapkričio 28 d. ir nuo jos mirties jau yra praėjęs protingas terminas, t.y. daugiau, nei 9 metai, palikimas įstatymo pagrindu perėjo valstybei ir ji iš paveldėjimo teisinių santykių negali pasitraukti, net jei neatlieka atitinkamų veiksmų.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bylos sustabdymo institutą remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.