- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e2-381-1117/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01518-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Atsakovas
- B. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „I.“
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I.“ ieškinį atsakovei B. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2421,30 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė tiekė elektros energiją objektui, esančiam(duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas), kuris nuosavybės teise nuo 1995 m. sausio 30 d. priklauso atsakovei. 1996 m. rugsėjo 27 d. atsakovė ieškovei pateikė prašymą dėl jos įrenginių prijungimo prie elektros tinklo su pareikalauta 2 kW galia, kartu sudarydama ir Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo – pirkimo) sutartį. Ieškovė tiekė elektros energiją minėtu adresu, o vartotoja turi pareigą už suvartojamą elektros energiją apmokėti iki sekančio mėnesio 20 dienos, tokias pareigas prisiimtiems įsipareigojimams vartotojui nustato ne tik sutartis, bet ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 52.5, 52.14, 105 ir 108 punktai. Atsakovės objekte buvo vartojama tiekiama elektros energija, tačiau už ją nebuvo tinkamai neatsiskaitoma, todėl susidarė skola. Skolos dydį pagrindžia ir jos susidarymą detaliai atspindi išrašas iš ieškovės kompiuterinės programos „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita“. Objekte už elektros energiją buvo nuolat (bet dalinai) atsiskaitoma iki 2015 m. vasario mėnesio (paskutinis mokėjimas 2015 m. vasario 25 d.), o skola fiksuojama laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Atlikus skaitiklio rodmenų nurašymą objekte, 2019 m. balandžio 10 d. rastas nedeklaruotas 15085 kw dieninio skaitiklio ir 2409,04 kw naktinio skaitiklio elektros kiekis (2398,06 Eur). Neapmokėjus skolos, elektros energijos tiekimas objekte 2019 m. liepos 9 d. buvo nutrauktas. Aplinkybė, kad atsakovė negyveno objekte ir elektros energijos nevartojo, neturi jokios reikšmės, nes tai nepanaikina fakto, kad atsakovė yra objekto savininkė ir yra sudariusi sutartį su ieškove. Atsakovė niekuomet neatsiskaitinėjo su ieškove už vartojamą elektros energiją, nedeklaravo duomenų ir pan., šiuos veiksmus atliko E. M. P., tačiau ieškovės ir E. M. P. nesieja sutartiniai santykiai. Nors objekto faktinis vartotojas (tam tikru laikotarpiu) ir yra žinomas, tačiau ieškovė savo pažeistas teises įgyvendina nukreipdama reikalavimą į objekto savininkę – B. P.. Atsakovė turi pareigą sumokėti už jai nuosavybės teise priklausančiam objektui patiektą elektros energiją, juo labiau, kad tuo metu, kai buvo rastas nedeklaruotas suvartotos elektros energijos kiekis E. M. P. jau buvo mirusi (mirties data(duomenys neskelbtini)).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog vartotojas turi teisę teikti prašymus dėl tarifų pakeitimo, šiuo atveju dieninis ir naktinis tarifas yra nustatytas nuo 2005 m. birželio 13 d., tačiau dokumentai nėra išlikę. Dieninis ir naktinis tarifai yra palankesni vartotojui kainos prasme nei vienos laiko zonos tarifas. Ieškovė sutartį dėl elektros energijos tiekimo sudarė būtent su atsakove, kuri yra objekto savininkė. UAB „I.“ įsipareigojimus pagal sutartį vykdė, tiekė elektros energiją į atsakovei priklausantį objektą, 2 kW galia nebuvo viršyta. Būtent vartotojui tenka pareiga kas mėnesį deklaruoti suvartotą elektros energijos kiekį, šiuo atveju nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. informacijos apie suvartotą elektros energijos kiekį ieškovė iš vartotojo negavo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini)., tačiau minėtame objekte ji niekuomet negyveno, elektros energija nesinaudojo. Žodinės panaudos sutarties pagrindu ji buvo leidusi sodo nameliu naudotis E. M. P.. Ji neatsiskaitinėjo už suvartotą elektros energiją objekte, nedeklaravo duomenų ir pan., šiuos veiksmus atliko E. M. P.. Iki 2020 m. birželio mėn. ji negavo jokių mokėjimo pranešimų ar įspėjimų apie nesumokėtą elektros energiją, visi pranešimai buvo siunčiami tikrajai elektros energijos vartotojai E. M. P., kuri nuo 1996 m. rugsėjo 27 d. buvo įforminta elektros vartotoja. Jai nesuprantama, kodėl ieškovė reikalauja skolos priteisimo iš jos, kai yra konkretus ir žinomas elektros energijos vartotojas. Ji neneigia, kad 1996 m. rugsėjo 27 d. ieškovei pateikė prašymą dėl jos įrenginių prijungimo prie elektros tinklo su pareikalauta 2 kW galia, kartu sudarydama ir Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo – pirkimo) sutartį. Tačiau tarp šalių jokio susitarimo, jog ieškovė teiks elektros energiją naudojant dieninį ir naktinį tarifą, nebuvo sudaryta, nors skola priskaičiuota taikant naktinį ir dieninį tarifą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji buvo informuota apie vienašališką sutarties pakeitimą (apie dviejų zonų tarifo taikymą) ir su tuo sutiko. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, reikalaudama priteisti skolą iš jos, nors ji niekuomet nesudarė sutarties, kuria sutiko taikyti dviejų zonų tarifą, elektros energija ji niekuomet nesinaudojo, vartotoja buvo E. M. P.. Visiškai nesuprantama, kodėl, jei skola buvo fiksuojama nuo 2014 m. gruodžio mėn., elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas beveik po 5 metų, t. y. 2019 m. liepos mėn. Be to, elektros skaitiklis priklauso ieškovei, todėl ieškovė privalėjo atlikti periodinius jo patikrinimus. UAB „I.” šią savo pareigą atliko neperiodiškai, be to, šie rodmenys buvo fiksuojami vienašališkai, tuo pažeidžiant šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir prieštaraujant vartojimo sutarčių sąžiningumo principui, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Jei UAB „I.“ būtų atlikusi periodiškus patikrinimus ir laiku pastebėjusi neatitikimus, būtų galėjusi laiku nutraukti elektros energijos tiekimą ar bent jau informuoti apie skolą elektros energijos vartotoją.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad E. M. P. buvo jos anyta. Nuo 1995 m. jai priklauso sodo namelis, kuris realiai buvo naudojamas tik vasaromis, žiemą gyventi ten nėra galimybių. Nuo 1996 m. iki 2010 m. už sodo namelyje suvartotą elektros energiją atsiskaitydavo ji ir jokių nesklandumų nekilo. Sodo nameliu nuo 1996 m. iki 2017 m. jos leidimu naudojosi E. M. P.. 2010 m. jos su anyta susipyko, visiškai nebendravo iki pat E. M. P. mirties. Nuo maždaug 2010-2011 m. už elektros energiją ėmė atsiskaitinėti E. M. P., nes ji faktiškai naudojo elektros energiją. 2013 m. ar 2014 m. jie su vyru buvo nuvažiavę pas E. M. P., teiravosi ar yra mokama už elektrą, į tai anyta atsakė, kad viskas apmokėta. Sutiktų ieškovei sumokėti 1500 Eur, nes jaučiasi kalta, kad nekontroliavo E. M. P. atsiskaitymų ir neįsitikino, ar yra atsiskaitoma už elektros energiją. Ji jokių pranešimų iš ieškovės negavo iki pat 2020 m. vasaros. Nesupranta, kodėl ieškovė nesiuntė jai pranešimų. Be jos žinios buvo pakeistos sutarties sąlygos, nustatytas dieninis ir naktinis tarifai, jokio prašymo pakeisti tarifus neteikė. Be to, 2010 m. ar 2011 m. elektros tiekimas į sodo namelį buvo nutrauktas, o paskui, galimai sudarius sutartį su E. M. P., vėl atnaujintas, nustatytas dieninis ir naktinis tarifai. Po anytos mirties sodo namelis yra negyvenamas, kaimynas prižiūri, kad nebūtų niokojamas. Ieškovė skaitiklių patikrinimą vykdė jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už elektros energiją. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė B. P. nuo 1995 m. sausio 30 d. yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. 1996 m. rugsėjo 27 d. atsakovė pateikė V. elektros tinklų viršininkui prašymą dėl jos įrenginių prijungimo prie elektros tinklo su pareikalauta 2 kW galia, kartu sudarydama ir Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo – pirkimo) sutartį. Pagal sutartį tiekėjas (ieškovė) įsipareigojo tiekti elektros energiją iki 2kW pareikalaujamos galios pagal III patikimumo kategoriją į vartotojo (atsakovės) objektą, o vartotojas įsipareigojo kas mėnesį atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Sutartis įsigaliojo jos pasirašymo dieną ir yra neterminuota (sutarties 3.2 punktas). Iš Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. matyti, kad pagal 1996 m. rugsėjo 27 d. sutartį į atsakovės objektą buvo tiekiama elektra, už kurią dalinai buvo atsiskaitoma iki 2015 m. vasario 25 d. Atlikus skaitiklio rodmenų nurašymą 2019 m. balandžio 10 d. užfiksuoti skaitiklio duomenys bei nustatytas 2398,06 Eur įsiskolinimas. Susumavus nustatytą įsiskolinimą su įsiskolinimu iš ankstesnio laikotarpio (23,24 Eur) užfiksuota prašoma priteisti skola – 2421,30 Eur. Iš atsakovės pateiktos atsiskaitymų knygelės, UAB „I.“ 2020 m. liepos 22 d. pranešimo turinio matyti, jog nuo sutarties sudarymo (1996 m. rugsėjo 27 d.) elektros energiją, tiekiamą į atsakovės objektą, faktiškai vartojo E. M. P., kuri nuo 2012 m. sausio-vasario mėn. iki 2015 m. vasario 25 d. teikė ieškovei duomenis apie suvartotą elektros energiją bei atsiskaitinėjo už elektros energiją (mokėjo knygele). E. M. P. buvo siunčiami ieškovės pranešimai dėl apmokėjimo už elektros energiją, įspėjimas dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo (2015 m. vasario 18 d.). E. M. P.(duomenys neskelbtini). mirė. Elektros tiekimas į objektą nutrauktas 2019 m. liepos 9 d. Atsakovei 2020 m. birželio 29 d. išsiųstas pranešimas dėl apmokėjimo už elektros energiją.
Sprendžiant klausimą, kam tenka pareiga atsiskaityti už objekte (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Elektros energetikos įstatymas ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – ir Taisyklės). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnis).
Šiuo atveju, 1996 m. rugsėjo 27 d. sutartį dėl elektros energijos tiekimo sudarė objekto savininkė – atsakovė B. P.. Iš teismo posėdžio metu duotų atsakovės paaiškinimų matyti, kad nuo 1996 m. iki 2010 m. ji asmeniškai atsiskaitinėjo už suvartotą elektros energiją. Kadangi buvo leidusi sodo nameliu naudotis anytai E. M. P., būtent anyta nuo maždaug 2010-2011 m. deklaruodavo skaitiklių duomenis, atsiskaitydavo už elektros energiją, pildė mokėjimo knygelę. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, jog elektros energiją ieškovės nurodomu laikotarpiu faktiškai naudojo E. M. P., kuriai ji žodžiu leido naudotis sodo nameliu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-163/2013, Nr. 3K-3-44/2014, Nr. 3K-3-200/2014, Nr. e3K-3-198-695/2019). Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Atsakovės argumentai, kad ji neturi atsakyti už E. M. P. prievoles, atmestini kaip nepagrįsti. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Nagrinėjamu atveju E. M. P. ir UAB „I.“ jokie sutartiniai santykiai nesieja, duomenų apie šių asmenų sudarytas elektros pirkimo-pardavimo sutartis, nėra. Dėl to, atsakomybė atsiskaityti už suvartotą elektros energiją kyla atsakovei.
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju, būtent atsakovė pagal 1996 m. rugsėjo 27 d. sutartį prisiėmė įsipareigojimus atsiskaityti už į objektą tiekiamą elektros energiją, to, kad elektros energija buvo tiekiama neginčija. Atsakovė net po faktinės vartotojos E. M. P. mirties nesiėmė jokių veiksmų sutarčiai nutraukti, duomenų, kad skaitiklio parodymai yra kitokie, nei nurodė ieškovė, nepateikė. Įrodymų, kad 1996 m. rugsėjo 27 d. sutartis buvo nutraukta, o vėliau ieškovė sudarė sutartį jau su E. M. P., atsakovė nepateikė. Taip pat iš pačios atsakovės paaiškinimų matyti, jog nuo 2010 m. ji visiškai nebendravo su E. M. P., nuo 2010 m. iki 2017 m. liepos mėn. (anytos mirties) sodo namelyje lankėsi vieną kartą 2013-2014 m., savo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė ir neįsitikino, ar yra mokama už elektros energiją.
Teismas atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų pagrįstumui atsakovės teismo posėdyje išdėstytus argumentus, jog ieškovė, elektros energijos vartotojai nemokėjus už teikiamas elektros energijos paslaugas turėjo informuoti atsakovę apie skolos susidarymą, daug anksčiau nutraukti elektros energijos tiekimą į objektą. Šios aplinkybės galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl netesybų ar nuostolių, susijusių su vėlavimu atsiskaityti, priteisimo, jeigu toks reikalavimas byloje būtų pareikštas, tačiau negali būti vertinama kaip reikšminga sprendžiant klausimą dėl skolos už elektros energiją priteisimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog suvokdama teisės aktais sukurtą teisinį reguliavimą, atsakovė pati privalėjo domėtis, kaip vykdomi su komunalinių mokesčių mokėjimu susiję įsipareigojimai. Atsakovė negalėjo nesuvokti jai tenkančios sutartyje įtvirtintos pareigos, ji privalėjo imtis veiksmų šios pareigos apimčiai kontroliuoti, kurie gali būti siejami tiek su E. M. P. prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrole, tiek ir su glaudesniu bendradarbiavimu su ieškove, nukreiptu į operatyvų informacijos gavimą, iniciavimu. Tai, jog tam tikru laikotarpiu atsakovės įsipareigojimus pagal sutartį vykdė kitas asmuo (už elektros energiją mokėjo E. M. P.), nepaneigia atsakovės B. P. pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Prievolės, kaip numato CK 6.2 straipsnis, atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, o CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą.
Teismas neturi duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove. Už objekte suvartotą elektros energiją susidarė 2421,30 Eur įsiskolinimas. Atsakovė ieškovės priskaičiuoto skolos dydžio bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, teismas iš bylos rašytinių duomenų vertina, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo ir įrodė įsiskolinimo už tiektą elektros energiją dydį. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, jog dieninis ir naktinis tarifai buvo nustatyti nuo 2005 m. birželio 13 d. Tuomet, pagal pačios atsakovės paaiškinimus, už sodo namelyje naudojamą elektros energiją atsiskaitinėjo ji. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovei turėjo būti žinoma apie nustatytus tarifus. Byloje duomenų, kad 1996 m. rugsėjo 27 d. sutartis buvo nutraukta, o nauja sutartis sudaryta su E. M. P., nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteistina 2421,30 Eur skola už suvartotą elektros energiją (CK 6.383, 6.388 straipsniai, Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 50, 51 punktai, Taisyklių 56.5, 90, 97, 100 punktai (redakcija, galiojusi elektros energijos tiekimo nutraukimo metu)).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šiuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I.“, kodas (duomenys neskelbtini), skolą 2421,30 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną Eur 30 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 54 Eur (penkiasdešimt keturis Eur).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.