Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Vitalija Ragauskienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-399-185/2013

2013 m. rugsėjo 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo N. B. pagal ATPK 126 str. 4 d., skirta 2000 (dvejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. B. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubausta už tai, kad 2013 m. birželio 24 d., apie 19.05 val., Rubikių k., Anykščių r., vairavo transporto priemonę MERCEDES BENZ ML270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, sustabdyta vengė neblaivumo patikrinimo.

Savo kaltės dėl vengimo tikrintis alkotesteriu apeliantė neneigia, tačiau tvirtina, kad teismo nutarimo išvados apie asmens neblaivumą yra nieku nepagrįstos. Apeliantė nurodo, jog su drauge vartojo alkoholį - gėrė šampaną, tačiau iki važiavimo automobiliu buvo praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis, jautėsi blaivi. Sustabdyta policijos pareigūnų ir jiems pasiūlius tikrintis girtumą, atsisakė, nes bijojo, jog gali būti konstatuotas neblaivumas. Siekdama išvengti neblaivumo patikrinimo, konkliudentiniais veiksmais - rodydama 200 Lt kupiūrą ir tuo duodama suprasti, kad ketina papirkti policijos pareigūną, įvykdė nusikalstamą veiką. Apeliantė teigia, kad policijos pareigūnai bendravo su ja ir jos drauge betarpiškai ir draugiškai, todėl jai susidarė įspūdis, jog „galima susitarti". Policininkams pasiūlius prieiti prie jų tarnybinio automobilio, suprato, jog demonstruojamų 200 Lt nepakanka, todėl pasiėmė iš piniginės dar 200 Lt. Įsėdusi į policijos automobilį, šiuos pinigus (viso 400 Lt) pateikė policijos pareigūnams, siekdama neteisėtos jų veikos - netikrinimo alkotesteriu. Už šios nusikalstamos veikos padarymą yra Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendžiu nubausta pagal BK 227 str. 2 d., todėl mano, kad iškilo dvigubo nubaudimo problema šioje administracinėje byloje. Policijos pateiktame garso įraše girdėti žodinis sutikimas tikrintis girtumą, tačiau pareigūnai, užuot patikrinę girtumą, pristatė ją į Anykščių rajono policijos komisariatą ir neteisėtai uždarė į areštinę, nesudarydami jokios galimybės neblaivumą nusistatyti valandos bėgyje gydimosi įstaigoje (atliekant testus, ištiriant kraują ir pan.). N. B. sutinka, kad jos veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl dar kartą bausti administracine tvarka, jos manymu, yra neteisėta.

Teismui padarius išvadą, kad argumentai dėl dvigubo nubaudimo yra nepagrįsti, apeliantė prašo švelninti jai skirtą administracinę nuobaudą. N. B. tvirtina, jog įtakos jos neteisėtam elgesiui turėjo ir netinkamas policijos pareigūnų elgesys, pažeidžiantis jų veiklą reglamentuojančius aktus, kas, jos manymu, aiškiai švelnina atsakomybę. Policijos pareigūnai nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 p. reikalavimo: „Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą". Būdama įspėta, būtų neatsisakiusi tikrintis alkotesteriu ir nesiūliusi kyšio policijos pareigūnams. Todėl taikyti nors ir minimalią bausmę, pažeidėjos manymu, yra per griežta sankcija. Nors praeityje buvo bausta administracine tvarka, tačiau paskesnieji teisės pažeidimai yra susiję su nepilnamečio vaiko neteisėtu veikimu (muzikos garsus leidimas, vairavimas neturint teisės vairuoti), kas nerodo jos tyčinio ar piktybinio įstatymo nesilaikymo. Yra dirbanti ir savo darbdavio įgalioto asmens charakterizuojama teigiamai, turi rimtų sveikatos sutrikimų, tėvai vyresnio amžiaus pensininkai, gyvenantys atskirai, juos privalo lankyti, taip pat reikia vežioti nepilnametį vaiką. Minėtomis aplinkybėmis N. B. tvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas jai yra būtinas, todėl prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ str., netaikyti specialiosios teisės atėmimo.

Panevėžio apygardos teisme gautas N. B. 2013-08-29 pareiškimas, kuriuo prašo sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą administracinio teisės pažeidimo byloje iki bus išspręstas jos apeliacinis skundas baudžiamojoje byloje, nes, patenkinus skundą, naujai nustatytos faktinės aplinkybės gali turėti prejudicinę galią ir reikšmę administracinėje teisenoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

N. B. pripažįsta savo kaltę pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tačiau teigia, kad dėl jos veiksmų yra iškelta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji byla, todėl, todėl kyla dvigubo nubaudimo problema.

ATPK 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK 250 straipsnio 8 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Iš teismo informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad N. B. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu nuteista (nuosprendis neįsiteisėjęs) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad tiesiogiai davė 400 litų kyšį, siekdama neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus. Šio Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje įtvirtinto nusikaltimo objektas yra valstybės tarnyba ir viešieji interesai, kuris neapima ATPK 126 str. 4 d. N. B. padarytos veikos (vengimas tikrinti neblaivumą). Kaip matyti, bylos – Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-150-913/2013 ir to paties teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-436-786/2013 - yra iškeltos dėl skirtingų neteisėtų veikų, kuriomis pažeidžiami skirtingi objektai, todėl dvigubo baudimo draudimo principas (non bis im idem) šiuo atveju nėra pažeistas.

Apeliantės prašymas stabdyti šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą iki apeliacine tvarka bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galimai prejudicinę galią turinčių aplinkybių nustatymo taip pat atmestinas. Apeliacinės instancijos teismui, ištyrus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, nekyla abejonių, kad N. B. vengė neblaivumo patikrinimo, šią aplinkybę pripažino ir pati pažeidėja. Taigi, galutiniu baudžiamosios bylos dėl pareigūnų papirkimo procesiniu sprendimu nustatyti faktai negali paneigti šioje byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, jie prejudicinės galios administracinio teisės pažeidimo byloje neturės.

Skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai nesivadovavo jų veiklą reglamentuojančiu Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 p. reikalavimu, naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Tačiau šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pridėta jokio vaizdo ar garso įrašo, jokiais įrašais nesivadovavo ir teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, todėl skunde minimi policijos pareigūnų veiksmai nėra susiję su šia byla ir negali būti vertinami.

Teismui padarius išvadą, kad argumentai dėl dvigubo nubaudimo yra nepagrįsti, apeliantė prašo švelninti jai skirtą administracinę nuobaudą ATPK 30 ¹ straipsnyje numatyta tvarka, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Prašymą skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą nuobaudą apeliantė grindžia sveikatos sutrikimais, būtinybe vežioti nepilnametį vaiką bei prižiūrėti pensijinio amžiaus tėvus.

ATPK 126 str. 4 d. už neblaivumo patikrinimo vengimą numato baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-4-2011). Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl N. B. sveikatos sutrikimų, būtinybės vežioti nepilnametį vaiką bei prižiūrėti pensijinio amžiaus tėvus - negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių N. B. veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Iš byloje esančios pažymos apie administracines nuobaudas matyti, kad N. B. nėra drausminga vairuotoja, už įvairius KET pažeidimus bausta penkis kartus (b.l. 8-11). Teismas, įvertinęs byloje nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, byloje esančią pažeidėją charakterizuojančią medžiagą, paskyrė ATPK 126 str. 4 d. numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Tokia nuobauda negali būti laikoma aiškiai per griežta. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką laikoma, kad pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniniame gyvenime ar darbe, turi būti pats suinteresuotas nedaryti pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas švelninti nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimas N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

N. B. apeliacinį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.