Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei I. V., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškovė iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai yra ieškovė I. V. ir atsakovas A. B.. Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, vaikai gyvena su ieškove.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, kuri vaikais rūpinasi ir juos prižiūri, tarp jų yra susiformavę abipusiai artimi ryšiai, atsakovas su nepilnamečiais vaikais nebendrauja, todėl teismas pripažįsta, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Bylos duomenimis ieškovės pajamas sudaro gaunamos socialinės pašalpos, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių ieškovė neturi. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Ieškovės teigimu atsakovas slapstosi nuo teisėsaugos institucijų. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Byloje duomenų apie nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius nėra. Ieškovė reikalauja po 175 Eur kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, reikalavimo neginčijo.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, 126 Eur (175 Eur x2 x 12 mėnesių x 3% x 75%) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 138,96 Eur (CPK 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2016-01-27 iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 138,96 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630).

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.