- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-2069-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01093-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas (pran.), Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 176-177, T1), prašydama priteisti iš atsakovo V. R. nepilnamečiui sūnui P. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, 8500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą, sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
Ieškovė nurodė, jog ji su atsakovu būdami nesusituokę susilaukė sūnaus P. R.. Jie kartu gyvena atsakovo motinai priklausančiame bute, tačiau vaiko tėvas jau maždaug vienerius metus ir septynis mėnesius vengia prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 1000,00 Lt. Todėl laikotarpiu nuo 2010-07-13 iki 2012-02-02 susidarė 8500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Jos gaunamų pajamų nepakanka, todėl reikalinga atsakovo parama. Kadangi sūnus yra mažametis ir jis visą laiką gyveno su ja, jam reikalinga didesnė motinos globa, prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jis sutinka, jog privalo išlaikyti sūnų, rūpintis jo sveikata bei užtikrinti vaiko turtines ir kitas teises. Jo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio turto ir negauna pajamų bei prižiūri pensinio amžiaus sergančią savo motiną. Kadangi su ieškove gyvena jo motinos bute, jai nereikia mokėti jokių mokesčių, todėl jis užtikrina savo sūnui teisę į gyvenamąjį būstą ir su vaiku praleidžia daug laiko, kai ieškovė dirba. Todėl kategoriškai nesutiko su ieškovės nurodytu teiginiu, kad jis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ir kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Be to, ieškovės paskaičiuoti vaiko poreikiai neatitinka tikrovės yra nepagrįstai dideli, todėl sutiko sūnaus išlaikymui teikti po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Išvadą teikianti institucija - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio interesais. Vaiko teisės į būstą užtikrinimas bei jo priežiūra nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas teikė tinkamą išlaikymą vaikui, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, o atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą tik mažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą (b.l. 39-41, T1).
Ieškovė bei jos atstovas teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį patenkinti visiškai. Paaiškino, kad vaikas yra sveikas, pradėjo lankyti darželį, todėl reikia daugiau lėšų jo poreikių patenkinimui. Taip pat sutiko, jog būtų nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, kuri šalių buvo suderinta 2012-11-16 joms dalyvaujant susitikime Vaiko teisių apsaugos skyriuje.
Atsiliepimas
Atsakovas bei jo atstovė teismo posėdyje palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Paaiškino, kad jo ir ieškovės santykiai yra labai įtempti, jis išlaikyti sūnaus niekada nevengė, su vaiku bendrauja, juo rūpinasi. Ieškovei duodavo pinigų, tačiau to fakto niekur nėra užfiksuota, todėl negalima skaičiuoti jokio išlaikymo įsiskolinimo. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Iš esmės neprieštaravo jo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė savo pateiktą išvadą, rekomendavo vaiko išlaikymui priteisti po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o išlaikymo įsiskolinimą priteisti, mažinant ieškovės prašomą sumą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas užtikrino vaiko teisę į gyvenamąjį būstą bei patvirtinti šalių suderintą atsakovo bendravimo tvarką su vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nepilnamečio P. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 str.). Ieškovė tinkamai prižiūri, auklėja ir rūpinasi vaiku, kadangi vaikas yra mažametis, jam reikalinga didesnė motinos globa, o atsakovas neteikia sūnui tinkamo išlaikymo. Vaikų teisių apsaugos skyrius šį ieškovės reikalavimą taip pat palaikė. Atsakovas neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
Teismas spręsdamas vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei gyvenamosios vietos nustatymo klausimus viršija pareikštus reikalavimus ir sprendžia atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku klausimą, nes šio klausimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių ginčo iš esmės dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra ir į tai, jog nėra duomenų apie atsakovo netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu, ar žalingos įtakos darymą, nustato abiejų šalių suderintą bendravimo su vaiku tvarką:
ieškovei dirbant, atsakovas paima vaiką iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną atveda jį vėl į ugdymo įstaigą, vaikas tuo metu nakvoja pas atsakovą,
ieškovės laisvu nuo darbo metu, ji išimtinai bendrauja su sūnumi ir vaikas būna išimtinai motinos globoje;
atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku 14 dienų vasaros metu, t.y. praleisti atostogas, apie tai prieš vieną mėnesį pranešant ieškovei.
CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Iš pateiktų duomenų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro apie 1536,00 Lt (b.l. 17-18, 42). Ieškovė neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Su sūnumi ilgą laiką gyveno atsakovo motinai priklausančiame bute (b.l. 60, T1), tačiau sprendimo priėmimo metu, iš byloje esančios nuomos sutarties, matyti, jog ieškovė su vaiku nuo 2012-09-01 iki 2012-10-15 išsinuomavo butą (b.l. 75, T1). Teismo duomenimis, atsakovas niekur nedirba (b.l. 23, 35, T1), neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (b.l. 34, T1). Byloje nenustatyta, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis. Todėl iš atsakovo priteistina – 425,00 Lt per mėnesį išlaikymo suma periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo (2012-02-10) iki sūnaus pilnametystės, kuri užtikrins bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą, kadangi pats vaikas užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga (CK 3.194 str.).
Pagal CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas šiek tiek prisidėjo prie vaiko išlaikymo- užtikrindamas jo teisę į būstą bei maistą, tačiau to negalima traktuoti kaip tinkamo išlaikymo vaikui teikimo. Be to, ieškovė neįrodė, jog atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui trūko ar ji išleido daugiau, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas P. R. už 18 mėnesių, skaičiuojant po 200,00 Lt, viso 3600,00 Lt.
Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina - ieškove. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str., 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dalis jos turėtų išlaidų už advokato jai suteiktą pagalbą- 400,00 Lt (b.l. 185, T1; b.l. 14, T2) (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 153,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo bei 16,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – viso 169,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė R. S. (toliau – Apeliantė), apeliaciniu skundu prašo teismo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo jų sūnaus naudai išlaikymo įsiskolinimą 8500,00 Lt už laikotarpį nuo (2010-07-13 iki 2012-02-02) bei atstatyti praleistą terminą skundui paduoti.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas 2012-12-13 iš dalies yra neteisėtas, kadangi teismas nepagrįstai prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-07-13 iki 2012-02-02 sumažino nuo 8500,00 Lt iki 3600,00 Lt. Apeliantė pažymi, kad ji su sūnumi gyveno atsakovo motinos bute ir nemokėjo mokesčių, todėl vaikui iš tėvo pusės buvo užtikrintas gyvenamosios vietos poreikis. Taip pat pažymi, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja I. R. (atsakovo motina) nepatvirtino, jog atsakovas teikė išlaikymą vaikui pinigais, tačiau patvirtino, kad jis vaikui nupirkdavo maisto bei prisidėjo prie būsto išlaikymo išlaidų. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, užtikrindamas jo teisę į būstą ir maistą. Kadangi būstas priklauso I. R. (atsakovo motinai), apeliantės manymu būtent senelė užtikrino vaikui teisę į būstą ir mokėjo už būstą iš savo lėšų, o ne jo tėvas. Taip pat apeliantė teigia, kad atsakovas pirkdavo maistą už jos duodamus pinigus, nes pas jų neturi, taip pat nėra užsiregistravęs Darbo biržoje ir negauna jokių pašalpų. Apeliantė prideda, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirbo, o švaistė pinigus kazino, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą/išlaikymo įsiskolinimo dydį nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Tą patį patvirtiną ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus pažyma, esanti byloje.
Apeliantė prašo atstatyti terminą skundui paduoti, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių-pirmosios instancijos teismo sprendimą su motyvais gavo tik 2012-12-21
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo metu buvo neginčijamai įrodyta kad sūnui P. R. nuo pat gimimo iš tėvo pusės buvo užtikrintas gyvenamosios vietos poreikis, o šią aplinkybę patvirtino ne tik liudytoja I. R., bet ir pati ieškovė. Atsakovo manymu, argumentas, kad mokesčiai už butą buvo mokami per I. R. (atsakovo motinos) sąskaitą yra teisiškai nereikšmingas ir tai tik įrodė, kad R. S. prie buto išlaikymo neprisidėjo. Atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas pažymėjo, kad ieškovės argumentas dėl lošimo kazino neatitinka tikrovės ir tik nori sumenkinti atsakovo reputaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovės skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Todėl nagrinėtinas tik faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas.
Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o tai nulėmė netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo teisinius santykius, taikymą.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priešingai nei teigia Apeliantė, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovo mokėtinas išlaikymo įsiskolinimas yra 3600,00 Lt.
Pagal CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Byloje nustatyta, kad apeliantė su atsakovu būdami nesusituokę susilaukė sūnaus P. R. (b.l. 5, T1) ir kartu gyveno atsakovo motinai priklausančiame bute. Apeliantės teigimu, vaiko tėvas jau maždaug vienerius metus ir septynis mėnesius vengia prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 1000,00 Lt. Todėl laikotarpiu nuo 2010-07-13 iki 2012-02-02 susidarė 8500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Jos gaunamų pajamų nepakanka, todėl reikalinga atsakovo parama.
Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, jog privalo išlaikyti sūnų, rūpintis jo sveikata bei užtikrinti vaiko turtines ir kitas teises. Jo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio turto ir negauna pajamų bei prižiūri pensinio amžiaus sergančią savo motiną. Tačiau reikia paminėti, kad byloje nustatyta, kad atsakovas vykdo kitas savo, kaip tėvo pareigas - atveda ir pasiima vaiką iš darželio, prausia, valgydina vaiką (b.l. 23, 29, T2). Kadangi su ieškove gyveno jo motinos bute, ieškovei nereikėjo mokėti jokių mokesčių. Spręstina, kad atsakovas užtikrino savo sūnui teisę į gyvenamąjį būstą, o su vaiku praleisdavo daug laiko, kai ieškovė dirbo. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai nesutiko su ieškovės nurodytu teiginiu, kad jis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Apeliantė neneigia, kad gyveno kartu su sūnumi ir atsakovu, jo motinos būste ir nemokėjo mokesčių. Taip pat iš SWEDBANK sąskaito išrašo (b.l. 9-13, T2) bei komunalinių paslaugų apmokėjimo suvestinės nuo 2010-07-13 iki 2012-04-30 (b.l. 15, T2) matyti, kad visus komunalinius mokesčius apmoka atsakovo motina I. R.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. R. (atsakovo motina) nepatvirtino, jog atsakovas teikė išlaikymą vaikui pinigais, tačiau patvirtino, kad jis vaikui nupirkdavo maisto bei prisidėjo prie būsto išlaikymo išlaidų (b.l. 23, T2). Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko įrodyta aplinkybe, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo - užtikrindamas jo teisę į būstą bei maistą, tačiau to negalima traktuoti kaip tinkamo išlaikymo vaikui teikimo. Be to, ieškovė neįrodė, jog atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui trūko ar ji išleido daugiau (b.l. 45-173, T1). Teismo nuomone yra teisinga ir protinga, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo buvo apylinkės teismo tenkintinas tik iš dalies. Teismas iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą P. R. už 18 mėnesių, t.y. 3600,00 Lt, skaičiuojant po 200,00 Lt kas mėnesį.
Atsižvelgiant į virš nustatytas aplinkybes ir konstatavus, jog atsakovas visgi dalinai vykdė savo pareigą mažamečio sūnaus atžvilgiu - suteikė gyvenamąjį būstą, bei pirkdavo maistą, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl apylinkės teismo neteisėtų ir nepagrįstų motyvų išlaikymo įsiskolinimo priteisime.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto motyvų, kurie neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.