Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos įgaliotam asmeniui Orintai Samavičiūtei-Andrulevičienei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2022 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. Š. pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.1 p. reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, iki 2023 m. balandžio 25 d. 13.30 val. imtinai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1400 pakelių „Minsk capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 7543,00 Eur, kurias nuo įgijimo momento neteisėtai laikė ir gabeno paties vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą, kol jo vairuojamą automobilį 2023 m. balandžio 25 dieną, apie 13.30 val., Gimbūčių kaimo, Šilalės rajono ribose magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda sustabdė ir cigaretes išėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokiu būdu R. Š. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė viršija 150 MGL (7500 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 eurų) sumos ir, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 7543,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tikslaus laiko nepamena, tačiau galėjo būti balandžio 23 d., nuvažiavo į Kauno automobilių turgų. Prie jo priėjęs baltarusis pasiūlė nusipirkti cigarečių. Iš jo nusipirko cigarečių, kurias vežė į Klaipėdą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad ta diena galėjo būti balandžio 25 d., o ne balandžio 23 d. – viskas vyko tą pačią dieną, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Atrodo, kad buvo 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, o kitos buvo „Minsk Capital QS“, galėjo būti 1400 vnt. pakelių. Už cigarečių pakelį mokėjo po 1,40 Eur. Cigaretės buvo su baltarusiškomis banderolėmis ir jos buvo sudėtos į žalsvos, juodos spalvos maišus. Kelis paketus pravėrė, nes norėjo pažiūrėti cigaretes. Už cigaretes sumokėjo apie 2700 eurų, bet tikslios sumos negali pasakyti. Galėjo sumokėti 2660 Eur sumą; mokėjo grynaisiais pinigais. Nupirktas cigaretes padėjo į automobilio „Toyota Corolla“ bagažinę. Automobilis priklauso jo broliui, kurį buvo iš jo pasiskolinęs gal prieš savaitę laiko. Brolis nežinojo, kad jo automobiliu bus gabenamo cigaretės. Cigaretes vežė į Klaipėdą ir galvojo Klaipėdos turguje jas parduoti, pabandyti surasti žmogų, kad nupirktų. Konkretaus žmogaus, pirkėjo neturėjo. Planavo cigaretes parduoti po 1,60 Eur už pakelį. Cigarečių pirkimui buvo prisiskolinęs pinigų. Cigarečių pardavėjas buvo už jį vyresnis, maždaug jo ūgio, šviesaus gymio, jis buvo baltarusis ir kalbėjo rusiškai. Baltarusis cigaretes laikė turbūt „Mazda“ automobilyje, o jo numeriai buvo baltarusiški. Nežino ar šiuo metu atpažintų šį asmenį. Išvažiavo gal 10-11 valandą, o pareigūnai jį sustabdė apie 13.30 val. Kadangi buvo sunki finansinė padėtis, pasiskolino pinigų ir pabandė užsidirbti, tačiau gavosi vėl tas pats. Tačiau šių dviejų nusikalstamų veikų pakanka, kad suvoktų veiksmų pasekmes. Anksčiau paskirtos baudos nėra sumokėjęs – kreipsis dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus, kadangi neturi galimybių sumokėti paskirtą baudą. Šiuo metu po truputį pradėjo užsiminėti metalo prekyba. Įmonės neturi įkūręs – jam buvo suteikta konsultacija, kad jeigu pajamos nesiekia 45 000 Eur per metus, įmonės įsteigti nereikia. Turi staliaus specialybę, tačiau su mediena nelabai jam sekasi. Nuo 2008 metų daugiausiai dirbo užsienyje. Dirbo vairuotoju ir išvežinėjo prekes. Tai buvo 2015-2016 metai. Šiuo metu dirba pavienius darbus. Buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje du ar tris metus, tačiau darbas nebuvo pasiūlytas. Pats ieškojo darbo, tačiau visi nori darbuotojo su patirtimi. Prieš įsigydamas prekes žinojo, kad tos prekės yra nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, tačiau sutiko jas įsigyti, nes norėjo užsidirbti pinigų. Įsigijęs šias prekes, jokių deklaracijų neteikė, nes nežinojo ar įmanomas toks dalykas. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Kadangi pradėjo vystyti metalo prekybą, tikisi atlyginti padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos įgaliotas asmuo Orinta Samavičiūtė-Andrulevičienė pasisakydama dėl civilinio ieškinio prašė civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje ir tuo pačiu savo kaltais veiksmais neįvykdė prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos ir nesumokėjo 5006 Eur akcizų mokesčio, tokiais savo veiksmais padarydamas valstybei 5006 Eur dydžio žalą. Taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo teismo nuosrendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, prašė laikinai, t. y. iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo, apriboti nuosavybės teises į R. Š. priklausantį turtą.

Kadangi kaltinamasis R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš 2023 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2023 m. balandžio 25 d., apie 13 val. 30 min., Šilalės r., Gimbūčių k., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda sustabdytas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., kurį vairavo R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Patikrinus automobilį nustatyta, kad jame buvo gabenama 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1400 pakelių „Minsk“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL (t. 1, b. l. 1-3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio bagažinėje rasti įvairaus dydžio maišai su viduje esančiomis cigaretėmis. Juodos spalvos polietileniniame maiše rasta 500 pakelių cigarečių „NZ“, popierinėje dėžėje – 400 pakelių cigarečių „Minsk“; rasti keturi sintetiniai maišai, kurių kiekviename po – 250 pakelių cigarečių „Minsk‘. Visos cigaretės pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 1, b. l. 8-14).

Iš cigarečių apžiūros protokolo matyti, kad buvo patikslintas cigarečių pavadinimas. 500 pakelių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis pilnas pavadinimas yra „NZ Gold“, o 1400 cigarečių pakelių su baltarusiškomis banderolėmis pilnas pavadinimas – „Minsk Capital QS“ (t. 1, b. l. 33-40).

Nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė duomenis, jog 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis muitinė vertė yra 205,00 Eur, muitas – 118,00 Eur, akcizas – 1317,00 Eur, PVM – 344,00 Eur. Bendra 500 pakelių cigarečių, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, vertė – 1984,00 Eur. 1400 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis muitinė vertė – 574,00 Eur, muitas – 331,00 Eur, akcizas – 3689,00 Eur, PVM – 965,00 Eur. Bendra 1400 pakelių cigarečių, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, vertė – 5559,00 Eur (t. 1, b. l. 48, 52).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. vasario 29 d. priklauso A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 18).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas automobiliui „Toyota Corolla“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dokumente automobilio savininkas – A. Š., gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), registracijos data – 2016 m. kovo 8 d. Automobilio pirma registracija – 2005 m, birželio 15 d. Automobilio degalai – dyzelinas. Automobilis pilkos spalvos (t. 1, b. l. 22-25).

Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad pagal 2023 m. gegužės mėnesio duomenis, automobilio „Toyota Corolla“ vertė su PVM – 2180,00 Eur (t. 1, b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. A.parodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje. 2023 m. balandžio 25 d. apie 13.30 val. automagistralėje Kaunas-Klaipėda, Gimbučių kaimo, Šilalės rajono ribose sustabdė automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojo paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą ir atidaryti automobilio bagažinę. Vairuotojas R. Š. atidarė bagažinę. Joje buvo įvairūs paketai. Paklausus kas juose, R. Š. pripažino, kad gabena cigaretes. Automobilis su cigaretėmis ir R. Š. buvo pristatyti į Šilalės policijos komisariatą. Apžiūrėti paketai. Polietileniniame juodos spalvos maiše buvo 500 cigarečių pakelių „NZ Gold“, popierinė dėžė su 400 cigarečių pakelių „Minsk“, keturi sintetiniai maišai , kurių kiekviename buvo po 250 cigarečių pakelių „Minsk“. Visos cigaretės buvo pažymėtos baltarusiškomis banderolėmis. Iš viso bagažinėje buvo 1400 pakelių cigarečių „Minsk“ ir 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“. Pagal Muitinės teikiamus duomenis, cigarečių vertė viršijo 150 MGL, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Apie tai, kad buvo galimai padaryta nusikalstama veika, telefonu informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininką, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą. Informaciją perdavė jam, nes šio skyriaus kompetencijoje yra nusikalstamų veikų tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. Š.parodė, kad R. Š. yra jo brolis. Jis turi automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo mėnesį brolis R. Š. paprašė paskolinti automobilį. Paskolino „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatlygintinai. Jis sakė, kad sugedo jo šeimos automobilis. Kur jis naudojo automobilį, nežino. Manė, kad automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams. Jis turi didelę šeimą, o automobilis „Toyota“ yra septynvietis. Apie tai, kad automobilis 2023 m. balandžio 25 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, sužinojo iš R.. Jis prisipažino, kad su automobiliu gabeno cigaretes. Jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilyje rastos gabentos cigaretės. Kad brolis automobilį naudotų neteisėtiems veiksmams, neįtarė. Jeigu būtų numanęs, tikrai jam nebūtų savo automobilio skolinęs. Nežino, iš kokių pajamų brolis gyvena. Jis turi savo asmeninį gyvenimą. Esant galimybei, prašo grąžinti automobilį, nes su brolio padaryta nusikalstama veika jis yra nesusijęs (t. 1, b. l. 55-58).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos sumos) gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija). Todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris, t. y. bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Nurodytame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, ji laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-653/2010, Nr. 2K-520/2012). Be to, akcizais apmokestinamų prekių gabenimu laikomas šių prekių pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai, kokioje transporto priemonės vietoje prekės yra sudėtos, jos paslėptos ar ne ir pan. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai, pavyzdžiui, laikymu (ar kitais veiksmais) tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme; jį įgyvendinant priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintose Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse) (kasacinės nutartys Nr. 2K-217/2013, 2K-99-648/2016). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad R. Š. iki 2023 m. balandžio 25 d. 13.30 val. imtinai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1400 pakelių „Minsk capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 7543,00 Eur, kurias nuo įgijimo momento neteisėtai laikė ir gabeno paties vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą, kol jo vairuojamą automobilį 2023 m. balandžio 25 dieną, apie 13.30 val., Gimbūčių kaimo, Šilalės rajono ribose magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda sustabdė ir cigaretes išėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai. Tai yra R. Š. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė viršija 150 MGL (7500 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 eurų) sumos ir, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 7543,00 Eur. Šias faktines aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, cigarečių apžiūros protokolas, Klaipėdos teritorinės muitinės pateikti duomenys.

Taigi R. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai.

Minėta, kad kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir parodė, jog turėjo tikslą įsigyti baltarusiškomis banderolėmis paženklintas cigaretes ir vėliau pas parduoti, tokiu būdu tikėjosi užsidirbti. Taigi pripažintina, kad R. Š. veikė tiesiogine tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, pasekmės, atsižvelgtina ir į kaltinamojo išankstinį tikslą įgyti baltarusiškomis banderolėmis paženklintas cigaretes ir vėliau pas parduoti.

Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad R. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Tad kaltinamojo kaltė padarius BK 199² straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija) numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, teismas pažymi, kad sankcija už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis R. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, yra baustas administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog R. Š. padarė tyčinį, savanaudišką nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą, taip pat nėra nesumokėjęs jam anksčiau paskirtos baudos. Taip pat įvertintina, kad kaltinamasis nusikaltimo darymui panaudojo broliui priklausantį automobilį. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam už analogišką nusikaltimą paskirta bausmė (bauda) savo tikslų nepasiekė. Todėl spręstina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią už apysunkio nusikaltimo padarymą skirtiną bausmę – laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas artimas vidurkiui, t. y. kaltinamajam skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėta dalimi, t. y. 7500 Eur bauda, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 4 mėnesiams bei 7500 Eur bauda.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju R. Š. yra nuteisiamas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog R. Š. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad R. Š. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog iki šiol kaltinamasis buvo teistas tik vieną kartą (kiti teistumai išnykę), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kaltinamasis kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, ketina pradėti dirbti, kad galėtų atlyginti padarytą turtinę žalą. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė, jog bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant kodekse numatytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, suformuos / sudarys prielaidas susiformuoti kaltinamajam nuostatas gyventi dorai ir gerbti įstatymus.

Todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 11 punktu, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. Š. neįsigyti, neturėti ir nenaudoti tabako gaminių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, nustatytas BK199 ² straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „Toyota Corolla”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Š..

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis, kaltinamojo naudotas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes R. Š. automobiliu vyko į iš anksto suplanuotą vietą paimti akcizais apmokestinamas prekes ir jas toliau gabenti, cigarečių kiekis buvo didelis, o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę sunku, todėl daroma išvada, kad transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos kaltininko tikslas negalėtų būti realizuotas.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas A. Š.žinojo, jog jam priklausantis automobilis bus panaudotas neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes.

Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-100-648/2019, 2 K-164-222/2019, 2 K-7-12-495/2020).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad pagal 2023 m. gegužės mėnesio duomenis, automobilio „Toyota Corolla“ vertė su PVM – 2180 Eur (t. 1, b. l. 19).

Įvertinus tai, teismas vadovaujasi duomenimis apie automobilio vertę, skiria kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2180 Eur (BK 67 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1 ir 5 dalys).

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-2013). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5006 Eur turtinę žalą, nes kaltinamasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodyta, kad vadovaujantis 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 red.) 11 straipsniu, už akcizais apmokestinamas prekes atsiranda prievolė mokėti akcizus, kurių mokėtina suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu pagrindė civilinio ieškovo atstovė, paaiškindama, kad valstybei padaryta žala susidaro iš valstybės negautų pajamų ir yra apskaičiuota griežtai laikantis civiliniame ieškinyje nurodytais teisės aktais. Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą, jis susideda iš specifinio tarifo, t. y. eurais už 1000 cigarečių, ir prisideda vertybinis tarifas, priklausomai nuo to, kokios yra cigaretės. 2002 m. rugsėjo 11 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 280 patvirtintas kombinuotojo akcizo tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nurodoma, kad vertybinis elementas apskaičiuojamas nuo prievolės atsiradimo metu didžiausios žinomos einamųjų kalendorinių metų to pavadinimo cigarečių didžiausios mažmeninės kainos, t. y. kai valstybinė mokesčių inspekcija turi tokių duomenų, jeigu tokios cigaretės yra parduodamos Lietuvoje oficialiai. Kai duomenų apie konkretaus pavadinimo cigarečių mažmeninę kainą nėra, tuomet skaičiuojama nuo prievolės atsiradimo metu galiojančios vidutinės svertinės mažmeninės cigarečių pardavimo kainos, kuri yra patvirtinta Finansų ministro įsakymu. Toks įsakymas yra nurodytas civiliniame ieškinyje. Jis buvo priimtas 2023-02-23, jo numeris – 1K-65. Finansų ministras patvirtina, kad vidutinė svertinė mažmenine cigarečių pardavimo kaina yra 4,17 Eur už 20 cigarečių. Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra pagrįstas civiliniame ieškinyje pateiktais akcizo dydžio paskaičiavimais, su kuriais teismas sutinka ir nekartoja. Byloje nustatyta, kad tarp nusikalstamos veikos ir valstybei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo valstybės naudai priteistina 5006 Eur žalos atlyginimo (nesumokėto akcizų mokesčio).

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma iš kaltinamojo priteisti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo padengimo. Teismo vertinimu, šis reikalavimas nėra pagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. <…> baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai. <…> ir Mokesčių administravimo bei Akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. <…> procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).

Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės įgaliotas asmuo prašė taikyti laikiną kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimą, kuris būtų skirtas užtikrinti turtinės žalos atlyginimo padengimą.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims. Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole ar atskirai surašomame šio protokolo priede – turto apyraše nurodomas aprašytų daiktų kiekis ir individualūs požymiai. Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini įtariamajam ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims (BPK 151 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai yra padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šios priemonės pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju civilinės ieškovės įgalioto asmens prašymas kaltinamajam skirti laikiną jo nuosavybės teisių apribojimą nepasiektų savo tikslų – nepadėtų užtikrinti civilinio ieškinio įgyvendinimo. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad R. Š. vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat nėra duomenų apie jo disponuojamas pajamas, t. y. šiuo atveju nebūtų įgyvendinami įpareigojimai, numatyti BPK 151 straipsnio 3 dalyje. Taigi, įvertinus jog prašomas taikyti laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas nepasiektų esminio tikslo – nesudarytų galimybės išsaugoti R. Š. turto, civilinės ieškovės įgalioto asmens prašymas atmestinas.

VI. Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidų nėra.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Pagal BPK 94 straipsnį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad konfiskuojamas tik BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas, o 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto – BK uždraustos veikos įrankio, priemonės ar rezultato – konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šios priemonės tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą nusikalstamais tikslais.

Nustatyta, kad iš kaltinamojo paimti 1400 cigarečių „Minsk Capital QS” pakelių ir 500 cigarečių „NZ Gold” pakelių saugomi Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Gedimino g. 17, Tauragėje (t. 1, b. l. 43-44). Akcizais apmokestinamos prekės 1900 vnt. cigarečių pakeliai laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei priskiriami daiktams, kurių apyvarta yra uždrausta, todėl vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti 1 m. (vienerių metų) ir 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėta dalimi, t. y. 7500 Eur bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams bei 7500 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 11 punktu, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. Š. neįsigyti, neturėti ir nenaudoti tabako gaminių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš R. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2180 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš R. Š. 5006 Eur (penkių tūkstančių šešių eurų 0 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos reikalavimo dėl 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

Netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymo taikyti laikiną R. Š. nuosavybės teisių apribojimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Byloje saugomus daiktus (akcizais apmokestinamas prekes): 1400 cigarečių „Minsk Capital QS” pakelių ir 500 cigarečių „NZ Gold” pakelių, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Gedimino g. 17, Tauragėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.