Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės (duomenys neskelbtini) direktorei O. S. ir atsakovės atstovui advokatui Vygantui Barkauskui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. J. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigas (duomenys neskelbtini) etato (darbo sutarties 1.2 punktas). Vėliau darbo sutartis buvo pakeista keičiant pareiginės algos koeficientus ir pakeičiant 1.2 punktą – papildomai skirta (duomenys neskelbtini) etato (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigose nuo (duomenys neskelbtini).

9. Darbdavys (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį su ieškove DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nuo (duomenys neskelbtini), nutraukimo pagrindu nurodydamas, kad ieškovė pažeidė: 1) Vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 26 punktą, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai yra atsakingi už jiems patikėtų mokinių (vaikų) gyvybę, sveikatų ir saugumą, todėl negali palikti vaikų be priežiūros (duomenys neskelbtini) <...>; 2) Taisyklių 67.1 punktą, kuriame nustatyta, kad visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai privalo laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, o pedagogai – Pedagogų etikos kodekso reikalavimų; 3) Taisyklių 67.12 punktą, kuriame nustatyta, kad privalo saugoti ir nepalikti mokinių be priežiūros; 4) Taisyklių 67.14 punktą, kuriame nustatyta, kad draudžiama bausti vaikus fizinėmis bausmėmis, naudoti psichologinį smurtą ir psichologinio poveikio priemones; 5) (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigybės aprašymo (toliau – ir Aprašymas) 10.3 punktą, kuriame nustatyta, kad: mokytojas privalo saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt.; 6) Aprašymo 14 punktą, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokytojas privalo nepriekaištingai atlikti savo pareigas, būti tvarkingas, mandagus ir taktiškas su kolegomis, vaikais, darbuotojais, tėvais ir interesantais; 7) Pedagogų etikos kodekso 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad pedagogai savo veikloje vadovaujasi pagarbos principu;, 8) Pedagogų etikos kodekso 2.3 punktą (pedagogai savo veikloje vadovaujasi žmogaus teisių pripažinimo principu); ir 9) Pedagogų etikos kodekso 2.6 punktą (pedagogai savo veikloje vadovaujasi atidos ir solidarumo principu). Šias išvadas darbdavys padarė įvertinęs (duomenys neskelbtini) nutarime aprašytą situaciją. Įsakyme nuodyta, kad atsižvelgiant į minėtame nutarime nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą paaiškinimą, į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos sudarymo pranešimams ištirti“ sudarytos komisijos (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai, kad M. K., sėdintis ant grindų ir verkiantis, itin pažeidžiamas specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas, nekėlė jokios grėsmės sau ir aplinkiniams, pripažintina, kad jo tempimas už rankos, palikimas vieno kitoje patalpoje, taip pat tokie teiginiai kaip „tau reikia duoti per nagus“ nesuderinami nei su bendražmogiškąja, nei su pedagogo etika ir vertinti kaip psichologiškai nesaugios aplinkos sudarymas vaikui ir vaiko orumo pažeidimas, todėl laikytina, kad mokytoja B. J. tokiu elgesiu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

11. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Taigi šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo procedūros pažeidimo, darbo pareigų pažeidimo (ne)padarymo ir jo vertinimo.

Dėl atleidimo iš darbo procedūros (ne)pažeidimo

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš darbo buvo atleista vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

14. DK 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

15. DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

17. Taigi iš nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo matyti, jog kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019 51 punktas).

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Darbuotojų pareigų pažeidimo fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo dėl įvykdytų pažeidimų, tvarkos aprašo (patvirtintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Aprašas) 20 punkte nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Pagal Aprašo 22 punktą, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, (duomenys neskelbtini) direktorius (ar jo įgaliotas asmuo) raštu pareikalauja, kad darbuotojas raštu 3 dienų laikotarpyje pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

19. Kaip teisingai nurodo atsakovė, įstatymų leidėjas DK 58 straipsnio 4 dalyje numato tik rašytinę darbuotojo paaiškinimo formą, tačiau nenustato privalomos darbdavio reikalavimo pasiaiškinti rašytinės formos. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad DK darbdavio reikalavimo forma nenurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276/248/2019, 29 punktas). Tai reiškia, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta reikalavimų dėl konkrečios formos – žodinės ar rašytinės, kuria turi būti išreiškiamas darbdavio reikalavimas darbuotojui dėl rašytinio paaiškinimo, taigi šis darbdavio reikalavimas gali būti išreiškiamas tiek žodine, tiek ir rašytine forma. Tačiau, kaip jau minėta, darbdavys žemesnės teisinės galios dokumentu (lokaliu teisės aktu) nustatė, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, (duomenys neskelbtini) direktorius (ar jo įgaliotas asmuo) raštu pareikalauja, kad darbuotojas raštu 3 dienų laikotarpyje pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Taigi vidiniuose teisės aktuose numatyta darbdavio pareiga iš darbuotojo raštu pareikalauti pasiaiškinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo.

20. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė raštu nepareikalavo ieškovės paaiškinti dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, t. y. šiuo atveju nebuvo laikomasi lokaliame teisės akte nustatyto įpareigojimo. Tačiau ši aplinkybė savaime nelemia išvados dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės direktoriaus įsakymu „Dėl komisijos sudarymo pranešimams ištirti“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkė (duomenys neskelbtini) ugdymui D. Š. ir narė (duomenys neskelbtini) A. M..

23. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu neneigė, jog ieškovei nebuvo leista susipažinti su (duomenys neskelbtini) nutarimu, tačiau teigė, jog ieškovei buvo žodžiu papasakotas šio nutarimo turinys ir paprašyta dėl to pateikti pasiaiškinimą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja komisijos narė A. M. negalėjo prisiminti tikslių pokalbio su ieškove aplinkybių, tačiau nurodė mananti, jog komisijai atvykus į (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta B. J. pateikti paaiškinimą dėl nutarime aprašytų aplinkybių, t. y. dėl skriaudžiamo vaiko. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja komisijos narė D. Š. nurodė, kad nepamenanti ar pasakė kokias konkrečias aplinkybes prašė paaiškinti, bet mano, jog buvo įvardintas ir konkretus įvykis, ir vaikas; pamena, kad mokytojai pasakė, jog omenyje turima situaciją apie ištemptą į koridorių vaiką.

24. Kadangi, kaip jau minėta, šiuo atveju ieškovės buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą ne raštu, o žodžiu, esant aplinkybėms, jog komisijos narės negalėjo nurodyti kaip tiksliai ieškovė buvo informuota apie (duomenys neskelbtini) nutarimą, t. y. ar jis buvo perskaitytas ieškovei, ar buvo papasakota visa ar dalis minėto nutarimo turinio, atsižvelgus į teismo posėdžio metu atsakovės direktorės paaiškinimą jog ji prašė B. J. pateikti paaiškinimą dėl nutarime nurodytos situacijos, aprašyti krizines situacijas, kokiais metodais vadovaudamasi ji sprendžia tas situacijas, įvertinus ieškovės paaiškinimo turinį, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad pateiktas prašymas pateikti pasiaiškinimą nebuvo ieškovei visiškai aiškus ir suprantamas.

25. Tačiau, kaip jau anksčiau sprendime minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu būtų nustatyta, jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus (ši išvada buvo motyvuojama toliau sprendime), todėl aplinkybė, jog ieškovei nebuvo visiškai aišku dėl kokio konkretaus įvykio ji turi pateikti pasiaiškinimą, nelaikytina esmine aplinkybe, sudarančią pagrindą ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

26. Be kita ko, jau minėta, jog kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustačius, jog ieškovei nebuvo visiškai aišku dėl kokio konkretaus įvykio ji turėjo pateikti, pasiaiškinimą, teismas tikrins ir vertins kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui.

27. Kaip pagrindą konstatuoti atleidimo iš darbo procedūrų nesilaikymą, ieškovė nurodė ir tai, kad šiuo atveju nebuvo išsamiai tiriamos (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytos aplinkybės, t. y. nebuvo aiškinamasi kas vyko grupėje iki epizodo, kuris užfiksuotas vaizdo įraše, taip pat nebuvo apklausta (duomenys neskelbtini) A. S., nebuvo išreikalautas ir peržiūrėtas vaizdo įrašas, nebuvo aiškintasi kas yra vaizdo įrašo autorius.

28. Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) O. S. neneigė, jog tiriant (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytą įvykį, nebuvo reikalaujama pateikti vaizdo įrašą, taip pat nebuvo apklausta ir (duomenys neskelbtini) A. S.. Tačiau, direktorės teigimu, įvykiui ištirti pakako (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytų aplinkybių, kurios vėliau peržiūrėjus vaizdo įrašą, visiškai pasitvirtino. O. S. taip pat pažymėjo, jog aiškinantis aplinkybes buvo paprašyta ieškovės pateikti pasiaiškinimą ir buvo apklausta M. K. globėja, kuri buvo mačiusi vaizdo įrašą. Direktorės teigimu, mokytojos padėjėja nebuvo apklausta, kadangi tai, kas vyko iki vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, neturi jokios įtakos vertinant ieškovės elgesį. Vaizdo įrašo autorius, pasak direktorės, taip pat neturi jokios reikšmės vertinant įvykį.

29. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, jog atliktų veiksmų ((duomenys neskelbtini) nutarimo, pareikalavimo ieškovės pateikti paaiškinimą, vaiko globėjos apklausos) visiškai pakako įvertinti (duomenys neskelbtini) nutarime užfiksuotą įvykį. Sutiktina su ieškove, jog vaizdo įrašo peržiūra prieš priimant sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, būtų buvusi tikslinga, kadangi tokiu būdu komisija būtų turėjusi galimybę įsitikinti (duomenys neskelbtini) nutarime aprašytų aplinkybių teisingumu, tačiau taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo institucijos dokumento autentiškumu ar jame nurodytų aplinkybių teisingu nurodymu. (duomenys neskelbtini) A. S. apklausa šiuo atveju reikšmingos įtakos nebūtų turėjusi, kadangi, kaip akcentavo direktorė, jokios aplinkybės, jokie iki vaizdo įraše užfiksuotų įvykių mokytojos veiksmai negali pateisinti ieškovės elgesio su mažamečiu vaiku. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog sprendimas atleisti ieškovę iš darbo buvo priimtas tinkamai neištyrus įvykio – ištirtų aplinkybių ir įrodymų pakako konstatuoti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

30. Taigi apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad nustatyti ieškovės atleidimo iš darbo procedūros pažeidimai savaime nesudaro pagrindo ieškovės atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų (ne)pažeidimo

31. Kaip jau minėta, DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas priežasčių, dėl kurių gali būti nutraukiama darbo sutartis. Šio straipsnio 1 punkte nurodyta, kad viena iš priežasčių tai darbo sutarties nutraukimas, jeigu padaromas šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas, o 7 punkte nurodyti kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šiukščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir pažeidimas, kuris, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Šiuo atveju būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, bei kitas svarbias aplinkybes.

32. Atsakovė ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų ir tuo pagrindu nutraukė darbo sutartį. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, būtent darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

33. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-701/2019).

34. Siekiant išsiaiškinti reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes buvo apklaustos liudytojos D. Š., A. M., A. S. ir N. K..

36. Liudytoja A. M. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl to, jog praėjo daug laiko, dėl persirgtos sunkios ligos ji beveik nieko neprisimena ir negali papasakoti. Mano, jog komisijai atvykus į (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta B. J. pateikti paaiškinimą dėl nutarime aprašytų aplinkybių, t. y. dėl skriaudžiamo vaiko. B. J. neigė, jog netinkamai elgėsi su auklėtiniu. Išvadai dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo duomenų pakako. Žino, kad komisija, tirdama įvykį, apklausė B. J. ir berniuko močiutę. Ar apklausė A. S., neatsimena. Nurodė, jog berniuko močiutė teigė, jog ją labai nustebino toks auklėtojos elgesys su jos anūku.

37. Liudytoja A. S. nurodė, kad dirbant B. J. ji dirbo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji matė įvykį, kai ieškovė pakėlė už vienos rankos M. K. ir išvedė į koridorių. Nurodė, kad matė kaip vienas berniukas įspyrė M. į pilvą, šis atsitrenkė į sieną ir pradėjo verkti. B. J. supyko ant M., liepė jam nelįsti prie jam įspyrusio berniuko. M. šaukė, kad nori babytės. B. J., kai M. buvo įspirta, prie stalo gėrė kavą. M. šaukiant, kad jis nori babytės, B. J. toliau gėrė kavą. Tada B. J. sakė vaikui ar dar jis šauks. M. verkė ilgai, stipriai, pasikūkčiodamas. B. J. supyko. Ji nenuramino berniuko, o čiupo už rankos ir pakėlė, išvedė į koridorių. A. S. nurodė, kad ji tuo metu buvo patalpoje, dirbo savo darbus. Į situaciją nesikišo, nes jai B. J. jau anksčiau buvo sakiusi nesikišti ne į savo reikalus. Todėl ji, dirbdama su B. J., darė tik tai, kas parašyta jos pareigybėse. Nurodė, kad M. išvestas į koridorių buvo vienas, ten nebūna kitų vaikų, nes toliau koridoriuje yra dar viena grupė, tačiau kitų grupių šalia nėra. Jos santykis su B. J. nebuvo kolegiškas. Liudytoja nurodė mačiusi nederamą auklėtojos elgesį su vaikais, buvo keletą kartų apie tai informavusi administraciją, tačiau ja niekas netikėjo. Yra mačiusi kaip B. J. vienam berniukui trenkė per nagus, kitam berniukui trenkė per užpakalį, tempė vaikus į valgyklą. Apie elgesį su M. administracijos neinformavo, nes manė, jog ir toliau visi palaikys auklėtoją ir nesikiš į situaciją. (duomenys neskelbtini) rašė prašymą atleisti ją iš darbo, nes nebegalėjo pakęsti buvusios situacijos. B. J. nuteikinėjo vaikų tėvus prieš liudytoją, jai tai apsakė patys tėvai, kai B. J. buvo atleista iš darbo. B. J. skirstė vaikus – nenorėjo bendrauti su vaikais, kuriuos ji vadino asocialiais. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra nurodžiusi ir apie skriaudžiamą A., ir apie V., ir apie V.. Žino, kad V. B. J. yra sakiusi, jog reikia keisti auklėjimo metodus. Po ieškovės atleidimo iš darbo situacija ugdymo įstaigoje yra visiškai pasikeitusi, kolektyvas bendruomeniškas. M. taip pat yra labai pasikeitęs į teigiamą pusę. Nurodė, kad grupėje nėra jokio nusiraminimo suoliuko – koridoriuje yra suoliukai persirengimui.

38. Liudytoja N. K. paaiškino, kad ji yra M. K. globėja ir močiutė, berniukas yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jai buvo parodytas filmuotas įrašas kaip auklėtoja pakėlusi jos anūką už rankos išnešė į koridorių. Vaizdo įraše užfiksuotas jai pasirodė baisus, ji išsigando, nes neįtarė, kad auklėtoja galėtų taip elgtis, kadangi kai atvesdavo vaiką į darželį, auklėtoja vaiką pasitikdavo su šypsena veide, apkabindavo. Kai jai buvo rodomas vaizdo įrašas, šalia buvo ir anūkas – girdėjo savo verksmą. Jis tuomet pribėgo prie jos ir vaizdo įrašą rodžiusios Vaiko teisių apsaugos specialistės ir pasakė, kad tai jis čia yra. Pabandžius jo paklausti kas ten įvyko, vaikas pasakė „babyte, nekausk“ ir pabėgo. Išvykus Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei ji bandė dar vaiko paklausti apie tą įvykį, bet jis nieko nesakė. Paaiškino, kad namuose vaikui ypatingų pykčio priepuolių nebūna – jis kaip ir visi vaikai supyksta, susierzina, bet ir tiek. Kai įsiverkdavo, jį apkabindavo ir jis nurimdavo. Ateidama pasiimti vaiko iš darželio ji visuomet auklėtojos paklausdavo kaip M. jautėsi, tai auklėtoja niekada nėra pasakiusi, kad kažkas blogo buvo – kaip ir kiti vaikai parodydavo ožiukus, bet tik tiek. Nėra buvę namuose, kad nesusitvarkytų su vaiko emocijomis. Jam nėra diagnozuoto elgesio ir emocijų sutrikimo. Kiekvieną antradienį ji su vaiku vyksta pas psichologę; su ja kalbėjosi ir apie įvykį. Psichologė labai neigiamai tai vertino, sakė, kad nebesusitvarko su M., jis susierzinęs, išsiblaškęs buvo. Dabar jau viskas gerai. Po to įvykio M. labai nebenorėjo eiti į (duomenys neskelbtini), o dabar jau labai noriai eina į (duomenys neskelbtini) – pats atsisveikina ir nueina. Jos nuomone, toks auklėtojos elgesys nepateisinamas, net jeigu po to jis ir nurimo. Jai tas vaizdas atrodė žiaurus ir baisus. Ji negalėjo patikėti, kad taip gali būti. Paaiškino, kad po vaizdo įrašo ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) ir klausė auklėtojos kas ten įvyko, bet B. J. gynėsi, sakė, kad kolegės ją apkalba. Nurodė, kad B. J. apie M. specialiuosius poreikius žinojo, kadangi ji buvo nunešusi išvadas ir pažymas. Nurodė, jog tyrėjai pasakojusi, jog vaikas buvo pasikeitęs maždaug nuo gruodžio mėn. – nebenorėjo eiti į (duomenys neskelbtini), tačiau ji nesuprato vaiko elgesio pokyčių priežasties. Anksčiau ji yra girdėjusi, jog B. J. netinkamai elgiasi su vaikais, tėvai (G. B. buvo iniciatorė) rinko parašus dėl auklėtojos elgesio, bet ji nesirašė. Nurodė, kad nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundė Vaiko teisių apsaugos skyrius, ar ji skundė – nepamena. Vaiko teisių apsaugos skyrius klausė jos ar ji kreipsis su pareiškimu į policiją, agitavo ginti vaiko teises, bet ji nesikreipė, nes jau Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo kreipęsis. Apie nusiraminimo suoliuką ar kėdutę ji nebuvo girdėjusi. Vaikas anksčiau su auklėtoja bendraudavo, kalbėdavo su ja, nėra nieko pasakojęs apie auklėtoją. Po to įvykio berniukas labai pasikeitė, nebenorėjo eiti į darželį. Nurodė, kad anksčiau berniukas nakčiai vartodavo vaistus, nes būdavo, jog prabusdavo, verkdavo ir ilgai neužmigdavo. Bet verkdavo ilgai tik naktimis. Dienomis tokių dalykų nebūdavo. Ji auklėtojai yra sakiusi, jog bijo vaiką į kiemą išleisti, nes baiminasi kaimynų reakcijos, jei vaikas ko nors negavęs, ims šaukti. Nurodė, kad jeigu ji M. ko nors neduoda ar neleidžia, vaikas sako, kad nemyli babytės. Po auklėtojos išėjimo iš darbo ji jos nebuvo sutikusi, tačiau nurodė žinanti, kad jai su M. būnant parduotuvėje, berniukas matė B. J. ir jai mojavo. Mano, jog dėl vaizdo įraše užfiksuoto vaizdo vaikui yra padaryta žala – vaikas juto fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad berniukas, norėdamas save nuraminti, suka tarp pirštų savo plaukus. B. J. buvo atvykusi pas liudytoją į namus aiškintis dėl M. ir klausinėjo kas iš tėvų renka parašus prieš ją.

40. Kaip jau sprendime ne kartą minėta, esminis ieškovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimas – (duomenys neskelbtini) nutarime aprašytas vaizdo įrašo turinys.

41. (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) RPK gavo pranešimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl galimo ieškovės smurto prieš ugdytinį M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), nutarime nurodoma, kad Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu gavo informaciją iš anonimo, kad ieškovė šaukė ant vaikų, M. K. tuo metu verkė, nenurimo, už tai mokytoja jį paėmė už rankos, pakėlė nuo grindų ir ištempė prievarta į koridorių, ten paliko pasakiusi „čia gali šaukti kiek nori“, taip pat įraše girdima frazė „tau reikia duoti per nagus“. (duomenys neskelbtini) nutarime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikta N. K., kuri nuo (duomenys neskelbtini) yra M. K. globėja (ir senelė), apklausa. Nutarime nurodoma, kad N. K. paaiškino, kad M. K. (duomenys neskelbtini), apie vaiko sutrikimus žino tiek ieškovė, tiek atsakovės administracija. N. K. paaiškino, kad M. K. nuo (duomenys neskelbtini) lanko atsakovės (duomenys neskelbtini), kur auklėtoja yra ieškovė. N. K. teigimu, M. K. (duomenys neskelbtini) visada gan noriai lankydavo, tačiau paskutiniu metu (prieš dvi savaites) jo elgesys pasikeitė, būdavo, kad rytais verkdavo ir nenorėdavo eiti sakydamas „nenoriu į (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) nutarime nurodoma, kad N. K. paaiškino, jog kalbas apie tai, jog ieškovė netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, pradėjo girdėti (duomenys neskelbtini), jos žiniomis, kalbos neliko tik kalbomis, nes vaikų tėvai rinko net parašus dėl netinkamo auklėtojos elgesio vaikų atžvilgiu, tačiau pati N. K. niekur nesirašė. (duomenys neskelbtini) nutarime taip pat nurodoma, kad N. K. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) pas ją į namus atvyko Vaiko teisių apsaugos specialistės, kurios jai parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad M. K. sėdi darželio grupėje ant žemės ir isteriškai verkia šaukdamas „noriu babytės“, tuo tarpu ieškovė sako „dar tau reikia ir per nagus duoti", po to sako: „eik į koridorių ir išsiverksi“, M. K. nenustojus verkti ieškovė prieina prie sėdinčio vaiko, jį stveria už vienos rankos ir ją tempdama į viršų vaiką pakelia ir išveda į koridorių, kur palieka vieną, o pati grįžta į grupę. N. K. nurodė, kad matydama tokį ieškovės elgesį, ji buvo labai nustebusi ir pasimetusi.

42. (duomenys neskelbtini) nutarime taip pat detaliai pateikiamas vaizdo įrašo ir jame girdimų garsų bei matomų vaizdų aprašymas. Iš (duomenys neskelbtini) nutarimo turinio matyti, kad yra nurodoma, jog vaizdo įrašas trunka 3 min. 35 sek. Minėtame nutarime nurodyta, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog uždaroje patalpoje žaidžia ir įvairia veikla užsiima mažamečiai vaikai. Patalpoje didelis šurmulys, girdisi moteriško balso įsakmus tonas ,sėsk, pasėdėk, ar girdi“, nurodoma, kad girdisi vaiko balsas su verkšlenimu „nee“, vėl girdisi moters balsas sakant „tada gulkis“ ir vaizde pasimato moteris, sėdinti prie vaikiško staliuko su keliais vaikais bei šone atokiau nuo staliuko vaizde matosi ant grindų sėdintis berniukas, kuris kojomis trepsi į grindis ir šaukia „neeee“. Tada vėl girdisi moteriškas balsas sakantis „tada eik į koridorių pasėdėk“, berniukas vėl šaukia „ne“ ir verkia. Po kelių sekundžių verkimo girdisi kaip verkdamas berniukas sako „babos noriu“, „noriu babytes“, toliau verkia. <...>. Berniuko verkimo metu girdisi moteriškas balsas sakant „tau reikia duoti per nagus“. Toliau girdisi berniuko verkimas ir staiga isteriškas šaukimas sakant „noriu babas“. Tada vaizdo įraše pasimato, kad prieina moteris, kuri paima berniukui už rankos, jį pakelia ir berniukui šaukiant „ne, ne, ne“ išveda jį iš esamos patalpos už durų. galimai į koridorių (kad M. K. buvo išvesdintas (ištemptas) į koridorių, spręstina iš pasakymo „tada eik į koridorių pasėdėk“), iš kur girdisi moters balsas sakant „gali šaukti kiek nori“. Toliau girdisi vaiko verkimas už minimos patalpos durų. tuo metu moteris grįžta į patalpą, kur žaidžia vaikai. Po kiek laiko girdisi moters balsas klausiant „ar jau pasėdėjai“ ir matosi vaizdas kaip moteris stovi prie rašomojo stalo, geria kažką iš puodelio ir žiūri į berniuką stovintį prie lango. Vėl pasigirsta moters balsas sakant „ar dar rėksi“, berniukas atsako „ne“. Po kurio laiko girdisi moters balsas sakant „padėk, J., žaislus visus“. Toliau įraše matosi vaikų veikla ir girdisi šurmulys, tuo vaizdo įrašas baigiasi.

43. Bylos nagrinėjimo metu iš ikiteisminio tyrimo institucijos buvo išreikalautas (duomenys neskelbtini) nutarime aprašytas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad minėtame nutarime vaizdo įrašas aprašytas išsamiai ir teisingai.

44. Nors teismo posėdžio metu ieškovė abejojo vaizdo įrašo autentiškumu, teigė, jog galbūt vaizdo įrašas yra sumontuotas, jame naudoti filtrai, kadangi ieškovė neatpažįsta savo balso, akcentavo, jog nėra žinomas šio vaizdo įrašo autorius, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šio vaizdo įrašo autentiškumu.

45. Teismo vertinimu, šiuo atveju vaizdo įrašo autoriaus asmenybės atskleidimas nėra reikšmingas – asmens, Tarnybai pateikusio šį vaizdo įrašą, tapatybė neturi jokios įtakos vaizdo įrašo turinio vertinimui. Taip pat šiuo atveju nėra reikšmingi ir motyvai, lėmę anonimo apsisprendimą padaryti šį vaizdo įrašą ir pateikti į Tarnybai.

46. Teismas taip pat visiškai sutinka su atsakovės argumentais, jog vaizdo įrašu yra fiksuotas netinkamas elgesys prieš mažametį, šie veiksmai vykdyti viešoje vietoje, t. y. vaizdo įrašo darymas atitiko viešąjį interesą, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, vaizdo įrašas kvalifikuotinas kaip padarytas nepažeidžiant įstatymų, t. y. kaip leistinas įrodymas. Kaip teisingai pastebi atsakovė, vaizdo įrašas yra sudėtinė Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, vaizdo įrašą taip pat naudojo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojos. Nei Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, nei Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai, nei Tauragės apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismams nekilo abejonių dėl vaizdo įrašo padarymo ir jo panaudojimo teisėtumo. Taigi vaizdo įrašas yra leistinas ir tinkamas įrodymas CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme.

47. Teismas, įvertinęs vaizdo įrašą, neturi pagrindo abejoti, jog ieškovė pažeidė atsakovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 26; 67.1; 67.12; 67.14 punktus, (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigybės aprašymo 10.3 ir 14 punktus, taip pat Pedagogų etikos kodekso 2.1, 2.3 ir 2.6 punktus.

48. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad mažametis M. K. turi specialiųjų poreikių, jam yra nustatyti raidos sutrikimai. Kaip nurodė ieškovė ir vaiko globėja, M. K. kartais sunku suvaldyti emocijas, tuomet jis būna neramus, garsiai šaukia. Vaiko močiutė teismo posėdžio metu paaiškino, kad namuose vaikui ypatingų pykčio priepuolių nebūna – jis kaip ir visi vaikai supyksta, susierzina, bet ir tiek; kai anūkas įsiverkdavo, jį apkabindavo ir jis nurimdavo. Ieškovė, teikdama (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, detaliai aprašė M. K. elgesį, jo emocijų protrūkius ir kokių veiksmų ji imasi siekdama padėti vaikui suvaldyti emocijų protrūkius. Teismo posėdžio metu ieškovė papasakojo vaizdo įraše užfiksuoto epizodo priešistorę ir nurodė, kokius konkrečius veiksmus ji atliko siekdama padėti vaikui nurimti. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) A. S. nurodė kitokią vaizdo įraše užfiksuotų įvykių priešistorę, tačiau teismo vertinimu, aplinkybės kas vyko iki to momento, kuris užfiksuotas vaizdo įraše, ir kokių veiksmų iki tol ėmėsi ieškovė, šiuo atveju esminės reikšmės vertinant vaizdo įraše užfiksuotą epizodą, neturi. Teismo vertinimu, nepaisant to, kas vyko iki vaizdo įraše užfiksuoto momento ir net pasitvirtinus aplinkybėms, jog ieškovė iki tol taikė tam tikras priemones, siekdama suvaldyti situaciją, nepateisina ir negali pateisinti ieškovės veiksmų ir elgesio prieš M. K..

49. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Taisyklių 67.14 punkte nurodyta, jog draudžiama bausti vaikus fizinėmis bausmėmis, naudoti psichologinį smurtą ir psichologinio poveikio priemones. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. K. verkiant bei nevykdant ieškovės paliepimų sėstis, vėliau – gultis, ieškovė griebė vaiką už rankos, pakėlė ir nesiekiantį kojomis žemės, prieš jo valią ištempė iš grupės patalpos į kitą patalpą, kur paliko vieną.

50. Vaizdo įrašo 0.27 min. girdima kaip moteris pakeltu balso tonu sako „sakau sėsk ar tu nesupranti“. Toliau moters balso tonas normalus, sakoma „atsisėsk, karšta, atsisėsk, pasėdėk“. Nuo 0.44 min. girdisi vaiko balsas, vaikas verkia ir sako „neee“. Tada moteris sako „tada gulkis“. Vaikas ima klykti ir toliau kartoja „neee“. Moteris sako „tada eik į koridorių pasėdėk“. Vaikas toliau klykia, verkia, sako „noriu babytės“. 1 min. 10 s. matoma, kaip B. J. atsidariusi stalčių kažko ieško, vaikas verkia ir toliau kartoja, kad nori babos. 1 min. 49 s. girdisi kaip moteris sako „tau reikia duoti per nagus“. 1 min. 55 s. vaikas suklykia ir vėl kartoja, kad nori babos. 1 min. 59 s. matoma kaip B. J. pagriebia vaiką už vienos rankos ir atkelia į visu kūnu nuo žemės, tą akimirką vaiko klykimas suintensyvėja ir jis šaukia „ ne ne ne“, ir išveda jį iš grupės. Vaiko balsas susilpnėja ir nutolsta. 2 min. 14 s. girdimas moters balsas, sakantis „gali šaukti kiek nori“. Toliau girdisi, kad vaikas verkti nenustoja. Moteris sako „dabar pasėdėk, nusiramink“. 2 min. 26 s. matoma kaip B. J. viena grįžta į grupės patalpą, vaiko verkimas vis dar girdisi, protarpiais verksmas sustiprėja, po to nurimsta. 2 min. 48 s. girdisi moteris balsas klausiantis „ar jau pasėdėjai?“. 2 min. 50 s. matoma kaip B. J. geria iš puodelio, vaikas yra grįžęs į grupę. 2 min. 53 s. B. J. klausia „ar dar rėksi, šauksi dar?“.

51. Kaip jau anksčiau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti vaizdo įrašo autentiškumu, taip nėra pagrindo abejoti, jog vaizdo įraše esanti moteris yra B. J..

52. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir vaizdo įrašą, neturi abejonių dėl to, kad prieš M. K. buvo naudojamas psichologinis smurtas bei psichologinio poveikio priemonės. Visų pirma, pažymėtina, jog vaizdo įraše aiškiai girdimas pakeltas B. J. balso tonas. Teismo vertinimu, toks pedagogės bendravimo su mažamečiais vaikais, net ir ieškovei teigiant, jog ji yra garsiakalbė ir kartais balso toną pakelia norėdama sudrausminti šūkaujančius vaikus, negali būti vertinamas kaip pagarbus bendravimas su vaikais. Pakeltas ieškovės balso tonas vertintinas kaip grėsmingas ir galintis kelti baimę ne tik grupėje buvusiems vaikams, tačiau ir pašaliniam stebėtojui – suaugusiam žmogui. Nors ieškovė ir jos atstovė akcentavo, jog vaizdo įraše užfiksuotas epizodas neleidžia ieškovės elgesio/balso tono vertinti kaip agresyvaus ar grėsmingo, teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Visų pirma, teismas pažymi, kad pakeltas balso tonas, šaukimas nėra priimtina bendravimo forma apskritai – nei su suaugusiais, nei juo labiau su vaikais, kurių atsparumas kitų žmonių emocijoms, jų reiškimosi būdams nėra susiformavęs. Pakeltas balso tonas žeidžia žmogaus orumą ir sukuria nesaugumo jausmą. Antra, tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas ieškovės elgesys netinkamas, patvirtino ir vaizdo įrašą mačiusi vaiko močiutė, ir atsakovės direktorė, ir ikiteisminio tyrimo nepradėti nusprendę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ir ikiteisminio tyrimo teisėja, ir Klaipėdos apygardos teismas. Taip pat vaizdo įraše aiškiai girdimas B. J. sakymas, jog „tau reikia duoti per nagus“. Nors iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti kam konkrečiai buvo skirtas šis ieškovės grasinamojo pobūdžio sakinys, tačiau toks ieškovės elgesys (net jeigu tai buvo skirta ne vaikui, o suaugusiam žmogui) jau savaime laikytinas neatitinkančiu jokių ugdymo, bendravimo ir etikos normų. Taip pat iš vaizdo įrašo aiškiai matoma, kad M. K. nenustojant verkti, jį B. J. pakėlė už vienos rankos į viršų atkeldama visą kūną nuo žemės paviršiaus ir išvedė iš grupės. Nors ieškovė akcentavo, jog šis jos veiksmas berniukui nesukėlė jokio fizinio skausmo, teismas turi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, tą akimirką, kai ieškovė berniuką už vienos rankos atkelia nuo žemės, vaiko klykimas suintensyvėja. Teismo vertinimu, toks staigus vaiko klyksmo sustiprėjimas gali būti susijęs ir su fiziniais pojūčiais, ir su išgąsčiu dėl tokio ieškovės veiksmo.

53. Taip pat akcentuotina, kad M. K. koridoriuje buvo paliktas vienas, nors Taisyklių 67.12 punkte nustatyta, kad privaloma saugoti ir nepalikti mokinių be priežiūros. Kad M. K. kitoje patalpoje buvo paliktas vienas, matyti tiek iš (duomenys neskelbtini) nutarime esančio vaizdo įrašo aprašymo: „Tada vaizdo įraše pasimato, kad prieina moteris, kuri paima berniukui už rankos, jį pakelia ir berniukui šaukiant „ne, ne, ne“ išveda jį iš esamos patalpos už durų, galimai į koridorių iš kur girdisi moters balsas sakant „gali šaukti kiek nori“. Toliau girdisi vaiko verkimas už minimos patalpos durų, tuo metu moteris grįžta į patalpą, kur žaidžia vaikai“, tiek iš vaizdo įrašo. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, jog koridorius, į kurį buvo išvestas vaikas, nėra atskira uždara patalpa, tačiau tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš (duomenys neskelbtini) nutarimo, tiek iš į bylą pateikto pastato, kuriame yra atsakovės (duomenys neskelbtini), 1 aukšto plano akivaizdu, kad koridorius yra durimis atskirta patalpa nuo patalpos, kurioje būna vaikai. Nustatyta, kad patalpa, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo ieškovė ir kurioje būdavo M. K., durimis yra atskirta nuo koridoriaus, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini). Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad grupės durys į koridorių nebuvo uždarytos, tai savaime nereiškia, kad grupėje esantis žmogus gali matyti viską, kas vyksta koridoriuje. Priešingai, tiek į bylą pateiktas pastato 1 aukšto planas, tiek vaizdo įrašas, tiek ieškovės pateiktos nuotraukos aiškiai patvirtina, kad asmuo, esantis grupėje, neturi objektyvių galimybių matyti kas vyksta koridoriuje – grupėje esantis asmuo gali matyti tik tiek, kiek matoma pro atviras grupės duris, t. y. ploto matomumas tiesiogiai susijęs su durų pločiu. Ieškovė teigė, jog koridoriuje yra nusiraminimo suoliukas, ant kurio vaikai vedami pasėdėti, jeigu jie netinkamai elgiasi. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad koridoriuje specialaus suoliuko nėra – yra suoliukai skirti atsisėti persirengiant. Vaikų persirengimo spintelės ir suoliukai išdėstyti koridoriuje pagal sieną. Pro praviras grupės duris nėra galimybės matyti šių suoliukų. Taigi akivaizdu, jog ieškovė, išvedusi berniuką į koridorių, neturėjo jokių galimybių matyti ką vaikas ten veikia. Be kita ko, pažymėtina, kad apie tokią vaikų drausminimo priemonę – nusiraminimo suoliuką, nurodė nieko nežinančios nei mokyklos direktorė, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) A. S..

54. Iš vaizdo įrašo galima spręsti, kad vaikas koridoriuje buvo apie 22 s. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė patvirtina, jog buvo imtasi teisingų vaiko drausminimo priemonių – per itin trumpą laiką buvo pasiektas teigiamas rezultatas, kadangi vaikas į grupę grįžo nurimęs. Iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti ir įvertinti dėl kokių priežasčių vaikas netrukus grįžo iš koridoriaus – ar dėl to, kad jis suvokė, jog jo elgesys buvo netinkamas ir jis privalo suvaldyti savo emocijas, ar dėl to, kad bijojo koridoriuje būti vienas. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, jog M. K. turi specialiųjų poreikių, taip pat pažymėtina, kad vaikui įvykio metu tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl menkai tikėtina, jog toks stiprus emocijų protrūkis ir nerimstantis klykimas būtų nuslopę dėl to, kad būdamas vienas vaikas per 22 s. apmąstė savo elgesį ir padaręs išvadą, jog elgėsi netinkamai, nurimo ir grįžo į grupę. Šiame kontekste dar atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaizdo įraše girdima kaip ieškovė, išvedusi vaiką į koridorių, sako, kad jis gali šaukti kiek nori. Nors ieškovė teigė, jog vaiką išvedė iš grupės leisdama jam išlieti emocijas – išsirėkti, teismo vertinimu, toks vaiko nuraminimo būdas negali būti laikomas adekvačiu buvusiai situacijai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vaikas verkia, po to klykia, po to vėl verkia šaukdamas, kad nori „babos“. Tačiau ieškovė į vaiko norą niekaip nereaguoja – neklausia dėl kokių priežasčių vaikas šaukiasi močiutės, nepaaiškina, kad močiutė negali šiuo metu atvykti ir nuraminti vaiko ir pan., t. y. šiuo atveju į vaiko poreikį nėra niekaip reaguojama.

55. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, jog dėl vaizdo įraše užfiksuoto epizodo vaikui nebuvo padaryta jokia žala. Vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, kad dėl to, jog buvo sugriebtas už rankos ir visu kūnu pakeltas nuo žemės, vaikas pajuto bent jau didelį išgąstį – tai patvirtina tuo momentu itin sustiprėjęs vaiko klyksmas. Taip pat teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad būdamas vienas koridoriuje vaikas juto baimę ir nerimą. Taip pat apie liekamuosius šio įvykio reiškinius nurodė ir vaiko močiutė. Teismo posėdžio metu ji pasakojo, kad su vaiku kiekvieną savaitę lankosi pas psichologę, kuri pastebėjo vaiko elgesio pokyčius – berniukas tapo jautresnis, nerimastingesnis. Apie tai, kad vaikas jau kurį laiką nenorėjo eiti į (duomenys neskelbtini), močiutė jau buvo pastebėjusi anksčiau, tačiau nesiaiškino to nenoro priežasčių. Tačiau pažymėjo, jog nuo to momento, kai ieškovė buvo atleista iš darbo, berniukas noriai eina į (duomenys neskelbtini), nebėra jokių problemų dėl vaiko nenoro lankyti (duomenys neskelbtini). Močiutė taip pat pažymėjo, jog peržiūrėjusi vaizdo įrašą, ji bandė pasikalbėti su berniuku, tačiau M. jai sakęs „nekausk baba“, t. y. vaikas nenorėjo prisiminti to įvykio ir apie tai kalbėti.

56. Nors ieškovė teismo posėdyje teigė, esą jos niekas nemokė kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, darbdavys neteikė jokios metodinės informacijos ta tema, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog Šiaulių universitete ji įgijo specialiosios pedagogės kvalifikaciją, o į teisėjos klausimą atsakė, kad ten mokė elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Taigi ieškovei apie tai, kaip reikia elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, buvo ir / ar turėjo būti žinoma, kadangi ji turi specialiosios pedagogės kvalifikaciją. Be kita ko, pažymėtina, kad vaiko močiutė patvirtino ugdymo įstaigai pateikusi visus medicininius vaiko dokumentus, nurodė, kad auklėtojai buvo žinoma koks sutrikimas berniukui yra nustatytas. Tai, kad ieškovei buvo žinoma informacija apie vaiko sutrikimus, apie jo elgesio ypatumus, matyti ir iš pačios ieškovės paaiškinimo, kurį ji teikė komisijai.

57. Taigi, teismo vertinimu, šios nurodytos ir aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog vaizdo įraše užfiksuotas ieškovės elgesys su mažamečiu M. K. pagrįstai atsakovės vertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas; darytina neabejotina išvada, jog buvo pažeisti Įsakyme nurodyti Vidaus darbo tvarkos taisyklių, (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigybės aprašymo, Pedagogų etikos kodekso punktai (kuriuose detaliai išvardintos bendrosios pareigos, specialūs reikalavimai, etikos principai ir kt.).

58. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėto įvykio (padaryta išvada, jog nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad prieš M. K. būtų panaudotas fizinis smurtas, kurio metu būtų sukeltas fizinis skausmas) neturi reikšmės vertinant ar vaizdo įraše užfiksuotas įvykis gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Be kita ko, akcentuotina, jog (duomenys neskelbtini) nutarime padaryta išvada, kad B. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 3 dalyje, požymių, todėl surinkta medžiaga perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo B. J.. Į bylą yra pateikti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) B. J. yra pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, tačiau sprendimas dar nėra priimtas, kadangi B. J. yra apskundusi institucijos tarpinį sprendimą.

59. Šiuo atveju taip pat negalima ignoruoti ir Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, kurioje nagrinėtas (duomenys neskelbtini) nutarime užfiksuotas įvykis ir ikiteisminio tyrimo teisėjos (duomenys neskelbtini) nutarties pagrįstumas, padarytos išvados, kad „Nors tokie B. J. veiksmai, stveriant nepaklususį auklėtinį už rankos ir taip pakeliant jį į orą ir ištempiant į koridorių, kad šis nusiramintų, kai šis isteriškai šaukė ir nereagavo į raginimą nusiraminti, buvo netinkami, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokius auklėtojos B. J. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus baudžiamąja teisine prasme, t. y. kaip siekį sukelti mažamečiui fizinį skausmą, nėra pagrindo, nes iš vaizdo įraše užfiksuotos įvykio situacijos aiškiai matyti, jog šiuo atveju buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad auklėtoja nepaklususį auklėtinį tiesiog siekė nuraminti, tik parinko ne patį tinkamiausią tam būdą – stvėrė mažametį už rankos ir ištempė į koridorių“. Taigi Klaipėdos apygardos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog ieškovės veiksmai stveriant nepaklususį auklėtinį už rankos ir taip pakeliant jį į orą, ir ištempiant į koridorių, kad šis nusiramintų, kai šis isteriškai šaukė ir neragavo į raginimą nusiraminti, buvo netinkamai.

60. Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės darbo pareigų pažeidimas, dėl kurio ieškovė buvo atleista iš darbo, buvo šiurkštus, kadangi buvo naudojamas psichologinis smurtas prieš itin pažeidžiamą specialiųjų ugdymo poreikių turintį mažametį vaiką.

Dėl priemonės (ne) proporcingumo

61. DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

62. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Šis reguliavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018).

63. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą priemonė – atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui.

64. Visų pirma pažymėtina, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog vaikui nebuvo padaryta žala. Priešingai, anksčiau sprendime konstatuota, jog dėl netinkamo ieškovės elgesio, užfiksuoto vaizdo įraše, mažamečiam vaikui M. K. buvo padaryta neturtinė žala, kadangi neabejotina, jog vaikas patyrė išgąstį ir baimę.

65. Antra, kaip nurodo atsakovės direktorė, sprendimas atleisti ieškovę iš darbo, buvo priimtas įvertinus ieškovės požiūrį į padarytą pažeidimą ir ankstesnį ieškovės elgesį.

66. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-l96-313/2022 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281- 1120/2023, 63 punktas).

67. Nagrinėjamu atveju, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu ieškovė neigė padariusi pažeidimą ir retoriškai klausė o kaip kitaip jai reikėjo elgtis toje situacijoje. Taigi ieškovė savo elgesio nevertina kaip netinkamo, nesutinka, jog taikė netinkamas mažamečio vaiko drausminimo priemones. Viso teisminio proceso metu teigė, jog ji niekuomet nėra padariusi jokių darbo pareigų pažeidimų – esą ji visuomet buvo neteisingai apkaltinama, apkalbama kolegių, o tėvai neva niekada nėra skundęsi dėl jos elgesio – tik viena mama G. B. teikė nepagrįstus skundus. Taip pat akcentavo, jog sprendimą atleisti iš darbo atsakovės direktorė priėmė veikiama kitų asmenų. Šiuo atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. močiutė paaiškino, kad peržiūrėjusi vaizdo įrašą, ji nuvykusi į ugdymo įstaigą klausė B. J. kodėl ji taip pasielgė su jos anūku, tačiau ieškovė neigė netinkamai elgusis su vaiku, tvirtino, jo ją apkalbėjo kolegės.

69. (duomenys neskelbtini) atsakovės direktoriaus įsakymu „Dėl komisijos sudarymo tėvų skundui ištirti“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija. Komisija (duomenys neskelbtini) surašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad komisija nutarė vykti į atsakovės (duomenys neskelbtini) ir aptarti situaciją su ieškove. Komisija (duomenys neskelbtini) surašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad komisija nutarė organizuoti susitikimą su ieškove ir kitomis ugdymo grupės darbuotojomis. Komisija (duomenys neskelbtini) surašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad komisija nutarė siūlyti ieškovei pateikti rašytinį įspėjimą dėl galimo nušalinimo (atleidimo), o gavus naujų nusiskundimų dėl netinkamo ieškovės elgesio, iš karto nušalinti darbuotoją nuo užimamų pareigų. Ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame viską neigė, tvirtino esą kiti darbuotojai ją apkalba, bando pakenkti ieškovės interesams, pyksta dėl ieškovės teisėto išėjimo į priklausančias atostogas ir pan. Paaiškinimus pateikė ir kiti darbuotojai, kai kurie patvirtino, kad savo akimis matė, kaip ieškovė trenkė per rankas berniukui, kuris siekė paimti puodelį su vandeniu ir kad buvo daugiau ieškovės smurto išpuolių prieš kitus grupės vaikus.

73. (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi, tyrėjos nuomone, tokie veiksmai, kaip mažamečių vaikų pastūmimas, kepštelėjimas, patempimas už plaukų, sudavimas per ranką ar užpakalį nebūtinai yra nusikaltimas, be to, dėl tų pačių aplinkybių ieškovei skirtas (duomenys neskelbtini) įspėjimas, todėl už tuos pačius faktus nebegalima ir naujo spręsti atsakomybės klausimo, nes asmuo negali būti baudžiamas už tą patį du kartus.

74. Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad ji ne kartą buvusiai mokyklos administracijai buvo pranešusi apie netinkamą B. J. elgesį su vaikais, tačiau niekas ja netikėjo. Todėl vėliau, net jeigu ir pastebėdavo netinkamo ieškovės elgesio su vaikais epizodus, nieko nebeinformuodavo. Minėta liudytoja patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyti teisingi jos parodymai, išskyrus auklėtinės V. pavardę.

75. Nors ieškovė prašė teismo nesivadovauti (duomenys neskelbtini) nutarimu ir jame nurodytų aplinkybių nevertinti, teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) nutarimas surašytas valstybinės įstaigos, t. y. tai yra oficialus rašytinis įrodymas, kuriame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog šį įrodymą atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl ieškovei nebuvo užkirsta galimybė atskirsti į šį pateiktą įrodymą, ginčyti jame nurodytas aplinkybes. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, jog nors viso teisminio proceso metu ieškovė teigė, jog ją apkalbėjo kolegės, (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyti ir ieškovės ugdytinių tėvų paaiškinimai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui spręsti apie šių vaikų tėvų suinteresuotumą apkalbėti ieškovę.

77. Taigi atsakovė, priimdama sprendimą ieškovę atleisti iš darbo, atsižvelgė ir į kitus reikšmingus duomenis, kurie patvirtina, jog netinkamas ieškovės elgesys su M. K., nebuvo atsitiktinis – iš esmės ieškovė ne vieną kartą taikė netinkamas vaikų drausminimo priemones.

79. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakove, jog vaizdo įraše užfiksuotas ir kiti įvykiai patvirtina, jog ieškovė ne vieną kartą pažeidė darbo pareigas, taikė netinkamas vaikų drausminimo priemones, todėl prarado atsakovės ir vaikų tėvų pasitikėjimą, todėl teismas pritaria atsakovei, jog pasirinkimas nutraukti darbo santykius buvo proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo ir vaikų bei jų tėvų interesus.

80. Atmetus pagrindinius reikalavimus (pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu) netenkinami ir fakultatyvūs reikalavimai grąžinti ieškovę į darbą ir priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų atmestinas ir ieškovės reikalavimas jai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

81. Kiti procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

82. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

83. Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose bei kitoje medžiagoje minimas mažametis M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pasisakoma apie jo sveikatos būklę, jo elgesį ir elgesį su juo, taip pat minimi kiti mažamečiai A. A., V. T., T. V., visa bylos medžiaga pripažintina nevieša.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

85. Ieškovės ieškinio netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

86. Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas 1542,75 Eur bylinėjimosi išlaidas (544,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą; 181,50 Eur už kitų procesinių dokumentų rengimą; 181,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje; 317,625 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. lapkričio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje; 317,625 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje). Teismas, susipažinęs su pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Atmetus ieškinį, šios atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Atsakovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 1542,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.