Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Č. (toliau – nuteistoji) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Č. nustatyta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

Nuspręsta iš M. Č. priteisti 199,49 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 49 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 133,33 Eur iš nuteistosios M. Č. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistoji M. Č. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei M. Č. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Tačiau nuteistoji ginčija jai paskirtą bausmę bei prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajai M. Č. tinkamą bausmę.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

7. UŽ BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmių rūšys. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai už nurodytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas jos maksimalų dydį, t. y. 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis).

8. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. Č. tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, kad nusikalstama veika padaryta, siekiant materialinės naudos, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad M. Č. anksčiau teista, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 59-89), bausta administracine tvarka, eilę kartų bausta dėl smulkių vagysčių (1 t., b. l. 90-105), gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašyta, įrašyta (duomenys neskelbtini) įskaitoje, kad nuteistajai buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sindromas, ji lankėsi ir buvo konsultuota (gydyta) (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros (gydymo) įstaigose, tačiau nenustatyta, kad šios aplinkybės galėjo įtakoti jos elgesį (1 t., b. l. 106), kad byloje esanti Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nuteistajai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 113). Pastarosios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nuteistajai skirti griežčiausios rūšies – arešto bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistoji nedirba, pajamų negauna, turto neturi, teista, eilę kartų bausta administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, paskirtų nuobaudų neįvykdžiusi, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, anksčiau skiriamos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jos nuo naujų veikų darymo, sprendė, kad viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo, todėl, siekiant pakeisti nuteistosios nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, nuteistajai paskyrė maksimalaus dydžio arešto bausmę.

9. Nors nuteistoji teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bausmė yra neteisinga, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo M. Č. už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės dydį ir švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ko pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajai paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistosios skunde nurodomą aplinkybę, jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei pripažino tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

10. Nuteistajai pirmosios instancijos teismas paskyrė galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, o skirdamas arešto bausmę ir BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo, todėl apie bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę pasisakytina apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime.

11. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi M. Č. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius jos teistumus, šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistosios elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajai M. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

12. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pobūdį (nuteistoji tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė), kad nusikalstama veika padaryta siekiant materialinės naudos, nuteistosios ankstesnius teistumus bei padarytus administracinius nusižengimus, kurių didžioji dalis taip pat susijusi su smulkiomis vagystėmis, sprendžia, jog šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajai paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, juo labiau, kad nuteistajai paskirta 45 parų arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą nuteistajai paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajai M. Č. paskirta 45 parų arešto bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl bausmę keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13. Kauno apygardos teisme 2025 m. balandžio 22 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-926/2025 priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nuteistajai buvo patirtos 112,50 Eur dydžio išlaidos.

14. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajai M. Č. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata nuteistajai buvo išaiškinta Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi, kuria nuteistoji buvo informuota apie jai paskirtą gynėją apeliacinės instancijos teisme.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Kauno apygardos teisme buvo pateikta pavėluotai, t. y. teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas iš nuteistosios M. Č. valstybės naudai priteisti 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistosios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-131-478/2024, 1A-103-487/2025, 1A-132-487/2025).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą priteisti 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir penkiasdešimt euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios M. Č. palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.