Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-603-910/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-13
Bylos Nr.
e2-603-910/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01405-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė, Laima Ribokaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-603-910/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01405-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės SIA „Vervo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,ARCTIC FISHING“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutraukta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ARCTIC FISHING“ (toliau – ir atsakovė) restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi atstatydino UAB „Valnetas“ iš bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) ,,ARCTIC FISHING“ nemokumo administratorės pareigų ir nemokumo administratoriumi paskyrė V. A. (toliau – ir nemokumo administratorius).

3. Nemokumo administratorius 2023 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išskirdamas kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais.

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – nurodyti kreditorių reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnyje nustatytą tvarką, t. y. neišskiriant jūriniais suvaržymais užtikrintų kreditorių reikalavimų.

5. Nemokumo administratorius, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, 2023 m. sausio 31 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą dėl 13 822 352,48 Eur sumos. Nurodė, kad jam nėra perduoti įmonės dokumentai, dėl to nėra galimybės patikrinti pateiktų finansinių reikalavimų su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais; gavęs papildomus dokumentus, tikslins kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, susijusį su pirmosios eilės kreditoriais. Pažymėjo, kad fizinių asmenų S. T. (S. T.), E. L. (E. L.), I. G., I. V. B. (I. V. B.), O. I. (O. I.), Y. S. (Y. S.), A. D. (A. D.), S. P. (S. P.) finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo procese įsiteisėjusiomis nutartimis buvo pripažinti susijusiais su darbo teisiniais santykiais ir patvirtinti pirmąją eile, dėl to bankroto procese jie taip pat tvirtintini pirmąją eile (prejudiciniai faktai). Fiziniai asmenys S. T., E. L., I. G., I. V. B., O. I., Y. S., A. D., S. P. nebuvo įdarbinti Lietuvos Respublikoje, todėl valstybinio socialinio draudimo fondo įmokos neskaičiuotinos.

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo patenkino ir patvirtino BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų – pirmąja eile patvirtino Y. S. 11 754,78 Eur finansinį reikalavimą, A. D. 16 720,24 Eur finansinį reikalavimą, O. I. 16 720,24 Eur finansinį reikalavimą, I. V. B. 13 924,39 Eur finansinį reikalavimą, S. P. 14 682,93 Eur finansinį reikalavimą, S. T. 21 903,14 Eur finansinį reikalavimą ir E. L. 13 882,60 Eur finansinį reikalavimą; antrąja eile patvirtino Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „Vervo“ (toliau – ir SIA „Vervo“) 1 115 425,90 Eur finansinį reikalavimą ir Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „LZK“ (toliau – ir SIA „LZK“) 13 618,48 Eur finansinį reikalavimą.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria pirmąja eile patvirtinti Y. S. 11 754,78 Eur finansinis reikalavimas, A. D. 16 720,24 Eur finansinis reikalavimas, O. I. 16 720,24 Eur finansinis reikalavimas, I. V. B. 13 924,39 Eur finansinis reikalavimas, S. P. 14 682,93 Eur finansinis reikalavimas, S. T. 21 903,14 Eur finansinis reikalavimas ir E. L. 13 882,60 Eur finansinis reikalavimas, antrąja eile patvirtinti SIA „Vervo“ 1 115 425,90 Eur finansinis reikalavimas ir SIA „LZK“ 13 618,48 Eur finansinis reikalavimas BUAB „ARCTIC FISHING“ bankroto byloje, panaikino ir šių kreditorių finansinių reikalavimų eilės tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorių finansinius reikalavimus: Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „Vervo“ 47 322,80 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, ir 1 068 103,10 Eur reikalavimą, tenkinamą antrąja eile, Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „LZK“ 13 618,48 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, Y. S. 11 754,78 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, A. D. 16 720,24 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, O. I. 16 720,24 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, I. V. B. 13 924,39 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, S. P. 14 682,93 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, S. T. 21 903,14 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, E. L. 13 882,60 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais.

9. Teismas nustatė, kad kreditoriai Y. S., A. D., O. I., I. V. B., S. P., S. T., E. L. dirbo jūrininkais BUAB „ARCTIC FISHING“ priklausančiuose laivuose, todėl, vadovaujantis 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – 1993 m. Konvencija) 4 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šių kreditorių reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais (reikalavimai dėl atlyginimų ir kitų sumų, mokėtinų kapitonui, kapitono padėjėjams ir kitiems laivo įgulos nariams už jų darbą laive, įskaitant repatriacijos išlaidas ir jų vardu mokamas socialinio draudimo įmokas).

10. Teismas, remdamasis 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies d punktu (reikalavimai dėl uosto, kanalo ir kitų laivakelių mokesčių ir locmano rinkliavų) bei e punktu (deliktiniai reikalavimai, kylantis dėl fizinės žalos ar nuostolių, kurie sukeliami eksploatuojant laivą, išskyrus reikalavimus dėl laive esančio krovinio, konteinerių ir keleivių daiktų praradimo ar apgadinimo), konstatavo, kad tvirtinamas SIA „LZK“ 13 618,48 Eur reikalavimas, užtikrintas jūriniais suvaržymais.

11. Teismas pažymėjo, kad kreditorės SIA „Vervo“ reikalavimas yra kildinamas iš sutartinių teisinių santykių, t. y. šalys susitarė dėl laivo remonto darbų atlikimo. Vokietijos jūrų arbitrų asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo išnagrinėtas AS „Tosmares kugubūvėtava“ (JSC „Tosmare Shipyard“) („Statykla“) ir UAB „ARCTIC FISHING“ („Arctic“) ginčas dėl tam tikrų nesumokėtų remonto išlaidų ir kitų išlaidų, patirtų dėl laivo „Jūros vilkas“, IMO Nr. 7814632, kai jis buvo remontuojamas laivų statykloje nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki spalio 31 d., o po to prišvartuotas ten esančioje krantinėje iki 2017 m. birželio pabaigos. Arbitražas AS „Tosmares kuģubūvētava“ (JSC „Tosmare Shipyard“) naudai iš UAB „ARCTIC FISHING“ priteisė 1 115 425,90 Eur. SIA ,,Vervo“ ir AS „Tosmares kuģubūvētava“ (JSC „Tosmare Shipyard“) 2020 m. gegužės 26 d. sudarė cesijos sutartį, pagal kurią SIA ,,Vervo“ perduotos reikalavimų, kilusių Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo pagrindu į UAB „ARCTIC FISHING“, teisės.

12. Teismas nustatė, kad iš visos 1 115 425,90 Eur priteistos sumos 47 322,08 Eur yra išlaidos už paslaugų suteikimą laivui, kol jis buvo prišvartuotas laivų statykloje pagal 2016 m. lapkričio 1 d. sutartį Nr. 12119. Remiantis 1993 m. Konvencijos nustatytu reguliavimu, jūriniais suvaržymais neužtikrinami reikalavimai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių. Tačiau 47 322,08 Eur išlaidos susidarė už laivui suteiktas paslaugas šio švartavimosi laivų statykloje laikotarpiu. Dėl to, vadovaujantis 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies d punktu (reikalavimai dėl uosto, kanalo ir kitų laivakelių mokesčių ir locmano rinkliavų), ši reikalavimo dalis yra užtikrinta jūriniais suvaržymais.

13. Teismas pažymėjo, jog kreditorė SIA ,,Vervo“ tvirtina, kad jos reikalavimas užtikrintas ne pagal 1993 m. Konvenciją, o remiantis Latvijos Respublikos nacionaliniais įstatymais (Latvijos Respublikos jūrų kodeksas ir Latvijos Respublikos komercinis kodeksas). Teismas, išanalizavęs Latvijos jūrų kodekso 33 straipsnį, nustatė, kad šiame kodekse įtvirtintas reguliavimas dėl reikalavimų užtikrinimo jūriniais suvaržymais atitinka reguliavimą, esantį 1993 m. Konvencijoje, ir padarė išvadą, jog 1 068 103,10 Eur dydžio reikalavimas negali būti pripažintas užtikrintu jūriniais suvaržymais, todėl tvirtintinas kaip antrosios eilės reikalavimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (kreditorė) SIA ,,Vervo“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės SIA „Vervo“ 1 068 103,10 Eur antrosios eilės reikalavimas, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės SIA „Vervo“ 1 068 103,10 Eur finansinį reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Jūriniais suvaržymais gali būti užtikrinami reikalavimai, be kita ko, kylantys iš sutartinių santykių, tarp jų – ir iš sutartinių teisinių santykių, kai jūriniais suvaržymais užtikrintas reikalavimas yra perleidžiamas trečiajam asmeniui regreso (subrogacijos) tvarka.

14.2. 1993 m. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš pardavus laivą gaunamų pajamų pirmiausiai sumokamos dėl laivo arešto ar konfiskavimo ir vėlesnio pardavimo susidariusios sąnaudos ir išlaidos. Tokios sąnaudos ir išlaidos apima inter alia (be kita ko, be to) eksploatacinę laivo priežiūrą ir įgulos išlaikymą, taip pat atlyginimus ir kitas sumas bei sąnaudas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, susidarančias nuo arešto arba konfiskavimo dienos. Suinteresuoto asmens reikalavimas yra kildinamas iš ginčo laivo remonto darbų (eksploatacinės laivo priežiūros), todėl bankroto byloje privalo būti tenkinamas pirmiausiai iš pardavus ginčo laivą gautų pajamų.

14.3. Suinteresuoto asmens reikalavimo užtikrinimas jūriniais suvaržymais yra patvirtintas užsienio teismo, kuriame de facto (faktiškai, iš tikrųjų) yra laivo buvimo vieta (nuo 2016 m.), procesiniais sprendimais; suinteresuoto asmens jūrinio reikalavimo privilegija taip pat kyla ir iš ginčo laivo buvimo vietos (ginčo laivo buvimo jurisdikcijos) teisės šaltinių.

14.4. Vadovaujantis Latvijos Respublikos jūrų kodekso 48 straipsnio 1 dalies 13 punktu, jūrinis reikalavimas yra reikalavimas, pareikštas dėl laivo statybos, remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo ar įrengimo. Pagal nurodyto straipsnio 14 punktą jūriniu reikalavimu taip pat laikomas reikalavimas, susijęs su rinkliavomis ir mokesčiais už naudojimąsi uostu, kanalu, doku ir kitais vandens keliais. Šiuo atveju jūrinis reikalavimas yra susijęs su remonto sutartimi ir naudojimusi Liepojos uosto paslaugomis, taigi, vadovaujantis Latvijos Respublikos teisės aktais, suinteresuoto asmens jūrinis reikalavimas laikomas privilegijuotu, t. y. užtikrintu jūriniu suvaržymu.

14.5. Pagal 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas) 8 straipsnio 1 dalį nemokumo bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Šiuo atveju pradinė kreditorė, kurios teises parėmė suinteresuotas asmuo, pasinaudojo sulaikymo teise pagal Latvijos Respublikos jūrų kodeksą ir Latvijos Respublikos komercinį kodeksą, neleisdama laivui „Jūros vilkas“ išplaukti iš Liepojos uosto krantinės Nr. 18, laivas buvo areštuotas Latvijos Respublikos Liepojos Kuršo rajono teismo teisėjo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu byloje Nr. 3-12/0040/17. Dėl to laivo sulaikymas, susijęs su jūrine privilegija ir areštu, laikytinas daiktine teise Reglamento 8 straipsnio prasme, kurios negalima apriboti BUAB „ARCTIC FISHING“ bankroto byloje.

Atsiliepimas

15. Atsakovė BUAB ,,ARCTIC FISHING“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

16. Kreditoriai Y. S., A. D., O. I., I. V. B., S. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

16.1. Teismui tvirtinant atsakovės kreditorių reikalavimus, kurie yra užtikrinti jūriniais suvaržymais, privalu vadovautis išimtinai 1993 m. Konvencijos nuostatomis ir jokie kiti nacionaliniai ar kitų valstybių (šiuo atveju suinteresuotas asmuo atskirojo skundo reikalavimus grindžia ir Latvijos Respublikos teisės aktais) teisės aktai ar jose priimti teismų sprendimai neturi ir negali turėti viršenybės prieš 1993 m. Konvencijos nuostatas.

16.2. 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas reikalavimų laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui, kurie yra užtikrinami jūriniais suvaržymais. Jokie kiti reikalavimai negali būti pripažįstami užtikrintais jūriniais suvaržymais.

16.3. Reikalavimai dėl laivo remonto išlaidų nėra įtraukti į 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje pateiktą baigtinį reikalavimų, užtikrintų jūriniais suvaržymais, sąrašą.

16.4. 1993 m. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos nereglamentuoja reikalavimų pripažinimo užtikrintais jūriniais suvaržymais. Šio Konvencijos straipsnio pavadinimas („Priverstinio pardavimo padariniai“) aiškiai nurodo, kad aptariamas straipsnis reglamentuoja būtent priverstinio laivo pardavimo padarinius. Šio straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad iš pardavus laivą gautų pajamų pirmiausiai apmokamos tik sąnaudos ar išlaidos, susidariusios dėl: a) laivo arešto ar konfiskavimo; ir b) vėlesnio laivo pardavimo. Šios sąnaudos ar išlaidos, t. y. susidariusios dėl laivo arešto (konfiskavimo) ar pardavimo, inter alia, apima ir eksploatacinę laivo priežiūrą, t. y. būtent būtinas eksploatacines išlaidas, patirtas areštuojant (konfiskuojant) ar parduodant laivą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės SIA „Vervo“ 1 068 103,10 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkinamas antrąja eile, BUAB ,,ARCTIC FISHING“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų (jų tenkinimo eilės) patvirtinimas nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl kreditorės finansinio reikalavimo, tenkinamo antrąja eile, (ne)pagrįstumo

20. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, be kita ko, patvirtino BUAB ,,ARCTIC FISHING“ kreditorės SIA „Vervo“ 47 322,80 Eur dydžio finansinį reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, ir 1 068 103,10 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile, motyvuodamas tuo, kad kreditorės 1 068 103,10 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis yra kildinama iš sutartinių teisinių santykių (dėl laivo remonto darbų atlikimo), o pagal 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio nuostatas jūriniais suvaržymais neužtikrinami reikalavimai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių.

23. Apeliantė (kreditorė) SIA „Vervo“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas jos 1 068 103,10 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkinamas antrąja eile, atskirajame skunde nurodo, kad jūriniais suvaržymais gali būti užtikrinami reikalavimai, be kita ko, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, tarp jų – ir iš sutartinių teisinių santykių, kai jūriniais suvaržymais užtikrintas reikalavimas yra perleidžiamas trečiajam asmeniui regreso (subrogacijos) tvarka. Apeliantės (kreditorės) įsitikinimu, jos 1 068 103,10 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iš laivo remonto darbų (eksploatacinės laivo priežiūros), bankroto byloje privalo būti tenkinamas pirmiausiai iš pardavus ginčo laivą gautų pajamų, o ne antrąja eile.

24. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl arbitražo teismo sprendimo pagrindu patvirtinto finansinio reikalavimo tenkinimo eilės.

25. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir(ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo eiliškumas taip pat lemia konkretaus kreditoriaus teisę gauti visišką ar dalinį jo reikalavimo patenkinimą, nes kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 4 dalis). Siekiant įgyvendinti bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, tiek dydžio, tiek ir eilės aspektu.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog Vokietijos jūrų arbitrų asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo išnagrinėtas AS „Tosmares kuģubūvētava“ (JSC „Tosmare Shipyard“) (pradinės kreditorės) ir UAB „ARCTIC FISHING“ ginčas dėl laivo „Jūros vilkas“ remonto nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki spalio 31 d. pagal remonto sutartį Nr. 8354 ir sumų, mokėtinų pagal 2016 m. lapkričio 1 d. sutartį Nr. 12119 už laivo prišvartavimą krantinėje iki 2017 m. birželio pabaigos. Nurodytu sprendimu UAB „ARCTIC FISHING“ buvo įpareigota sumokėti AS „Tosmares kuģubūvētava“ 346 607,80 Eur, 131 875,10 Eur palūkanas, apskaičiuotas už 346 607,80 Eur sumą iki 2017 m. gruodžio 22 d., 0,10 proc. palūkanas už kiekvieną dieną nuo neapmokėtos sąskaitų faktūrų sumos nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki sąskaitų faktūrų visiško apmokėjimo, 4 180,80 Eur teisines išlaidas ir 37 290 Eur teismo mokesčius. SIA ,,Vervo“ ir AS „Tosmares kuģubūvētava“ 2020 m. gegužės 26 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią SIA ,,Vervo“ buvo perduotos reikalavimo teisės į UAB „ARCTIC FISHING“ pagal Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-74-798/2022 nurodytas Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas pripažintas Lietuvos Respublikoje.

27. 1993 m. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl jūriniais suvaržymais užtikrinto reikalavimo perleidimo ar perėjimo trečiajam asmeniui regreso (subrogacijos) tvarka tuo pačiu metu trečiajam asmeniui perleidžiama ar regreso tvarka pereina tokie jūriniai suvaržymai. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad, pradinei kreditorei AS „Tosmares kuģubūvētava“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus SIA ,,Vervo“ reikalavimo teises į BUAB „ARCTIC FISHING“, tuo pačiu metu SIA ,,Vervo“ perėjo ir jūriniai suvaržymai, jeigu jais buvo užtikrintos pradinės kreditorės reikalavimo teisės.

28. Pagal 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį jūriniais suvaržymais užtikrinami tokie reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui: a) reikalavimai dėl atlyginimų ir kitų sumų, mokėtinų kapitonui, kapitono padėjėjams ir kitiems laivo įgulos nariams už jų darbą laive, įskaitant repatriacijos išlaidas ir jų vardu mokamas socialinio draudimo įmokas; b) reikalavimai dėl žūties arba asmens sužalojimo sausumoje arba vandenyje, kai tai yra tiesiogiai susiję su laivo eksploatacija; c) reikalavimai dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą; d) reikalavimai dėl uosto, kanalo ir kitų laivakelių mokesčių ir locmano rinkliavų; e) deliktiniai reikalavimai, kylantis dėl fizinės žalos ar nuostolių, kurie sukeliami eksploatuojant laivą, išskyrus reikalavimus dėl laive esančio krovinio, konteinerių ir keleivių daiktų praradimo ar apgadinimo.

29. Jau nurodyta, kad apeliantės (kreditorės) SIA ,,Vervo“ 1 068 103,10 Eur finansinio reikalavimo dalis grindžiama laivo „Jūros vilkas“ remonto darbų nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki spalio 31 d. pagal remonto sutartį Nr. 8354 atlikimo išlaidomis. Pažymėtina tai, kad 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas reikalavimų laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui, kurie yra užtikrinami jūriniais suvaržymais. Reikalavimai dėl laivo remonto išlaidų nėra įtraukti į 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje pateiktą baigtinį reikalavimų, užtikrintų jūriniais suvaržymais, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismas išvadai, kad kreditorės 1 068 103,10 Eur dydžio reikalavimas nėra užtikrintas jūriniais suvaržymais pagal Konvencijos nuostatas.

30. Apeliantė (kreditorė) SIA ,,Vervo“ atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad jos reikalavimas, kylantis iš eksploatacinės laivo priežiūros, yra užtikrintas jūriniu suvaržymu ir pagal 1993 m. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl bankroto byloje privalo būti tenkinamas pirmiausiai iš pardavus ginčo laivą gautų pajamų.

31. 1993 m. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš pardavus laivą gaunamų pajamų pirmiausiai sumokamos dėl laivo arešto ar konfiskavimo ir vėlesnio pardavimo susidariusios sąnaudos ir išlaidos. Tokios sąnaudos ir išlaidos apima inter alia eksploatacinę laivo priežiūrą ir įgulos išlaikymą, taip pat atlyginimus ir kitas sumas bei sąnaudas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, susidarančias nuo arešto arba konfiskavimo dienos. Pajamų likutis paskirstomas pagal šios Konvencijos nuostatas tiek, kiek reikia, kad būtų patenkinti atitinkami reikalavimai. Kai patenkinami visų pareiškėjų reikalavimai, pajamų likutis, jeigu toks yra, sumokamas savininkui ir yra laisvai perleidžiamas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad 1993 m. Konvencijos 12 straipsnis („Priverstinio pardavimo padariniai“) reglamentuoja priverstinio laivo pardavimo padarinius, o ne reikalavimų pripažinimą užtikrintais jūriniais suvaržymais. Aptariamo straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad iš pardavus laivą gautų pajamų pirmiausiai sumokamos sąnaudos ir išlaidos, susidariusios dėl: 1) laivo arešto ar konfiskavimo; 2) vėlesnio laivo pardavimo. Šios sąnaudos ir išlaidos, susidariusios dėl laivo arešto ar konfiskavimo, taip pat dėl vėlesnio laivo pardavimo, inter alia, apima ir eksploatacinę laivo priežiūrą, t. y. būtinas eksploatacines išlaidas, patirtas areštuojant ar konfiskuojant laivą ir susidariusias nuo arešto arba konfiskavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, prieina prie išvados, kad apeliantės (kreditorės) nurodytos 1 068 103,10 Eur laivo remonto, kuris buvo atliktas 2016 m. (t. y. dar iki atsakovės laivo arešto), išlaidos negali būti pripažintos eksploatacinėmis laivo išlaidomis 1993 m. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalies prasme.

33. Apeliantė (kreditorė) atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jos turimo reikalavimo užtikrinimas jūriniais suvaržymais yra patvirtintas užsienio teismo, kuriame de facto yra laivo buvimo vieta (nuo 2016 m.), procesiniais sprendimais; jos jūrinio reikalavimo privilegija taip pat kyla ir iš ginčo laivo buvimo vietos (ginčo laivo buvimo jurisdikcijos) teisės šaltinių.

34. Iš byloje esančio Liepojos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo byloje Nr. 3-12/0040/17 dėl laivo arešto prieš jūrinio reikalavimo pareiškimą matyti, kad AS „Tosmares kuģubūvētava“ Liepojos teismui pateikė prašymą dėl jūrinio reikalavimo užtikrinimo. Liepojos teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu nutarė: užtikrinti potencialios ieškovės AS „Tosmares kuģubūvētava“ jūrinį reikalavimą prieš jį pareiškiant potencialiai atsakovei UAB „ARCTIC FISHING“ ir areštuoti laivą „Jūros vilkas“, kuris yra Liepojos uoste, prie 18 krantinės; reikalavimą užtikrinti dėl 299 285 Eur sumos; AS „Tosmares kuģubūvētava“ nustatyti terminą iki 2017 m. birželio 30 d. jūriniam reikalavimui, reiškiamam UAB „ARCTIC FISHING“, pateikti Vokietijos jūrų arbitražo asociacijai; sprendimą dėl laivo arešto vykdyti nedelsiant.

35. Pagal 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo (toliau – 1952 m. Konvencija) 1 straipsnio 1 dalį „jūrinis reikalavimas“ – tai reikalavimas, pareikštas dėl vieno ar kelių toliau išvardintų klausimų: a) laivo padarytos žalos dėl susidūrimo arba dėl kitos priežasties; b) laivo sukelto arba su laivo valdymu susijusio gyvybės praradimo ar kūno sužalojimo; c) skęstančio laivo gelbėjimo; d) susitarimo, susijusio su bet kurio laivo naudojimu ar nuoma pagal čarterio sutartį ar kitu būdu; e) susitarimo, susijusio su krovinių gabenimu laivu pagal čarterio sutartį ar kitu būdu; f) laivu gabenamų krovinių ir bagažo praradimo ar sugadinimo; g) bendrosios avarijos; h) bodmerėjos; i) laivų vilkimo; j) locmano paslaugų; k) gaminių ar medžiagų, pristatytų į laivą bet kurioje vietoje ir skirtų jo eksploatacijai ar priežiūrai; l) laivo statymo, remonto ar įrengimo arba mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi dokais; m) atlyginimo laivų kapitonams, laivo vadovaujantiems asmenims ar įgulai; n) laivo kapitono išlaidų, tarp jų krovinių siuntėjų, laivo frachtuotojų ar agentų išlaidų laivo ar jo savininko vardu; o) ginčų dėl nuosavybės teisės į laivą arba jo valdymo; p) laivo bendraturčių ginčų dėl laivo nuosavybės, valdymo, panaudojimo ar gaunamų pajamų; q) laivo įkeitimo ar hipotekos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį „areštas“ – tai laivo sulaikymas teismo nurodymu, siekiant užtikrinti jūrinio reikalavimo įvykdymą; tačiau ši sąvoka neapima laivo konfiskavimo vykdant teismo sprendimą. Taigi pagal 1952 m. Konvenciją laivo areštas suprantamas kaip laikinoji apsaugos priemonė, skirta užtikrinti konkrečius jūrinius reikalavimus, įvardytus 1952 m. Konvencijos 1 straipsnyje.

36. Nagrinėjamu atveju Liepojos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu byloje Nr. 3-12/0040/17 buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laivo areštas – AS „Tosmares kuģubūvētava“ jūriniam reikalavimui užtikrinti, tačiau dėl pritaikyto arešto (kaip laikinosios apsaugos priemonės) šis jūrinis reikalavimas netapo privilegijuotu, t. y. užtikrintu jūriniu suvaržymu, nes, jau nurodyta, jis nepatenka į 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą baigtinį reikalavimų, užtikrinamų jūriniais suvaržymais, sąrašą.

37. Pagal 1993 m. Konvencijos 6 straipsnį kiekviena valstybė, šios Konvencijos šalis, pagal savo įstatymus suteikia kitus jūrinius suvaržymus, kad būtų užtikrinti 4 straipsnyje nepaminėti reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui su sąlyga, kad: a) tokiems suvaržymams taikomos 8, 10 ir 12 straipsnių nuostatos; b) tokie suvaržymai panaikinami: i) po 6 mėnesių nuo to laiko, kai atsirado jomis užtikrinami reikalavimai, išskyrus atvejus, kai laivas dar nepasibaigus tokiam laikotarpiui yra areštuojamas ar konfiskuojamas ir dėl tokio arešto ar konfiskavimo vykdomas priverstinis pardavimas; arba ii) pasibaigus 60 dienų laikotarpiui nuo pardavimo bona fide (geru pasitikėjimu, visai atvirai) laivo pirkėjui, o toks laikotarpis prasideda tą dieną, kai pardavimas užregistruojamas pagal valstybės, kurioje laivas po pardavimo įregistruojamas, įstatymus, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis greičiau baigiasi; ir c) pagal eilės tvarką tokie suvaržymai po jūrinių suvaržymų, nustatytų 4 straipsnyje, ir po įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo, atitinkančių 1 straipsnio nuostatas.

38. Apeliantės (kreditorės) atskirajame skunde nurodomos Latvijos Respublikos jūrų kodekso 48 straipsnio 1 dalies 13 ir 14 punktų nuostatos, pagal kurias jūrinis reikalavimas yra reikalavimas, pareikštas dėl laivo statybos, remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo ar įrengimo, jūriniu reikalavimu taip pat laikomas reikalavimas, susijęs su rinkliavomis ir mokesčiais už naudojimąsi uostu, kanalu, doku ir kitais vandens keliais, neteikia pagrindo apeliantės jūrinį reikalavimą dėl laivo remonto darbų išlaidų laikyti užtikrintu jūriniu suvaržymu.

39. Apeliantė (kreditorė), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas dėl jos 1 068 103,10 Eur dydžio finansinio reikalavimo, tenkinamo antrąja eile, atskirajame skunde, be kita ko, remiasi Reglamento 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies b) punkto nuostatomis, kurios numato, kad nemokumo bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės visų pirma reiškia išimtinę reikalavimo patenkinimo teisę, ypač kai su reikalavimu susijusi teisė yra užtikrinta areštu arba reikalavimo teisė užtikrinama pateikiant garantiją.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamento 8 straipsnis reglamentuoja trečiųjų šalių daiktines teises į skolininkui priklausantį turtą. Tuo tarpu areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nelaikytinas daiktine teise, kuri reglamentuojama Reglamento 8 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju Liepojos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu byloje Nr. 3-12/0040/17 buvo pritaikytas laivo areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama užtikrinti teismo sprendimo (jūrinio reikalavimo) įvykdymą, o ne suvaržymas kaip daiktinė teisė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Reglamento 8 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl kreditorės SIA „Vervo“ finansinio reikalavimo BUAB „ARCTIC FISHING“ bankroto byloje patvirtinimo, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutarties dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Vilija MikuckienėLaima RibokaitėNeringa Švedienė