Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės (SIA) „Vervo“ prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinės bendrovė „ARCTIC FISHING“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjos Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – ir RAB) „Vervo“ prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos (toliau – ir GMAA) 2017 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą.

2. Prašyme nurodyta, kad Latvijos Respublikos akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Tosmares kuģubūvētava“ ir UAB „ARCTIC FISHING“ sudarė 2016 m. rugpjūčio 10 d. sutartį Nr. 8354 (toliau – ir Sutartis) dėl laivo „Jūros vilkas“ remonto už 349 285 Eur kainą. AB „Tosmares kuģubūvētava“ suremontavo laivą ir šalys pasirašė 2016 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. 331. UAB „ARCTIC FISHING“ sumokėjo AB „Tosmares kuģubūvētava“ už laivo remontą 50 000 Eur (pirmą įmoką pagal Sutartį) ir nesumokėjo 299 285 Eur remonto kainos. Sutartyje šalys susitarė, kad visus ginčus, nesutarimus, skundus arba reikalavimus, kurie gali kilti arba kilo dėl Sutarties arba yra susiję su Sutarties atšaukimo, nutraukimo nuostatomis arba aktu dėl sutarties negaliojimo, nagrinėja Vokietijos jūrų arbitražo asociacija pagal GMAA memorandumą, reglamentą ir taisykles, taip pat Anglijos teisės aktus. Vokietijos jūrų arbitražo asociacija 2017 m. gruodžio 22 d. galutiniu sprendimu priteisė ieškovei AB „Tosmares kuģubūvētava“ iš atsakovės UAB „ARCTIC FISHING“, be kita, 299 285 Eur skolą už laivo remonto darbus. AB „Tosmares kuģubūvētava“ ir RAB „Vervo“ sudarė 2020 m. gegužės 15 d. cesijos sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė AB „Tosmares kuģubūvētava“ perdavė naujajai kreditorei RAB „Vervo“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „ARCTIC FISHING“ pagal Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą Latvijos Respublikos Kuršo rajono teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu byloje Nr. C69151719 pradinę kreditorę AB „Tosmares kuģubūvētava“ pakeitė jos teisių perėmėja (naująja kreditore) RAB „Vervo“.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. gavo suinteresuoto asmens UAB „ARCTIC FISHING“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Admivita“ raštą dėl negalėjimo pateikti atsiliepimą į pareiškėjos RAB „Vervo“ prašymą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-73-967/2022 nutraukė UAB „ARCTIC FISHING“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Valnetas“ (nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 20 d.).

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir 2022 m. spalio 5 d. išsiuntė prašymą, jo priedus ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo iki 2022 m. lapkričio 28 d. suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai (toliau – ir BUAB) „ARCTIC FISHING“ atstovaujamai nemokumo (bankroto) administratorės UAB „Valnetas“.

5. Suinteresuoto asmens BUAB „ARCTIC FISHING“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ teismo nustatytu terminu (iki 2022 m. lapkričio 28 d. įskaitytinai) nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos RAB „Vervo“ prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis).

7. Kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina). Tai reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo, kuriuo remiantis parengtas KAĮ 16 straipsnyje. Kompetencijos–kompetencijos doktrina įtvirtinta KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010).

8. KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta arbitražo teismo teisė priimti sprendimą dėl kompetencijos nagrinėti ginčą: arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai yra pradėtas arbitražo procesas, teismas, kuriam vėliau pateikiamas ieškinys dėl šio arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį, o jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja po ieškinio priėmimo, – palikti ieškinį nenagrinėtą, nes vienu metu negalimi du procesai (arbitražo ir teismo) dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004).

9. Arbitražo teismas gali priimti dalinį sprendimą arba išspręsti klausimą galutiniu sprendimu (KAĮ 19 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis). Pagal Niujorko Konvenciją ir pagal KAĮ 51 straipsnį, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje valstybėje narėje objektais yra tik arbitražo teismo sprendimai, kuriuose pasisakoma dėl ginčo esmės konkrečiais klausimais.

10. Taigi, arbitražo teismui priėmus sprendimą iš esmės (galutinį ar dalinį sprendimą dėl konkretaus klausimo) galima siekti šių veiksmų: arbitražo sprendimo tikslinimo ir aiškinimo (KAĮ 45 straipsnis); arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo vietos valstybėje (KAĮ 51 straipsnis); arbitražo sprendimo vykdymo kitoje valstybėje (prieš tai neturi būti pripažintas vietos valstybėje); arbitražo sprendimo panaikinimo (KAĮ 50 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju Vokietijos jūrų arbitražo asociacija 2017 m. gruodžio 22 d. galutiniu sprendimu priteisė ieškovei AB „Tosmares kuģubūvētava“ iš atsakovės UAB „ARCTIC FISHING“ 346 607,80 Eur skolos (299 285 Eur už laivo remonto darbus ir 47 322,80 Eur už laivo švartavimąsi (stovėjimą inkaruotam) nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn., 131 875,10 Eur delspinigių, suskaičiuotų iki 2017 m. gruodžio 22 d., 0,1 proc. papildomų delspinigių už kiekvieną uždelstą sumokėti bet kurios sąskaitos sumą dieną, nurodytą sprendimo 57 punkto lentelėje, 4 180,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 37 290 Eur arbitražo mokesčių. Pradinės kreditorės AB „Tosmares kuģubūvētava“ teisių perėmėja ir RAB „Vervo“ siekia Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinio sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje.

12. Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Tačiau vertinant arbitražo teismo sprendimą, remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės.

13. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, jog arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje C-126/97 E. S. C. T. Ltd).

14. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Be kita ko, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

15. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalyku. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

16. Byloje nustatyta, kad AB „Tosmares kuģubūvētava“ ir UAB „ARCTIC FISHING“ sudarytos 2016 m. rugpjūčio 10 d. sutarties Nr. 8354 dėl laivo remonto darbų 11.1 papunktyje šalys susitarė, kad visus ginčus, nesutarimus, skundus arba reikalavimus, kurie gali kilti arba kilo dėl Sutarties arba yra susiję su Sutarties atšaukimo, nutraukimo nuostatomis arba aktu dėl Sutarties negaliojimo, nagrinėja Vokietijos jūrų arbitražo asociacija pagal GMAA memorandumą, reglamentą ir taisykles, taip pat pagal Anglijos teisės aktus; arbitražo teisėjų skaičius – 3; arbitražo teismo kalba – anglų. Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo arbitražo bylą pagal ieškovės AB „Tosmares kuģubūvētava“ ieškinį atsakovei UAB „ARCTIC FISHING“ dėl neapmokėtų motorinio laivo remonto paslaugų ir kitų išlaidų pagal Vokietijos jūrų teisės teisėjų asociacijos taisykles. Bylos nagrinėjimo Vokietijos jūrų arbitražo asociacijoje metu, atsakovė UAB „ARCTIC FISHING“ turėjo atstovą (2017 m. spalio 2 d. „Arctic“ pasirinkti teisininkai, „Glimstedt Bernotas & Partners“), t. y. žinojo savo teises bei pareigas, buvo informuota apie procesą, nušalinimų arbitražinio teismo sudėčiai ar prieštaravimų dėl arbitražinės kalbos (ukrainiečių) šalys nereiškė. Procesas arbitražo teisme vyko anglų kalba ir Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinis sprendimas yra surašytas anglų kalba. Taigi, suinteresuotas asmuo negali reikšti prieštaravimų arbitražo teismo jurisdikcijos nebuvimo bei arbitražo teismo sudėties klausimais (KAĮ 10 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

17. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjantis Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinio sprendimo pripažinimo klausimą, nenagrinėja bylos iš esmės ir nepasisako, ar arbitrai teisingai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.

18. Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinis sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (KAĮ 49 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 49 straipsnio 3 dalis). Latvijos Respublikos Kuršo rajono teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendime nurodyta, kad Kuršo rajono teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu pripažino ir leido vykdyti Latvijos Respublikoje Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą, įsigaliojusį 2019 m. liepos 18 d.

19. Suinteresuotas asmuo BUAB „ARCTIC FISHING“, atstovaujamas nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, nepateikė įrodymų, susijusių su Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinio sprendimo nepripažinimu. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė aplinkybių dėl atsisakymo pripažinti Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą ir jo pripažinimas Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai prieštarauja.

20. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjos RAB „Vervo“ prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 811¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos jūrų arbitražo asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą.