- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-500-368/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Skolininkas
- ŽŪB „Artumė“
- Kreditorius
- UAB „Naftėnas“, A. P., UAB „Archyvavimo sprendimai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. K., SIA „UniCredit Leasing“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
apeliantės antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5780-948/2018 pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, suinteresuotiems asmenims: skolininkui ŽŪB „Artumė“, išieškotojams - UAB „Naftėnas“, A. P., UAB „Archyvavimo sprendimai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. K., SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui, UAB „Agerona“, antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš to paties skolininko - antstolei E. R., antstoliui A. B., antstolei I. E., antstolei V. Š., antstoliui A. L., turto pirkėjui – UAB „Vilkyškių paukštynas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į antstolių kontorą skundu, prašydama panaikinti antstolės R. A. 2018 m. kovo 13 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo vykdomosiose bylose. Nurodė, jog, antstolei perleidus skolininkės ŽŪB „Artumė“ pasiūlytam pirkėjui areštuotus žemės sklypus, valstybė prarastų galimybę susigrąžinti neteisėtai, dėl nusikalstamų veikų prarastą žemės plotą, ir taip būtų pažeisti valstybės turtiniai interesai. Žemės sklypai neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, buvo perleisti tretiesiems asmenims. ŽŪB „Artumė“ žinojo apie teisminį ginčą dėl žemės sklypo, todėl, prašydama antstolės žemės sklypą perleisti jos pasiūlytam pirkėjui, elgėsi nesąžiningai. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2080-611/2012 (dabartinis Nr. 2-1625-614/2018) pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros, siekiančios apginti viešąjį interesą, ieškinį atsakovams - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. V. B. ir kitiems asmenims - dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, hipotekos pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, t. y. kam nuosavybės teise turi priklausyti 50,6000 ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl ŽŪB „Artumė“ nuosavybės teisės į 50,6000 ha žemės sklypą, esančio (adresu: duomenys neskelbtini). 51,2000 ha žemės sklypą, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), 3,4000 ha žemės sklypą, (adresu: duomenys neskelbtini) - perleidimo draudimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu panaikino 2009-07-30 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-12830-(81) (pavadinimas neskelbtinas) dalį dėl I. V. B. suformuotų 50,60 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, plane Nr. 455-1, 51,20 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, plane Nr. 455-2, 3,40 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, plane Nr. 455-3, (kaime) ir panaikino 2009-12-23 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.6-81-22073. Ieškinio dalis dėl likusių reikalavimų – panaikinti sandorius - nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (c. b. Nr. 2-1625-614/2018), kuri Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-113-11 užbaigimo.
Šiaulių apygardos prokuratūra 2018 m. balandžio 11 d. pateikė teismui papildomą informaciją, kurioje nurodė, kad 2018 m. kovo 28 d. prašyme įsivėlė klaida ir buvo išskirtas 51,2000 ha žemės sklypas, tačiau skundžiamas 2018 m. kovo 13 d. antstolės R. A. patvarkymas dėl areštuoto turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tenkinamas ŽŪB „Artumė“ prašymas ir nuspręsta parduoti areštuotą ŽŪB „Artumė“ turtą - 50,6000 ha žemės sklypą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) skolininkės pasiūlytam pirkėjui už arešto akte nurodytą sumą – 116000 Eur. Kito žemės sklypo išskyrimas skunde nekeičia pateikto skundo argumentų. Taip pat mano, kad tikslinga sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1625-614/2018.
Antstolė R. A. 2018 m. kovo 29 d. patvarkymu pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros skundą atsisakė tenkinti, motyvuodama tuo, kad apribojimai areštuotam turtui nepatenka į privalomą turto realizavimo veiksmų sustabdymo sritį, numatytą CPK 626 straipsnio 2 dalyje, todėl turi būti taikomos CPK 626 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas ir vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas tokio turto realizavimo nedraudžia, priešingai, imperatyviai numatyta, kad iš turto, kuriam pritaikyti apribojimai, nenumatyti CPK 626 straipsnyje, išieškojimas negali būti stabdomas, o privaloma jį tęsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino 2018 m. kovo 13 d. antstolės R. A. patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdė vykdymo veiksmus dėl 50,6000 ha žemės sklypo realizavimo vykdomojoje byloje iki procesinio sprendimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1625-614/1018.
Teismas nurodė, kad formaliai vertinant įstatymų nuostatas, pagrindo laikyti antstolės veiksmų neteisėtais nėra. Tačiau teismas atsižvelgė ne tik į įstatymo nuostatas, bet ir į visas susiklosčiusias faktines aplinkybes. Tai yra į tai, kad 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinė byla Nr.2-2080-611/2012 (dabartinis civilinės bylos Nr.2-1625-614/1018) pradėta pagal Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. V. B., UAB „Investas“, UAB „Crabro“, ŽŪB „Artume“, AB bankui Snoras dėl pirkimo pardavimo sutarčių, hipotekos pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-113-11 pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., užbaigimo. Taip pat ir į tai, kad 2018 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-832-2018 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo buvo nustatyta, kad neteisėtai, apgaule buvo įgyta svetima didelės vertės turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. B. turtą – 138,32 ha žemės, esantį (kaime), taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas.
Teismas, remdamasis tuo, jog savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai tai yra būtina ginant viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai bei įvertinęs, jog perleidus minėtą žemės sklypą, teismo sprendimo įvykdymas ir ginčo nekilnojamojo turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo gali pasidaryti neįmanomas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti 2018 m. kovo 13 d. antstolės R. A. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį, apeliantė antstolė R. A. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. 2018-03-27 antstolės R. A. patvarkymu dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo buvo aptartas areštuoto turto realizavimo klausimais tais atvejais, kai tam turtui viešuosiuose registruose yra įregistruoti apribojimai. ŽŪB „Artume“ areštuotam turtui pritaikyti apribojimai - Vilniaus apygardos teismo 2012-02-07 civilinėje byloje (Nr. 2-2080-611/2012) priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nestabdo vykdymo proceso. Vadovaujantis CPK 626 str. 3 d. bei SVI 12 punktu turto realizavimas turi būti tęsiamas.
7.2. Procesas civilinėje byloje, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos ŽŪB „Artume“ turtui, ginant kreditoriaus - Valstybės teises, prasidėjo 2011-12-28 Vilniaus apygardos teisme ir tęsiasi jau aštuoneri metai, jo pabaigos datą sunku prognozuoti. ŽŪB „Artume“ šiai dienai turi skolų, kreditoriai laukia jų atlyginimo, tai pat turi ir turto, į kurį nukreipus išieškojimą, būtų galima atlyginti skolas. Teisinis reglamentavimas tokio turto realizavimo nedraudžia. ŽŪB „Artume“ turto realizavimo stabdymas pažeistų proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo ir teisėtų kreditorių lūkesčių principus. Šiuo atveju valstybė, kaip kreditorius (ir stipresnioji proceso šalis), įgyja viršenybę prieš eilinius kreditorius (silpnesniąsias šalis procese), kurių kreditorinius reikalavimus jau yra patvirtinę teismai ir jie turi teisėtus lūkesčius sulaukti kreditorinių reikalavimų padengimo, nelaukiant, kol vienas iš kreditorių - Valstybė, galutinai baigs bylinėjimąsi teismuose dėl ginčo žemės sklypų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra prašo antstolės R. A. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1.Antstolės skundas yra nepagrįstas, kadangi turtas, kurį siekiama realizuoti ginčijamu patvarkymu, valstybės buvo prarastas dėl padarytų kitų asmenų nusikalstamų veikų. Šią aplinkybę yra konstatavę ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-832/2018. Nagrinėjamu atveju pažeistas valstybės interesas buvo ginamas ir civilinės teisės priemonėmis, dar 2011 m. gruodžio 28 d. prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu dėl vindikacijos taikymo ir 50,60 ha žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei. Ši civilinė byla 2013 m. vasario 25 d. buvo sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-113-2011 (dabar baudžiamoji byla Nr. 1-8-832/2018) užbaigimo. Šioje civilinėje byloje nuo 2012 m. vasario 6 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl ŽŪB „Artume“ nuosavybės teisės į 50,60 ha žemės sklypą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) - perleidimo draudimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, skolininkė ŽŪB „Artume“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, 2018 m. kovo 28 d. skundą, atmesti.
9.1.Antstolė R. A. areštuoto žemės sklypo realizavimą atliko nepažeidžiant jokių teisės aktų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl antstolės teisėto patvarkymo panaikinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiaulių apygardos prokuratūra savo skunde nenurodo jokių konkrečių teisės aktų pažeidimų dėl kurių antstolės R. A. 2018 m. kovo 13 d. patvarkymas galėtų būti neteisėtas.
9.2. 2017 m. pabaigoje - 2018 m. pradžioje antstolis R. K. vykdydamas išieškojimo procedūras buvo areštavęs tą patį žemės sklypą ir pradėjęs pardavinėti viešose varžytynėse. Šiaulių apygardos prokuratūra neprieštaravo tokiems antstolio veiksmams ir nematė šiuose antstolio veiksmuose jokių valstybės turtinių interesų pažeidimų. Nors tiek ankstesniu atveju, tiek šiuo būtų pasiektas analogiškas rezultatas - realizavus žemės sklypą būtų gautos piniginės lėšos iš kurių būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.
9.3. Šiaulių apygardos prokuratūra nepagrįstai teigia, kad antstolei perleidus skolininko pasiūlytam pirkėjui areštuotus žemės sklypus, valstybė prarastų galimybę susigrąžinti neteisėtai, dėl nusikalstamų veikų prarastą žemės plotą, kadangi valstybės turtiniai interesai užbaigus visus teisinius procesus, gali būti patenkinti ne tik natūra, o piniginių lėšų ekvivalentu. Skolininkas ŽŪB „Artumė“ yra tik trečiasis asmuo sąžiningai įsigijęs ginčo žemės sklypą, ir laikytinas sąžiningu įgijėju, kurio teisės turi būti ginamos. Skolininkas ŽŪB „Artumė“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš valstybę įsigyjant žemės sklypą, todėl valstybei kilusią žalą atlyginti turės asmenys, kurie galimai atliko neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimu į antstolės R. A. atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1.Antstolei R. A. 2018 m. kovo 13 d. priėmus patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta jokių CPK 626 straipsnyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti stabdomi turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas. Areštas turtui visose vykdomosiose bylose uždėtas CPK nustatyta tvarka, visi išieškotojai priklauso tai pačiai - trečiajai eilei. Todėl bet koks vieno iš galimo tos pačios eilės išieškotojo (draudimas perleisti nuosavybės teisę yra nustatytas nutartimi, priimta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2080-611/2012, kurioje galutinis sprendimas nėra priimtas, dabartinis Nr. 2-1625-614/2018) interesų iškėlimas aukščiau kitų, gali pažeisti lygiateisiškumo principą.
10.2. Vykdant 2017 m. rugpjūčio 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2393-632/2017, iš ŽŪB „Artume“ išieškoma už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną 150 eurų (šimto penkiasdešimties eurų) dydžio bauda išieškotojos (Inspekcijos) naudai. Be to, teismo nutartis, kuria nesilaikoma teisinio reglamentavimo, o remiamasi neįsiteisėjusiu 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-832-2018 bei tuo, kad galimai atitinkamas sprendimas bus priimtas ir civilinėje byloje Nr. 2-1625-614/2018, kelia abejonių jos pagrįstumu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės antstolės R. A. atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto akto surašymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Antstolė atskiruoju skundu teigia, kad‚ ji nepažeidė vykdymo proceso normų, dėl kurių pažeidimo antstolės veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais. Su šiais antstolės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui atliekant vykdymo veiksmus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (CPK 586, 675 straipsniai).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
Pirmiau nurodyti išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdomos septynios vykdomosios bylos dėl 377 754,53 Eur skolos išieškojimo iš ŽŪB „Artumė“ trečios eilės išieškotojų naudai. Prie antstolės R. A. vykdomo išieškojimo yra prisijungę antstoliai E. R., A. B., I. E., V. Š., A. L., vykdantys skolų išieškojimus iš ŽŪB „Artumė“ trečios eilės išieškotojų naudai. 2018-01-24 antstolė R. A. areštavo ŽŪB „Artumė“ priklausantį turtą: 50.6000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (adresu: duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas patvirtina juridinį faktą, kad iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2080-611/2012 nuo 2012-02-13 taikytas draudimas perleisti nuosavybės teisę. 2018 m. kovo 6 d. ŽŪB „Artumė“ pateikė antstolių R. A. ir D. P. kontorai prašymą parduoti ŽŪB „Artumė“ priklausantį areštuotą 50.6000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Vilkyčių paukštynas“, už arešto akte nurodytą sumą - 116 000 Eur. UAB „Vilkyčių paukštynas“ iki varžytynių pradžios, t. y. iki 2018 m. kovo 9 d., už perkamą turtą 2018 metų kovo 8 ir 9 dienomis į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo turto arešto akte nurodytą kainą - iš viso 116 000 Eur. Antstolė R. A. 2018-03-13 Patvarkymu tenkino skolininko ŽŪB „Artumė“ prašymą ir nurodė, kad parduos areštuotą ŽŪB „Artumė“ turtą - 50.6000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), skolininkės pasiūlytam pirkėjui už arešto akte nurodytą sumą - 116 000 Eur, ir tuo pačiu Patvarkymu informavo proceso šalis, kad Turto pardavimo aktas skolininko pasiūlytam pirkėjui bus surašytas po dvidešimties dienų nuo visos sumos už perkamą turtą sumokėjimo (SVI 109 p.), t. y po 2018 m. kovo 29 d. Taigi esamoje procesinėje situacijoje asmens – skolininko – turtinės teisės taikant turto areštą suvaržytos du kartus – antstolio patvarkymu, vykdant išieškojimą, bei civilinėje byloje kaip laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti nuosavybės teisę.
Esant du kartus pagal skirtingų teisės subjektų procesinius sprendimus taikytam to paties skolininko turto areštui, aktualus CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo poreikį, aiškinimas ir taikymas, kada šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo pagrindu nusprendžiama, ar galimas prioriteto suteikimas vienam iš kreditorių, sustabdant areštuoto turto realizavimo veiksmus iki paaiškės naujojo kreditoriaus, dėl kurio reikalavimų užtikrinimo taip pat areštuotas skolininko turtas, reikalavimų pagrįstumas.
Situacija, kai antstolis vykdo išieškojimą iš pirmiau taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto turto, sureguliuota proceso teisės normomis, pagal kurias antstolis vykdymo procese gali tam tikrais atvejais disponuoti svetimu turtu po turto arešto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017). Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kurios aktualios nagrinėjamam ginčui, antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. CPK 626 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Taigi, sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkte analogiškai numatyta, kad kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais. Turto realizavimas taip pat stabdomas tuo atveju, kai, areštavus turtą vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų išieškojimo, vėliau šis turtas aprašomas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmesnės eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti, aprašyti turtą, kuris jau yra areštuotas vykdant piniginio pobūdžio išieškojimus, leidžiama tais atvejais, kai teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta aprašyti būtent šį turtą, taip pat tais atvejais, kai skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka teismo nutartyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti arba aprašant kitą skolininko turtą būtų pažeista teismo nutartyje nurodyta skolininko turto arešto tvarka ar CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Turto realizavimas šioje pastraipoje nustatytais atvejais stabdomas iki tol, kol galioja laikinosios apsaugos priemonės.
Jeigu skolininko turtas yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą, kuris yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po varžytynių šiam turtui paskelbimo skolininkui, išieškotojui ir kreditoriui, kurio naudai yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, registruotu laišku praneša apie turto pardavimą iš varžytynių, taip pat paaiškina antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nustatyta, kad procesas civilinėje byloje, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemones ŽŪB „Artumė“ turtui, padarant įrašą, ginant kreditoriaus – Valstybės interesus, prasidėjo 2011-12-28, pateikiant ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Antstolė patvarkyme „Dėl atsisakymo tenkinti skundą“ nurodė, kad ŽŪB „Artumė“ turto realizavimo stabdymas pažeistų vykdymo proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo ir teisėtų kreditorių lūkesčių principus, nes Valstybė įgytų viršenybę prieš eilinius kreditorius, kurių kreditorinius reikalavimus jau yra patvirtinę teismai ir jie turi teisėtus lūkesčius sulaukti kreditorinių reikalavimų padengimo, nelaukiant, kol vienas kreditorius – Valstybė, galutinai baigs bylinėjimąsi teismuose dėl ginčo žemės sklypų. Šiaulių apygardos prokuratūros, siekiančios apginti viešąjį interesą reikalavimas pareikštas ieškinyje atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. V. B., UAB „Investas“, UAB „Crabro“, ŽŪB „Artume“, AB bankui Snoras nėra pirmesnės eilės nei antstolės žinioje esančiose vykdomosiose bylose esančių išieškotojų UAB „Naftėnas“, A. P., UAB „Archyvavimo sprendimai“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, G. K., SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo, UAB „Agerona“ finansiniai reikalavimai.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria Inspekcijos atsiliepime išsakytai pozicijai, kad areštas turtui visose vykdomosiose bylose uždėtas CPK nustatyta tvarka, visi išieškotojai priklauso tai pačiai - trečiajai eilei. Todėl bet koks vieno iš galimo tos pačios eilės išieškotojo (draudimas perleisti nuosavybės teisę yra nustatytas nutartimi, priimta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2080-611/2012, kurioje galutinis sprendimas nėra priimtas, dabartinis Nr. 2-1625-614/2018) interesų iškėlimas aukščiau kitų, gali pažeisti lygiateisiškumo principą. Juo labiau, kaip pažymi Inspekcija, vykdant 2017 m. rugpjūčio 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2393-632/2017, iš ŽŪB „Artume“ išieškoma už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną 150 eurų (šimto penkiasdešimties eurų) dydžio bauda išieškotojos (Inspekcijos) naudai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą gali būti tenkintas esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal kito kreditoriaus reikalavimą. Toks pagrindas būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį priimtą civilinėje Nr. 3K-3-104-684/2017).
Pareiškėjos argumentas, kad ji yra viešąjį interesą ginanti institucija, todėl išieškojimo sustabdymas atitiktų viešąjį ir valstybės interesus taip pat nepripažįstamas pagrįstu. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas nenustato išimties sprendžiant dėl privalomojo turto realizavimo veiksmų sustabdymo, kada vienas iš interesą turinčių kreditorių yra valstybė. Pareiškėjos siūlymas nagrinėjamoje byloje atsižvelgti į ją, kaip išskirtinį kreditorių, nesuderinamas su šalių procesinio lygiateisiškumo principu, kuris taikomas vykdymo veiksmų procese (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažymėjo, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, tačiau akcentuotina, jog aktualioje CPK redakcijoje V skirsnio normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, to nenumato. Be to, anksčiau galiojusioje minėtoje nuostatoje, ši norma buvo formuluojama pirmenybę teikiant asmeniui (šiuo atveju fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems yra skolinga ŽŪB „Artumė“), o ne valstybės interesams apsaugoti.
Pareiškėja atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą taip pat teigia, kad teismas negali vadovautis antstolės nurodoma kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-104-684/2017 ir Nr. 3K-3-232-219/2017. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors minėtose kasacinio teismo civilinėse bylose nagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau antstolė rėmėsi kasacinio teismo suformuotomis teisės taikymo (aiškinimo) taisyklėmis, jų nesiejant su konkrečios bylos faktinių aplinkybių ypatumais. Taigi aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-104-684/2017 ir Nr. 3K-3-232-219/2017 fabulos nėra tapačios (identiškos), šiuo atveju nėra reikšminga.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą, bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškinio ir taikė aktualias CPK normas dėl antstolio veiksmų vykdomajame procese. Antstolės R. A. atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą skundas dėl 2018-03-13 antstolės R. A. patvarkymo dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas (CPK 337 straipsnis 1 dalis 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą skundą dėl 2018-03-13 antstolės R. A. patvarkymo dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.