Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Paliukaitei, atsakovei N. P., jos atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei N. P. dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo (institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas V. P. ir jo atstovė Ingrida Paliukaitė paaiškino, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Ieškovas nurodė, jog dukra nuo 2014-03-10 gyvena su juo, kadangi buvo jam perduota po to, kai motina prieš ją smurtavo. Nežino, ar dukra bendrauja su motina, geruoju su atsakove tartis dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo mokėjimo nesitarė. Paaiškino, kad paskutiniu metu dukra nelankė mokyklos, nes turėjo konfliktų su bendraklasėmis, dėl to yra kreiptasi į policiją. Nežino apie tai, kad motina pervedė dukrai į sąskaitą pinigų, tačiau žino, kad per gimtadienį dukra buvo pas motiną namuose, ją aplankė. Nesutiko su atsakovės siūlomu išlaikymo dydžiu – 200,00 Lt, kadangi tai neatitinka vaiko poreikių.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametė R. P. nuo 2014-03-09 gyvena su tėvu, yra apsisprendusi ir toliau su juo gyventi, gerai sutaria su jo namiškiais. Nuo 2014-09-01 mokosi Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje. Su mama santykiai yra įtempti, bendrauja telefonu, grįžti gyventi pas ją nenori. V. P. gyvena jo sugyventinės motinai priklausančiame name, nepilnametei jo dukrai sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis. V. P. tinkamai rūpinasi dukra, nusiskundimų dėl šios šeimos elgesio ar gyvenimo būdo nėra gauta. Iš Kaišiadorių socialinių paslaugų darbuotojų pateiktos informacijos nustatyta, kad pagrindinė problema yra abiejų tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ir besitęsiantys konfliktai, dėl ko suprastėjo ir nepilnametės jų dukters mokymasis, ji pradėjo nelankyti mokyklos. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad gyvendama su motina, R. praleisdavo daug pamokų be pateisinamų priežasčių, mokykloje buvo pikta, irzli, neprakalbinama, o apsigyvenusi su tėvu, mergaitė tapo linksmesnė, paslaugesnė, apie tėtį atsiliepė teigiamai ir sakė, kad nori su juo gyventi. Atsižvelgiant į tai, neprieštaravo ieškovo V. P. pateiktam ieškiniu (b.l. 34-35). Teismo posėdžio metu institucijos atstovė Loreta Milkevičienė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog skyrius neprieštarauja ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 8). V. P. ir N. P. santuoka nutraukta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu, kuriuo paliktas nepakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-11 sprendimu priteistas išlaikymas iš V. P. nepilnametei dukrai R. P., nustatyta nepilnametės dukros R. P. gyvenamoji vieta su motina N. P. bei nustatyta, kad skyrium gyvenantis tėvas V. P. su nepilnamete dukra R. P. bendrauja kiekvieną mėnesio dieną dukrai ir tėvui patogiu laiku (b.l. 9-10). Iš byloje ieškovo pateikto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-11-10 išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-718-787/2008 (b.l. 17) matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008-11-10 sprendimu priteisė iš V. P. išlaikymą dukrai R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt iki dukra sulauks pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2008-08-06.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyto jos materialinio išlaikymo pakeitimo ir nustatytos bendravimo tvarkos ir sąlygų pakeitimo, nes šiuo metu šalių dukra gyvena pas tėvą- ieškovą V. P..

Dėl nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo.

Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime.

Ieškovas prašo teismo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, t.y. ieškovu. Atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės reikalavimui dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neprieštaravo, jeigu pati dukra to nori.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis Nr. 3K-3-24/2010). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių, kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutartimi patenkintas ieškovo V. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko R. P. gyvenamoji vieta, nustatant ją su tėvu V. P. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo (b.l. 22-25).

Teismas, vadovaudamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, išklausęs teismo posėdyje šalių dukters R. P. paaiškinimus ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad nepilnamečio vaiko motina N. P. netinkamai vykdo savo pareigas, susijusias su tinkamu tėvų valdžios panaudojimu nepilnametės dukters atžvilgiu, t.y. byloje yra neginčytini įrodymai apie tai, jog motina yra naudojusi prieš savo dukterį smurtą, dėl ko buvo atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (b.l. 18-19, 20-21). Be to, sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta, vertintina, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgtina į vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos ryšį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nepaisant to, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jos motina, tačiau faktiškai mergaitė nuo 2014-03-09 gyvena su savo tėvu V. P.. Tai patvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išvada (b.l. 34-35), prie jos pridėti ieškovo, atsakovės bei jų nepilnametės dukters paaiškinimai (b.l. 36-38), Kaišiadorių socialinių paslaugų centro informacija (b.l. 41), 2014-09-05 ir 2014-09-08 buities gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai Nr. V-10 ir VTAT-30 (b.l. 42-45), kurie taip pat patvirtina, kad mergaitė nuo 2014-03-09 gyvena su tėvu, jai ten patinka, pas tėvą jaučiasi saugi, ji sutaria su kartu gyvenančiais kitais asmenimis, niekas iš kartu gyvenančių asmenų neprieštarauja, jog mergaitė gyvena pas tėvą, kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos augti, vystytis, ilsėtis. Tėvas tinkamai rūpinasi dukra, jie gerai sutaria, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su tėvu, mergaitė išreiškė tvirtą poziciją ir norą gyventi pas tėvą. Motina iš esmės neprieštarauja, jog dukra gyventų pas tėvą ir jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvada rekomenduoja pakeisti nepilnametės R. P. gyvenamąją vietą ir siūlo nustatyti jos gyvenamąją vietą su tėvu. (b.l.35) Tokiu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir pakeistina Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1997-02-07, gyvenamoji vieta, nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. P., (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.76 str. 5 d., 3.174 str. 2 d.).

Dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 str. 3 d.). Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai.

Pagal CK 3.155 str. abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.).

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra R. P. bendravimo tvarką, nustatant, kad motina N. P. su nepilnamete dukra bendrauja netrukdomai, esant dukros sutikimui. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu su tokiu pasiūlymu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, jog pakeitus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir nustačius, kad motina N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra R. P. bendrauja netrukdomai, esant dukros sutikimui, tai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrins jos bendravimo poreikius (CPK 187 str., 182 str. 1 d. 5 p., 268 str. 5 d., CK 3.76 str. 5 d., 3.146 – 3.148 str.).

Dėl priteisto išlaikymo pakeitimo

Tėvas (motina), su kuriuo vaikai negyvena, privalo teikti jiems išlaikymą (CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino ar keistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovės N. P. materialinį išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jos pilnametystės, nustatant mergaitės tėvui uzufrukto teisę į šias lėšas. Atsakovė N. P. atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė prašomą priteisti sumą kiek įmanoma mažinti, sutiko mokėti ne daugiau negu 200,00 Lt per mėnesį, nurodė, jog negali teikti didesnio išlaikymo dėl savo materialinės padėties.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas V. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir 2014-04-10 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. jam išmokamas mėnesinis darbo užmokestis svyruoja nuo 1164,17 Lt iki 1324,95 Lt (b.l. 13, 62), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2014-04-03 jam iš viso jam buvo išmokėta 4026,59 Lt ligos pašalpa (b.l. 11), V. P. gyvena sugyventinės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b.l. 14), taip pat savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b.l. 15). Atsakovė N. P. yra nedirbanti, iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenų matyti, kad jai mokama 350,00 Lt socialinė pašalpa (b.l. 88), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-11-17 pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad N. P. laikotarpiu nuo 2014-02-06 iki 2014-08-31 buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis svyravo nuo 504,54 Lt iki 650,00 Lt ir iš viso už minėtą laikotarpį išbuvo išmokėta 3875,55 Lt (b.l. 89), duomenų apie privalomai registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, nors teismo posėdžio metu kalbėjo, jog serga sunkia depresijos forma, šeiminę padėtį, išlaikytinius, todėl konstatuotina, kad atsakovė turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jos paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą dukros išlaikymą, jos gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba nedarbo buvimo faktu. Atsakovė negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdama išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovas ieškinyje konkrečiai nenurodė, kiek pinigų skiria ir kiek jų reikia dukros išlaikymui, nurodydamas, kad jo prašoma suma neviršija teismų praktikoje nustatyto minimalaus išlaikymo dydžio, todėl poreikių skaičiuotės nepateikia. Nurodė, jog atsakovė prie dukters išlaikymo neprisideda, nors pačios atsakovės teigimu po to, kai ji gavo procesinius dokumentus iš teismo, atsakovui į sąskaitą dukros išlaikymui pervedė du kartus po 40,00 Lt ir vieną kartą 50,00 Lt, tačiau tokių įrodymų į bylą taip pat nepateikė. Atsakovė prašė teismo atsižvelgti į jos sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir kiek įmanoma mažinti priteisiamą išlaikymą dukrai. Nors ieškovas nedetalizavo dukros išlaikymo išlaidų, jos poreikių nevertino, teismas mano, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius (R. P. yra 17 metų, ji šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) II kurse, dieniniame skyriuje pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti (b.l. 87)), ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas ir atsižvelgdamas į byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad dukros R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vieno mėnesio poreikius atitiktų 500,00 Lt suma.

Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros poreikius bei į šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, teismas laiko, kad atsakovė prie skyrium gyvenančios dukros R. P. būtų pajėgi prisidėti 250,00 Lt suma, mokama periodinėmis išmokomis per mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės.

Ieškovui išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta ieškovui kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.), tuo pačiu tokią teisę turi ir atsakovė, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti (CK 3.201 str.).

Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalis dėl nepilnametės dukros išlaikymo tenkintina iš dalies ir pakeistinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-11-10 sprendimu priteistas išlaikymas iš V. P., priteisiant materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas V. P. tvarkys uzufrukto teise.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Ieškovui buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 16).

Ieškinys yra patenkintas iš dalies, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles (CPK 99 str.).

Byloje yra pateikta 2014-11-20 patikslinta pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4301 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 84) – 598,80 Lt (173,42 Eur). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas – 90,00 Lt (250,00 Lt x 12 = 3000,00 Lt x 3% = 90,00 Lt) (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 425,15 Lt išlaidos valstybės suteiktai antrinei teisinei pagalbai apmokėti, kadangi tokia suma priteistina, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas tik iš dalies ir patenkinta tik ~71 proc. ieškovo turtinių reikalavimų (CPK 99 str., 96 str. 1 d.) bei 14,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b.l. 2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Tuo tarpu likusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai – 6,09 Lt iš ieškovo nepriteistinos, kadangi ieškovui buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, be to, šios išlaidos yra mažesnės negu nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant nepilnamečio vaiko R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu V. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad motina N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja netrukdomai, esant dukros sutikimui.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-11-10 sprendimu priteisto iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dydį, priteisiant iš atsakovės N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct, t.y. 72 Eur 41 ct*) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2014 m. rugpjūčio 18 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai R. P. priteisimo atmesti.

Paskirti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti iš N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 90,00 Lt (devyniasdešimt litų 00 ct, t.y. 26 Eur 03 ct) žyminį mokestį bei 14,90 Lt (keturiolika litų 90 ct, t.y. 4 Eur 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 425,15 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus 15 ct, t.y. 123 Eur 13 ct) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.