- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- 2-51-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00140-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisėjo veiksmų ir neveikimo pripažinimo netinkamais ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti Šiaulių apygardos teismo teisėjo A. R. veiksmus ir neveikimą netinkamais ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė) 6 512 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjo A. R. veiksmų ir neveikimo priimant 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-338-1042/2024 jai padaryta 6 512 Eur neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašo pripažinti Šiaulių apygardos teismo teisėjo A. R. veiksmus ir neveikimą netinkamais ir priteisti iš atsakovės 6 512 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, patenkinimas materialiųjų teisinių padarinių nesukeltų. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl veiksmų ir neveikimo pripažinimo netinkamais nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
5. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad ieškovės ieškinio reikalavimas gali būti vertinamas kaip ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindžianti aplinkybė, o ieškovės reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant pareikštam Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir atsižvelgus, į tai, kad šios institucijos buveinės adresas yra Vilniuje, ieškovė su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinės vietą – į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba į apylinkės teismą pagal savo gyvenamąją vietą – į Šiaulių apylinkės teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį; 2) kreiptis į prokurorus dėl Šiaulių apygardos teismo atliktų neteisėtų veiksmų; 3) bylą išnagrinėti iš esmės ir patenkinti ieškovės ieškinį. Atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino ieškinyje nurodytų ieškinio pateikimo aplinkybių ir tinkamai netaikė ieškinio priėmimo klausimą reguliuojančių teisės normų, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovei dėl teisėjo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį atsakovei
11. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, siekia iš esmės neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjo A. R. veiksmų ir neveikimo priimant 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-338-1042/2024.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes: 1) ieškinio reikalavimas dėl veiksmų ir neveikimo pripažinimo netinkamais nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) ieškovė su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinės vietą – į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba į apylinkės teismą pagal savo gyvenamąją vietą – į Šiaulių apylinkės teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
8. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškinį atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismo pareiga ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023 60 punktas).
9. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Pagal teismų praktiką, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020).
10. Nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti Šiaulių apygardos teismo teisėjo A. R. veiksmus ir neveikimą netinkamais priimant 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-338-1042/2024, yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su ieškinio dalyku. Toks reikalavimas ieškovei nesukels materialiųjų teisinių pasekmių, nekeis jos teisių ir pareigų apimties. Pažymėtina, kad materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti tik reikalavimo dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo patenkinimas, reikalavimai dėl juridinių faktų pripažinimo (nustatymo) galėtų būti nurodomi nebent ieškinio motyvuose kaip ieškinio pagrindas, bet ne kaip savarankiški materialieji ieškinio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti Šiaulių apygardos teismo teisėjo A. R. veiksmus ir neveikimą netinkamais priimant 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-338-1042/2024, negali būti savarankiškas teisme nagrinėtino ieškinio dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl toks reikalavimas nėra ir negali būti ieškovės teisių gynimo būdas.
11. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai). Taigi, ieškiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepriklausomai nuo ieškinio sumos. Teismas, spręsdamas ieškinio, kuriame prašoma atlyginti neturtinę žalą, priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 27 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgti į pareikšto reikalavimo dydį.
12. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė prašo priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovė su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinės vietą – į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba į apylinkės teismą pagal savo gyvenamąją vietą – į Šiaulių apylinkės teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
13. Ieškovei išaiškintina, kad atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog asmuo, negalintis tinkamai vesti bylos pats, turi teisę į atstovą, todėl pasiūlytina ieškovei vertinti dėl pasirūpinimo tinkamu atstovavimu (pasitelkti advokatą) procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 161 straipsnis).
Dėl kitų ieškovės prašymų
12. Ieškovė prašo kreiptis į prokurorus dėl Šiaulių apygardos teismo atliktų neteisėtų veiksmų, bylą išnagrinėti iš esmės ir patenkinti ieškovės ieškinį. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kuriais jis grindžia atskirosios nutarties šioje byloje priėmimo būtinybę, yra paremti išimtinai subjektyviu ieškovės vertinimu, nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokią ieškovės poziciją, todėl nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį.
13. Ieškovė taip pat pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui patenkinti ieškinį. Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą, priimamas galutinis sprendimas; juo ginčas išsprendžiamas visiškai (CPK 260 straipsnis). Nagrinėjamu atveju civilinė byla nebuvo iškelta (skundžiama nutartimi buvo išspręstas bylos iškėlimo klausimas), t. y. nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio (ne)pagrįstumo nebuvo priimtas, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovės atskirojo skundo reikalavimo patenkinti ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.