Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui R. S., ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vlantana“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2024-09-19 patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 4 702,91 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, priteisti netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis su atsakove 2023-06-05 sudarė darbo sutartį Nr. 10450 ir buvo įdarbintas 2023-06-06, dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju atsakovės įmonėje, o atleistas 2024-04-23. Nurodo, kad atleidžiant iš darbo su juo atsakovė pilnai nėra atsiskaičiusi ir yra skolinga 4 702,91 Eur (darbo užmokestis bei dienpinigiai). Jo skaičiavimu už darbą jam turėjo būti sumokėta 9 039,45 Eur darbo užmokesčio bei 8 990,00 Eur dienpinigių, tačiau atsakovė jam yra išmokėjusi tik 13 326,54 Eur ir liko skolinga 4 702,91 Eur. Nesulaukęs apmokėjimo iš atsakovės, jis teikė prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijai (toliau – Komisija), tačiau Komisija 2024-07-30 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-14835/2024 jo prašymą atmetė.

2024-12-06 teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad atsakovės neišmokėta ieškovui suma sudaro 1 101,52 Eur į kurią įeina neišmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Teigia, kad už laikotarpį nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. atsakovė turėjo ieškovui išmokėti 4 841,96 Eur darbo užmokestį, o už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. – 3 091,54 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovė turėjo apskaičiuoti darbo užmokesčio nepriemoką (viršvalandžius) pagal tachografo duomenis, tačiau to nepadarė dėl ko susidarė 1 101,52 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Patvirtino, jog sutinka su jam priskaičiuotais išmokėti dienpinigiais, t. y. 5 578,57 Eur ir 64,50 Eur komandiruotės sąnaudų sumomis. Teigia, jog iš viso jam buvo priskaičiuota išmokėti 14 428,06 Eur, tuo tarpu atsakovė sumokėjo 13 326,50 Eur, todėl liko skolinga 1 101,52 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl tariamos darbo užmokesčio nepriemokos yra neaiškus ir nepagrįstas. Ieškovą atstovaujanti Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (toliau – ir LVPS) kartu su prašymu pateikė nepasirašytą ir įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimų neatitinkančią suvestinę, kurioje nurodoma yra susidariusi tariama 1 105,95 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Aptariamoje suvestinėje tariama darbo užmokesčio nepriemoka skaičiuojama nuo 2023-05-24, tuo tarpu atsakovė su ieškovu darbo sutartį sudarė 2023-06-05, o dirbti ieškovas pradėjo 2023-06-06. Šias aplinkybes patvirtina ne tik darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, bet ir paties ieškovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą. Nesutinka su ieškovo argumentais, jog dienpinigiai turi būti skaičiuojami 100% dydžio. Teigia, kad dienpinigiai buvo skaičiuojami vadovaujantis vietiniu norminiu teisės aktu – Dienpinigių, komandiruočių išlaidų darbuotojams apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka, patvirtinta atsakovės direktoriaus įsakymu, ir ieškovui nėra susidariusi jokia dienpinigių nepriemoka. Su šia tvarka ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Nurodo, kad ieškovui per visą darbo santykių laikotarpį buvo priskaičiuota ir išmokėta 7 683,47 Eur darbo užmokesčio, 5 578,57 Eur dienpinigių ir 64,50 Eur komandiruočių išlaidų.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog iki įsidarbinimo pas atsakovę jis bendravo su moterimi iš Vilniaus vardu R., kuri kaip suprato atstovauja UAB „Vlantana“ ir buvo pažadėta kiek jam mokės. Paaiškino, kad atsakovė pažadėjo, kad po trijų mėnesių mokės po 80,00 Eur, tačiau tiek nemokėjo. Vėliau jam sakė, kad pridės po 5,00 Eur, o dar vėliau tvirtino, kad reikia išdirbti tris metus, kad pridėti po 5,00 Eur. Paaiškino, kad jis pasistažavo kelias valandas ir iš karto gavo mašiną bei išvyko į reisą. Pasirašydamas darbo sutartį jis nežiūrėjo dėl kokio dydžio darbo užmokesčio jis susitarė, konkreti suma darbo sutartyje nebuvo nurodyta. Patvirtino, kad jis gavo darbo sutartį į jam suprantama kalbą. Manė, kad bus mokamas toks darbo užmokestis, kokį susitarė žodžiu, tačiau gaudavo 75,00 Eur. Į šią sumą buvo įskaičiuotos visos gautinos sumos, įskaitant dienpinigius. Paaiškino, jog atsiskaitymo lapelių negaudavo. Jis kreipėsi į profesinę sąjungą, kad ji perskaičiuotų, kokį darbo užmokestį atsakovė turėjo jam sumokėti. Iš pradžių jis važinėjosi po Lietuvą ir gaudavo po 52,00 Eur, o vėliau reisai buvo vykdomi po Europą ir jis gaudavo po 75,00 Eur. Nežinojo, koks mokėtinas dienpinigių dydis. Patvirtino, kad pasirašant darbo sutartį, jis pasirašė ir kitus dokumentus, vieni buvo išversti į jam suprantamą kalbą, kiti nebuvo.

Ieškovo atstovas advokatas Giedrius Baziulis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino, kad atsisako dalies reikalavimų ir prašo priteisti tik 1 101,52 Eur. Paaiškino, kad Lietuvos vežėjų profsąjunga duomenis gavo iš vairuotojo kortelės, kuri yra elektroninė, todėl gauti duomenys yra neišgalvoti. Duomenis iš vairuotojo kortelės suveda profesinės sąjungos buhalteris ir tokiu būdu apskaičiuojamas darbo užmokestis. Nurodė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su komandiruočių įsakymais. Prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio suma yra pagrįsta. Tiksliai pasakyti, kokią prašomos priteisti sumos dalį sudaro dienpinigiai, komandiruotės ir darbo užmokestis, negali.

Atsakovės atstovas advokatas Vaidas Paulauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutinka su patikslintu-sumažintu ieškovo reikalavimu. Nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pateikta suvestinė neatitinka patikimumo reikalavimų, nes nesutampa duomenys. Pateiktoje suvestinėje ginčo laikotarpiu ieškovas yra apskaičiavęs netgi mažiau išdirbtų darbo valandų, negu yra apskaičiavęs atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Suvestinėje esančių duomenų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai taiko vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas, priimtinas atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų ir byla toje dalyje nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų žodinių ir rašytinių paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovas ir atsakovė 2023-06-05 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 10450 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas atsakovę tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotoju (Darbo sutarties 1.2. punktas).

Iš Darbo sutarties nustatyta, kad Darbo sutartis įsigaliojo ir ieškovas pradėjo dirbti nuo 2023-06-06, 2023-06-06 įsakymo Nr. P455/1 pagrindu, o Darbo sutartis nutraukta nuo 2024-04-23 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (pačiam prašant), pagrindas 2024-04-23 įsakymas Nr. P909/1.

Iš 2024-04-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2023-05-01 iki 2024-04-23 matyti, kad ieškovas nuo 2023-06-06 iki 2024-03-31 iš ieškovės UAB „Vlantana“ gavo darbo užmokestį, o nuo 2024-04-15 iki 2024-04-23 buvo nedraudiminis laikotarpis.

Iš 2024-05-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024-05-31 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2023-06-06 iki 2024-05-31 matyti, kad nuo 2023-06-06 iki 2024-04-23 ieškovas gavo darbo užmokestį iš UAB „Vlantana“.

Iš ieškovo pateiktos darbo užmokesčio apskaičiavimo suvestinės laikotarpiu nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. matyti, kad už laikotarpį nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. ieškovas atskaičius mokesčius turėjo gauti 4 841,96 Eur darbo užmokestį, o už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. – 3 091,54 Eur.

Iš 2024-04-23 Paysera sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-05-01 iki 2023-12-31 matyti, kad atsakovė ieškovui pervedė 8 207,52 Eur. Iš 2024-04-23 Paysera sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-04-23 matyti, kad atsakovė ieškovui pervedė 5 119,02 Eur. Iš viso ieškovui buvo pervesti 13 326,54 Eur.

Iš UAB „Vlantana“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. nustatyta, kad atsakovas – 2023 m. birželio mėn. iš viso dirbo 116 val. 58 min., įskaitant 90 val. 34 min. komandiruotėje darbas dieną, 21 val. 44 min. komandiruotėje darbas naktį, 4 val., 40 min komandiruotėje dirbta šventinę dieną; 2023 m. liepos mėn. iš viso dirbo 144 val. 31 min., įskaitant 113 val. 24 min. komandiruotėje darbas dieną, 24 val. 51 min. komandiruotėje darbas naktį, 6 val., 16 min komandiruotėje dirbta šventinę dieną; 2023 m. rugpjūčio mėn. iš viso dirbo 113 val. 51 min., įskaitant 96 val. 36 min. komandiruotėje darbas dieną, 14 val. 34 min. komandiruotėje darbas naktį, 2 val., 41 min komandiruotėje dirbta šventinę dieną ir 48 val. suteiktos atostogos; 2023 m. rugsėjo mėn. 168 val. suteiktos neapmokamos atostogos; 2023 m. spalio mėn. iš viso dirbo 94 val. 28 min., įskaitant 73 val. 33 min. komandiruotėje darbas dieną, 20 val. 55 min. komandiruotėje darbas naktį; 2023 m. lapkričio mėn. iš viso dirbo 208 val. 18 min., įskaitant 156 val. 02 min. komandiruotėje darbas dieną, 41 val. 34 min. komandiruotėje darbas naktį, 10 val., 42 min komandiruotėje dirbta šventinę dieną; 2023 m. gruodžio mėn. iš viso dirbo 152 val. 32 min., įskaitant 121 val. 34 min. komandiruotėje darbas dieną, 30 val. 58 min. komandiruotėje darbas naktį; 2024 m. sausio mėn. iš viso dirbo 219 val. 44 min., įskaitant 189 val. 25 min. komandiruotėje darbas dieną, 30 val. 19 min. komandiruotėje darbas naktį; 2024 m. vasario mėn. iš viso dirbo 35 val. 58 min., įskaitant 29 val. 50 min. komandiruotėje darbas dieną, 7 val. 08 min. komandiruotėje darbas naktį; 2024 m. kovo mėn. iš viso dirbo 69 val. 51 min., įskaitant 47 val. 29 min. komandiruotėje darbas dieną, 22 val. 22 min. komandiruotėje darbas naktį; 2024 m. balandžio mėn. iš viso dirbo 88 val. 26 min., įskaitant 75 val. 41 min. komandiruotėje darbas dieną, 12 val. 45 min. komandiruotėje darbas naktį.

Iš UAB „Vlantana“ generalinės direktorės 2022-06-10 įsakymu Nr. V07-149/1 patvirtintų UAB „Vlantana“ dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklių, galiojančių nuo 2022-07-01 (suvestinė redakcija nuo 2023-08-01), nustatyta, kad darbuotojams už kiekvieną komandiruotės dieną mokamas bazinis dienpinigių dydis, kuris nustatomas visiems vienodas, pagal objektyvų kriterijų – valstybę, kurioje darbuotojas praleidžia komandiruotės dieną (toliau – Bazinis dienpinigių dydis). Baziniai dienpinigių dydžiai, kurie, priklausomai nuo valstybės, gali būti mažesni už nutarimu patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, tačiau visais atvejais nėra mažesni kaip 50 procentų maksimalių dienpinigių dydžių, yra nustatyti Taisyklių priede „Dienpinigių baziniai dydžiai pagal valstybes“. Iš UAB „Vlantana“ dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklių priedo (galiojančio nuo 2022-07-01, suvestinė redakcija nuo 2023-08-01) nustatyta, kad priede yra pateiktos valstybės ir nurodyti kokie bus mokami dienpinigių dydžiai už 1 dieną bei 1 dienos dienpinigių bazinio dydžio norma.

Iš priedo prie UAB „Vlantana“ patvirtinto dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos matyti, kad ieškovas 2023-06-06 buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovės dienpinigių apskaičiavimo tvarka.

Iš įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo 2023-08-23 Nr. A3488/1, 2024-02-07 Nr. A622/1 nustatyta, kad ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos laikotarpiu nuo 2023-08-24 iki 2023-08-31 ir nuo 2024-02-12 iki 2024-02-22.

Iš įsakymų dėl nemokamų atostogų suteikimo 2023-08-23 Nr. A3489/1, 2024-02-07 Nr. A623/1, nustatyta, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2023-09-29, ir nuo 2024-02-23 iki 2024-03-15 suteiktos nemokamos atostogos.

Iš avansinės apyskaitos nustatyta, kad 2024-01-13 buvo paskaičiuotos komandiruotės išlaidos 64,50 Eur.

Iš UAB „Vlantana“ personalo vyr. specialistės 2024-04-23 įsakymo „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. P909/1 nustatyta, kad vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi (darbuotojo prašymu) ir atsižvelgiant į S. R. (ieškovo) prašymą, yra nutraukta Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo S. R. darbo sutartis Nr. 10450, atleidžiant iš pareigų nuo 2023-04-23.

Iš 2024-07-08 priskaitymų ir apmokėjimų suvestinės matyti, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2023-06-06 iki 2024-04-23 išmokėta 13 326,54 Eur, šią sumą sudaro 7 683,47 Eur darbo užmokestis, 5 578,57 Eur dienpinigiai ir 64,50 Eur išlaidos komandiruotėje.

Iš 2024-07-08 UAB „Vlantana“ dienpinigių pažymos už laikotarpį nuo 2023-06-08 iki 2024-04-22 matyti, kad ieškovui paskaičiuoti 5 578,57 Eur dienpinigių.

Iš UAB „Vlantana“ darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinės nustatyta, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2023-06-06 iki 2024-04-23 buvo išmokėtas 7 683,47 Eur atlyginimas.

Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 4,702.91 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. 2024-07-30 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimo Nr. APS-131-14835/2024 matyti, kad Komisija ieškovo R. S. prašymą atsakovei UAB „Vlantana“ dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimo atmetė.

Patikslintu ieškiniu (rašytiniais paaiškinimais) ieškovas sumažino savo reikalavimą nuo 4 702,91 Eur iki 1 101,52 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog nuo dalies ieškinio reikalavimo – 3 601,39 Eur sumos atsisako.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis).

Teismas neturi duomenų, kad ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų (3 601,39 Eur) prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalies priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 3 601,39 Eur darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovui išaiškintina, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškovą atstovaujanti Lietuvos vežėjų profesinė sąjungą patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 101,52 Eur dydžio darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią už 2023 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., bei 2024 m. kovo mėn. ir šią aplinkybę įrodinėja pateikta darbo užmokesčio suvestine bei tachografo duomenimis. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinio pagrįstumą įrodinėjo aplinkybe, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl didesnio darbo užmokesčio mokėjimo. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka argumentuodama, jog ieškovo suvestinėje pateikti duomenys neatitinka tachografe esančios informacijos apie ieškovo dirbą darbo laiką, todėl neaišku, kaip prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka buvo apskaičiuota.

Ginčo tarp šalių dėl dienpinigių apskaičiavimo byloje nėra. Esminis klausimas, kurį būtina nustatyti, ar atsakovė ginčo laikotarpiu, t. y. 2023 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., bei 2024 m. kovo mėn., tinkamai apskaičiavo ir išmokėjo ieškovui darbo užmokestį.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Pagal šiame kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nors darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 1 dalis), ji įsigalioja tik tada, kai darbuotojas faktiškai pradeda dirbti. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Tarp šalių sudarytos darbo sutarties 3 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet nemažesnį nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 15 d. Darbo sutartimi buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita (40 val. darbo savaitė). Ataskaitinis laikotarpis 3 mėnesiai (Darbo sutarties 5 punktas). Darbo sutarties 7 punkte numatyta, kad darbuotojui esant komandiruotoje, darbdavys įsipareigoja mokėti dienpinigius, kurių dydis yra 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.

Nustatyta, kad ieškovas pateiktoje suvestinėje apskaičiuodamas 1 valandos darbo užmokesčio dydį taiko 1,65 koeficientas x minimalus valandinis atlyginimas.

Visų pirma, pažymėtina, jog šalys Darbo sutartimi buvo sutarusios, jog darbo užmokestis apskaičiuojamas minimalų valandinį atlyginimą padauginus iš 1,313 dydžio koeficiento, tačiau atlyginimas negali būti mažesnis negu nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, jog apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti taikomas 1,65 dydžio koeficientas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Darbo sutartis, parengta tiek lietuvių kalba, tiek į jam suprantamą rusų kalbą, ieškovo yra pasirašyta. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad neskaitė Darbo sutarties nuostatų, apimančių darbo užmokesčio mokėjimo klausimus, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog Darbo sutartis ieškovo yra pasirašyta, todėl laikytina, kad joje nustatytos nuostatos yra privalomai taikytinos. Duomenų, kad ieškovas būtų verčiamas pasirašyti tokio turinio Darbo sutartį, ar kad ne jis būtų pasirašęs Darbo sutartyje byloje nėra.

Be to, pažymėtina, jog Komisija 2024-07-30 sprendimu, kuriuo atmestas ieškovo prašymas dėl su darbu susijusių išmokų išmokėjimo, taip pat nurodė, kad R. S., prašydamas priteisti iš UAB „Vlantana“ neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, taiko 1,65 dydžio koeficientą, kai tuo tarpu Darbo Sutartyje šalių sutartas koeficientas – 1,313. Komisija pasisakė, jog darbuotojas negali savo nuožiūra taikyti darbo sutartyje neaptartą darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą, dydį.

Sprendžiant klausimą, ar ieškovas pagrįstai taiko 1,65 dydžio koeficientą, taip pat įvertintina aplinkybė, jog iš atsakovės parengtos 2024-07-08 Priskaitymų ir apmokėjimų suvestinės matyti, kad per visą ieškovo darbo laiką laikotarpiu nuo 2023-06-06 iki 2024-04-23 UAB „Vlantana“ ieškovui išmokėjo 13 326,54 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri buvo paskaičiuota, laikantis ieškovo Darbo sutarties sąlygos dėl minimalaus tarifinio atlygio, padauginto iš 1,313 koeficiento. O byloje esanti darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinė patvirtina, jog koeficientų skirtumui padengti, kadangi darbo santykių laikotarpį atsakovė ieškovui mokėjo „Priedas dėl koeficiento“ ir ši priemoka už laikotarpį nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. sudarė 416,48 Eur neatskaičius mokesčių.

Teismas, vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, jog UAB „Vlantana“ mokėjo ieškovui teisingą, Darbo sutartį ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkantį (ne mažesnį negu minimalų) darbo užmokestį, todėl ieškovo argumentai dėl taikytino 1,65 dydžio koeficiento atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos teismų praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-599-459/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2257-863/2024).

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog ieškovas taip pat neįrodė teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, jog žodiniu susitarimu su R. iš Vilniaus, kuri atstovauja UAB „Vlantana“, susitarė, jog už vieną komandiruotės parą ieškovui bus mokamas 80,00 Eur atlygis, kai tuo tarpu realiai už komandiruotes ieškovas gavo 75,00 Eur dydžio atlygį. Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomi argumentai dėl buvusio žodinio susitarimo dėl didesnio darbo užmokesčio mokėjimo yra tik deklaratyvus teiginiai, kurių pagrįsti jokiais įrodymais ieškovas negali.

Vertinant ieškovo pateiktoje suvestinėje pateiktus duomenis pažymėtina, jog ieškovas suvestinės grafoje „Darbo laiko norma pagal etatą“ nurodo kiekvieno mėnesio darbo laiko normą valandomis, kurių pagrindu apskaičiuojamas ieškovo darbo užmokestis. Pažymėtina, jog Darbo sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė: suminė darbo laiko apskaita (40 val. darbo savaitė). Apskaitinis laikotarpis: 3 mėnesiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 115 straipsnio 6 dalyje numatyta, jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko. Vadovaujantis aptariama Darbo sutarties nuostata bei DK nurodytu reglamentavimu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apskaičiuojant ieškovo darbo užmokestį turi būti taikomas trijų mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis. Tuo tarpu, ieškovas pateiktoje suvestinėje apskaičiuodamas darbo užmokestį vadovaujasi vieno mėnesio suminiu darbo laiko apskaitos laikotarpiu. Taikydamas ne Darbo sutartyje nustatytą suminį darbo laiko apskaitos laikotarpį ieškovas netinkamai ir neteisingai apskaičiavo jam mokėtino darbo užmokesčio dydį. Be to, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB „Vlantana“ duodavo nurodymus ieškovui dirbti viršvalandžius, už kuriuos su ieškovu neatsiskaitydavo. Priešingai, byloje esanti Darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinė patvirtina, jog tais atvejais, kai pagal suminės darbo laiko apskaitos duomenis R. S. išdirbdavo daugiau valandų ir susidarydavo viršvalandžiai, atsakovė su ieškovu už juos atsiskaitydavo (2023 m. gruodžio mėn. ieškovui išmokėti 162,96 Eur (neatskaičius mokesčių), o 2024 m. kovo mėn. – 179,56 Eur (neatskaičius mokesčių) už dirbtus viršvalandžius).

Nors ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 101,52 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau pažymėtina, jog aptariamoje suvestinėje nurodyta, kad nepriemoka už ginčo laikotarpį – 2023 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio ir 2024 m. kovo mėn. sudaro 851,50 Eur, tuo tarpu tos pačios suvestinės lentelėje „Paskaičiavimai“ nurodyta, jog nepriemoka sudaro 1 101,52 Eur. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kodėl vienu atveju nepriemoką apskaičiuoja 851,50 Eur sumai, o kitu atveju neišmokėto darbo užmokesčio dalis sudaro jau 1 101,52 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog algalapių, komandiruočių įsakymo negaudavo, taip pat nežinojo, kokio dydžio dienpinigiai jam turi būti mokami.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2023-06-06 pasirašytinai supažindintas su Priedu prie UAB „Vlantana“ patvirtintos dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos. Atsakovė taip pat pateikė UAB „Vlantana“ generalinės direktorės 2022-06-10 įsakymu Nr. V07-149/1 patvirtintas UAB „Vlantana“ dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisykles ir taisyklių suvestinę redakciją nuo 2023-08-01 lietuvių ir rusų kalbomis bei aptariamų taisyklių priedus dėl dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos lietuvių bei rusų kalbomis, todėl ieškovo argumentai dėl to, kad jis nežinojo, kokio dydžio dienpinigiai jam turi būti mokami laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, jog galimai ieškovas neskaitė ant kokių dokumentų pasirašo, nepateisina ieškovo teiginių, kad jis nežinojo mokėtinų dienpinigių dydžio. Ieškovas įsidarbino pas atsakovę savo noru, todėl jis, kaip darbuotojas, be kita ko turi būti rūpestingas ir atidus, pasirašydamas atitinkamose dokumentuose.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ieškovo argumentai, kad jis negaudavo įsakymų dėl komandiruočių nagrinėjamu atveju vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jam telefonu būdavo duodamos koordinatės, kokiu maršrutu ir kur vykti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas savo darbines pareigas būtų vykdęs netinkamai. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas vyko į komandiruotes, vadinasi, žinojo, kur ir kada reikia vykti, ir už tai gavo darbo užmokestį. Be to, pažymėtina, jog Darbo sutarties 12.4. punktu šalys susitarė, kad darbuotojo darbo metu komunikacija tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojui pavestų darbo pareigų, darbo užduočių vykdymo, kitų su darbo organizavimu susijusių operatyvių klausimų, vykdoma darbdavio nustatytais vidinės komunikacijos kanalais: darbo telefonu (žodžiu arba tekstinėmis žinutėmis), darbo elektroniniu paštu, jei toks darbuotojui yra sukurtas, per transporto valdymo informacinę sistemą, dokumentų valdymo sistemą ar kitas darbdavio informacines sistemas, kurioje darbuotojui yra sukurta paskyra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas – telefonu, apie jam priskirtų darbinių užduočių vykdymą.

Ieškovo teigimu, jis negaudavo iš atsakovės atsiskaitymų lapelių, todėl jam kilo abejonės, ar UAB „Vlantana“ tinkamai paskaičiavimo mokėtiną darbo užmokestį, ir šiuo pagrindu buvo kreiptasi į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą.

Pagal DK 148 straipsnio 1 dalį darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad ieškovas atsiskaitymo lapelius gavo, tačiau pažymėtina, jog ginčo dėl to, kad atsakovė neteikė ieškovui atsiskaitymo lapelių nėra. Taip pat nustatyta, jog nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovas, dirbdamas pas atsakovę, būtų jai pareiškęs pretenzijas dėl to, kad jam nėra duodami atsiskaitymo lapeliai. Nors UAB „Vlantana“ neįvykdė imperatyvios DK 148 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, tačiau pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinės, algos dokumentų vidurkiai, priskaitymų ir apmokėjimo suvestinė nesudaro pagrindo abejoti, kad atsakovė netinkamai apskaitė ieškovui priklausantį išmokėti darbo užmokestį.

Iš byloje esančių atsakovės UAB „Vlantana“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių suvestinės matyti, kad ieškovas 2023 m. liepos mėn. iš viso dirbo 144 val. 31 min.; 2023 m. rugpjūčio mėn. iš viso dirbo 113 val. 51 min.; 2023 m. spalio mėn. iš viso dirbo 94 val. 28 min.; 2023 m. lapkričio mėn. iš viso dirbo 208 val. 18 min.; 2023 m. gruodžio mėn. iš viso dirbo 152 val. 32 min.; 2024 m. kovo mėn. iš viso dirbo 69 val. 51 min. Iš viso 782 val. 11 min.

Ieškovo pateiktoje darbo užmokesčio suvestinėje nurodyta, jog 2023 m. liepos mėn. ieškovas išdirbo 154 val. 33 min., 2023 m. rugpjūčio mėn., 128 val. 44 min, 2023 m. spalio mėn. 110 val. 28 min, 2023 m. lapkričio mėn. 208 val. 18 min, 2023 m. gruodžio mėn. 152 val. 32 min, o 2024 m. kovo mėn. 85 val. 21 min. Iš viso 839 val. 06 min. Pažymėtina, nors ieškovas nurodo, jog suvestinėje esančius duomenis surašė vadovaujantis R. S. vairuotojo darbo kortelės (tachometro) duomenimis, tačiau teismas įvertinęs į bylą pateiktus tachometro duomenis, su tokia ieškovo pozicija sutikti negali. Aptariami vairuotojo darbo kortelės duomenys patvirtina, kad ieškovas 2023 m. liepos mėn. iš viso dirbo 154 val. 33 min.; 2023 m. rugpjūčio mėn. iš viso dirbo 128 val. 44 min.; 2023 m. spalio mėn. iš viso dirbo 94 val. 28 min.; 2023 m. lapkričio mėn. iš viso dirbo 208 val. 18 min.; 2023 m. gruodžio mėn. iš viso dirbo 152 val. 32 min.; 2024 m. kovo mėn. iš viso dirbo 69 val. 51 min. Pagal tachometro duomenis ginčo laikotarpiu ieškovas iš viso išdirbo 807 val. 06 min. Palyginus ginčo laikotarpiu ieškovo darbo laiką, užfiksuotą pagal R. S. vairuotojo kortelę (tachografo duomenis), ir pateiktoje suvestinėje nurodytą informaciją matyti, jog pagal tachografo duomenis ieškovas ginčo laikotarpiu iš viso išdirbo 807 val. 06 min., tuo tarpu pateiktoje suvestinėje nurodyta, jog ieškovas išdirbo 839 val. 06 min. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas rengdamas suvestinę vadovavosi ne tachometro duomenimis (o jeigu ir jais, tačiau juos suvestinėje nurodė klaidingai), kadangi ieškovo suvestinėje pateikti duomenys neatitinka nei byloje esančių ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nei Darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinėje, nei tachometre esančių duomenų apie ginčo laikotarpiu ieškovo dirbtą laiką. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kokiu būdu, ir kaip (neskaitant tachografo) ieškovas apskaičiavo, jog ginčo laikotarpiu išdirbo 839 val. 06 min., į bylą nepateikė.

Pažymėtina, nors į bylą ieškovas pateikė vairuotojo darbo kortelės nuskaitytus tachometro duomenis, tačiau teismas juose esančių duomenų patikimumą vertina kritiškai. Kaip matyti, galimus ieškovo tachometro duomenis 2024-05-15 parengė ieškovą atstovaujanti Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar tikrai šie duomenys yra paimti iš ieškovo R. S. vairuotojo kortelės. Pagrindą abejoti tachometro duomenis taip pat suteikia nustatyta aplinkybė, jog kai kuriais mėnesiais – 2023 m. spalį, lapkritį, 2024 m. kovą atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovo išdirbtų valandų skaičius atitinka vairuotojo kortelėje esančius duomenis, tuo tarpu kitais mėnesiais – 2023 m. liepą ir rugpjūtį Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga apskaičiavo kiek daugiau ieškovo išdirbtų darbo valandų, nei esanti informacija darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tuo tarpu, kaip jau minėta, ieškovo pateiktoje suvestinėje, kurios pagrindu ieškovas iš esmės kelia reikalavimą atsakovei, esanti informacija apie R. S. ginčo laikotarpiu išdirbtas valandas neatitinka nei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nei vairuotojo kortelėje esančių duomenų. Tarp ieškovo pateiktų įrodymų, sudarančių jo įrodinėjimas aplinkybes, yra akivaizdus prieštaringumas.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nurodytos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis, pagal kurią, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Vadovaujantis nurodyta DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas). Ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiama pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir įrodė, kaip buvo apskaičiuotos ieškovo darbo valandos (laikas), kokio dydžio jam priklausantis darbo užmokestis buvo paskaičiuotas ir išmokėtas. Tuo tarpu ieškovas savo įrodinėjimo pareigos neatliko ir neįrodė, jog UAB „Vlantana“ skaičiuodama ieškovui priklausantį išmokėti darbo užmokestį taikė netinkamo dydžio koeficientą, jog netinkamai apskaičiavo ieškovo išdirbtas darbo valandas bei darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Atsakovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog už advokato paslaugas sumokėjo 1 452,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atmetus ieškovo ieškinį iš ieškovo priteistini 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovo R. S. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo – 3 601,39 Eur sumos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S. 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.