Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-106-791/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
1-106-791/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-47878-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
M. Č.
Nukentėjusysis
R. R., V. D.
Advokatai
Laimius Platūkis, Jolanta Vienažindytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-106-791/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-47878-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.4; 2.3.4.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Jurgitai Ražanauskienei ir Inai Bencevičei,dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei,kaltinamajam M. Č., jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui,nukentėjusiesiems R. R. ir V. D.,

civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui D. B. ir advokatei Jolantai Vienažindytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis M. Č. 2016 m. spalio 10 d. apie 08 val. 37 min. nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Naujoji g. 74-o namo, Alytuje, būdamas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „M. B. Sprinter", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 114 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas atbulas, visais atvejais privalėdamas duoti kelią pėsčiajam ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio pėsčiajam B. M., gim. (duomenys neskelbtini), galine automobilio dalimi jį partrenkė ir pervažiavo, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo B. M..

Kaltinamasis M. Č. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jau šešti metai dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju – kurjeriu. Trys metai jam yra priskirtas automobilis „Mercedes Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį laiko aikštelėje prie namų. Į darbą adresu (duomenys neskelbtini), atvažiuoja šeštą valandą, susirūšiuoja siuntas ir išvažiuoja į priskirtą maršrutą. Kiekvienam darbuotojui priskirtas maršrutas. Pasikrovę prekes, važiuoja į paskirtą miestą. Važiavo į Druskininkus. Į Druskininkus pastoviai važinėja trys - keturi metai. Maršrutas pastovus. 2016-10-10 atvažiavus į darbą, siuntų pakrovimas užtruko apie 2 valandas, išvažiavo apie 8.15 val. – 8.20 val., vyko į Druskininkus. Į jo telefoną paskambino žmogus, prašė paimti siuntinį iš Naujoji g. 54A ar 54 B ir nuvežti į Druskininkus. Nuvyko nurodytu adresu, paėmė iš žmogaus siuntinį, ruošėsi važiuoti į Druskininkus. Pas tą žmogų užtruko apie 10 minučių. Į kiemą įvažiavo priekiu, paėmė siuntinį, įdėjo į automobilio vadinamą „būdą“, sėdo už vairo, visą laiką buvo įjungtas avarinis signalas, prisisegė saugos diržą, įjungė atbulinę pavarą ir iš lėto, dairydamasis į veidrodėlius, važiavo atbulas. Pasidairęs, nieko nematė, jokių garsų negirdėjo. Pavažiavęs atbulu apie 10 metrų, pradėjo važiuoti į priekį. Pavažiavus į priekį apie 10 metrų, parodė posūkį į dešinę, sankryžoje važiuoti į Druskininkus. Tada išgirdo dunkstelėjimą, pagalvojo, kad nukrito siunta. Sustabdė automobilį, užtraukė rankinį stabdį, išlipo iš automobilio. Nuėjo į mašinos galą, pamatė gulintį žmogų. Pagalvojo, kad dviratininkas. Dviračio aplinkui nebuvo, suprato, kad kliudė pėsčiąjį. Iškvietė med. pagalbą ir policijos pareigūnus. Žmogus buvo gyvas, prašė padėti. Atvažiavus pareigūnams ir medicinos darbuotojams, žmogus mirė. Jį ištiko šokas. Kartu su juo automobilyje buvo jo draugė, ją paėmė pakeliui apie 8.10 val., ji gyveno Druskininkuose. Draugė laukėsi kūdikio, vežė pas gydytojus. Draugė įvykio metu buvo automobilyje. Įvykio metu, atlikdamas manevrus, su drauge nesikalbėjo, žvelgė į veidrodėlius, tačiau pėsčiojo nepastebėjo. Muzika automobilyje negrojo. Nesupranta, iš kur atsirado pėsčiasis. Tyrėja sakė, kad jis buvo partrenktas kitoje vietoje, nei sustabdė automobilį. Greičio nebuvo. Pas nukentėjusįjį matė atvirą kojos lūžimą. Vairuotoju dirba 10 metų laiko. Įmonės automobilį laiko aikštelėje prie namų. Vykdant darbines funkcijas, tenka nukrypti nuo maršruto, jei gaunamas užsakymas. Apie siuntinį, kurį paėmė adresu Naujoji g. 54, darbdavys nebuvo informuotas, į sąskaitas jis nebuvo įtrauktas. Siuntinį paėmė iš UAB „Printesta“. Po įvykio su nukentėjusiaisiais bendravo įmonės vadovas. Darbdavys atlygino laidojimo išlaidas. Dėl ieškinio palieka spręsti teismui. Dėl šio įvykio labai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis M. Č. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 19, 34).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad B. M., gim. (duomenys neskelbtini) buvo jos tėvas. 2016-10-10 jai paskambino jos sūnus R. R. ir pranešė, kad įvyko nelaimė, senelio nebėra. Ji iš karto išvyko iš Šveicarijos, kur pastaruoju metu gyvena, į Lietuvą. Su tėvu buvo labai artimi, bendravo. Jis buvo labai apsiskaitęs, sveikas, aktyvus. Po tėvo mirties ji vis dar neatsigauna, negali patikėti, kad jo nėra, labai sunku. Visomis laidotuvėmis rūpinosi jos sūnus R., todėl civiliniu ieškinio byloje ji nereikš. Visus reikalus, susijusius su byla ji patiki tvarkyti savo sūnui R., o pati grįžta gyventi atgal į Šveicariją (1 t., b. l. 43-44).

Nukentėjusysis R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-10-10 9.29 val. paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad ieško mamos ir pasakė, kad jo senelis, B. M., Naujojoje gatvėje buvo nublokštas ir mirtinai sužalotas. Taip pat paminėjo, kad atvykę greitosios pagalbos medikai 8.40 val. konstatavo jo mirtį. Nuo šios žinios buvo šokas. Senelio laidotuvėmis rūpinosi abu su seserimi, išlaidas pasidalino abu. Dėl senelio netekties jaučia begalinę tuštumą viduje, jaučia sąžinės priekaištą, kad ne taip dažnai lankė senelį, labai apmaudu, kad tokiomis aplinkybėmis turėjo išeiti teisingas, tvarkingas, apsiskaitęs, fiziškai aktyvus, sveikas senelis (1 t., b. l. 47-48).

Nukentėjusioji V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-10-10 9.36 val. paskambino vyras, prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad jos senelis pateko į autoįvykį ir buvo mirtinai sužalotas. Nuvykusi į įvykio vietą rado ant žemės gulintį, uždengtą senelį B. M.. Su seneliu buvo labai artimi. Laidotuvėmis ir išlaidomis rūpinosi ji ir jos brolis R. R.. Kaip išgyvena senelio netektį žodžiais apibūdinti negali (1 t., b. l. 51-52).

Liudytoja G. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-10-10 apie 8.30 val. ėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) link savo darbo, kuris yra kirpykloje, adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo pėsčiomis nuo Alytaus autobusų stoties pusės Naująja gatve link savojo darbo. Eidama, ties pastatu, kuris yra adresu Naujoji g. 74, Alytus, tiksliau ties autobusų sustojimu, pastebėjo, kad ties išvažiavimu lėtai važiavo ir sustojo automobilis ant kurio buvo užrašas VENIPAK. Iš šio automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras ir nuėjo pažiūrėti į automobilio galą. Priėjusi arčiau pamatė, kad vyras pritūpęs automobilio gale ir nuo automobilio galo, ties viduriu apie kokie 1 ar 2 metrai ant žemės, ant dešiniojo šono, veidu pasukęs link Maximos parduotuvės gulėjo vyras. Matė, kad gulintis vyras yra gyvas, bandė lyg kelti galvą. Matė, kad ant veido ir kojos yra kraujo. Kraujo buvo ir ant žemės, šalia jo. Ar buvo kur nors kitur ant žemės kraujo, nematė. Šalia gulinčio vyro, ant žemės gulėjo vienas batas. Ar vyras avėjo antrą batą, nepastebėjo. Negali pasakyti ar ant automobilio buvo kraujo ar kokie nors įlenkimai, neatkreipė dėmesio. Vyras iš VENIPAK automobilio skambino telefonu, kaip suprato iš kalbos, skambino 112. Kaip įvyko pats partrenkimas, nematė, tik atsimena, kad nei aikštelėje ties šiuo keliu, o tiksliau ties Naujoji g. 74 namu, nei pačiame keliuke jokio judėjimo nebuvo, jokie kiti automobiliai nevažiavo išskyrus automobilį su užrašu VENIPAK. Taip pat nematė nei vieno žmogaus, kuris būtų buvęs arčiau nei ji. Žmogaus, kuris buvo partrenktas, nepastebėjo, nes tiesiog eidamas nekreipė dėmesio. Nesulaukusi greitosios pagalbos, nuėjo į darbą (1 t., b. l. 58-59).

Nepilnametis liudytojas L. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-10-10 apie 8.30 val. išlipo Putinų mikrorajone ir nuo autobusų sustojimo ėjo į mokyklą, Putinų gimnaziją. Ties pastatu, kurio apačioje yra parduotuvės, o aukščiau yra butai, tikslaus adreso nežino, pamatė, kaip nuo dešinėje pusėje esančio vieno aukšto namelio atbulas išvažinėja mikroautobusas, baltos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, ant šonų lyg užrašyta Venipak. Jis tiesiog važiavo atbulas, gal apie 10 km greičiu, tiksliai nežino. Taip pat pamatė, kaip nuo poliklinikos pusės, tuo pačiu keliu, kur važiavo mikroautobusas, link jo ėjo vyras. Kaip jis atrodė, apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo. Jis buvo nugara į mikroautobusą. Iš kur jis ten atsirado, nepastebėjo. Jis ėjo tiesiai, o jam iš už nugaros atbulas važiavo mikroautobusas. Mikroautobusas atsitrenkė į einantį vyrą, partrenkė jį. Vyras nukrito ant žemės. Girdėjo, kad vyras suriko "oi" ir nusikeikė. Mikroautobusas nesustodamas važiavo toliau atbulas. Matė, kad užvažiavo ant vyro. Kas buvo toliau, nežiūrėjo, nes išsigando ir nuėjo tiesiai į mokyklą (1 t., b. l. 64-65).

Iš 2016-10-10 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta - Alytuje, prie Naujoji g. 74-o namo, kieme esanti važiuojamoji dalis. Automobilis M. B. Spreinter, v.n. (duomenys neskelbtini) stovi prie išvažiavimo į Naująją gatvę. Nuo automobilio galinio kairio rato ašies iki lavono yra 2 metrai. Automobilis statmenai susietas su Naujoji g. 74 esančiu gyvenamuoju namu. Važiuojamojoje dalyje padangų pėdsakų nefiksuota. Stabdymo žymių nėra. Transporto priemonės judėjimo kryptį rodo žuvusiojo kepurė, batas, jo vilkimo ir kraujo pėdsakai. Transporto priemonės susidūrimas su kliūtimi matomas iš kepurės radimo ir fiksavimo vietos. Kelio važiuojamojoje dalyje 1,35 m. nuo kelkraščio yra kepurė, nuo jos 4,5 m. atstumu yra batas, kuris 1,5 m. atstumu nuo kelkraščio. Nuo bato fiksuota kraujo ir vilkimo žymė. Nuo kraujo dėmės iki lavono yra 23,5 m. Vyriškos lyties lavonas guli ant nugaros, kairė ranka ištiesta, dešinė ranka šiek tiek atmesta į dešinę pusę. Kairė koja ištiesta, dešinė sulenkta per kelį. Blauzdos priekinėje dalyje ir ties kelieniu matyti atviros žaizdos. Lavonas vilki odine, rudos spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodomis kojinėmis. Dešinės kojos kelnės suplyšę, be batų. Dešinės kojos batas stovi prie kairės kojos (1 t., b. l. 8-27).

Iš 2016-11-22 Alytaus miesto savivaldybės administracijos rašto matyti, kad įvykio vieta yra vietinės reikšmės vidaus kelias, pėsčiųjų takas ir automobilių stovėjimo aikštelė, kelio priklausiniai (1 t., b. l. 154-172).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. T-A 7367/2016(01) matyti, kad vairuotojo M. Č. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 73).

Iš 2016-10-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas automobilis M. B. Sprinter, v.n. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas automobilis M. B. Sprinter, v.n. (duomenys neskelbtini) yra baltos spalvos, ant kapoto, ties viduriu apvaliam geltonos spalvos fone yra dvigubos V raidės ženklas, po ja užrašas „express“, ant kairiojo ir dešiniojo šonų yra toks pats ženklas, o po juo užrašas „VENIPAK“ ir „www.wenipak“com. Gale yra dvejos atidaromos durys, ant dešiniosios, apačioje yra rankena, viršuje užrašas „8 700 55221“, ant kairiųjų durų, viršuje yra užrašas „VENIPAK“ ir ženklas geltonos spalvos fone. Durų apačioje yra 1,90 cm. ilgio laiptelis. Nuo jo iki žemės yra 40 cm. Ant priekinės ašies ratų yra uždėtos padangos: kairioji - su užrašu „PASSIONCW-20, išmatavimai - 235/65R 160, 115/113R, padangos protektoriaus gylis, išmatavus su padangų gylio matuokliu yra 6,83, dešinioji - su užrašu „PASSIONCW-20, išmatavimai - 235/65R 160, 115/113R, protektoriaus gylis - 2,40, ant galinės ašies yra uždėtos padangos: kairioji - su užrašu „HAKKAPELIITTAC NOKIA“, išmatavimai 235/65R 16 c 121/119R, protektoriaus gylis -1,63, dešinioji - su užrašu „TRANSALP“, išmatavimai 235 65R 160, su snaigės ženklu, protektoriaus gylis - 2,31. Ant priekinio tilto važiuoklės detalių paviršių, variklio apatinės dalies, pavarų dėžės apatinės dalies bei ant automobilio priekinės dalies dugno jokių pažeidimų ar neaiškios kilmės medžiagos, nerasta. Visas paviršius pasidengęs purvu, pažeidimų nesimato. Ant automobilio priekinės dalies t. y. sparnų, grotelių, žibintų, variklio dangčio, priekinio bamperio pažeidimų, įskilimų, sulankstymų ar kokių nors neaiškios kilmės pėdsakų nerasta. Ant kardaninio veleno viduriniosios dalies paviršiaus yra neaiškios kilmės galimai biologinė medžiaga pailgos formos sudžiūvusios dėmės. Dėmės išsidėsčiusios per visą veleno ilgį, įvairiu atstumu, per visą paviršių. Naudojant natrio chlorido tirpalą ir sterilią medvilninę šluotelę buvo padaryta šios medžiagos nuoplovos. Galinio tilto dešinės pusės pusašio gaubto cilindrinio paviršiaus apatinėje dalyje purvas nubrauktas 32x4 cm. plote, kiti galinio tilto paviršiai padengti purvu. Ant galinio tilto stabilizatoriaus dešinės pusės apatinės dalies paviršiaus esantis purvas nubrauktas. Nuo galinio tilto stabilizatoriaus dešinės pusės apatinės dalies, naudojant lipnią juostą paimtos mikrodalelės, kurios užklijuotos ant standžios plastikinės juostos. Prie automobilio dugno, tarp galio tilto ir automobilio galinės dalies, metaliniu laikikliu yra pritvirtintas atsarginis automobilio ratas. Ant rato padangos ir ratlankio, apatinės dalies dešinės pusės esantis purvas nubrauktas per visą plotį, purvo nubraukimas matomas ir ant rato laikiklio. Ant padangos riedėjimo paviršiaus, kuri nukreipta į automobilio dešinę pusę yra 11x7 cm. plote nubrauktas purvas. Spendžiant pagal nubraukimo vaizdą, nubraukimas galimai padarytas medžiaginiu paviršiumi. Nuo šio nubraukimo 6 cm atstumu link automobilio priekio, ant padangos protektoriaus paviršiaus yra sudžiūvusi 0,5x1,4 cm dydžio neaiškios kilmės galimai biologinė medžiaga. Naudojant natrio chlorido tirpalą ir sterilią medvilninę šluotelę buvo padaryta šios medžiagos nuoplovos. Ant atsarginio rato laikiklio strypo paviršiaus, ties dešinės pusės fiksavimo įtaisu (kabliu) yra šviesiai rudos spalvos, galimai biologinės kilmės, medžiaga. Ant automobilio dugno galinės dalies, po galiniu bamperiu, paviršiaus 45x12 cm. plote nubraukta purvas ir šioje vietoje yra raudonos spalvos neaiškios kilmės medžiaga panaši į kraują. Naudojant natrio chlorido tirpalą ir sterilią medvilninę šluotelę buvo padaryta šios medžiagos nuoplova. Prie galinio automobilio bamperio yra laiptelis juodos spalvos. Nuo laiptelio apatinės dalies nubrauktas purvas 70x4 cm. plote (1 t., b. l. 100-116).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 367/2016 ( 01) matyti, kad nuoplovoje nuo automobilio „M. B. Sprinter“, v.n. (duomenys neskelbtini), dugno galinės dalies yra B. M. kraujas su 99,9999999999999996% tikimybe (1 t., b. l. 77-79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. M 319/2016 ( 06 ) patvirtina, kad B. M. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų, stuburo ir galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes, kūno audinius ir į išorę – trauminiu šoku. Į tai nurodo autospijos duomenys. B. M. mirtis galėjo įvykti prieš 24-32 val. iki jo lavono autopsijos momento 2016-10-11 09.00 val. Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. Nustatyti tikslesnį mirties laiką, nesant duomenų apie lavoninių reiškinių išsivystymo laipsnį lavono apžiūros įvykio vietoje metu, nėra galimybės. B. M. lavone rasta odos nubrozdinimai kairio momens srityje, pakaušio kairėje pusėje, kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje ir kairės kojos išorinės kulkšnies srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos abiejose pusėse, muštinės žaizdos dešinio antakio išorinio galo srityje, dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje ir dešinės čiurnos priekinio paviršiaus srityje, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo išnirimas, krūtinkaulio netiesioginis lūžimas ir kraujosruvos priekrūtinkauliniuose minkštuosiuose audiniuose lūžio vietoje, dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių netiesioginiai ir I-XI imtinai tiesioginiai šonkaulių lūžimai bei kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kairės pusės IV-VIII šonkaulių imtinai netiesioginiai ir I-XI imtinai šonkaulių tiesioginiai lūžimai bei kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, stuburo lūžimas tarp krūtininių VII ir VIII slankstelių, priekinių išilginių stuburo raiščių plyšimas lūžio vietoje, krūtininių VI, VII, VIII stuburo slankstelių keterinių ataugų lūžimas, kraujosruvos priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose lūžių vietose, kraujosruva po nugaros smegenų krūtininės dalies dangalais lūžio vietoje; kairiojo diafragmos skliauto plyšimas, kairio plaučio krūtinplėvės ir audinio plyšimai; abiejų gaktikaulių viršutinės ir apatinės šakų lūžimai, kairio klubakaulio – kryžkaulio sąnario lūžimas ir kraujosruvos dubens minkštuosiuose audiniuose lūžių vietose; dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio apatinių trečdalių skeveldriniai intrasąnariniai lūžimai, dešinės blauzdos apatinio trečdalio raumenų ir kraujagyslių plyšimas, kraujosruva dešinės blauzdos apatinio trečdalio raumenyse padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais; sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, smogiant judančio automobilio dalimis ir nubloškiant bei, galimai, prispaudžiant kūną prie kieto pagrindo; sužalojimų padarymo mechanizmas gali būti patikslintas kompleksinio eismo įvykio teismo medicinos tyrimo metu. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. B. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 82-91).

Iš 2016-10-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiktiniai įrodymai apžiūrėti B. M. drabužiai. Nustatyta, kad rudos spalvos odinė striukė, užsegama sagomis. Ant striukės matomas uždžiūvęs purvas, ties apatine rankovių dalimis pamušalas suplyšęs. Striukės galinėje dalyje, ties juosmeniu yra 16,5 c. skylė, ant dešiniosios rankovės, ties alkūnių sritimi yra netaisyklingos formos skylė 8x6,5 cm., virš jos - 2x2 cm. skylė. Skylių kraštai nutrinti, su atsiraitojusia odine dalimi, nešvari, aplipusi smėlio dalelėmis. Ant kairiosios rankovės, ties alkūnės sritimi, nutrintais kraštais, netaisyklingos formos, pailga 5x5,5 cm pločio skylė. Ties užpakaline kairiosios pusės dalimi, apačioje rudos spalvos netaisyklingos formos dėmė. Baltos spalvos berankoviai baltiniai, priekyje ties pilvo sritimi matomi nešvarumai. Juodos spalvos dvejos kojinės, ties kulnu, apatine dalimi - skylės, nešvarios, apsinešusios smėlio, žvyro dalelėmis. Liemenė priekyje nešvari. Batas yra nešvarus, aplipęs smėlio, žvyro dalelėmis, surišamas raišteliais priekyje. Toks pat batas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, yra kairės pusės, aplipęs smėlio, žvyro dalelėmis, surišamas raišteliais priekyje. Džinsinės, mėlynos spalvos kelnės, su rudos spalvos odiniu diržu. Ties kelnių užpakalinės dalies kairiosios pusės apačia matomi raudonos - rudos spalvos dėmės, smėlio - žvyro dalelės, ir įvairaus dydžio suplyšimai, skylės. Ties dešiniosios pusės kelnių klešnės apatine dalimi yra raudonos - rudos spalvos dėmės, smėlio - žvyro dalelės. Ties dešiniosios pusės užpakaline kišene yra raudonos - rudos spalvos dėmė. Priekinėje dešinės pusės, apatinėje dalyje yra raudonos - rudos spalvos dėmės, smėlio - žvyro dalelės, ties kelio sritimi yra netaisyklingos formos skylė, apatinėje dalyje, ties išorine siūle yra plyšimas iki kelio srities, padengtas raudonos - rudos spalvos dėmėmis, smėlio - žvyro dalelėmis (1 t., b. l. 121-129).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis valdytojas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 30).

Iš draudimo poliso matyti, kad automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b.l. 32).

Iš Sodros duomenų matyti, kad M. Č. eismo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas (2 t., b.l. 7, 3 t., b.l. 10).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina M. Č. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, Taisyklių 114 punktas numato, kad vairuotojas važiuodamas atbulas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis M. Č. nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvo nepakankamai atidus ir atsargus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbulas, visais atvejais privalėdamas duoti kelią pėsčiajam ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio pėsčiajam B. M., galine automobilio dalimi jį partrenkė ir pervažiavo, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo B. M.. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pėsčiasis B. M. savo veiksmais būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles. Kaltinamojo M. Č. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo mirtimi, todėl kaltinamojo M. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Iš kaltinimo šalintinas kaltinime nurodytas Kelių eismo taisyklių 127 punktas, laikytina, kad jis nurodytas suklydimo pasėkoje, kadangi jokie veiksmai pagal šio punkto pažeidimo pobūdį kaltinime nėra aprašyti. Šio punkto pašalinimas nekeičia kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikacijos.

Daiktiniai įrodymai

Striukė, kelnės, batai, trumpikės, berankoviai baltiniai, kojinės, kepurė, marškiniai trumpomis rankovėmis, marškiniai ilgomis rankovėmis, liemenė, 2016-10-10 daiktų apžiūros metu ant automobilio Mersedes Benz Spreinter, v.n. (duomenys neskelbtini) rasta biologinės kilmės medžiaga nuo atsarginio rato (paketas Nr. 4), mikrodalelės (paketas Nr. 2), mikrodalelės (vokas Nr. 6), neaiškios kilmės medžiagos nuoplova (paketas Nr. 3), neaiškios kilmės medžiagos nuoplova (paketas Nr. 1), neaiškios kilmės medžiaga (paketas Nr. 5) - saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje (1 t., b. l. 130, 131, 132,133, 134, 135). nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusieji pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (T. 2, b.l. 68-73).

Nukentėjusioji R. R. prašo priteisti iš draudiko ASS „BTA Baltic insurance company“ 4000 eurų neturtinės žalos, taip pat solidariai iš M. Č. ir (duomenys neskelbtini) 36000 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis R. R. prašo priteisti solidariai iš M. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) 3 956,70 Eur turtinės žalos, iš draudiko ASS „BTA Baltic insurance company“ priteisti 500 eurų neturtinės žalos, taip pat solidariai iš M. Č. ir (duomenys neskelbtini)priteisti 4500 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji V. D. prašo priteisti iš draudiko ASS „BTA Baltic insurance company“ 500 eurų neturtinės žalos, taip pat solidariai iš M. Č. ir (duomenys neskelbtini) priteisti 4500 eurų neturtinės žalos.

Kaltinamojo M. Č. civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „BTA draudimas“ - ASS „BTA Baltic insurance company“ (1 t., b.l. 31). Įstatymas numato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, iš kurių 5000 Eur - dėl neturtinės žalos, bei 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, ką numato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (toliau – Įstatymas). Draudimo bendrovė teismo nutartimi įtraukta civiliniu atsakovu (T. 1, b.l. 77). Tiek pagal šio Įstatymo 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str., po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Šioje baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu yra pripažinta (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 82-83).

Vadovaujantis teismų praktika, atlyginti nukentėjusiesiems eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas neviršijant draudimo sutartyje ir Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusysis R. R. prašo priteisti solidariai iš M. Č. ir (duomenys neskelbtini) 3 956,70 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ASS „BTA Baltic insurance company“ pateiktų duomenų (2 t., b.l. 99-100, 102-103) matyti, kad draudimo bendrovė yra priėmusi sprendimą išmokėti nukentėjusiesiems:

886,00 Eur kompensaciją turtinės žalos dėl laidojimo išlaidų (1190 eur dydžio reikalavimas, kuris sumažintas 304 Eur dydžio suma - vienkartine savivaldybės išmokėta laidojimo pašalpa);

1500 Eur kapavietės sutvarkymo ir įrengimo išlaidų kompensavimas;

5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Draudimo bendrovės paskaičiuotos draudimo išmokos dydį sudaro 7 386,00 Eur. Žala nukentėjusiesiems nėra išmokėta.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) pateikto atsiliepimo ir rašytinių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas D. B. 2016-12-19 nukentėjusiajam R. R. sumokėjo 1190 Eur dydžio išlaidas dėl B. M. laidojimo, o UAB „VP Service“ pagal UAB „Po gluosniu“ pateiktą sąskaitą sumokėjo 217,09 Eur už maitinimą laidotuvių metu (2 t., b.l. 112-115, 116, 118, 119).

Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti dvigubo žalos atlyginimo, draudimo bendrovės sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo keistinas.

Nukentėjusysis R. R. ieškiniu prašo priteisti solidariai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)“ bei kaltinamojo M. Č. 3 956,70 Eur turtinės žalos atlyginimo už kapavietės įrengimą ir sutvarkymą pagal UAB „Akmenitas“ PVM sąskaitą – faktūrą (2 t., b.l. 74, 75). Nors nukentėjusysis R. R. ieškiniu neprašo turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš draudimo bendrovės, tačiau Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą turtinę žalą yra apibrėžiama 1 000 000 eurų suma. Todėl vadovaujantis šia įstatymo nuostata visą nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė - ASS „BTA Baltic insurance company“. Kadangi turtinė žala dalyje dėl patirtų laidojimo išlaidų nukentėjusiajam R. R. yra atlyginta trečiųjų asmenų (2 t., b.l. 112-115, 116, 118, 119), todėl šiuo atveju spręstinas nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo už kapavietės įrengimą ir sutvarkymą. Teismas mano, kad nukentėjusiojo R. R. prašoma priteisti 3956,70 eurų suma neatitinka protingumo kriterijaus ir viršija įprastas ir vidutines išlaidas, nors šią sumą patvirtina rašytiniai dokumentai. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Tačiau įstatymas numato, kad atlyginamos ne bet kokio dydžio, o tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos (CK 6.291 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, tačiau atlyginamos tik įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad protingumo kriterijų atitinka teismų nuosprendžiais ar sprendimais sumažintos iki 1 448 Eur kapo sutvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011), taip pat neviršijančiomis šio kriterijaus laikytos ir iki 2 099,75 Eur sumažintos kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Tuo tarpu R. R. prašomos priteisti kapo tvarkymo išlaidos viršija minėtus teismų praktikos pavyzdžius. Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. R. parodė, kad ši kapavietė buvo sutvarkyta naujai, taip pat joje yra palaidota nukentėjusiojo močiutė. Todėl teismas mano, kad šiais pinigais buvo pagerinta visos šeimyninės kapavietės būklė, tai yra ir ta dalis, kuri tenka jau kapavietėje palaidotam kitam asmeniui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, patirtos išlaidos sumažintinos iki protingumo kriterijų atitinkančių, įprastų ir vidutinių kapo sutvarkymo išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, protingumo kriterijus, teismas mano, kad 2500 eurų dydžio suma kapo sutvarkymo išlaidos dėl žuvusio laidojimo atitinka CK 6.291 str. 1 d. numatytus protingumo reikalavimus. Iš draudiko pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems buvo išmokėta vienkartinė savivaldybės laidojimo pašalpa 304 Eur. Todėl, teismo nuomone, šia suma turi būti sumažintas priteistinos turtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į visa tai, R. R. iš civilinio atsakovo ASS „BTA Baltic insurance company“ priteistina 2196 Eur turtinės žalos suma už kapavietės įrengimą ir sutvarkymą (2500 eur turtinės žalos - 304 eur vienkartinė laidojimo pašalpa). Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo M. Č. ir UAB „Barysas ir Ko“ atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Sprendžiant visų nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos, nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kuri numato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-357/2008, 3K-3-177/2013). Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia ne tik bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, bet ir specifiniai kriterijai, nustatomi konkrečioje byloje. Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl artimo mirties ar asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-31/2011).

Pripažintina, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo artimas šeimos žmogus, nukentėjusieji patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, nurodytus CK 6.250 str. 1 d. Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus motyvus, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės buvo sunkios, žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais. Todėl visos bylos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad nukentėjusiųjų prašomas bendras 50 000 eurų neturtinės žalos dydis neatitinka CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams ir prieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl mažintinas. Neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo – draudiko ASS „BTA Baltic insurance company“ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatytose neturtinės žalos ribose (5000 eur), o neturtinės žalos skirtumas – iš civilinio atsakovo UAB „Barysas ir Ko“, kaip iš didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) teisėto valdytojo (CK 6.270 str. 1 d., 2 d.). Kaltinamasis M. Č. didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) valdė dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), todėl kaltinamasis nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinė byla Nr. 2K-19/2007). Todėl šiuo atveju negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, kaip prašo nukentėjusieji (CK 6.279 str., 6.270 str.). Kaltinamojo ir darbdavio nurodyta aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko, kaltinamajam nukrypus nuo darbdavio nustatyto maršruto, negali būti laikoma darbdavio, kaip padidinto pavojaus šaltinio, atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiesiems artimas žmogus. Žuvęs B. M. yra nukentėjusiosios R. R. tėvas, o kitiems nukentėjusiesiems – senelis. Tačiau šiuo atveju negali būti sureikšminami vien padariniai, nors ir kokie skaudūs jie būtų, o kiti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 str., įvertinami formaliai. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, gailisi dėl savo poelgio, kritiškai vertina savo elgesį, charakterizuojamas teigiamai, padaryta veika yra neatsargi, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji su žuvusiu asmeniu kartu negyveno, nukentėjusioji R. R. ilgą laiko tarpą su pertraukomis gyvena ir dirba užsienyje. Teismas nukentėjusiosios R. R. patirtus išgyvenimus įvertina 10 000 eurų suma, nukentėjusiojo R. R. – 1 000 eurų suma, nukentėjusiosios V. D. – 1 000 eurų suma. Nukentėjusieji R. R. ir V. D. savo baigiamojoje kalboje sutiko su šiais neturtinės žalos dydžiais. Kaip matyti, kaltinamasis M. Č. sumokėjo nukentėjusiajam R. R. 200 eurų (3 t., b.l. 6), todėl šia suma mažintina neturtinės žalos suma, kuri R. R. priteistina iš (duomenys neskelbtini)

Bausmės skyrimo klausimai

Teisme gautas A. Č. prašymas kaltinamąjį M. Č. perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b.l. 157-168).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą ir apibrėžia jo taikymo sąlygas. Iš šio straipsnio 2 dalies sąlygų matyti, kad asmuo teismo gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus visus bylos duomenis, teismas mano, kad yra formalus pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti šį institutą. Kaltinamojo 2017-01-23 padarytas naujas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nelaikytinas grubiu pažeidimu (2 t., b.l. 129-131). Tačiau pagal BK 40 str. 1 ir 3 d., laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo apklausta A. Č., buvo aiškinamasi, ar laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, esanti autoritetu kaltinamajam ir turinti realią galimybę daryti teigiamą įtaką. Įvertinus A. Č. paaiškinimus ir kitus duomenis, teismas mano, kad A. Č. nėra tas asmuo, vertas teismo pasitikėjimo, galintis ir turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi jų nesieja nei pastovūs tarpusavio santykiai, nei darbiniai santykiai, nei ta pati gyvenamoji vieta. Tai, kad juos sieja artimi ryšiai kaip motinos ir sūnaus, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad laiduotoja turės realią galimybę daryti įtaką kaltinamajam. Be to, BK 40 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali nuspręsti netaikyti BK 40 str. nuostatų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, A. Č. prašymas netenkintinas.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 str.), tačiau veikos pasekmės yra sunkios – dėl kaltinamojo nerūpestingumo žuvo žmogus. Kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką, atlygino dalį žalos (2 t., b.l. 142, 3 t., b.l. 6, 7). Baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant, tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo teismui taikyti baudžiamojo poveikio priemones – specialios teisės atėmimą ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė siūlė taikyti kaltinamajam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kaltinamasis nurodė, kad jo šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo darbo užmokestis, šiuo metu augina mažametį vaiką, todėl prašė neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonę netekimu. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant realią bausmę, tiek atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad pati padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių, nors ir labai sunkių, pasekmių atžvilgiu. Vairuotojas nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, įvykis atsitiko jam atliekant darbines pareigas, kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs, taip pat įvertina šio įvykio, susidariusios situacijos ypatumus. Atsižvelgiant į visa tai, laikytina, kad specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju sukeltų neadekvačias pasekmes padarytai kaltinamojo veikai, nes taip jis netektų tiesioginio darbo ir tuo pačiu netektų šeimos pragyvenimo šaltinio. Įvertinant visas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, yra pagrindo manyti, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam šios konkrečios bylos atveju būtų pernelyg neteisingas ir aiškiai per griežtas sprendimas. Taip pat įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį, jo gaunamas mažas pajamas ir turimus prievolinius įsipareigojimus, būsimą pareigą atlyginti civiliniam atsakovui priteistą žalą, netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Č. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas: dirbti ar registruotis darbo biržoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – B. M. daiktus paketuose, saugojamus Alytaus apskrities VPK pagal kvitą Nr. 001357 (1 t., b.l. 131), daiktų apžiūros metu rastą biologinės kilmės medžiagą, saugojamą Alytaus apskrities VPK pakete pagal kvitą Nr. 001503 (b.l. 133), mikrodaleles, neaiškios kilmės medžiagos nuoplovas, neaiškios kilmės medžiagą, saugojamus Alytaus apskrities VPK paketuose pagal kvitą Nr. 0073147 (1 t., b.l. 135), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiajai R. R. 4000 eurų neturtinės žalos iš civilinio atsakovo ASS „BTA Baltic insurance company“ ir 6000 eurų neturtinės žalos iš civilinio atsakovo UAB „Barysas ir Ko“, likusioje dalyje R. R. ieškinį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam R. R. 2196 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos iš civilinio atsakovo ASS „BTA Baltic insurance company“, 300 eurų neturtinės žalos iš civilinio atsakovo UAB „Barysas ir Ko“, likusioje dalyje R. R. ieškinį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai V. D. 500 eurų neturtinės žalos iš civilinio atsakovo ASS „BTA Baltic insurance company“, 500 eurų neturtinės žalos iš civilinio atsakovo UAB „Barysas ir Ko“, likusioje dalyje V. D. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė