Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerijaus (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir V. R., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (pasikėsinimas įvykdyti V. S. turto vagystę) ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (M. P. ir P. P. turto vagystė) ir jam paskirta 1 (vienerių) 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (A. K. turto vagystė) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (V. P. turto vagystė) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2022 m. birželio 29 d. veika) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2022 m. spalio 11 d. veika) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas idealiąja sudėtimi, ir nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą, subendrintos apėmimo būdu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (pasikėsinimas įvykdyti V. S. turto vagystę) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

A. M. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. Veikdamas bendrininkų grupėje su V. R., kuris nurodė jam (A. K.), kad bute (duomenys neskelbtini), yra didelės vertės turto, juvelyrinių dirbinių, kuriuos galima pavogti, iš anksto susitarę pagrobti minėtą didelės vertės svetimą turtą, pritaikius iš anksto pasigamintą buto durų raktą: jis (A. K.) 2022 m. balandžio 24 d. apie 14.30 val. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), V. R. tuo metu automobilyje stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, o jis (A. K.) nuėjo prie buto (duomenys neskelbtini), kur bandė pritaikyti iš anksto pasigamintą durų raktą ir tokiu būdu atrakinus duris patekti į buto Nr. 338, priklausančio nukentėjusiajai V. S., vidų, ir iš buto pagrobti V. S. priklausantį turtą: moterišką laikrodį „Tissot“ – 430 Eur vertės; moterišką laikrodį „Guess“ mod. W0562L3 – 188 Eur vertės; moterišką laikrodį „Michael Kors“ – 195 Eur vertės; moterišką laikrodį „Fossil“ – 207 Eur vertės; moterišką išmanų laikrodį „S. G. Watch“ 40 mm P. G. – 179 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką su cirkoniu – laumžirgis – 125 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką geltono ir balto aukso, dviejų širdelių formos, – 155 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką širdelės formos su akmenukais, praba 585, – 170 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką geltono ir balto aukso, su angeliuku, – 72 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką su „Chanel“ ženklo pakabuku ir auksine grandinėle, praba 375, – 450 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką „kryželį“ su akmenukais – 116 Eur vertės; moterišką auksinę apyrankę, trijų aukso metalo (geltono, balto ir raudono), pinta, – 175 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo, pinta, trijų aukso metalų (geltono, balto ir raudono), – 139 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo, praba 585, pinta, raudono aukso, – 494 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo – koljė, pinta, su akmenukais, – 2400 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su cirkoniais, praba 949, – 432 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su smaragdo akmenuku – 490 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su smaragdo ir brilianto akmenukais, praba 585, 242 g, – 900 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su akmenukais – 136 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su smaragdo akmenuku, raudono aukso, – 660 Eur vertės; moterišką vestuvinį žiedą, su akmenukais – 5 briliantais, praba 750, apie 6 g, – 2000 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su briliantu, praba 750, 1,86 g, – 2500 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus su smaragdo akmenukais – 1400 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus, geltono aukso, apvalius, aplinkui auskarą pinimas, – 130 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus, geltono metalo, apvalius, – 224 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus su brilianto akmenuku, geltono aukso, – 740 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus raudono aukso, kabančius, su cirkonio akmenukais, – 313 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus, raudono aukso, kabančius, su pačiame metale įspaudimais šviesesnio aukso, – 313 Eur vertės; moterišką paauksuotą „Swarovski“ apyrankę – 162 Eur vertės; 1000 Eur grynųjų pinigų, viso V. S. priklausančio turto, kurio vertė 16 895 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes netikus pagaminto rakto kopijai ir nepavykus atrakinti buto Nr. 338 durų, jis (A. K.) į butą nepateko, pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais jis (A. K.) veikdamas kartu su V. R., pasikėsino pagrobti svetimą didelės vertės turtą įsibraunant į patalpą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 3 dalis).

1.2. Veikdamas bendrininkų grupėje su V. R., iš anksto turėdamas tikslą patekti į aptvertos statybvietės teritoriją bei įsibraunant į statybinio vagonėlio vidų pagrobti svetimą turtą, 2022 m. birželio 20 d. apie 03.40 val. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), pakėlė laikiną segmentinę tvorą ir taip pateko į statybvietės teritoriją, taip į ją įsibrovė, po to atidarė langą ir per jį įsibrovė į įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį statybinį vagonėlį bei iš jo paėmė: perforatorių „Bosch“ GBH-2-228, ser. Nr. 149039 – 859,60 Eur vertės; elektrinį gręžtuvą deimantinėms karūnoms, ser. Nr. TER1217310 – 460 Eur vertės; deimantinę karūną 62x450x11/4 Tyrolit – 80 Eur vertės; akumuliatorių „Makita“, ser. Nr. 4339326 – 94,91 Eur vertės; akumuliatorių „Makita“, ser. Nr. 4329047 – 72,95 Eur vertės; akumuliatorių „Makita“, ser. Nr. 4326287 – 72,95 Eur vertės; akumuliatorių „Makita“, ser. Nr. 4379481 – 69,95 Eur vertės; kampinį šlifuoklį BOSCH, ser. Nr. HEL014793 – 78,40 Eur vertės; perforatorių „Bosch“, ser. Nr. HEL005017 – 228,69 Eur vertės; kampinį šlifuoklį „Bosch“, ser. Nr. HEL000163 – 266,20 Eur vertės; elektrinį perforatorių „Eibenstock“ – 460 Eur vertės; elektrinį perforatorių „Bosch“, 2-28F, ser. Nr. 122013969 – 228,69 Eur vertės; spausdintuvą „Brother“ – 100 Eur vertės, po to (A. K.) nuėjo į šalia esantį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį statybinį vagonėlį bei nulaužė pakabinamą spyną ir taip įsibrovė į minėtą vagonėlį bei iš jo paėmė: kampinį šlifuoklių „Bosh“ – 110 Eur vertės; vamzdynų lituoklį – 80 Eur vertės; prailgintuvą 50 m. – 90 Eur vertės, prailgintuvą su rite 50 m. – 90 Eur vertės; prailgintuvą su rite 50 m. – 90 Eur vertės; kampinį šlifuoklį „Bosch“ (duomenys neskelbtini) – 140 Eur vertės; lituoklį „Hon pol“ – 78 Eur vertės; du vnt. perforatorių „Bosch“, kurio vieno vnt. vertė – 210 Eur, bendra vertė – 420 Eur; kampinį šlifuoklį „Bosch“ – 100 Eur vertės. Po to jis (A. K.) paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį karutį – 80 Eur vertės, į jį sudėjo paimtus aukščiau nurodytus daiktus bei su šiais daiktais pasišalino iš statybvietės, būnant greta statybvietės teritorijos, 4.09 val. paskambino mobiliuoju telefonu V. R., turint tikslą, kad šis padėtų sukrauti minėtus daiktus, suteiktų transporto priemonę bei daiktus išvežtų iš įvykio vietos, po ko V. R., suprasdamas, kad vykdoma vagystė, iškart atvyko savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei veikdami bendrais veiksmais jie sudėjo nurodytus daiktus į šį automobilį, kartu pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais jis (A. K.) veikdamas kartu su V. R., pagrobė svetimą turtą įsibraunant į saugomą teritoriją bei patalpą ir padarė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3152,34 Eur vertės turtinę žalą, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1198 Eur vertės turtinę žalą (BK 178 straipsnio 2 dalis).

1.3. Iš anksto turėdamas tikslą patekti į aptvertos statybvietės teritoriją ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 29 d. apie 02.40 val. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur pakėlė laikiną segmentinę tvorą ir taip pateko į aptvertą statybvietės teritoriją, kur išlaužė šioje teritorijoje statomo namo šilumos punkto duris bei iš jo paėmė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius statybinius prietaisus – impulsinį vamzdelį reguliatoriaus slėgio skirtumui – 34,55 Eur vertės; balansinį ventilį – 94,25 Eur vertės; du vienetus ventilius manometrui, kurio vieno vieneto vertė – 16,32 Eur, bendrai – 32,64 Eur vertės; ventilį su nuorinimo galimybe manometrui – 3,62 Eur vertės; vožtuvą nuorinimui automatinį – 3,25 Eur vertės; šalto vandens skaitiklį – 37,50 Eur; gerkoninį dangtelį (impulsinį daviklį skaitikliui) – 12,50 Eur vertės; du vienetus antgalį šalto vandens skaitikliui, kurio vieno vieneto vertė – 3,125 Eur, bendrai – 6,25 Eur vertės; rutulinį ventilį srieginį žalvarinį – 17,67 Eur vertės; filtrą srieginį žalvarinį – 14,59 Eur vertės; ventilį su nuorinimo galimybe manometrui DN15 – 3,62 Eur vertės; ventilį su nuorinimo galimybe manometrui DN15 – 7,25 Eur vertės; du vienetus specialiąsias jungtis indui DN20, kurio vieno vieneto – 15,725 Eur, bendrai – 31,45 Eur vertės; vožtuvą nuorinimo (automatinį) – 3,25 Eur, du vienetus rutulinius ventilius srieginius žalvarinius su akle, kurio vieno vieneto 5,075 Eur, bendrai – 10,15 Eur vertės, iš viso 472,72 Eur vertės turtą. Po to jis (A. K.) iš tos pačios statybvietės teritorijos paėmė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros kabelius N2XH 5x6 240 m – 859,60 Eur vertės, kabelius EXQ Eeasy 3x1,5 210 m. – 181,70 Eur vertės, iš viso 1041,30 Eur vertės turtą, bei su visu minėtu turtu, pakėlęs laikiną segmentinę tvorą, pasišalino iš statybvietės teritorijos, taip jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į teritoriją, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 472,72 Eur turtinę žalą, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1041,30 Eur turtinę žalą (BK 178 straipsnio 2 dalis).

1.4. 2022 m. birželio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į daugiabutį gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), užėjęs į rūsio patalpas laužtuvu atstūmė nukentėjusiajam M. P. priklausančio sandėliuko Nr. 12 duris, tokiu būdu jas sugadino, padarydamas nukentėjusiajam M. P. 260 Eur vertės turtinę žalą, taip jis (A. K.) pateko į sandėliuko vidų bei paėmė nukentėjusiajam P. P. priklausantį dviratį „Drag Grand Canyon“ – 350 Eur vertės, ir pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei padarė P. P. 350 Eur turtinę žalą, sugadino svetimą turtą padarydamas M. P. 260 Eur vertės turtinę žalą (178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 3 dalis).

1.5. 2022 m. birželio 11 d. apie 04.30 val. atvyko į namą (duomenys neskelbtini), bei iš šio namo bendro naudojimo neužrakintos laiptinės paėmė nukentėjusiajam E. K. priklausantį kalnų dviratį „NSR“ – 1000 Eur vertės, bei su šiuo dviračiu pasišalino, tokiais savo veiksmais jis (A. K.) pagrobė E. K. priklausantį turtą ir padarė nukentėjusiajam 1000 Eur turtinę žalą (BK 178 straipsnio 1 dalis).

1.6. 2022 m. birželio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko prie namo (duomenys neskelbtini), kur prie pirmos laiptinės, kurioje esančių butų numeracija nuo Nr. 119-141, panaudodamas su savimi atsineštas metalui nukirpti skirtas žirkles, nukirpo nukentėjusiajai V. P. priklausantį dviračio užraktą – 134 Eur vertės, kuriuo dviratis prirakintas prie laiptų turėklo, bei paėmė dviratį „Radon Solution Comfort 5.0.“ ir bagažinę „Ibera RakPak“ – 836,31 Eur vertės, po to pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu jis (A. K.) pagrobė svetimą – V. P. priklausantį 970,31 Eur vertės turtą (BK 178 straipsnio 1 dalis).

1.7. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2022 m. birželio 29 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens, tyrimo metu nenustatytu adresu, neteisėtai įgijo 0,094 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią laikė supakuotą plastikiniame maišelyje – 0,029 g, voke – 0,046 g, voke – 0,015 g ir voke – 0,004 g amfetamino, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. birželio 29 d., kai atlikus kratą (duomenys neskelbtini), jį sulaikę policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė, tokiu būdu jis (A. K.) įgijo ir laikė psichotropines medžiagas be tikslo platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis).

1.8. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 11 d. 01.15 val. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens, tyrimo metu nenustatytu adresu, neteisėtai įgijo, laikė ir su savimi gabeno 0,141 g psichotropinės medžiagos – amfetamino iki tol, kol 2022 m. spalio 11 d. 01.15 val. (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai ir apžiūros metu juodos spalvos kuprinėje akinių dėkle rado du plastikiniais maišelius, kuriuose – 0,107 g ir 0,034 g amfetamino, kuriuos pareigūnai paėmė, tokiu būdu jis (A. K.) įgijo ir laikė amfetaminą be tikslo platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis).

1.9. Nurodė A. K., kad bute (duomenys neskelbtini), yra didelės vertės turto, juvelyrinių dirbinių, kuriuos galima pavogti, po ko, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., iš anksto susitarę pagrobti didelės vertės svetimą turtą, pritaikius iš anksto pasigamintą buto durų raktą: A. K. 2022 m. balandžio 14 d. apie 14.30 val. atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), jis (V. R.) tuo metu automobilyje stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, o A. K. nuėjo prie buto (duomenys neskelbtini), kur bandė pritaikyti iš anksto pasigamintą durų raktą ir tokiu būdu atrakinus duris patekti į buto Nr. 338, priklausančio nukentėjusiajai V. S., vidų bei iš buto pagrobti V. S. priklausantį turtą: moterišką laikrodį „Tissot“ – 430 Eur vertės; moterišką laikrodį „Guess“ mod. W0562L3 – 188 Eur vertės; moterišką laikrodį „Michael Kors“ – 195 Eur vertės; moterišką laikrodį „Fossil“ – 207 Eur vertės; moterišką išmanų laikrodį „S. G. Watch“ 40 mm P. G. – 179 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką su cirkoniu – laumžirgis – 125 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką geltono ir balto aukso, dviejų širdelių formos, – 155 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką širdelės formos su akmenukais, praba 585, – 170 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką geltono ir balto aukso, su angeliuku, – 72 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką su „Chanel“ ženklo pakabuku ir auksine grandinėle, praba 375, – 450 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką „kryželį“ su akmenukais – 116 Eur vertės; moterišką auksinę apyrankę, trijų aukso metalo (geltono, balto ir raudono), pinta, – 175 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo, pinta, trijų aukso metalų (geltono, balto ir raudono), – 139 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo, praba 585, pinta, raudono aukso, – 494 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo – koljė, pinta, su akmenukais, – 2400 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su cirkoniais, praba 949, – 432 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su smaragdo akmenuku – 490 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su smaragdo ir brilianto akmenukais, praba 585, 242 g, – 900 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su akmenukais – 136 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su smaragdo akmenuku, raudono aukso, – 660 Eur vertės; moterišką vestuvinį žiedą, su akmenukais – 5 briliantais, praba 750, apie 6 g, – 2000 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą su briliantu, praba 750, 1,86 g, – 2500 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus su smaragdo akmenukais – 1400 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus, geltono aukso, apvalius, aplinkui auskarą pinimas, – 130 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus, geltono metalo, apvalius, – 224 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus su brilianto akmenuku, geltono aukso, – 740 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus raudono aukso, kabančius, su cirkonio akmenukais, – 313 Eur vertės; moteriškus auksinius auskarus, raudono aukso, kabančius, su pačiame metale įspaudimais šviesesnio aukso, – 313 Eur vertės; moterišką paauksuotą „Swarovski“ apyrankę – 162 Eur vertės; 1000 Eur grynųjų pinigų, viso V. S. priklausančio turto, kurio vertė 16 895 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes netikus pagaminto rakto kopijai ir nepavykus atrakinti buto Nr. 338 durų, A. K. į butą nepateko, pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais jis (V. R.), veikdamas kaip padėjėjas, kartu su bendrininku A. K. pasikėsino pagrobti svetimą didelės vertės turtą įsibraunant į patalpą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 6 dalis, 178 straipsnio 3 dalis).

1.10. Veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., A. K. iš anksto turint tikslą patekti į aptvertos statybvietės teritoriją bei įsibraunant į statybinio vagonėlio vidų pagrobti svetimą turtą, A. K. 2022 m. birželio 20 d. apie 03.40 val. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), pakėlė laikiną segmentinę tvorą ir taip pateko į statybvietės teritoriją, taip į ją įsibrovė, po to atidarė langą ir per jį įsibrovė į įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį statybinį vagonėlį bei iš jo paėmė: perforatorių „Bosch“ GBH-2-228, ser. Nr. 149039 – 859,60 Eur vertės; elektrinį gręžtuvą deimantinėms karūnoms, ser. Nr. TER1217310 – 460 Eur vertės; deimantinę karūną 62x450x11/4 Tyrolit – 80 Eur vertės; akumuliatorių „Makita“, ser. Nr. 4339326 – 94,91 Eur vertės; akumuliatorių „Makita“, ser. Nr. 4329047 – 72,95 Eur vertės; akumuliatorių „Makita“, ser. Nr. 4326287 – 72,95 Eur vertės; akumuliatorių „Makita“, ser. Nr. 4379481 – 69,95 Eur vertės; kampinį šlifuoklį BOSCH, ser. Nr. HEL014793 – 78,40 Eur vertės; perforatorių „Bosch“, ser. Nr. HEL005017 – 228,69 Eur vertės; kampinį šlifuoklį „Bosch“, ser. Nr. HEL000163 – 266,20 Eur vertės; elektrinį perforatorių „Eibenstock“ – 460 Eur vertės; elektrinį perforatorių „Bosch“, 2-28F, ser. Nr. 122013969 – 228,69 Eur vertės; spausdintuvą „Brother“ – 100 Eur vertės, po to A. K. nuėjus į šalia esantį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį statybinį vagonėlį bei nulaužus pakabinamą spyną ir taip įsibrovus į minėtą vagonėlį bei iš jo paėmus: kampinį šlifuoklių „Bosh“ – 110 Eur vertės; vamzdynų lituoklį – 80 Eur vertės; prailgintuvą 50 m. – 90 Eur vertės, prailgintuvą su rite 50 m. – 90 Eur vertės; prailgintuvą su rite 50 m. – 90 Eur vertės; kampinį šlifuoklį „Bosch“ (duomenys neskelbtini) – 140 Eur vertės; lituoklį „Hon pol“ – 78 Eur vertės; du vnt. perforatorių „Bosch“, kurio vieno vnt. vertė – 210 Eur, bendra vertė – 420 Eur; kampinį šlifuoklį „Bosch“ – 100 Eur vertės. Po to A. K. paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį karutį – 80 Eur vertės, į jį sudėjo paimtus aukščiau nurodytus daiktus bei su šiais daiktais pasišalino iš statybvietės, būnant greta statybvietės teritorijos, 4.09 val. paskambino mobiliuoju telefonu jam (V. R.), tutint tikslą, kad šis padėtų sukrauti minėtus daiktus, suteiktų transporto priemonę bei daiktus išvežtų iš įvykio vietos, po ko jis (V. R.), suprasdamas, kad vykdoma vagystė, iškart atvyko savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei veikdami bendrais veiksmais jie sudėjo nurodytus daiktus į šį automobilį, kartu pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais jis (V. R.) veikdamas kartu su A. K. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į saugomą teritoriją bei patalpą ir padarė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3152,34 Eur vertės turtinę žalą, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1198 Eur vertės turtinę žalą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalis).

A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. birželio 19 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad dviratis yra įgytas nusikalstamu būdu – vogtas, iš A. K. nupirkdamas už 250 Eur įsigijo šį nusikalstamu būdu gautą dviratį „Radon Solution Comfort 5.0“, kurio vertė 836,31 Eur, priklausantį V. P., kurį A. K. pavogė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 16 d. 14.00 val. iki 2022 m. birželio 20 d. 23.00 val. (duomenys neskelbtini), bei šiuo dviračiu naudojosi ir jį valdė, taip jis įgijo ir naudojosi turtu, žinodamas, kad turtas yra įgytas nusikalstamu būdu (BK 189 straipsnio 3 dalis).

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kurios suteiktų jam galimybę atlikti tik dalį bausmės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.11. Jis (V. R.) faktiškai aktyviais veiksmais nėra prisidėjęs prie jam inkriminuotų vagysčių. Pirmos veikos (nukentėjusioji V. S.) padarymo metu jis tik sėdėjo automobilyje, kol A. K. nuėjo prie V. S. buto, tačiau į butą nepateko. Nei jis, nei A. K. nežinojo, kokios bute yra vertybės ir jų vertės. Veika nebuvo baigta. Ji buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nes teismas atsižvelgė į V. S. priklausančio viso turto vertę – 16 895 Eur, tačiau ši suma yra išgalvota ir neproporcinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis (V. R.) V. S. bute buvo vos keturis kartus ir tikrai nežinojo, kokius daiktus V. S. turi savo bute. Svarbiausia yra tai, kad jokios turtinės žalos nebuvo padaryta. Antroje vagystėje jis apskritai nedalyvavo. Tiesiog draugui paprašius, padėjo su transportu, nežinodamas, kad daiktai yra vogti. Jis į šią situaciją pateko dėl kito asmens – A. K. įtakos ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pasielgė labai neatsakingai, todėl kaltę pripažino ir gailisi. Jo veiksmai buvo mažiau intensyvūs, palyginus su kito nuteistojo A. K., kuriam inkriminuota žymiai daugiau nusikalstamų veikų, veiksmais.

1.12. Paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, turint omeny tai, kad nukentėjusiajai V. S. žalos nebuvo padaryta, o civilinėms ieškovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis žalą iš dalies atlygino. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo, neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę. Jis yra jauno amžiaus, todėl jo nusikalstamas elgesys dar nėra susiformavęs galutinai, turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, turi neįgalius tėvus, kuriems padeda finansiškai fiziškai. Jis vykdo individualią veiklą – atlieka įvarius statybos darbus (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas). Teigiamai charakterizuojamas įmonių, su kuriomis bendradarbiauja. Šioje gyvenimo stadijoje, būdamas gan jauno ir darbingo amžiaus, turėdamas jauną šeimą, mažametį vaiką ir neįgalius tėvus, jis suklydo, pateko į nepalankią aplinką dėl kitų asmenų įtakos ir pasielgė labai neatsakingai. Apelianto vertinimu, šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, pats dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė tam tikrą poveikį, kuris sustiprino jo pasiryžimą laikytis įstatymų.

1.13. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. veikos padarytos bendrininkų grupėje ir būnant recidyvistu. Tačiau jis dėl vagystės teistas tik vieną kartą prieš daug metų. Kiti teistumai nulemti atsitiktinumo, nėra pasikartojantys. Paskutinis teistumas buvo tik prieš ketverius metus, o naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Jis jau ilgą laikotarpį nenusikalto ir nėra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis (V. R.) anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau jis baustas iš esmės už KET pažeidimus, kurie nevertinami kaip šiurkštūs administraciniai nusižengimai. Šie nusižengimai nulemti neapdairumo ir nebuvo padaryti piktybiškai.

1.14. Šiuo atveju apeliantui būtų galima taikyti BK 75 straipsnį, t. y. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą su tam tikrais įpareigojimais. Tai būtų pakankama priemonė pakeisti apelianto elgesį ir užtikrinti bausmės tikslus. Jis yra jauno amžiaus, jo nusikalstamas elgesys yra dar tik besiformuojantis, todėl yra pagrindas manyti, kad jį dar galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, kurie gali turėti įtakos sprendžiant elgesio problemas, pavyzdžiui, dalyvavimą elgesį keičiančiose programose, kurios gali padėti išmokti valdyti savo elgesį. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas su papildomomis pareigomis paskatins apeliantą gyventi laikantis įstatymų, drausmins jį ir turės teigiamos ir realios įtakos jo resocializacijai.

Apeliaciniu skundu prokurorė A. Stankevičiūtė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. išteisinimo ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: 1) pripažinti A. M. kaltu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį; 2) paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. per teismo nustatytą laiką sveikatos priežiūros ar kitoje įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka; 3) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.15. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti visų objektyvių duomenų visumą, o ne tik kito kaltinamojo parodymus. Vien jau vertinant A. K. parodymų nuoseklumo nebuvimą teisminio nagrinėjimo metu, taip pat dėl kitų aplinkybių, kurios dėl kitų nusikalstamų veikų įvertintos kritiškai, prieštaringų parodymų davimas, atsižvelgiant į jo anksčiau duotą patikinimą, jog A. M. galėjo suprasti, jog dviratis yra vogtas, turėjo būti vertinamas kaip kaltės įrodymas. Dokumentų, patvirtinančių teisėtą dviračio įgijimą nebuvimas, taip pat kelia pagrįstą abejonę dėl A. M. nežinojimo, kad dviratis yra gautas nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų detalių aplinkybių, kad A. K. dviratį pardavinėjo gerokai pigiau, negu jis kainavo, t. y. tikino, jog tokio dviračio už tokią kainą niekur neras. Abejonių kelia ir A. M. teiginys, kad jis A. K. pažinojo apie mėnesį laiko, taip pat tai, kad apie dviratį kalbėjo tik vieną kartą pažinties dieną ir apie jį informavo tik, kai jį turėjo. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino realių A. M. ir A. K. tarpusavio santykių, t. y. kad susitikimas įvyko tik vieną kartą, o dalis bendravimo vyko skambučiais, kurių metu A. K. prašė A. M. paskolinti pinigų. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais, asmenų tarpusavio santykiais, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad asmenų pažintis buvo ilgesnė arba pakankamai artima, kad suprasti, jog A. K. iš esmės nepažinodamas A. M. skambindavo bet kuriuo paros metu A. M., prašė skolinti pinigų ir žinojo kokia yra A. M. finansinė padėtis.

1.16. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Todėl šiuo atveju, vertinant nustatytus duomenis, darytina išvada, kad A. M. suprato, kad įsigyja vogtą daiktą – dviratį ir to siekė. Tai grindžiama ir A. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jo manymu pastarasis suprato, kad dviratis yra vogtas. Be to, tai akivaizdu ir iš kitų aplinkybių. A. M. žinojo, kad A. K. nėra dviračių pardavimo srities specialistas, pardavėjas ar apskritai tiekėjas šioje ar kitoje su dviračiais susijusiose srityse. Taigi, jau prašydamas „gauti“ dviratį jis suprato, kad kalbama apie neteisėtai gautiną turtą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. M. suprato, jog dviratis bus gautas nusikalstamu būdu, taip pat tai, kad dviračio vagystė priklauso išimtinai tik nuo tuo metu susiklosčiusių aplinkybių, todėl ir pats A. K. nežino, kada jam pavyks dviratį pavogti, visą laikotarpį nesiteiravo, kada ir (ar) kur bus galima dviratį nusipirkti. Nepagrįsti teismo argumentai, kurie yra grįsti prielaidomis, o ne surinktais duomenimis, jog A. M. nežinojo, jog įsigyja nusikalstamu būdu gautą turtą. Apie tokį asmens žinojimą ar nežinojimą reikėtų spręsti atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą. Šiuo atveju teismo išvada apie tai, kad A. M. minėtos aplinkybės nežinojo, nėra logiška ir įtikinama bei nėra pakankamai pagrįsta. Pagal bendrą pirkimo patirtį, vien iš neįprasto siūlymo pirkti dviratį už beveik trigubai mažesnę kainą, ankstų rytą, skubiai, be jokių pirkimo dokumentų ar rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, grindžia supratimą, kad dviratis yra vogtas. Be to, svarbu pažymėti, kad šios kategorijos bylose yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma užfiksuoti sutarimo bei pranešimo, kad parduodamas daiktas yra vogtas, tačiau tokiu atveju nebūtų galimybės nubausti veiką vykdančių asmenų. Todėl būtina vertinti įrodymų visumą, kuri šiuo atveju kaltę patvirtina.

1.17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra kitų įrodymų, kad A. M. ir A. K. būtų sutarę, kad A. K. pavogs jam dviratį bei A. K. nepasakojo detalių, kaip, iš kur pavogė dviratį. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu, todėl teismo argumentas, kad A. K. anksčiau nebuvo sutaręs su A. M. dėl dviračio vagystės ir nepasakojo kaip ir iš kur pavogė dviratį, niekaip nepaneigia A. M. nežinojimo apie vagystę fakto. Todėl tik išsamiai išanalizavus visus, tiek A. K. duotus parodymus, tiek ir A. M. duotus parodymus, kitas nurodytas aplinkybes, įvertinus juos tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje bei susiejus į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, darytina išvada, kad A. M. objektyviai negalėjo nesuprasti, kad dviratis yra vogtas. Juolab, kad pats A. K. vėliau parodė, kad A. M. galėjo tai suprasti.

1.18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė ir tai, kad kitų atvejų, jog A. M. būtų įgijęs jam žinomai vogtų daiktų, nėra nustatyta, jis anksčiau neteistas. Tačiau vien tai, kad nebuvo nustatyta atvejų, jog A. M. anksčiau būtų įgijęs nusikalstamu būdu gautą turtą, niekaip nepaneigia jo nusikalstamos veikos padarymo. Šių aplinkybių nebuvimas gali būti vertinamos kaip aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, bei jos turi įtakos bausmės skyrimo dydžiui, tačiau neturi įrodomosios vertės sprendžiant kaltės klausimą. Teismas klaidingai vertino minėtą aplinkybę, grįsdamas asmens nekaltumą vadovaudamasis ankstesnio teistumo nebuvimu.

1.19. Pirmosios instancijos teismas nevertino netiesioginių įrodymų, nejungė jų į visumą, o tik deklaratyviai priskyrė juos prielaidoms. Byloje nebuvo gauta pakankamai tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nusikalstamą daiktų kilmę ir išteisintojo žinojimą apie tai, t. y. jo kaltę padarius BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nereiškia, kad byloje esantys netiesioginiai įrodymai praranda savo vertę. Teismas suteikė prioritetą vienai įrodymų rūšiai – iš esmės kito kaltinamojo parodymams teisiamojo posėdžio metu, išsamiai nevertino netiesioginių įrodymų ir nepagrįstai nepripažino A. M. kaltu padarius BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

1.20. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad aktualaus dviračio vertė pagal galiojantį įstatymą šiuo metu sudaro nedidelę vertę, todėl veika turi būti iš 189 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 3 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė savo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų – atmesti. Išteisintasis A. M. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė A. K. apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis V. R. ir jo gynėja prašė V. R. apeliacinį skundą patenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, o prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji A. K. ir V. R. nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, prašo skirti jiems švelnesnes bausmes ir atidėti jų vykdymą. V. R. taip pat abejoja nukentėjusios V. S. turto, kurį pasikėsinta pavogti iš jos buto, byloje nustatyta verte. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti A. M. pagal BK 189 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajai V. S. priklausantį turtą įsibraunant į jos butą

Skundžiamu nuosprendžiu A. K. ir V. R. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą, t. y. A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su V. R., kuris nurodė A. K., kad V. S. bute yra didelės vertės turto, juvelyrinių dirbinių, kuriuos galima pavogti, iš anksto susitarę pagrobti minėtą didelės vertės svetimą turtą, pritaikius iš anksto pasigaminto buto durų raktą, A. K. 2022 m. balandžio 24 d. apie 14.30 val. atvyko prie namo, kuriame yra minėtas butas, V. R. tuo metu automobilyje stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, A. K. nuėjo prie buto, kur bandė pritaikyti iš anksto pagamintą durų raktą ir tokiu būdu atrakinus duris patekti į buto vidų bei iš jo pagrobti V. S. priklausantį turtą (juvelyrinius dirbinius ir grynuosius pinigus), iš viso 16 895 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, netikus pagaminto rakto kopijai ir nepavykus atrakinti buto durų, A. K. į butą nepateko ir pasišalinto iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimas turtas, ši veika pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), o V. R. – su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį (kurioje reglamentuojama bendrininkų rūšis – padėjėjas).

Apeliaciniame skunde V. R. prašo panaikinti tik skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, ir priimti naują sprendimą – paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad V. R. apeliaciniame skunde neprašoma perkvalifikuoti aptariamą veiką, tačiau jame nurodyti argumentai, susiję su pasikėsinto pavogti turto verte. Apeliantas nurodo, kad nei jis, nei A. K. nežinojo bute esančio turto vertės, tačiau teismas atsižvelgė į viso nukentėjusiajai V. S. priklausančio turto vertę – 16 895 Eur, kuri yra išgalvota. Pasak apelianto, jis nukentėjusiosios bute buvo vos keturis kartus ir tikrai nežinojo, kokius ir kokios vertės daiktus ji turi savo bute. Iš šių argumentų matyti, kad V. R. mano, jog jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), t. y. tiesiog kaip pasikėsinimas padaryti vagystę įsibraunant į patalpą. Nepaisant to, kad apeliaciniame skunde nėra tiesiogiai suformuluotas prašymas perkvalifikuoti veiką, teisėjų kolegija dėl to pasisako.

Nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) kyla nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus atvejus, kai turto vertė viršija 250 MGL dydžio (12 500 Eur) sumą, tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė gali būti padaroma apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti didelės vertės turtą, bet jam nepavyko pagrobti tokios vertės turto, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto grobimą. Jei kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama atsižvelgiant į turto vertę, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju V. R. ir A. K., kėsindamiesi pagrobti nukentėjusiosios V. S. turtą įsibraudami į jos butą, veikė tiesiogine tyčia, tačiau kyla klausimas dėl tyčios (ne)apibrėžtumo. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju V. R. parodė, kad V. S. pažįsta apie aštuonis mėnesius. Jos bute buvo apie penkis kartus. Pastebėjo, kad V. S. turi daug brangių papuošalų, ji taip pat gyrėsi, kad turi buvusio vyro dovanotų papuošalų, kurie yra brangūs. Papuošalai buvo laikomi bute ant palangės, sudėti į papuošalų dėžutę ir šalia papuošalų dėžutės maišelyje. Kokie tiksliai buvo papuošalai, negali įvardyti, bet pastebėjo, kad V. S. nuolat užsidėdavo vis kitokius. Jis pasiūlė A. K., kad reikia patekti į V. S. butą, kuriame yra daug brangių papuošalų. A. K. sutiko ir pasiūlė, kad papuošalus dalinsis pusiau (10 t., b. l. 164–168). V. R. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuriam parodė, kad norėjo pavogti auksinius papuošalus, apie juos pasakė A. K.. Jis (V. R.) būdavo pas V. S. bute, padėjo įsikraustyti, matė maišelį su papuošalais. Ji pati gyrėsi, kad vyras jai daug papuošalų padovanojo, sakė, jog turi briliantų (10 t., b. l. 196–198). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. R. taip pat patvirtino, kad V. S. sakė, jog turi daug papuošalų ant rankos ir auskarus, tokios vertės, kiek kainuoja jo automobilis.

V. R. parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad V. R. pas ją namuose buvo keturis kartus. Vieną kartą kuriam laikui buvo palikusi bute jį vieną su jos krikštasūniu. V. R. galėjo pastebėti, kad ji turi papuošalų, kuriuos laikė dėžutėje virtuvės lentynėlėje už ikonos. Papuošalų laikymo vieta buvo keičiama, t. y. už ikonos arba šalia. V. R. buvo atkreipęs dėmesį ir galimai suprato, kad ji turi brangių papuošalų, nes dažnai jais puošėsi. Iš V. R. dažnai sulaukdavo komentarų, kokie pas ją brangūs papuošalai (5 t., b. l. 100–103). Nukentėjusioji pateikė turimų papuošalų sąrašą ir nurodė jų vertes, nustatytas pagal internete rastas tokio paties modelio ir panašių dirbinių kainas, kadangi įsigijimo dokumentų neturi (5 t., b. l. 144–148). Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nurodė dar daugiau aplinkybių, kuriomis V. R. galėjo matyti jos nurodytus daiktus. Ji ne kartą važiavo su V. R. pavakarieniauti. Vieną kartą buvo užsidėjusi žiedą, kuris yra įvertintas didžiausia suma. V. R. atkreipė dėmesį į žiedą, pasakė, koks gražus. Ji pakomentavo, kad žiedas yra labai brangus. Kito susitikimo metu ji buvo užsidėjusi laikrodį. V. R. pakomentavo, kad jos laikrodis auksinis. Papuošalus ji laikė maišelyje. Kai V. R. buvo atvykęs pas ją, jis matė, iš kokio maišelio ji ima papuošalus. V. R. stebėjo, kai ji rinkosi auskarus, žiedą, laikrodį. Jos papuošalai buvo laikomi už ikonos, kaip ir pinigai.

V. R. parodymai, kiek jie susiję su pasakojimu A. K. apie V. S. turimus brangius papuošalus, atitinka ir šio parodymus. A. K. ikiteisminio tyrimo metu (apklaustas, be kita ko, ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad V. R. jam yra sakęs, jog jo buvusi panelė namuose turi daug ir brangių įvairių papuošalų, pasiūlė ją apvogti, papuošalus pasidalinti po lygiai. Ketino pavogti grandinėles su deimantais, safyrais, V. R. jas buvo matęs. Šis pasakė, kad papuošalus jis (A. K.) turės paimti iš komodos arba vonioje prie ikonos (7 t., b. l. 170–174; 8 t., b. l. 66–68). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. K. neigė tik tai, kad V. R. jam pasiūlė apvogti V. S..

Apibendrinant nuteistųjų V. R. ir A. K., nukentėjusiosios V. S. parodymus, darytina išvada, kad nuteistųjų tyčia, kėsinantis pagrobti nukentėjusiosios V. S. turtą įsibraunant į jos butą, buvo apibrėžta, t. y. jų tyčia buvo nukreipta pagrobti V. S. bute buvusius brangius juvelyrinius dirbinius, kurių vertė, kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, yra 16 895 Eur, t. y. didelė (BK 190 straipsnio 1 dalis (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Būtent tokius padarinius buvo numatę nuteistieji. Nuteistųjų išankstinio susitarimo turinys, aptariant V. S. bute laikomus brangius juvelyrinius dirbinius, patvirtina, kad jie bendrais bruožais suprato, kiek ir kokios vertės turtas yra V. S. bute. Kaip minėta, jei kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti didelės vertės turtą, bet jam nepavyko pagrobti tokios vertės turto, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto grobimą.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo V. R. gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu teisingai nurodė, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie yra aktualūs kvalifikuojant aptariamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475), įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeisti BK 178 ir 190 straipsniai. Pagal BK 190 straipsnio, kuriame pateiktas turto vertės išaiškinimas, 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 16 895 Eur suma nelaikytina didelės vertės turtu, nes nesiekia 400 MGL dydžio (20 000 Eur) sumos. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą šiuo metu numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Pagal šios dalies sankciją asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų (apysunkis nusikaltimas), o pagal BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankciją – iki aštuonerių metų (sunkus nusikaltimas). Tai reiškia, kad naujas baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistųjų teisinę padėtį ir sudaro pagrindą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jų veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Ar yra pagrindas, perkvalifikavus šią veiką, švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes, teisėjų kolegija pasisakys kitoje šio nuosprendžio dalyje.

Dėl nuteistiesiems A. K. ir V. R. paskirtų bausmių

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. K., atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, , pažymėdamas, kad padarytos tyčinės (tiesiogine tyčia) nusikalstamos veikos, iš kurių septynios nuosavybei ir dvi, susijusios su psichotropinių medžiagų disponavimu. Keturios veikos padarytos su kvalifikuojančiais požymiais, t. y. trys veikos, susijusios su įsibrovimu į patalpą, ir viena veika, susijusi su pasikėsinimu pagrobti didelės vertės turtą. Beveik visos A. K. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, tik viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Veikomis padaryta turtinė žala, pareikšti penki civiliniai ieškiniai, tačiau A. K. neatlygino net dalies padarytos žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad teismas atsižvelgė į A. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis kaltę pripažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, jog dėl kitų veikų, dėl kurių A. K. kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į A. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Jis visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir dvi iš jų – bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę A. K. buvo įvertinti ir jo asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys Jis yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vaikų neturi, gyvena su motina, per pastaruosius metus daug kartų baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrinėje ligoninėje ir nuo priklausomybės ligų, teistas 29 kartus Lietuvos Respublikoje, taip pat Didžiojoje Britanijoje. Kaip matyti, aplinkybės dėl legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimo ir pastangų jį surasti trūkumo, daugkartinio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir teistumų leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad A. K. nusikalsta ne atsitiktinai ar dėl kitų asmenų įtakos ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl paties antivisuomeninių nuostatų, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti A. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus minėtų BK straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis: 1) laisvės atėmimą (BK 178 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 259 straipsnio 1 dalis), jo dydį už kiekvieną nusikaltimą nustatant mažesnį ne sankcijos vidurkis ir individualizuojant pagal tai, kokios A. K. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nustatytos dėl konkrečios veikos padarymo; 2) areštą (BK 187 straipsnio 3 dalis), jo dydį nustatant šiek tiek didesnį nei įstatymo numatytas arešto dydis už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės, tačiau jos buvo neveiksmingos ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Absoliuti dauguma anksčiau A. K. padarytų nusikalstamų veikų yra analogiško pobūdžio, jomis kėsintasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Akivaizdu, kad A. K. nusikalstamas elgesys pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant dėl to atitinkamų išvadų, nes tai yra sąmoningai pasirinktas jo pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirti jam švelnesnes bausmes nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tarpusavyje subendrindamas A. K. už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtas bausmes, t. y. paskirdamas galutinę subendrintą bausmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę ir už pasikėsinimą pagrobti nukentėjusiajai V. S. priklausantį turtą įsibraunant į jos butą, nepaisant to, kad ši veika apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį. Nors šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas numato švelnesnę sankciją už šią veiką, t. y. maksimalią šešerių metų laisvės atėmimo ribą vietoje aštuonerių metų, pirmosios instancijos teismo parinktas laisvės atėmimo bausmės dydis – treji metai neviršija naujos (švelnesnės) sankcijos vidurkio. Pažymėtina, kad dėl šios veikos padarymo byloje nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos net dvi sunkinančios aplinkybės (veika padaryta recidyvisto ir bendrininkų grupe). Taigi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skirti švelnesnę nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, todėl, perkvalifikavus šią veiką, paliekama ta pati bausmė. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. K. veiką perkvalifikavus iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį, turėtų būti taikomas kitoks bausmių bendrinimo būdas. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas už sunkaus, apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų bei baudžiamojo nusižengimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, be kita ko, taikė bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), kadangi kai kurios padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Atlikus minėtos veikos perkvalifikavimą iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį, toks bendrinimo būdas iš esmės negalimas ir turi būti taikomas bausmių visiško ar dalinio sudėjimo būdas (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis), o tokių skundų nagrinėjamu atveju nėra pateikta, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti A. K. paskirtų bausmių bendrinimo būdo.

A. K. apeliaciniame skunde prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą (jo esmė – nustatomas nedelsiant atliktinos bausmės dalis, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėdamas). Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausia turi būti nustatytos formalios sąlygos, kurioms esant galima spręsti, ar yra pagrindas svarstyti klausimą dėl šio instituto taikymo.

Nagrinėjamu atveju A. K. nuteistas galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme už vieną baudžiamąjį nusižengimą, kelis nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo, t. y. bausmės atidėjimo iš dalies. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-639/2017).

Minėta, kad A. K. charakterizuojamas išimtinai neigiamai, jis labai daug kartų teistas ir baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio veikas, t. y. už vagystes. Už tai sulaukdavo atitinkamos valstybės reakcijos, buvo traukiamas tiek administracinėn, tiek baudžiamojon atsakomybėn. Iš A. K. ankstesnių teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir griežtesnės, ir švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė, nepakeitė savo požiūrio į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles bei baudžiamajame įstatyme numatytus reikalavimus ir toliau darė naujas veikas. A. K. iki suėmimo nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tad akivaizdu, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o tai yra jo sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas, nulemtas siekio nuolat nusikalsti, daryti teisės pažeidimus ir iš to pasipelnyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam negali būti taikomas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. R., taip pat atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pažymėdamas, kad padaryti du tyčiniai (tiesiogine tyčia) nusikaltimai nuosavybei su kvalifikuojančiais požymiais. Vienas nusikaltimas baigas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, t. y. abi veikas jis padarė būdamas recidyvistu ir bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Be to, teismas atsižvelgė į V. R. apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad jis buvo tik padėjėjas. Viena iš veikų buvo padaryta turtinė žala, pareikštas civilinis ieškinys. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę V. R. buvo įvertinti ir jo asmenybę neigiamai bei teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y. jis yra 11 klasių išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, išsiskyręs, turintis vaiką, baustas administracine tvarka, iš esmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teistas 7 kartus. Kaip matyti, aplinkybės dėl administracinių nusižengimų darymo ir ankstesnių teistumų pirmosios instancijos teismui leido padaryti teisingą išvadą, kad V. R. nusikalsta ne atsitiktinai ar dėl kitų asmenų įtakos ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių.,

Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti V. R. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) ir 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad V. R. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos švelnesnės bausmės (bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas), tačiau jos buvo neveiksmingos ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Dvi iš anksčiau V. R. padarytų nusikalstamų veikų taip pat priskiriamos nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Kitos yra susijusios su pasipriešinimu valstybės tarnautojui, viešosios tvarkos pažeidimu, smurto panaudojimu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija nesutinka su V. R. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo asmenybę. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. R. yra jauno amžiaus, dėl vagystės teistas tik vieną kartą prieš 11 metų ir tai buvo jaunystės klaida, o visi kiti teistumai nulemti atsitiktinumo, nėra pasikartojantys, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, todėl jo nusikalstamas elgesys nėra galutinai susiformavęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai neįrodo, kad V. R. nusikalstamas elgesys nėra susiformavęs. Pažymėtina, kad V. R. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo jau 31 metų amžiaus, kai asmens visuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Pirmą teistumą įgijo būdamas vos 21 metų amžiaus. Per šį dešimties metų laikotarpį sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014, 2015, 2018 ir 2020 m., todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis jau ilgą laikotarpį nenusikalsta. Nepaisant to, kad naujos nusikalstamos veikos buvo vis kitokio pobūdžio, nėra pagrindo V. R. nusikalstamą elgesį šių teistumų kontekste vertinti kaip nesusiformavusi. Apie apelianto netinkamą požiūrį į jo kriminalinę praeitį, tinkamų išvadų iš jos nedarymą liudija ir apeliacinio skundo argumentai, kad visi jo teistumai nulemti atsitiktinumo. Buvusių net 7 teistumų negalima laikyti atsitiktiniais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. R. turi mažametį vaiką ir dirba pagal verslo liudijimą. Minėta, kad nenustatęs nei vienos V. R. lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatęs dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui iš tiesų švelnią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia sankcijos vidurkio. Prie apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti papildomi nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys (įmonių, su kuriais V. R. bendradarbiauja, charakteristikos, pažyma apie jo mokymąsi pagal bendrojo lavinimo suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą) ir kiti duomenys, reikšmingi bausmės skyrimui, t. y. kad V. R. turi neįgalią motiną, 2024 m. vasario mėn. mirė jo neįgalus tėvas, iš dalies atlygino priteistą žalą, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Dėl žalos atlyginimo pažymėtina, kad V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 140 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vos 100 Eur turtinės žalos, nors šioms įmonėms priteistas atitinkamai 280 Eur ir 2694,04 Eur žalos atlyginimas, be to, tai padarė tik po skundžiamo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tarpusavyje subendrindamas V. R. už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtas bausmes, t. y. paskirdamas galutinę subendrintą bausmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę ir už pasikėsinimą pagrobti nukentėjusiajai V. S. priklausantį turtą įsibraunant į jos butą, nepaisant to, kad ši veika apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį. Nors šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas numato švelnesnę sankciją už šią veiką, t. y. maksimalią šešerių metų laisvės atėmimo ribą vietoj aštuonerių metų, pirmosios instancijos teismo parinktas laisvės atėmimo bausmės dydis – dveji metai neviršija ir naujos (švelnesnės) sankcijos vidurkio. Minėta, kad dėl šios veikos padarymo byloje nenustatyta V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos net dvi sunkinančios aplinkybės (veika padaryta recidyvisto ir bendrininkų grupe). Taigi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skirti V. R. švelnesnę nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, todėl, perkvalifikavus šią veiką, paliekama ta pati bausmė.

V. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam galimas BK 75 straipsnio taikymas. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau aptarė šio instituto taikymo formalias sąlygas ir pagrindą bei kaip jis aiškinamas teismų praktikoje, todėl nesikartoja. Nagrinėjamu atveju V. R. nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už du apysunkius nusikaltimus, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo. Minėta, kad V. R. 7 kartus teistas ir baustas administracine tvarka. Iš V. R. ankstesnių teistumų matyti, kad jis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė, nepakeitė savo požiūrio į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles bei baudžiamajame įstatyme numatytus reikalavimus ir toliau darė naujas veikas. Pastebėtina ir tai, kad V. R. veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinio pobūdžio, jos yra labai panašios savo pobūdžiu. Vienai veikai (dėl pasikėsinimo pavogti V. S. turtą įsibraunant į jos butą) jis iš anksto kruopščiai ruošiesi. Rinko duomenis apie nukentėjusiosios turimus juvelyrinius dirbinius ir jos dienotvarkę, būdamas jos namuose slaptai padarė buto durų rakto nuotrauką, kad pasidarytų rakto kopiją. Pats buvo padaręs net tris rakto kopijas. Tam, kad A. K. galėtų netrukdomai pateikti prie buto durų, pasakė šiam laiptinės durų kodą, kurį sužinojo iš V. S.. Jis kartu su A. K. automobiliu atvyko prie nukentėjusiosios namo. Pagal išankstinį susitarimą A. K. nuėjus į nukentėjusiosios butą, jis (V. R.) tuo metu liko automobilyje stebėti aplinką, kad niekas netrukdytų įvykdyti vagystę. Veika nebuvo baigta ir nukentėjusiajai nebuvo padaryta žalos (apeliantas skunde dažnai mini šią aplinkybę), tačiau tai atsitiko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi netiko pagamintos durų rakto kopijos. Taigi, šiai veikai buvo iš anksto ir kruopščiai ruošiamasi, ji nebuvo spontaniška. Šią išvadą patvirtina ir kita V. R. padaryta veika, kuri buvo baigta. V. R. vaidmuo buvo panašus, t. y. A. K. įsibrovus į aptvertos statybvietės teritoriją ir statybinio vagonėlio vidų bei pavogus įvairią statybinę įrangą, kurios vienas jis negalėtų išsinešti, V. R. automobiliu privažiavo į įvykio vietą ir tokiu būdu padėjo pavogtą turtą išvežti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma neduoda pagrindo spręsti, kad V. R. yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam negali būti taikomas.

Dėl nusikalstamų būdu gauto turto įgijimo (BK 189 straipsnis)

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl spręsdamas A. M. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį išteisino kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje. Dėl šios priežasties ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, teisingai konstatavo šias faktines aplinkybes: 2022 m. birželio 19 d. anksti ryte (duomenys neskelbtini), A. M. už 250 Eur nusipirko iš A. K. dviratį „Radon Solution Comfort 5.0“, kurio vertė 836,31 Eur. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad šio fakto neginčija nei A. M., nei A. K., jį patvirtina ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kiti įrodymai. A. M. neigiant žinojus, kad dviratis yra vogtas, jis buvo išteisintas. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad: 1) A. K. parodymai dėl dviračio pardavimo A. M. aplinkybių yra prieštaringi; 2) pats skubotas dviračio pardavimo būdas nerodo A. M. kaltės; 3) byloje nėra įrodymų, kad šie asmenys būtų susitarę, kad A. K. pavogs dviratį; 4) neatmestina A. M. versija, jog A. K. nuolat turėjo skolų, skambindavo naktį, todėl A. K. skambutis ankstų rytą su siūlymu įsigyti dviratį A. M. nenustebino; 5) nenustatyta kitų atvejų, kad A. M. būtų įgijęs jam žinomai vogtų daiktų, jis neteistas, verčiasi individualia veikla; 6) A. K. neparodė, kad būtų pasakojęs A. M. kaip ir kur pavogė dviratį. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad A. M. išteisintas nepagrįstai.

BK 189 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-185/2009, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-99-628/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-110-1073/2020, 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021 ir kt.).

Prokurorė skunde teisingai nurodo, kad, kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. Asmens žinojimą apie turto nusikalstamą kilmę gali patvirtinti ir tai, kad turtas įgyjamas nesudarant sutarčių, už gerokai mažesnę rinkos kainą, todėl šiuo atveju vertintina visų objektyvių duomenų visuma, o ne tik sandoryje dalyvavusių asmenų parodymai. Pažymėtina, kad A. K. šioje byloje yra davęs nenuoseklius parodymus iš esmės dėl visų jam inkriminuotų veikų, tačiau pirmosios instancijos teismui tai nesutrukdė A. K. pripažinti kaltu ir šiuos jo parodymus vertinti kritiškai bei jais nesivadovauti.

Pažymėtina, kad A. K., apklausiamas įtariamuoju dėl jam inkriminuotos veikos (dėl 2022 m. birželio 18 d. dviračio vagystės), ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2022 m. birželio 18 d. Mindaugo g. pavogė dviratį. Nuvažiavo juo prie parduotuvės „Maxima“. Paskambino pažįstam A. M., kuris atvažiavo ir nupirko šį dviratį. A. M. žinojo, kad dviratis vogtas. Su A. M. buvo kalbėjęs, kad šiam reikia dviračio. A. M. jo paprašė, ar gali „padaryti“. Pasiūlė savo, bet A. M. netiko. A. M. buvo žinoma, kad jis pavogs. Po dviračio vagystės A. M. paskambino 4.00 val. ryto. A. M. atvyko prie parduotuvės „Maxima“ Lazdynėliuose. Jis jam pardavė dviratį (8 t., b. l. 66–68). Atkreiptinas dėmesys, kad šie parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jie, kaip ir teisme duoti parodymai (kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas), turi vienodą įrodomąją reikšmę. Šiuos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus A. K. patvirtino ir vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, apklausiamas tyrėjo. Jis parodė, kad A. M. jo iš anksto buvo prašęs, kad jis gautų dviratį. Jis nesakė, kad dviratis vogtas, bet A. M. suprato, jog dviratis yra vogtas. A. M. buvo matęs jo dviratį, todėl ir paprašė, kad jis gautų ir šiam dviratį. Jis atsakė, kad ką nors sugalvos (8 t., b. l. 131–133). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. K. pakeitė parodymus. Parodė, kad nesakė A. M., jog vogs dviratį. A. M. nežinojo, kad dviratis vogtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. parodymų pakeitimas teisme buvo nulemtas siekiu padėti A. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina A. K. būtent pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir jais nesivadovauja. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi A. K. parodymų keitimo priežastį, tačiau šis nesugebėjo įtikinamai ją paaiškinti. Tiesiog neigė tai, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikras A. K. nurodytas aplinkybes dėl dviračio įsigijimo patvirtino ir A. M.. Apklausiamas pirmą kartą šis parodė, kad su A. K. susipažino 2022 m. balandžio mėn. Šiam užsiminė, kad nori pirkti dviratį, žiūrėjo skelbimus, galėjo išleisti 250 Eur. A. K. jam pasakė, kad nepirktų dviračio, kadangi turi gerą dviratį ir už tokią kainą gero dviračio, kurį turi jam pasiūlyti, nenupirks. A. K. pasakė, kad vėliau atsiųs dviračio nuotrauką. Taip pat minėjo, kad šiuo metu negali parduoti dviračio, nes neturi kažkokių raktų. Jam tikrai nekilo minčių, kad dviratis gali būti vogtas, kadangi A. K. užtikrinai kalbėjo, jog šiam gaila parduoti dviratį, bet reikia skubiai pinigų. 2022 m. birželio 19 d. apie 6.00 val. ryto paskambino A. K. ir pasakė, kad turi dviratį ir gali dabar parduoti, reikia atvažiuoti ir paimti dviratį, vėliau, t. y. apie 14.00–16.00 val., netinka, kadangi dviratį parduos kitam už didesnę kainą. Kadangi jis norėjo dviračio, o A. K. įtikinamai jį įkalbėjo, todėl jis apie 8.00 val. nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, prie kurios jo jau laukė A. K. su dviračiu, nurodė užvažiuoti už parduotuvės, kadangi už jos yra automobilių stovėjimo aikštelė (6 t., b. l. 76–79). Apklaustas vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje ir pirmosios instancijos teisme, davė iš esmės analogiškus parodymus (6 t., b. l. 92–95, 102–104).

Sugretinus A. K. ir A. M. parodymus matyti, kad iš tikrųjų A. M., kuris ieškojo sau dviračio, papasakojo apie tai A. K., kuris pasiūlė jam neieškoti dviračio skelbimuose, nes už 250 Eur (tiek A. M. galėjo išleisti dviračiui) gero dviračio tikrai nenusipirks, o jis gali tokį dviratį rasti ir parduoti. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad A. K. siūlė dviratį gerokai pigiau, negu dviratis kainavo. Be to, iš pradžių jie kalbėjo apie galbūt A. K. turimą dviratį (A. K. teigimu, šis dviratis A. M. netiko, o šio teigimu, A. K. savo dviračio negalėjo parodyti, nes neturi kažkokių raktų), tačiau galutinai susitarė, kad A. K. visgi ieškos kito dviračio. Taigi, A. M. žinojimą, kad A. K. ieškomas kitas dviratis gautas nusikalstamu būdu, patvirtina šios aplinkybės: A. K. pažadėjo surasti kitą gerą dviratį už nedidelę kainą ir negalėjo pasakyti kada ir kokiu būdu suras; A. M. neturėjo duomenų, kad A. K. užsiima prekyba dviračiais ir gauna iš šios veiklos teisėtas pajamas; priešingai, A. K. finansinė padėtis buvo labai bloga, jis nurodė A. M., kad jam skubiai reikalingi pinigai; A. M. A. K. konkretų pasiūlymą įsigyti dviratį gavo labai anksti ryte, apie 4.00 val., o apie 5.00 val. dar su dviem draugais mikroautobusu jau buvo atvažiavęs į A. K. nurodytą vietą; šis skubotumas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina A. M. supratimą, kad tokiomis aplinkybėmis parduodamas dviratis yra gautas nusikalstamu būdu; A. K. neturėjo dviračių įsigijimo dokumentų. Dėl tyčios A. M. veiksmuose buvimo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Taigi, išanalizavus tiek A. K., tiek A. M. parodymus, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus juos laikantis įstatymo reikalavimų, t. y. lyginant juos atskirai ir tarpusavyje, susiejus į vientisą loginę grandinę, ne vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, darytina išvada, kad A. M. suprato, kad jo įsigyjamas dviratis yra gautas nusikalstamu būdu. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad A. M. anksčiau nebuvo teistas už analogiškos veikos padarymą, nepaneigia nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės yra svarbios individualizuojant skirtiną bausmę, tačiau neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant asmens kaltės klausimą dėl konkrečios veikos padarymo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, sugretinus juos tarpusavyje ir vertinant jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. M. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria jis išteisintas, naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir dėl šios dalies priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija nustato, kad A. M. 2022 m. birželio 19 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad dviratis yra įgytas nusikalstamu būdu – vogtas, iš A. K. nupirkdamas už 250 Eur įsigijo šį nusikalstamu būdu gautą dviratį „R. S. Comfort 5.0“, kurio vertė 836,31 Eur, priklausantį V. P., kurį A. K. pavogė (duomenys neskelbtini), bei šiuo dviračiu naudojosi ir jį valdė, taip jis įgijo ir naudojosi turtu, žinodamas, kad turtas yra įgytas nusikalstamu būdu.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte ši veika buvo kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dviračio vertė pagal galiojantį įstatymą sudaro nedidelę vertę, todėl ši veika, esant kaltei, turėtų būti perkvalifikuota iš BK 189 straipsnio 1 dalies į 3 dalį. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. išteisintas būtent pagal BK 189 straipsnio 3 dalį. Prokurorė apeliaciniame skunde sutinka pirmosios instancijos teismo motyvais, kad aktualaus dviračio vertė pagal galiojantį įstatymą šiuo metu sudaro nedidelę vertę, todėl veika turi būti iš 189 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 3 dalį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka nei su pirmosios instancijos teismu, nei prokurore. Minėtu nauju baudžiamuoju įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 23 d., BK 189 straipsnis nepakeistas, tačiau pakeistas BK 190 straipsnis, kuriame pateiktas turto vertės išaiškinimas. Bylos duomenimis, dviračio, kurį įsigijo A. M., vertė yra 836,31 Eur. Dėl dviračio vertės ginčo byloje nėra. Ji nustatyta nukentėjusiosios V. P. parodymais ir pateiktais dviračio įsigijimo dokumentais (1 t., 111–118; 5 t., b. l. 77–80). Tiek pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 190 straipsnio redakciją (pagal kurią nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė yra nuo 3 iki 5 MGL, t. y. 150–250 Eur), tiek pagal dabartinę (nuo 3 iki 10 MGL, t. y. 150–500 Eur) – minėtas dviratis nelaikytinas nedidelės vertės turtu, todėl A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Tačiau, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, ir prokurorės apeliacinio skundo dalyką, teisėjų kolegija A. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoja pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip baudžiamąjį nusižengimą.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. M., atsižvelgia į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 ir 61 straipsniuose, t. y. padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta, dviratis grąžintas jo savininkei, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. M. charakterizuojančius duomenis: neteistas (6 t., b. l. 124–125), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (5 t., b. l. 116–123), vykdantis individualią veiklą (5 t., b. l. 115).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. už BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta antra pagal švelnumą bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, numatytam už baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo skirti A. M. prokurorės prašomo laisvės apribojimo, kadangi tokia bausmės rūšis nėra numatyta BK 189 straipsnio 3 dalies sankcijoje, taip pat viešųjų darbų, kadangi jie skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų matyti, kad iš A. K. ir V. R. valstybės naudai prašoma išieškoti atitinkamai 258,33 ir 477,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistųjų gynėjais paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti nuteistųjų A. K. ir V. R. apeliacinius skundus, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Perkvalifikuoti nuteistųjų A. K. ir V. R. nusikalstamą veiką dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajai V. S. priklausantį turtą įsibraunant į jos butą iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu jiems už šią veiką paskirtas bausmes.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL dydžio (1500 Eur) baudą.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui. Nesant galimybės sumokėti baudos įstatyme numatytu terminu, nuosprendį priėmusiam teismui gali būti paduotas prašymas dėl kito savanoriško baudos sumokėjimo termino nustatymo.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nepriteisti valstybės naudai iš nuteistųjų A. K. ir V. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.