- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-471-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17859-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- J. B., S. B.
- Atsakovas
- V. M., S. T., T. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, S. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams V. M., S. T. ir T. M. bei tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir S. B. dėl nuosavybės teisės gynimo bei pagal atsakovų V. M., S. T. ir T. M. priešieškinį ieškovui J. B. ir S. B. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus be bendrasavininkių sutikimo pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo teisę be atsakovų sutikimo atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1p, paprastąjį remontą; pripažinti ieškovo teisę be atsakovų sutikimo sujungti pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1p, ieškovui priklausančius butus Nr. 1 ir Nr. 3, kuriems suteikti unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo du butus Nr. 1 ir Nr. 3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, užimdamas visą pastato pirmojo aukšto plotą. Atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastato antrame aukšte esantį butą Nr. 2. Apšiltindamas dalį pastato pirmojo aukšto fasado ieškovas atlieka paprastąjį remontą. Taip pat ieškovas siekia sujungti pastato pirmame aukšte esančius savo butus į vieną turtinį vienetą, dėl ko pastato paskirtis turės būti pakeista į dvibutį gyvenamąjį namą. Tam ieškovas parengė techninį projektą bei gavo savivaldybės įstaigų pritarimą. Už atliktą savavališką paprastąjį remontą, vykdant namo fasado apšiltinimo darbus, ieškovui 2014-01-07 surašytas savavališkos statybos aktas. Be atsakovų sutikimo negalima atlikti pastato pirmojo aukšto paprastojo remonto ir sujungti ieškovo butus. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovus su prašymu pritarti tokiems veiksmams, tačiau iš atsakovų sutikimo per protingą terminą negavo. Pasak ieškovo, atsakovai nenurodo aiškių ir pagrįstų sutikimo nedavimo priežasčių, o toks jų elgesys yra nepagrįstas, varžantis ieškovo teisę laisvai disponuoti savo turtu ir gerinti savo gyvenimo sąlygas be žalos tretiesiems asmenims. Ieškovo manymu, atsakovai neduoda sutikimo ieškovo darbams, siekdami priversti ieškovą sutikti su pastato rekonstrukcija, t.y. papildomo aukšto pastatymui. Ieškovo atliekamas pastato paprastasis remontas neturi ir neturės neigiamo poveikio atsakovų interesams, nepažeis jų nuosavybės teisių, t.y. nesutrukdys jiems naudotis savo pastato dalimi, ją valdyti ir disponuoti.
Atsiliepimas
Atsakovai V. M. ir S. T. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas itin grubiai pažeidė teisės aktus, nes pirma atliko visus darbus, o tik tada ėmėsi tvarkyti dokumentus. Savavališkos statybos 2014-01-07 akte aiškiai nurodyti savavališki statybos darbai, t.y. atlikti fasado naujos dangos įrengimo/šiltinimo darbai, įrengti naujo fasado elementai – išmūryta siena, pakeista dalies pastato išvaizda ir sujungti butai. Ieškiniu keliami reikalavimai skiriasi nuo pateiktų dokumentų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Pažymėjo, jog pateiktas UAB „Statkadma“ techninis projektas apima tik butų sujungimo klausimą ir jame nėra nieko apie paprastąjį remontą. Nurodė, kad teismas gali pripažinti ieškovo teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be atsakovų sutikimo, tačiau įstatymas draudžia teismui pripažinti ieškovo teisę be atsakovų sutikimo sujungti pastate esančius butus. Ieškovas galėtų įgauti teisę teismo sprendimo pagrindu kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be atsakovų sutikimo tik su konkrečiu projektu. Ieškovo nurodyto paprastojo remonto projekto nėra parengta, o be projekto negalima net kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pažymėjo, jog nėra aišku, kuriam bendrasavininkiui priklausančioje žemės sklypo dalyje yra įrengti nauji fasado elementai – išmūryta siena.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui yra rengiamas paprastojo remonto aprašas, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas paprastojo remonto atveju yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui. Įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad statytojas, siekdamas gauti rašytinius pritarimus statinio paprastojo remonto aprašui, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus dėl statinio paprastojo remonto. Sprendžiant ginčą, svarbu atkreipti dėmesį, kad statyba – ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia sklypo, kuriame statomas statinys, galimos ūkinės veiklos sąlygas, todėl statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, t.y. statytojo privatus interesas derinamas taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, tačiau bendradarbiauti derinant interesus įpareigotas ne tik statytojas, bet ir kiti bendraturčiai, kurių sutikimai reikalingi, norint pradėti planuojamą statybą. Protingų atsisakymo duoti sutikimą motyvų atvejais išlieka galimybė koreguoti statybos planus taip, kad jie būtų suderinami su bendraturčių teisėmis ir interesais. Bendraturčio laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Ginčas nagrinėtinas atsižvelgiant į tai, ar bendraturčių nesutikimas yra protingai motyvuotas. Ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo S. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimus ir prašė teismo juos tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovai V. M. ir S. T. ir trečiasis asmuo T. M. 2014-09-09 pateikė priešieškinį ieškovui J. B., kuriuo prašė pripažinti atsakovams teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal 2014 m. birželio mėn. UAB PAVLIDI IR KO parengtus projektinius pasiūlymus; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai pageidauja atlikti statybos darbus su jiems priklausančiu butu, o tam reikalingas žemės sklypo bendrasavininkio sutikimas. Ieškovas be jokių argumentų nepritarė atsakovės pateiktiems projektiniams pasiūlymams dėl atsakovams priklausančio buto rekonstrukcijos ir nepateikia jokios dokumentacijos apie ieškovo jau atliktus darbus. Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė atsakovams sąlygų rengti techninius dokumentus, vienu iš argumentų buvo tai, kad atsakovai neturėjo nuosavybėje žemės sklypo dalies, kurioje stovi atsakovų butas, o kitu argumentu buvo tai, kad atsakovai turi pateikti statinio ir sklypo bendrasavininkių rašytinius sutikimus gyvenamo namo buto rekonstravimui ir projektiniams pasiūlymams. Atsakovams priklausantis butas yra antrame namo aukšte bei turi visiškai atskirą įėjimą. Nepažeidžiant bendrojo plano sprendinių, atsakovai siekia atlikti rekonstrukciją ir pastatyti virš atsakovams priklausančio buto namo trečiąjį aukštą. Ieškovas ir jo sutuoktinė neturi jokių nuosavybės teise priklausančių patalpų namo antrame aukšte, todėl jų teisės nebus pažeistos. Rekonstrukcija nepablogins ieškovo gerovės, sutvarkytas namas atrodys šiuolaikiškai, moderniai. Rekonstruoto buto atsakovai neplanuoja parduoti ar kitaip perleisti. Statybos darbai būtų pradėti tik tada, kai būtų įsitikinta, kad juos galima atlikti. Atsakovų buto rekonstrukcija nepažeis atsakovo nuosavybės teisių, nesutrukdys jam naudotis savo nuosavybe. Atsakovai elgiasi sąžiningai ir rūpestingai, savavališkų statybos darbų neatlieka.
Atsiliepimas
Ieškovas J. B. ir trečiasis asmuo S. B. pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu. Pažymėjo, kad jiems iki šiol nebuvo žinoma apie planuojamą rekonstrukciją. Konkretūs techniniai sprendiniai parengti tik 2014 m. birželio mėnesį ir pateikti tik į bylą. Atsakovai pradėjo ruoštis rekonstrukcijai nuo 2014 m., po to, kai J. B. ir S. B. kreipėsi į juos dėl sutikimo dėl butų sujungimo į vieną turtinį vienetą ir dėl buto paprastojo remonto. Mainais buvo pareikalauta J. B. ir S. B. pritarimo nepalyginamai platesnio mąsto veiksmams. V. M., S. T. ir T. M. planuojama rekonstrukcija keičia pastato projektinius sprendimus, apima viso pastato techninius pakeitimus, nes planuojama pastatyti pastato trečiąjį aukštą bei valdyti jį nuosavybės teise. Planuojama rekonstrukcija neužtikrina pastato techninio atsparumo, stabilumo ir J. B. ir S. B. saugumo. Rekonstrukcijos techniniais pasiūlymais nėra įvertintas pastato pamatų tvirtumas, ženkliai padidinus jų apkrovą nauju trečiu aukštu. Šis įvertinimas yra neišvengiamai reikalingas, siekiant nustatyti priešieškinio reikalavimų pagrįstumą. Šis įvertinimas neatliktas, todėl priešieškinis neįrodytas. Planuojama rekonstrukcija neatitinka higienos reikalavimų. Pateiktame projektiniame pasiūlyme neparodytas ventiliacinis mazgas, kuris būtų išvestas nuo pirmo aukšto per stogą. Šio mazgo aklinimas prieštarauja higienos ir sveikatos normoms. Planuojama rekonstrukcija pažeidžia ieškovo ir S. B. teises. Pagal pateiktus projektinius pasiūlymus bendro naudojimo laiptinė praranda bendro naudojimo statusą ir patenka į V. M., S. T. ir T. M. naudojimo zoną. Tokiu būdu jie praturtėja J. B. ir S. B. sąskaita. Rekonstrukcija siekiama išvengti ieškovui ir S. B. priklausančių pastato dalių padidėjimo proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms pastato dalims. Tikėtina, kad po rekonstrukcijos pastate apsigyvens daugiau žmonių, nei gyvena dabar, dėl to kiltų triukšmo, automobilių parkavimo vietų, bendrųjų patalpų bei žemės sklypo naudojimo problemos, kas iš esmės pakeistų ieškovo ir jo šeimos gyvenimo kokybę, apribotų galimybę mėgautis ramiu gyvenimu. Statybos darbai užtruktų, kas sukeltų didelius nepatogumus. Dėl statybos darbų kiltų grėsmė ieškovo šeimos, kurioje yra du nepilnamečiai vaikai, sveikatai. Rekonstrukcija iš esmės objektyviai apribotų ieškovo ir jo sutuoktinės teises, neproporcingai iškeliant V. M., S. T., T. M. interesus. Prašė priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo J. B. teisę be atsakovų V. M., S. T. ir T. M. sutikimo atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1p, paprastąjį remontą – apšiltinti pastato pirmojo aukšto fasadą (pašalinti trūkumą, numatytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 7 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-140107-00002); pripažinti ieškovo J. B. teisę be atsakovų V. M., S. T. ir T. M. sutikimo formaliai sujungti pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1p., ieškovui priklausančius butus Nr. 1 ir Nr. 3, kuriems suteikti unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), į vieną turtinį vienetą (pašalinti trūkumą, numatytą VĮ Registrų centro 2012 m. liepos 20 d. sprendime atsisakyti pakeisti registro duomenis nekilnojamojo turto registre Nr. RS-1891); priteisti ieškovo naudai iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsakovai V. M., S. T. ir T. M. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jiems teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal 2014 m. birželio mėn. UAB PAVLIDI IR KO parengtus projektinius pasiūlymus; priteisti iš ieškovo J. B. ir iš S. B. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu Ieškovo J. B. ieškinį atsakovams V. M., S. T. ir T. M., dėl nuosavybės teisės gynimo atmetė; atsakovų V. M., S. T. ir T. M. priešieškinį ieškovui J. B. ir S. B. dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus be bendrasavininkių sutikimo pripažinimo atmetė. Sprendime nurodė, kad ieškovo teiginiai, kad atsakovai nepagrįstai neduoda sutikimo tokiam paprastajam remontui atlikti, įvertinus byloje suriktus įrodymus, laikytini nepagrįstais. Nurodė, kad atlikdamas statybos darbus name, ieškovas pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus bei atsakovų nuosavybės teises, nes visus statybos darbus atliko neturėdamas tam statybą leidžiančių dokumentų, be to, į atsakovus su prašymu duoti sutikimą statybos darbams atlikti kreipėsi jau po to, kai visi statytos darbai buvo atlikti. Byloje visiškai aiškiai yra nustatyta, kad atlikdamas statybos darbus ieškovas atliko ne paprastą dviejų butų sujungimo į vieną butą statybos darbus, bet faktiškai atliko butų rekonstrukciją bei pastatė naują statinį – namo priestatą. Ieškovas atliko dviejų valdomų butų rekonstravimą, nes butus perstatė, pakeisdamas butų išorės matmenis, įrengdamas langą bei pastatydamas naują statinį – neužimtame žemės paviršiaus plote pastatė statinį – priestatą (koridorių), sujungtą su butu. Pažymėjo, jog atsakovų planuojama rekonstrukcija reiškia viso pastato rekonstrukciją, nes rekonstruojant butą siekiama perstatyti mansardinį aukštą (t.y. pastatyti antrą namo aukštą) ir pastatyti dar trečią namo aukštą jame pastatant dar vieną atskirą butą. Rekonstrukcijos metu bus rekonstruojamos visos namo komunikacijos (vandentiekis, nuotekos, dujos, elektra), jas pritaikant prie siekiamų pastatyti rekonstrukcijos metu patalpų. Iš esmės keičiasi viso namo išorės matmenys, namo vidaus ir išorės (fasado) architektūriniai ir techniniai sprendimai. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad planuojama rekonstrukcija nepažeis atsakovų bendrasavininkių nuosavybės teise valdomo turto bei kad atitinka J. B. ir S. B. šeimos narių saugumo reikalavimus. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra kliūčių pastato pamatų ekspertizės atlikimui, tam kad būtų nustatyta, jog namo pamatai yra techninės būklės, reikalingos numatomai rekonstrukcijai atlikti. Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių J. B. ir S. B. argumentus, kad planuojama rekonstrukcija, kuri keičia viso pastato projektinius sprendimus, neužtikrina pastato techninio atsparumo, stabilumo ir saugumo (CPK 178 str., 179 str. 1 d.), todėl negali būti laikomas nepagrįstu ieškovo J. B. ir S. B. atsisakymas duoti sutikimą atsakovų planuojamai name, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - J. B. ieškinį patenkinti; iš atsakovų V. M., S. T. ir T. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai išplėtė ieškovo reikalavimo ribas, o vertindamas jų pagrįstumą, nagrinėjo ir sprendimą motyvavo aplinkybėmis, kurios iš esmės nėra susijusios su reikalavimo dalyku. Teismas netinkamai nustatė, kad ieškovas atliko pastato paprastąjį remontą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir neturėdamas žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovo siekis formaliai sujungti yra susijęs su pastato baigtumu formuoti, nenustačius jo kadastro duomenų;Sprendime teismas turėjo nustatyti, pagrįstai ar ne, atsakovai vengia pritarti tam, kad ieškovas galėtų valdyti, disponuoti butais ne kaip savarankiškais turtiniais objektais, o kaip vienu. Tuo tarpu teismas nustatė aplinkybes, kurios nėra ir negali būti susijusios su ieškinio dalyku, t.y. aiškinosi aplinkybes, susijusias su pastato užbaigimu ar neužbaigtumu, įregistravimu ir pan.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad inspekcija dėl ieškovo vykdytų statybos darbų jau yra surašiusi 2014-01-07 savavališkos statybos aktą, kuriuo buvo nustatyta, jog visi ieškovo statybos darbai buvo vykdyti be statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalies ir kitus teisės aktus. Taip pat pažymėjo, kad atsakovų rašytiniai sutikimai tebūtų vienas iš privalomų dokumentų siekiant įteisinti savavališkos statybos darbus ir gauti Statybos įstatyme nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Šias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o ieškovas apeliaciniame skunde jų nepaneigia.
Atsiliepimas
Atsakovai V. M., S. T. ir T. M. pateiktu atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pažymėjo, jog teismas galėjo atmesti ieškovo ieškinį vien dėl netinkamai suformuluotų reikalavimų. Į bylą bendraieškove turėjo būti įtraukta ir ieškovo sutuoktinė, kuriai taip pat priklauso vienas iš butų. Nors ieškovas nurodo, kad jis tik formaliai nori sujungti du butus į vieną, tačiau akivaizdžiai matyti, jog ieškovas yra įmūrijęs papildomą sieną, kurios pagrindu yra pakeičiami bendro pastato išorės matmenys, o kartu ir ieškovo butų plotas. Taip pat nesutiktina su ieškovo pateiktais argumentais, kad jo atlikti nelegalūs statybos darbai yra priskiriami prie paprastojo remonto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad bylos šalys nuosavybės teise valdo butus 3-jų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat valdo ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas J. B. 2011-08-25 dovanojimo sutartimi įgijo ir asmeninės nuosavybės teise valdo 44,71 kv.m. bendro ploto butą Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas J. B. su sutuoktine S. B. 2011-07-28 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 29,54 kv.m. bendro ploto butą Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių butai yra pirmame namo aukšte. Atsakovai sutuoktiniai V. M. ir T. M. su atsakovu S. T. dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį nuo 1993 m. valdo 49,32 kv.m. bendro ploto butą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių V. M. ir T. M. buto dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės V. M. vardu, tačiau buto dalis įgyta santuokoje (santuoka sudaryta 1983-11-05), todėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Atsakovės V. M. brolis S. T. buto dalį valdo asmeninės nuosavybės teise. Nors Nekilnojamojo turto registre namo butas Nr. 2 nurodomas kaip esantis pirmame namo aukšte, realiai atsakovų nuosavybės teise valdomas butas yra namo mansardoje. Sutuoktiniai J. B. ir S. B. siekia jų valdomus namo pirmame aukšte butus Nr. 1 ir Nr. 3 sujungti į vieną butą. Tuo tikslu J. B. ir S. B. užsakymu UAB „Statkadma“ projektuotoja J. D. 2012-05-23 parengė paprastojo buto remonto projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodoma, kad butai sujungiami į vieną bendrą 5 kambarių 74,88 kv.m. bendro ploto butą; kad patalpos nekeičiamos, durų angos, langai lieka esami, bendros pastato konstrukcijos neliečiamos, kad atliekamas paprastasis patalpų remontas: atliekami statinio vidaus ir konstrukcijų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai, nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, statinio fasadas nekeičiamas. J. B. ir S. B. išduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2012-07-10 pažyma apie sujungtų butų galimą naudojimą pagal paskirtį, tačiau butus sujungus, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2012-07-31 sprendimu Nr. KS-4785 atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pakeitimus, nustatęs neatitikimus su įregistruotais duomenimis, bei nurodęs, kad prie pastato pristatytas priestatas, pakeista gyvenamoji namo pagrindinė tikslinė paskirtis iš „gyvenamoji (3 ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) į „gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. Pažymėjo, kad statybos rūšis, kai perstatomas statinys (pakeičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamos statinio išorės matmenys ir pan.), yra statinio rekonstravimas bei Atsisakė įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus ir J. B. ir S. B. nuosavybę į naujai sukurtą, sujungus butus, nekilnojamąjį daiktą, išaiškindamas, kad daiktinės teisės bus įregistruotos, kai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. VĮ Registrų centras nurodė, jog pateikus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisių į suformuotą sujungimo būdu butą atsiradimą, taip pat turėtų būti pateiktas bendraturčių tarpusavio susitarimas dėl naujai suformuotų buto patalpų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis. Ieškovas J. B. kreipėsi į atsakovą S. T. su notaro persiųstu 2014-01-08 pareiškimu patvirtinti atsakovų sutikimą, kad J. B. gali rekonstruoti, t.y. šiltinti namo fasadą ir didinti buto Nr. 3 plotą, kad būtų sujungti butai Nr. 1 ir Nr. 3, kad būtų pakeista namo paskirtis į dvibutį gyvenamąjį namą. Su prašymu pritarti fasado apšiltinimui ir sienų išmūrijimui bei butų sujungimui į atsakovus V. M. ir S. T. su 2014-03-31 raštu kreipėsi ieškovo atstovas. Atsakovai tokių sutikimų nedavė. Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas pripažinti teisę be atsakovų sutikimo atlikti pastato, esančio adresu Pašto g. 5, Grigiškėse, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1p, paprastąjį remontą; pripažinti ieškovo teisę be atsakovų sutikimo sujungti pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1p, ieškovui priklausančius butus Nr. 1 ir Nr. 3, kuriems suteikti unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu Ieškovo J. B. ieškinį atsakovams V. M., S. T. ir T. M., dėl nuosavybės teisės gynimo atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovai nepagrįstai neduoda sutikimo tokiam paprastajam remontui atlikti, įvertinus byloje suriktus įrodymus, laikytini nepagrįstais. Atlikdamas statybos darbus name, ieškovas pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus bei atsakovų nuosavybės teises, nes visus statybos darbus atliko neturėdamas tam statybą leidžiančių dokumentų, be to, į atsakovus su prašymu duoti sutikimą statybos darbams atlikti kreipėsi jau po to, kai visi statytos darbai buvo atlikti. Byloje teismas nustatė, kad ieškovas atliko ne paprastus dviejų butų sujungimo į vieną butą statybos darbus, bet faktiškai atliko butų rekonstrukciją bei pastatė naują statinį – namo priestatą, kadangi butus perstatė, pakeisdamas butų išorės matmenis, įrengdamas langą bei pastatydamas naują statinį – neužimtame žemės paviršiaus plote pastatė statinį – priestatą (koridorių), sujungtą su butu.
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ieškovo reikalavimo ribas, o vertindamas jų pagrįstumą, nagrinėjo ir sprendimą motyvavo aplinkybėmis, kurios iš esmės nėra susijusios su reikalavimo dalyku. Pasak apelianto, teismas netinkamai nustatė, kad ieškovas atliko pastato paprastąjį remontą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir neturėdamas žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, statinio paprastasis remontas - tai statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Paprastajam remontui yra rengiamas paprastojo remonto aprašas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 9 p.). Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas paprastojo remonto atveju yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui, t.y. paprastojo remonto aprašui. Nurodytina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Statyba – ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia sklypo, kuriame statomas statinys galimos ūkinės veiklos sąlygas, todėl statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, t.y. statytojo privatus interesas derinamas taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, tačiau bendradarbiauti derinant interesus įpareigotas ne tik statytojas, bet ir kiti bendraturčiai, kurių sutikimai reikalingi norint pradėti planuojamą statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003 ir kt.). Statytojas, siekdamas gauti rašytinius pritarimus statinio paprastojo remonto aprašui, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus dėl statinio paprastojo remonto (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). Kaip jau minėta, pateiktu ieškiniu ieškovas iš esmės siekė atlikti statybos darbus, t.y. statinio paprastąjį remontą, būtent be bendraturčių sutikimo, kadangi, ieškovo nuomone, bendraturčiai sutikimus nepagrįstai atsisako jam duoti. Susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog kad ieškovas atliko pastato paprastąjį remontą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir neturėdamas žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Tai, kad ieškovas neturėjo atsakovų, kaip gyvenamojo namo bendraturčių, sutikimo, patvirtina pats ieškinio reikalavimas suteikti teisę ieškovui atlikti paprastojo remonto darbus be atsakovų sutikimo. Aplinkybę, kad ieškovas atliko savavališką statybą patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-01-07 Savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota, jog name (duomenys neskelbtini), yra atliktas savavališkas paprastasis remontas: pakeista dalies pastato išvaizda, atlikti naujos fasado dangos įrengimo (šiltinimo) darbai, įrengti nauji fasado elementai – išmūryta siena. Akte taip pat konstatuota, kad statybą leidžiančio dokumento nėra, taip pat nėra žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų ar aplinkybių, kurios paneigtų savavališkos statybos akte nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai nustatė, jog ieškovas atliko pastato paprastąjį remontą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir neturėdamas žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas ieškovo reikalavimą pripažinti jam teisę be atsakovų sutikimo atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1p, paprastąjį remontą, pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti fakto, kad paprastasis remontas ieškovo jau buvo atliktas dar prieš kreipiantis į atsakovus dėl sutikimo statybos darbams.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas sprendime teismas turėjo nustatyti, pagrįstai ar ne, atsakovai vengia pritarti tam, kad ieškovas galėtų valdyti, disponuoti butais ne kaip savarankiškais turtiniais objektais, o kaip vienu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nustačius, kad statybos darbus ieškovas atliko dar iki kreipimosi į atsakovus dėl sutikimo pateikimo, klausimas, ar pagrįstai atsakovai atsisako ieškovui duoti sutikimus statybos darbams praranda prasmę, kadangi statybos darbai, neturinti nei juos leidžiančio dokumento, nei atsakovų sutikimo, buvo atlikti ir konstatuoti dar 2014-01-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktu. Kitaip tariant, nelegalius statybos darbus ieškovas atliko savo iniciatyva net nepasikreipęs į atsakovus. Be to, pažymėtina, jog atsakovų rašytiniai sutikimai tebūtų vienas iš privalomų dokumentų, siekiant įteisinti savavališkos statybos darbus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju tapo teisiškai nereikšmingi.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.