- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- eA-1487-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03510-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. ir atsakovų Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VST, Tarnyba) vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 47TE-298 „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“ suteikti pareiškėjui vieną papildomą mokamų atostogų dieną ir išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už šią dieną (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – paskirti pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą skatinimo priemonę; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas atliko tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Ignalinos pasienio rinktinės branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio reagavimo pajėgų skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. Minėtame VSAT skyriuje atliko tarnybą penki pareigūnai, einantys vyresniųjų specialistų pareigas ir vykdantys vienodas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Visiems minėtame VSAT skyriuje tarnybą atliekantiems pareigūnams buvo suformuotos vienodos 2019 metų užduotys ir pasiektų rezultatų vertinimo rodikliai. Dėl 2019 m. spalio 1 d. reorganizacijos pareiškėjas buvo perkeltas į VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas. Minėtose pareigose pareiškėjas atliko tarnybą iki 2020 m. spalio 5 d.
2.2. 2022 m. rugpjūčio 1 d. VST pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) priėmė sprendimą įvertinti pareiškėjo – buvusio VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto – 2019 metų tarnybinę veiklą „labai gerai“ ir pasiūlė VST vadui suteikti pareiškėjui vieną dieną papildomų mokamų atostogų. Pareiškėjo atstovas Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (VST pareigūnų profesinė sąjunga yra susivienijimo narė) kreipėsi į VST, prašydamas galutinio sprendimo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo priėmimo metu atsižvelgti į tuo metu aktualios Statuto redakcijos nuostatas ir nebloginti pareiškėjo teisinės padėties. 2022 m. rugpjūčio 1 d. VST vadas priėmė skundžiamą įsakymą išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už vieną nepanaudotą papildomų mokamų atostogų dieną (toliau – ir ginčijama skatinimo priemonė).
2.3. VST vadas Įsakymu nepagrįstai skyrė pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę – vieną dieną papildomų apmokamų atostogų. Skirdamas ginčijamą skatinimo priemonę, VST vadas pažeidė lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principą. Vadovaudamasis ginčui aktualios Statuto redakcijos nuostatomis (2020 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija), pareiškėjas akcentavo, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą „labai gerai“, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo. VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, vadovavosi 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatomis. Minėtos redakcijos Statuto nuostatos, lyginant su 2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto nuostatomis, išplėtė pareigūnams skiriamų skatinimo priemonių sąrašą. VST vadas, skirdamas pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, kurios 2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto nuostatos nenumatė, pablogino pareiškėjo teisinę padėtį ir pažeidė lex retro non agit principą.
2.4. 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu Komisija įvertino tris VST pareigūnus „labai gerai“. VST vadas paskyrė vieną VST pareigūną į aukštesnes pareigas, o kitiems dviems VST pareigūnams padidino pareiginės algos koeficientą, t. y. visiems trims VST pareigūnams VST vadas suteikė skatinimo priemones, susijusias su pareiginės algos koeficiento pakėlimu. Kitus du VST pareigūnus (tarp jų – pareiškėją) Komisija įvertino „gerai“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu įpareigojo VST teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį 2019 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Atlikusi pakartotinį 2019 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Komisija taip pat įvertino 2019 metų pareiškėjo atliktą tarnybinę veiklą, kuri buvo įvertinta „labai gerai“. Tačiau, Komisijai įvertinus 2019 metų pareiškėjo atliktą tarnybinę veiklą „labai gerai“, VST vadas skyrė pareiškėjui kitokią skatinimo priemonę, nei kitiems VST pareigūnams, vykdantiems tokio paties pobūdžio pareigas. 2022 m. rugsėjo 1 d. VST vadui skyrus pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, pareiškėjas atsidūrė nelygiavertėje padėtyje lyginant su kitais VST pareigūnais. VST vadas savo sprendimo nemotyvavo.
2.5. VST nepagrįstai neinformavo nei pareiškėjo, nei jo atstovo apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdį. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad VST turėjo informuoti pareiškėją raštu ar elektroniniu paštu apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. Apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. vykusį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo posėdį VST neinformavo nei pareiškėjo, nei jo atstovo. VST nepagrįstai apribojo pareiškėjo, kaip Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, teises dalyvauti jo tarnybos veiklos vertinimo posėdyje, ir dėl to pareiškėjas patyrė diskriminaciją.
2.6. VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, pažeidė asmenų lygiateisiškumo ir karjeros principus. Pareiškėjas, kaip visi kiti jo padalinyje dirbę statutiniai pareigūnai, turi teisę į karjerą ir (ar) pareiginės algos koeficiento padidinimą (finansinį paskatinimą). Statute nėra įtvirtintų konkrečių nuostatų, susijusių su pareigūnų lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais, todėl pareigūnų lygybei ir nediskriminavimui kitais pagrindais vertinti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) nuostatos. Darbo kodeksas nustato, kad tokio paties pobūdžio darbą dirbantiems asmenimis turi būti nustatomi vienodi tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, vienodai teikiami siūlymai su skatinimo priemonėmis. Įsakymu skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, VST jokių išskirtinių pareiškėjų veiklos rezultatų bei aplinkybių, leidžiančių įvertinti, kodėl jam VST skyrė kitokią skatinimo priemonę, nei kitiems VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniesiems specialistams.
2.7. VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą. VST, vykdydama teismo įpareigojimą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus, elgėsi piktybiškai. Į 2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdį, vykusį antrą kartą, pareiškėjas nebuvo pakviestas. 2019 metų pareiškėjo tarnybinę veiklą Komisija įvertino „labai gerai“, tačiau VST skyrė pareiškėjui skatinimo priemonę, mažiau palankią, nei kitiems VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniesiems specialistams. Pareiškėjas jaučia psichologinį spaudimą, susijusi su jo tarnybinės veiklos vertinimu, nuo pirmo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo momento – 2020 m. liepos 24 d. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas paprašė leisti jam susipažinti su 2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdžio garso įrašu, tačiau VST leido jam susipažinti su minėtu įrašu tik 2022 m. rugsėjo 19 d. Tiek atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, tiek skirdama ginčijamą skatinimo priemonę, VST piktnaudžiavo savo padėtimi ir šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teises. VST, atlikdama tokius veiksmus, kliudė pareiškėjui kreiptis į teismą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinės būsenos pablogėjimą. Patirta skriauda tęsėsi ilgą laiką, nebuvo vienkartinė ar momentinė.
3. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje Nr. eA-1268-662/2023 konstatuota, kad pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir jo diskriminavimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti. Atsakovas, paskirdamas pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, savo sprendimo nemotyvavo. Parenkant pareiškėjui skatinimo priemonę pastarasis atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, lyginant su kitais darbuotojais. Įsakyme nemotyvuota, kodėl pareiškėjui buvo skirta kitokia skatinimo priemonė, nei kitiems pareigūnams, vykdžiusiems analogiškas užduotis ir įvertintiems vienodai. Todėl tais atvejais, kai nustatoma, kad vidaus pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas paskirti kitokią skatinimo priemonę pareigūnui, nei analogiškas užduotis įvykdžiusiems pareigūnams, neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ar kitų principų, lyginant šį sprendimą su analogiškais sprendimais kitų vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu, tai gali sudaryti teisinį pagrindą tokį vidaus tarnybos pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1006/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-464/2009 ir kt.). LVAT 2015 m. gegužės 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 konstatavo, kad vienodų einamųjų metų užduočių ir vienodų pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo kriterijų nustatymas reiškia situaciją, kai valstybės tarnautojai turi tokias pačias veiklos galimybes, o jei tomis pačiomis aplinkybėmis veiklą vykdantys ir esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai yra vertinami skirtingai, t. y. blogesnius veiklos rezultatus pasiekę valstybės tarnautojai vertinami geriau nei pasiekę geresnius, tam tikra prasme patiria diskriminaciją.
Atsiliepimas
4. Atsakovai Tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovai atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
5.1. Pareiškėjo skundo argumentai, kad VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinamąją priemonę, pažeidė lex retro non agit principo, yra nepagrįsti. Skunde minimos 2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto nuostatos nenustatė jokių pareigūnams skiriamų skatinimo priemonių. Dar 2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto 34 straipsnio 15 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą: „taikyti pareigūnui šio Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones“. 2022 m. rugpjūčio 1 d. posėdžio metu Komisija, vykdydama įsiteisėjusios LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-125-756/2022 ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-1212-331/2021 nustatytus įpareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka atliko pakartotinį 2019 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. 2019 metais pareiškėjo atliktą tarnybinę veiklą Komisija įvertino „labai gerai“ ir vadovaudamasi 2022 m. rugpjūčio 1 d. aktualiomis Statuto nuostatomis, pasiūlė VST vadui skirti pareiškėjui skatinimo priemonę – vienos dienos papildomas mokamas atostogas. Komisija neturėjo pagrindo įforminti 2019 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų vadovaudamasi nebegaliojančios Statuto redakcijos nuostatomis. 2020 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 29-1, 33-1 straipsniais įstatymas, kuriuo buvo pakeistas Statuto nuostatos (toliau – ir Statuto pakeitimo įstatymas), nenumatė jokių išlygų, sudarančių galimybę Komisijai vertinti pareigūnų tarnybinę veiklą už tarnybos metus iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų būti vertinama pagal iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusios Statuto redakcijos nuostatas.
5.2. Pareiškėjo skundo argumentai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatos pablogino jo teisinę padėtį, yra nepagrįsti. Visi galimi Komisijos siūlymai skirti pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, skatinamąją priemonę yra lygiaverčiai, nes nebūtų logiškas įstatymo leidėjo „labai gerai“ įvertintų pareigūnų skirstymas. 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatos išplėtė Komisijos ir statutinės įstaigos vadovo diskreciją priimti sprendimus, susijusius su skatinamųjų priemonių pareigūnams, kurių tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, skyrimu.
5.3. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tariama diskriminacija esant galimiems alternatyviems ir lygiaverčiams įstatymo nustatytiems Komisijos siūlymams, yra nepagrįsti. Apie Komisijos posėdžius, susijusius su pareiškėjo atliktos tarnybinės veiklos vertinimu, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdžio pirmoje dalyje ir buvo išklausytas. Nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. VST darbuotojas – Komisijos sekretorius – atostogavo, todėl VST pasiūlė pareiškėjui susipažinti su 2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdžio garso įrašu pasibaigus minėto darbuotojo atostogoms. VST nesudarė jokių kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą.
5.4. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su VST vykdomu pareiškėjo bauginimu, psichologiniu spaudimu ir sukelta neturtine žala, yra nepagrįsti. Vien faktas, kad pareiškėjas pakeitė tarnybos vietą ir perėjo į tarnybą Muitinės departamente, patvirtina jo norą siekti karjeros ir po ilgų tarnybos metų vidaus reikalų įstaigose pakeisti tarnybos aplinką. Net ir pakeitęs tarnybos vietą, pareiškėjas išliko Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos pirmininku. Net ir nustačius VST neteisėtus veiksmus, nagrinėjamoje situacijoje pakaktų teisės pažeidimo pripažinimo fakto už pareiškėjo galbūt patirtą skriaudą.
6. Atsakovai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1268-662/2023 44 punktą. Pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 metus pakartotinis vertinimas vyko 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir buvo įformintas protokolu Nr. 47PR-266, vertinimas vyko jau esant naujam teisiniam tokio vertinimo reguliavimui, įsigaliojus naujai Statuto 34 straipsnio redakcijai, kurioje buvo išplėstos vertinimo komisijos galimų siūlymų į pareigas skiriančiam asmeniui ribos labai gerai įvertintiems pareigūnams. Tiek ankstesnėje, tiek naujoje aptariamo Statuto straipsnio redakcijose galimi siūlymai dėl „labai gerai“ įvertintų pareigūnų sunumeruoti ir išdėstyti įstatyme atsitiktine, o ne hierarchine ar galimo eiliškumo tvarka ir visi jie yra lygiaverčiai. Be to, keičiant Statuto 34 straipsnį ir numatant daugiau galimų siūlymų įstaigos vadovui dėl „labai gerai“ įvertintų pareigūnų, įstatymo leidėjas turėjo tikslą pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą padaryti lankstesnį ir nesieti jo tik su ilgalaikiais statutinių įstaigų finansiniais įsipareigojimais bei suteikti galimybę statutinių įstaigų vadovams įvertinti visus „labai gerai“ dirbančius pareigūnus. Tai matyti iš Statuto pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 14 punkto.
7. Atsakovai taip pat nurodė, kad pareiškėjo pakartotinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pareiškėjui nedirbant Tarnyboje, todėl Komisija, atsižvelgusi į naują teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas Tarnyboje nebedirba bei „labai gerai“ įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus, nutarė teikti įstaigos vadovui siūlymą nesusijusį su ilgalaikiais Tarnybos finansiniais įsipareigojimais ir įstaigos vadovas su šiuo siūlymu sutiko. Komisija pagrįstai nesiejo kitų minėtos LVAT nutarties 46 punkte minimų Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų (siūlymų įstaigos vadovui juos įvertinus labai gerai) su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu, nes pastarojo vertinimas vyko kitu laiku (buvo pakartotinis), jam jau nebedirbant Tarnyboje ir pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą, o tai ir yra objektyvus atitinkamo siūlymo (skirtingo) įstaigos vadovui teikimo pagrindimas. Komisijai nebuvo jokio pagrindo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus įforminti vadovaujantis nebegaliojančia Statuto redakcija. Atsakovų įsitikinimu, Komisijos galimi pagal Statuto 34 straipsnio 15 dalį siūlymai dėl „labai gerai“ įvertinto pareigūno yra lygiaverčiai.
II.
8. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
III.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas administracinę bylą, LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1268-662/2023 nurodytų aplinkybių neįvertino ir neišreikalavo dokumentų, t. y. neįvykdė LVAT minėtoje nutartyje pateiktų išaiškinimų. Teismas konstatavo, jog iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir diskriminacijos, liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti, todėl negalima daryti pagrįstų išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, atitinkamai ir dėl kitų išvestinių pareiškėjo reikalavimų – įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
IV.
12. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą – panaikino Tarnybos Įsakymą, įpareigojo Tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti pareiškėjui skatinimo priemonę, nustatytą Statuto 34 straipsnio 15 dalyje. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 633,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13.1. Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui, jo tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertinus „labai gerai“, suteikta 1 darbo diena papildomų mokamų atostogų ir išmokėta piniginė kompensacija už tą dieną, pagrįstumo ir teisėtumo, bei įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą ir paskirti skatinimo priemonę, nustatytą Statuto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalyje, bei 500 Eur neturtinės žalos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-1212-331/2021 pagal pareiškėjo skundą Tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vadovaujantis minėtoje byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ėjo VSAT Ignalinos pasienio rinktinės branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio reagavimo pajėgų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, o nuo 2019 m. spalio 1 d. dėl reorganizacijos buvo perkeltas į Tarnybos Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas, kurias ėjo iki 2020 m. spalio 5 d. 2020 m. liepos 24 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 47VI-1606 pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 metus įvertinta ,,gerai“.
13.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1212-331/2021 tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą; panaikino Tarnybos vado rezoliuciją, uždėtą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613 ir pačią išvadą; įpareigojo Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus. Teismas nurodė, kad Komisija netinkamai atliko savo pareigą visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms, kaip tai numatyta Statute, nes pareiškėjas iki jo tarnybinės veiklos vertinimo įvykdė užduotis ir patvirtino atitiktį jo pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams, o prieštaravimai liko nepašalinti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisija, vykdydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus, nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priėmęs pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo (Įstaigos vadas) rezoliucija patvirtinęs išvadą, neįvertinęs pateiktos medžiagos (Vertinimo komisijos protokolo, garso įrašo, tiesioginio vadovo ir pareiškėjo paaiškinimų) pažeidė Statuto 34 straipsnio 22 dalies nuostatas. Teismas padarė išvadą, jog Komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvada Nr. 47V1-1613 priimta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl neatitinka teisės aktų reikalavimų.
13.4. LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-125-756/2022 atmetė Tarnybos apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13.5. Komisija 2022 m. rugpjūčio 1 d. protokole Nr. 47PR-266 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė pareiškėjui suteikti 1 dienos papildomas mokamas atostogas.
13.6. Tarnybos vadas, vadovaudamasis Statuto 34 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdamas į Komisijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. posėdžio protokolą Nr. 47PR-266, priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 1 punktu suteikė pareiškėjui 1 darbo dienos papildomas mokamas atostogas. Šio Įsakymo 2 punktu nurodyta Tarnybos Biudžeto vykdymo ir pirkimų valdybos Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už 1 nepanaudotą papildomų mokamų atostogų dieną.
13.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Įsakymu, kreipėsi dėl jo panaikinimo į teismą.
13.8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6137-535/2022 atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad Tarnyba, 2022 metais atlikdama pareiškėjo pakartotinį vertinimą už 2019 metus, pagrįstai vadovavosi aktualia Statuto 34 straipsnio redakcija, šio straipsnio 15 dalies 3 punktu, skirti pareiškėjui 1 dienos papildomas mokamas atostogas kaip skatinimo priemonę, nustatytą Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pareiškėjas apie organizuojamus Komisijos posėdžius buvo informuojamas tinkamai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), posėdžio pirmojoje dalyje dalyvavo ir buvo išklausytas. Tarnyba nesudarė kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą. Pareiškėjui buvo pasiūlyta susipažinti su Komisijos posėdžio garso įrašu pasibaigus šio darbuotojo atostogoms. Teismas nenustatė diskriminavimo pareiškėjo atžvilgiu. Teismas sprendė, jog atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nenustatė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
13.9. LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1268-662/2023 tenkino iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad pareiškėjui buvo pritaikyta būtent naujai įstatyme įtvirtinta skatinimo priemonė (konkrečiu atveju – 1 diena mokamų atostogų), kuri savo turiniu iš esmės skiriasi nuo kitiems, ėjusias analogiškas pareigas ir vertintiems kartu su pareiškėju, pareigūnams taikytų priemonių (perkėlimo į aukštesnes pareigas, padidinto pareiginės algos koeficiento), nors minėtos priemonės, taikytos kitiems pareigūnams, galiojusios anksčiau, liko ir naujos redakcijos Statuto 34 straipsnio 15 dalyje. Teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas kilusio ginčo kontekste lygiateisiškumo principo pažeidimo aspektu šių materialiosios teisės normų neaiškino, su tuo susijusių bylos aplinkybių išsamiai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjas skunde prašė išreikalauti iš atsakovo dokumentus, susijusius su Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo ir 2-jo būrių pareigūnų, kurie iki 2019 m. spalio 1 d. reorganizacijos, kaip ir pareiškėjas, vykdė VSAT Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio Reagavimo pajėgų skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas, 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių duomenų, būtinų tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, iš atsakovo neišsireikalavo. LVAT vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir jo diskriminavimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti, dėl to negalima daryti pagrįstų išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, atitinkamai ir dėl kitų pareiškėjo reikalavimų – įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
13.10. Regionų administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-847-1161/2025 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
13.11. LVAT 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2050-1047/2025 tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas administracinę bylą, LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1268-662/2023 nurodytų aplinkybių, be kita ko, atsižvelgiant ir į procesiniuose dokumentuose išdėstytus pareiškėjo bei atsakovo prašymus bei argumentus, išsamiai ir visapusiškai nesiaiškino, neišreikalavo dokumentų, taigi neįvykdė LVAT minėtoje nutartyje pateiktų išaiškinimų. Teismas įvertinęs, jog bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir jo diskriminavimo, liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti, padarė išvadą, jog negalima daryti pagrįstų išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, atitinkamai ir dėl kitų pareiškėjo reikalavimų – įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
13.12. Regionų administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą – panaikino Tarnybos Įsakymą, įpareigojo Tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti pareiškėjui skatinimo priemonę, numatytą Statuto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalyje. Kitos skundo dalies teismas netenkino.
14. Teismas, apžvelgęs faktines bylos aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad pareigūnai, einantys tokias pačias pareigas ir atliekantys tokias pačias funkcijas, vykdantys vienodas kasmetines užduotis, nebūtinai turi būti įvertinami vienodai ir nebūtinai vienodos skatinimo priemonės turi būti parenkamos visiems pareigūnams. Kiekvieno pareigūno vertinimas yra individualus, vertinant, be kita ko, ir asmenines savybes. Teismas, įvertinęs A. B., R. J. ir G. K., kurių tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“, tarnybinės veiklos vertinimo išvadas, pažymėjo, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo nurodyti pareigūnai R. J. ir G. K. nėra vienodoje ar panašioje padėtyje kaip pareiškėjas, nes jose nėra nurodyta, kokiais kriterijais rėmėsi atsakovas taikydamas Statuto 34 straipsnio 15 dalyje nustatytas skatinimo priemones šiems pareigūnams. Taip pat nepateikti motyvai, rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys būtinybę pareiškėjui netaikyti minėtos teisės normos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl pažeistų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, yra pagrįsti. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos vado įsakymas neatitinka Statuto reikalavimų, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, todėl šis Įsakymas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą ir paskirti pareiškėjui skatinimo priemonę, numatytą Statuto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad netinkamai atliktas 2019 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir bylinėjimasis teisme galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų neigiamų išgyvenimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, prašydamas priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai buvo išskirtinai reikšmingi. Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad, beveik iškart po 2019 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, pareiškėjas perėjo dirbti į kitą statutinę įstaigą ir buvo atleistas iš Tarnybos.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmojo 2019 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pripažinimas neteisėtu teismo sprendimu, pakartotinio tarnybinės veiklos vertinimo atlikimas bei 2019 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas „labai gerai“ sudaro pakankamą ir teisingą satisfakciją pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo didelė ir nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
IV.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo, ir priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:
18.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos. Šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidus materialiosios ir proceso teisės normas, nesilaikius teismų praktikos.
18.2. Tarnybos neteisėti veiksmai bei dėl jų užsitęsęs teismo procesas lėmė realiai patirtą neturtinę žalą. Iš administracinėse bylose priimtų teismų sprendimų matyti, kad tarnybinės veiklos vertinimo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, o šie pažeidimai buvo pagrindinė užsitęsusio bylinėjimosi priežastis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas buvo priverstas pakeisti tarnybos vietą. Net ir po teismų priimtų sprendimų pareiškėjo teisės toliau buvo pažeidinėjamos.
Šalies argumentai
18.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ir atmesdamas pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą, neatsižvelgė į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas klaidingai nustatė pažeidimo pobūdį ir mastą, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais pareiškėjui sukėlė neigiamus išgyvenimus, tyčia vengė teikti įrodymus, formaliai sprendė kilusį ginčą. Pareiškėjui buvo inicijuoti tarnybiniai patikrinimai, sudaromas nepatogus darbo grafikas, pareiškėjas buvo ignoruojamas tiesioginio vadovo. Pareiškėjo apsisprendimas palikti Tarnybą buvo nulemtas atsakovo nepagrįstų kaltinimų, psichologinio spaudimo ir kitų neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas tik trumpą laiką patyrė neigiamus išgyvenimus.
19. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.
20. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos argumentus:
20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime Tarnybai suformuluotas įpareigojimas paskirti pareiškėjui skatinimo priemonę, nustatytą Statuto 34 straipsnio 15 dalyje, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis LVAT nutartyse, priimtose nagrinėjant šį ginčą, padarytoms išvadoms. Tarnyba savo atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose argumentavo bei pagrindė priežastis, dėl kurių pareiškėjui po tarnybinės veiklos vertinimo, buvo paskirta skatinimo priemonė, vadovaujantis pasikeitusio Statuto nuostatomis. Pasikeitusi Statuto norma, nustatanti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą bei jiems taikytinas skatinimo priemones, iš esmės pakeitė teisinį šio veiksmo ir jo rezultatų įforminimo reguliavimą, praplėsdama statutinių įstaigų vadovų diskreciją priimant sprendimus po atlikto vertinimo. Dėl šios priežasties, anksčiau suformuota teismų praktika, kai skirtingas „labai gerai“ įvertintų pareigūnų rezultatų įforminimas paskiriant jiems nevienodas skatinimo priemones buvo laikomas jų diskriminavimu, yra nebeatitinkanti iš esmės pasikeitusio teisinio reguliavimo bei pasikeitusios teisės normos teleologinio aiškinimo.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Tarnybos apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėjas, pakartodamas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos Įsakymas neatitinka Statuto reikalavimų, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, todėl jis yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
24. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos neigiamos patirtys, kurios pareiškėjo teigimu, yra susijusios su skundžiamu Įsakymu, yra abstrakčios ir nelaikytinos tariamai patirtos neturtinės žalos įrodymais. Tarnyba atliko visus veiksmus teisės aktuose nustatytais terminais, o pareiškėjo teiginiai apie bauginimą, psichologinį spaudimą ir kitus tariamai neteisėtus veiksmus, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas pernelyg sureikšmina savo buvimą Tarnybos profesinės sąjungos, kurios veiksmingumu abejoja kitos Tarnyboje veikiančios pareigūnų profesinės sąjungos ir dėl to kreipiasi į Tarnybą su raštais, pirmininku. Atsakovas pažymi, jog net ir nustačius darbdavio neteisėtus veiksmus teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo rėmimasis konkuruojančios profesinės sąjungos išreikštomis subjektyviomis abejonėmis negali būti laikomas objektyviu ir patikimu įrodymu. Rašte išdėstytos abejonės nėra grindžiamos jokiais objektyviais faktais, kompetentingų institucijų sprendimais ar patikima statistine informacija. Abejonės dėl Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko įgaliojimų buvo išsklaidytos dar iki atsakovo atsiliepimo pateikimo teismui, atsakovui buvo žinoma, jog konkuruojančios profesinės sąjungos išreikštos abejonės nepasitvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui, jo tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertinus ,,labai gerai“, buvo suteikta 1 darbo diena papildomų mokamų atostogų ir už tą dieną išmokėta piniginė kompensacija, pagrįstumo ir teisėtumo. Kartu pareiškėjas reikalavo įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti jam skatinimo priemonę, nustatytą Statuto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalyje, bei priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino ginčijamą atsakovo įsakymą bei įpareigojo Tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti pareiškėjui skatinimo priemonę, nustatytą Statuto 34 straipsnio 15 dalyje, nes nustatė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nenurodė motyvų, kurie lėmė, jog pareiškėjas buvo įvertintas kitaip, nei analogiškose pareigose buvę ir tokius pačius rezultatus pasiekę pareigūnai. Pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė, laikydamas, jog pats pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui
28. Apeliacinius skundus pateikė abi ginčo šalys. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, neatsižvelgta į pareiškėjui padarytą realią neturtinę žalą. Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Įsakymas bei atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą ir skirti jam skatinimo priemonę.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti šias ribas ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina apeliacinius skundus tik jų apimtyje.
30. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: Pareiškėjas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ėjo VSAT Ignalinos pasienio rinktinės branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio reagavimo pajėgų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, o nuo 2019 m. spalio 1 d. buvo perkeltas į Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas, kurias ėjo iki 2020 m. spalio 5 d. Tarnybos 2020 m. liepos 24 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 47VI-1606 pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 metus buvo įvertinta ,,gerai“. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu vertinimu, kreipėsi į teismą, kuris įpareigojo Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus. Toks vertinimas, įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo padarytas tik 2022 m. rugpjūčio 1 d., kai Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija priėmė sprendimą įvertinti pareiškėjo 2019 metų tarnybinę veiklą „labai gerai“ ir pasiūlė Tarnybos vadui suteikti pareiškėjui vieną dieną papildomų mokamų atostogų. Tarnybos vadas šį pasiūlymą realizavo skundžiamu 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 47TE-298. Pareiškėjas, manydamas, jog jam turėjo skiriama skatinimo priemonė, numatyta pirmojo tarnybinės veiklos vertinimo metu galiojusios Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalies redakcijoje ir skirta kitiems tose pačiose pareigose tarnavusiems pareigūnams, kurių tarnybinė veikla buvo taip pat įvertinta „labai gerai“, kreipėsi į teismą.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( toliau – ir LVAT) , nagrinėdamas bylas dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant valstybės tarnautojų veiklą ir priimant sprendimą dėl veiklos vertinimo negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai, o esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai negali būti vertinami skirtingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-941/2010, 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2154-520/2015 ir kt.).
32. Šių valstybės tarnybos principų laikymasis buvo tikrintas ir nagrinėjant šią administracinę bylą, dėl jų ir valstybės tarnautojo diskriminavimo konkrečioje situacijoje vertinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė savo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje Nr.eA-1268-662/2023 ir 2025 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. eA-2050-1047/2025 ir du kartus grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
33. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog šį kartą pirmosios instancijos teismas iš esmės ištaisė ankstesnėse apeliacinės instancijos teismo nutartyse nurodytus trūkumus ir pagrįstai pripažino, jog atsakovo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas netinkamai, atsakovas nenurodė jokių individualių pareiškėjo asmeninių savybių ar skirtingų pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 metus rezultatų, kurie galėtų lemti, kad jo tarnybinė veikla būtų vertinama ( ir skiriama skatinimo priemonė) kitaip nei kitų tos pačios Tarnybos pareigūnų, atlikusių tas pačias funkcijas ir pasiekusių tokius pačius rezultatus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą atsakovo Įsakymą ir priešingi atsakovo apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.
34. Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pažymėtina, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas yra aktualus bei sukeliantis tiesiogines pasekmes tik tarnybą atliekantiems pareigūnams. Tais atvejais, kai pareigūno ir atitinkamos tarnybos tarnybiniai santykiai nebesieja, tarnybinės veiklos vertinimo tikslai realiai nebebūtų pasiekti, jų kvalifikacijos vertinimas bei tinkamumas pareigoms nebetenka prasmės ankstesnių tarnybinių santykių aspektu.
35. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjo ir atsakovo nuo 2020 m. spalio 5 d. nebesieja vidaus tarnybos santykiai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybos pasibaigimu, sprendžia, jog pareiškėjui pas atsakovą nebedirbant nebėra galimybės tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą atlikti iš naujo, todėl nagrinėjamu atveju gali būti konstatuojamas tik atlikto vertinimo nepagrįstumas. Pažymėtina, jog tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2583-1047/2025, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-790-821/2022; 2018 m. rugpjūčio 29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).
36. Dėl šios priežasties pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai panaikinęs Įsakymą, nepagrįstai įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą ir paskirti pareiškėjui skatinimo priemonę, numatytą Statuto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalyje., todėl su tuo susiję atsakovo apeliacinio skundo argumentai pripažinti pagrįstais, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
37. Pareiškėjas savarankišku reikalavimu prašė atlyginti neturtinę žalą, kurią grindė pablogėjusia psichologine būsena, išgyvenimais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarytomis toksiškomis tarnybos sąlygomis, dėl kurių jis buvo priverstas palikti tarnybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad veiksminga teismine gynyba asmenims, nukentėjusiems dėl jų teisių pažeidimo, taip pat užtikrinama galimybė gauti žalos atlyginimą teisme (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-128-520/2022). Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; ir kt.).
38. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; ir kt.).
39. Teisėjų kolegija pareiškėjo teiginius, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jautėsi diskriminuojamas bei buvo priverstas palikti tarnybą pripažįsta pagrįstais ir įrodytais. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo neigiamus išgyvenimus sukėlė ne tik tarnybinės veiklos vertinimo motyvų nenurodymas, bet ir tolesnis diskriminuojantis elgesys.
40. . Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (nepateikti motyvai dėl parinktos skatinimo priemonės, vilkintas naujo vertinimo atlikimas, sudarytos nepalankios sąlygos tarnyboje), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, į faktą, kad pareiškėjo ir atsakovo tarnybos santykiai nebesieja, todėl naujas tarnybinės veiklos vertinimas nebebus atliekamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka ir pareiškėjui iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti priteisiama pareiškėjo prašyta 500 Eur suma, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo bei atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas tenkinant iš dalies, panaikinant Įsakymą ir priteisiant pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
43. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Kadangi pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.
44. . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)
45. Pareiškėjas pateikė dokumentus (dvi sąskaitas- faktūras bei mokėjimo nurodymus), patvirtinančius, jog už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 800 eurų atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl, atsižvelgiant į pareikštų bei patenkintų reikalavimų kiekį, pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas tenkinamas iš dalies ir jam iš atsakovo priteisiama 600 eurų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. ir atsakovų Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 47TE-298 „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“
Priteisti pareiškėjui A. B. iš Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Eur (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjui A. B. iš Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 600 Eur (šešis šimtus ) eurų teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.