Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-790-821/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-21
Bylos Nr.: eA-790-821/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01771-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis
Atsakovas: Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas: L. T.

Kategorijos

22.2Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas

Administracinė byla Nr. eA-790-821/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01771-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 22.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, PAGD) 2021 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. TE-237 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas dirba Departamento (duomenys neskelbtini) pareigose. 2021 m. vasario 26 d. įvyko pokalbis su vadovu dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, kurio pabaigoje vadovas informavo, jog pareiškėjas netinka (duomenys neskelbtini) pareigoms, jo veiklą vertins nepatenkinamai. Konkrečių priežasčių nenurodė, tik paminėjo, jog dėl pareiškėjo požiūrio į Departamento vadovybę. Vadovas užpildė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau – ir Išvada), siūlydamas vertinti pareiškėją nepatenkinamai ir perkelti į žemesnes pareigas, su Išvada pareiškėją supažindino 2021 m. vasario 27 d. Pareiškėjo tiesioginis vadovas M. K. nesilaikė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, (toliau – ir Aprašas) nuostatų dėl vertinimo procedūrų ir terminų.

2.2. 2021 m. kovo 31 d. vykusiame Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija, Vertinimo komisija) posėdyje, kuriame buvo vertinama pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla, pareiškėjas išsamiai pristatė argumentus, kuriais grindė savo nesutikimą su vadovo pateiktu veiklos vertinimu. Vertinimo komisija nusprendė atidėti pareiškėjo vertinimą kitai dienai (2021 m. balandžio 1 d.). 2021 m. balandžio 8 d. buvo surašytas Vertinimo komisijos posėdžio protokolas, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai, ir Departamento direktoriui pasiūlyta perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.

2.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atliktu jo tarnybinės veiklos vertinimu, nurodė, kad pirmoji jo tarnybinės veiklos užduotis – „Parengti priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto projektą. Pateikti pajėgų valdymo valdybos kompetencijoje esančią medžiagą ir siūlymus“ (rezultatai: bus parengtas priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto projektas. Bus pateikta priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto dalis, liečianti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas), negalėjo būti priskirta vien pareiškėjo kompetencijai, atskiras jo dalis turėjo rengti kiti Departamento struktūriniai padaliniai, o projekto dalį, liečiančią jo skyrių, pareiškėjas parengė ir pateikė tiesioginiam vadovui.

2.4. Trys iš šešių užduočių pareiškėjo vertinimo išvadoje nebuvo vertinamos apskritai. 2020 m. veiklos užduotys buvo suformuotos dar 2020 m. pradžioje, prasidėjus ir tęsiantis Covid-19 pandemijai tapo aišku, kad užduotys negalės būti įvykdytos (tokia forma, kokia jos buvo suformuluotos). Pareiškėjas nurodė kreipęsis su raštiškais pasiūlymais į tiesioginį vadovą dėl užduočių keitimo, tačiau jo užduotys nebuvo keičiamos (papildomos ar koreguojamos). Pareiškėjas nurodė visas jam pavestas užduotis vykdęs pagal kompetenciją, įgaliojimų ribose, pagal susiklosčiusias aplinkybes ir jos yra įvykdytos, tačiau rezultatai nepagrįstai nevertinami ir nurodoma, esą buvo nepasiekta siekiamų rezultatų.

2.5. Antrosios tarnybinės veiklos užduoties „Kompetencijos ribose dalyvauti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų modulių pirkimo procedūrose“ (rezultatas: Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos bus aprūpintos nauja privaloma gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga) rezultatas visiškai nėra susijęs su pareiškėjo tarnybine veikla, jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) veikla ir funkcijomis. Pagal Departamento struktūrą ir funkcijų pasidalijimą, (duomenys neskelbtini) neorganizuoja ir nevykdo priemonių įsigijimų (pirkimų), be to, priemonių pirkimas priklauso ir nuo turimo finansavimo, tinkamo jo suplanavimo ir kt. Pareiškėjas šią užduotį įvykdė pilnai, pagal savo kompetenciją pateikdamas technines specifikacijas pirkimams, todėl jo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ši užduotis nepagrįstai nurodyta kaip neįvykdyta ir neįvertintas pareiškėjo ir jam pavaldžių kolegų indėlis.

2.6. Pareiškėjas nurodo, kad trečioji užduotis „Teikti metodinę pagalbą vietoje 3 teritoriniams struktūriniams padaliniams veiklos užtikrinimo srityje“ (rezultatas: suteikta metodinė pagalba vietoje teritoriniams struktūriniams padaliniams veiklos užtikrinimo srityje), negalėjo būti įvykdyta dėl Covid-19 apribojimų, bet pareiškėjas nuosekliai ją vykdė nuotoliniu būdu, teikė metodinę pagalbą, organizavo nuotolinius pasitarimus ir kt.

2.7. Ketvirtoji užduotis: „Surengti tris kontrolines pratybas priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose (II, III ir IV PIN objektuose)“ (rezultatas: pateiktos vertinimo išvados dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklos ar ją reglamentuojančių teisės aktų) negalėjo būti vykdoma dėl objektyvių priežasčių – COVID-19 grėsmės ir su ja iškilusiomis kitomis prioritetinėmis užduotimis, todėl buvo pasirinkta kitas pratybų atlikimo modelis – paruošti ir įvykdyti mokymai.

2.8. Penktoji metinė užduotis buvo suformuluota taip: „Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui vertinimas“ (rezultatas: bus atliktas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimas galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui vertinimas. Pateiktos išvados PAGD prie VRM vadovybei). Pareiškėjas nesutiko, kad neįvykdė šios užduoties ir nurodė, kad Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 (toliau – ir Standartas) vertinimas Valdybos kompetencijos ribose atliekamas nuolat ir nuosekliai daugelį metų. Standarto vertinimas buvo pristatytas PAGD vadovybei 2020 m. liepos mėn., jis vadovybei buvo žinomas, ir tą patvirtina aplinkybė, kad ši informacija Departamento vadovybės buvo perduota Valstybės kontrolei, atlikusiai veiklos auditą, ir atsispindi 2021 m. kovo 22 d. audito ataskaitoje Nr. VAE-2.

2.9. Šeštoji 2020 m. tarnybinės veiklos metinė užduotis buvo suformuluota taip: „Parengti gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektus“ (rezultatas: bus parengti gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektai). 2020 m. parengta daugybė gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektų: Aukštalipio instrukcija, Darbo griuvėsiuose instrukcija, Gelbėjimo darbai gamtinio techninio įvykio metu, Gelbėjimo darbų vandenyje instrukcija, Cheminių avarijų lokalizavimo instrukcija. Visos jos yra įvairiose derinimo stadijose. Pareiškėjas asmeniškai parengė Pagalbos teikimo gyventojams instrukcijos ir Pagalbos teikimo kitoms pajėgoms instrukcijos projektus.

2.10. Pareiškėjo tarnybinės veiklos užduočių vertinimas, pateiktas tiesioginio vadovo, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, tendencingas, nuvertinant (neįvertinant) COVID-19 pandemijos nulemtų pakeitimų įgyvendinant užduotis (parenkant formą), be to, tiesioginis vadovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suformuoti naujas užduotis. Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2020 m. užduočių formulavimas pažeidžia Aprašo 10 punkto nuostatas, metinės užduotys formuluojamos neaiškiai, dviprasmiškai, galimos interpretacijos. Daugeliu atvejų užduotys neatitinka nei Departamento, nei (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjo pareigybės aprašyme apibrėžtų uždavinių ir funkcijų, neapibrėžti ir sunkiai pamatuojami rezultatai. Nors surašomos užduotys Departamento struktūrinių padalinių vadovams, tačiau nepateikiami ir nepatvirtinami struktūrinių padalinių veiklos planai, todėl pareiškėjas, kaip struktūrinio padalinio vadovas, turi veikti neapibrėžtomis aplinkybėmis, dėl to sudėtinga organizuoti veiklą. Pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovaujančio pareigūno, asmeninės užduotys kardinaliai skiriasi nuo metų eigoje vykdomų veiklų ir kitų pavedimų. Vertinimas vykdomas ne pagal užduočių atlikimą, o pagal formalų rezultatų atitikimą ar neatitikimą iš anksto nenustatytiems kriterijams.

2.11. Aptariant pareiškėjo veiklos rezultatus vykdant metines užduotis Vertinimo komisijos posėdžio metu, jam buvo nurodyta, kad metinės užduotys turi būti įvykdytos jo asmeniškai, o ne jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) pajėgomis, bet toks Vertinimo komisijos aiškinimas nėra pagrįstas objektyviais reikalavimais (nei PAGD reglamentu, nei (duomenys neskelbtini) nuostatais, nei jo pareigybės aprašymu) ir rodo Vertinimo komisijos subjektyvumą vykdant jo kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą.

2.12. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl jo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos, pažymėjo, kad jo tinkamumas einamoms pareigoms yra vertinamas nebe pirmą kartą, ankstesni vertinimai buvo geri. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su kriterijų „Veiklos kokybė“ ir „Organizuotumas ir veiklos planavimas“ vertinimais, kadangi jie yra abstraktūs, nenurodomi konkretūs trūkumai, o referavimas į 2020 m. atliktą pareiškėjo tarnybinį patikrinimą yra nekorektiškas, nes tuo metu nustatyti trūkumai buvo mažareikšmiai, kurių pasitaiko ir jie gali būti nesunkiai paaiškinami sudėtingomis, įtemptomis tarnybos sąlygomis, vadovo silpnai struktūruojama veikla ir dėl to patiriama įtampa.

2.13. Tarnybinės veiklos vertinimo metu nebuvo nagrinėjama, dėl kokių priežasčių taip skiriasi pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo nurodyti kvalifikacijos vertinimai. Vertinimo komisija koncentravosi ties veiklos rezultatų vertinimu, tačiau tarnybinės veiklos vertinimas susideda iš daugiau elementų – kvalifikacijos vertinimo, tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo, kurie pareiškėjo tiesioginio vadovo buvo įvertinti neobjektyviai.

2.14. Pareiškėjas nesutiko, kad jis nerodė iniciatyvos tobulėti, bei pažymėjo, kad jis 2020 m. baigė Europos Sąjungos Civilinės saugos mechanizmo Tarptautinių komandų vadovų kursus, o keli jo prašymai dėl kvalifikacijos tobulinimo nebuvo patenkinti.

2.15. Pareiškėjas, kaip vadovas, yra kaltinamas, jog jo įvykdytos užduotys yra netinkamos, ar visai nevykdomos, permetamos vykdyti kitiems, nors jo pavaldiniai (kurių veiklą organizuoja) yra vertinami labai gerai ir savo užduotis atlieka labai gerai. Toks prieštaravimas yra akivaizdus tendencingo ir neobjektyvaus vertinimo įrodymas, nes pareiškėjo tiesioginis vadovas siekė ignoruoti jo iniciatyvas, menkino jas ir neleido įgyvendinti, todėl pareiškėjo kūrybiškumas nepagrįstai įvertintas vienu balu.

2.16. Tiesioginis vadovas neteisingai įvertino pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, balai yra dirbtinai nužeminti, nes pareiškėjo tinkamumas einamoms pareigoms negalėjo pasikeisti taip drastiškai, vadovo vertinimai nėra grindžiami objektyviomis aplinkybėmis.

2.17. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Vertinimo komisijos darbo, pažymėjo, kad Vertinimo komisija nesigilino į esmę, nors tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje metu susiklosčiusią situaciją pristatė plačiai ir išsamiai, pateikė jo teiginius įrodančius dokumentus, elektroninių laiškų nuorašus ir kitą savo poziciją detalizuojančią informaciją, tačiau Komisija iš esmės nesidomėjo susiklosčiusia situacija, nesigilino į jai teikiamą informaciją ir formaliai patvirtino jo vertinimo rezultatą. Vertinimo komisija buvo neobjektyvi, faktiškai neatliko savo funkcijų ir neužtikrino skaidraus ir sąžiningo proceso. Vienas komisijos narys, profesinių sąjungų deleguotas, surašė atskirąją nuomonę dėl Komisijos vertinimo, nes nesutiko su vertinimo rezultatu.

2.18. Vertinimo komisijos pirmininkas posėdžio metu nurodė, kad tarnybinė užduotis yra įvykdyta, kai apie tai surašomas tarnybinis pranešimas, tačiau toks užduoties įvykdymo formalizavimo reikalavimas, anot pareiškėjo, yra nepagrįstas, be to, toks reikalavimas netiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjo užduotys buvo įvykdytos, tik netinkamai įformintas jų užbaigimas.

2.19. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pareigose tarnauja 3 metus, M. K. yra jo tiesioginis vadovas irgi ne pirmus metus. Ankstesniais metais teisės aktų projektai, užduotys ir siekiami rezultatai buvo vykdomi tokiu pačiu būdu: pareiškėjas, paruošęs dokumento projektą, perduodavo jį tiesioginiam vadovui el. paštu, aptardavo dokumento rengimo procesą žodžiu, esant reikalui – inicijuodavo dokumento pasirašymą ir pan. Ne kiekviena užduotis, pavedimas yra užbaigiamas tarnybiniu pranešimu, kai kuriais atvejais tikrai yra pakankama referuoti vadovui apie nustatytas aplinkybes, išanalizuotą situaciją ir pan.

2.20. Vertinimo komisija nenustatė, kad jis būtų neatlikęs užduočių, bet turėjo pastabų dėl įvykdytų užduočių įforminimo (kaip jas būtų galima geriau įforminti). Komisijos posėdžio metu susidarė situacija, kai posėdyje dalyvaujant penkiems jos nariams, du pasisakė už vertinimą „gerai“ ir du pasisakė už vertinimą „nepatenkinamai“, o dar vienas narys susilaikė, bet po Komisijos pirmininko spaudimo balsavo už nepatenkinamą pareiškėjo vertinimą.

2.21. Pareiškėjo veikla buvo vertinama labai gerai du pastaruosius metus, jo kompetencijos, veiklos rezultatai, tinkamumas einamoms pareigoms buvo labai geri. Pareiškėjo veikla už 2020 m. buvo vertinama nepatenkinamai, nes dėl Departamente susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (ankstesnio PAGD vadovo įvykdyta reforma, 2019 m. rudenį įvykęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje ir sudėtingai valdoma COVID-19 pandemija civilinės saugos požiūriu), pareiškėjo tiesioginis vadovas jaučia įtampą ir artėjančią atsakomybę už situacijos nesuvaldymą ir dėl to mėgina perkelti dalį atsakomybės pareiškėjui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjo einamųjų metų užduotys buvo nustatytos 2020 m. vasario 28 d., pareiškėjas su nustatytomis metinėmis užduotimis sutiko, jas pasirašė, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl užduočių neaiškumo, dviprasmiškumo bei galimų interpretacijų. Trys užduotys iš nustatytų šešių dėl įvardintų rizikų objektyviai negalėjo būti atliktos, todėl nevertintos.

3.2. Metinių užduočių keitimo aplinkybės ir sąlygos nėra detalizuojamos, nustatant, kad jos gali būti keičiamos prireikus, taigi tiesioginiam vadovui nėra sukuriama pareiga, o nustatoma diskrecija priimti sprendimą dėl užduočių (ne)keitimo. Skunde nėra konkrečiai nurodoma, kodėl ir dėl kokių aplinkybių metinės veiklos užduotys turėjo būti keičiamos.

3.3. Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte reglamentuojamų departamento veiklos sričių koordinavimas yra priskirtinas (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjas, kompetencijai. Pareiškėjas pateiktame projekte ir aiškinamajame rašte nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kodėl siūloma keisti esamą reglamentavimą. Be to, aktas buvo parengtas nesilaikant juridinės technikos reikalavimų, jis negalėjo būti teikiamas tolimesniam derinimui.

3.4. Metinės veiklos užduoties „Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui“ vertinimo neįvykdymą patvirtina ir tai, kad jokia forma nebuvo pateikta šio vertinimo ataskaita, ir šiuo atveju nėra tinkami skundo paaiškinimai dėl neprivalomo užduočių įforminimo raštu ar dėl užduoties įvykdymo, ją pristatant pasitarimo metu. Šio vertinimo pagrindu turėtų būti planuojami ir formuojami tolesni tarnybos veiklos organizavimo prioritetai, nustatomas technikos, priemonių, žmogiškųjų išteklių poreikis ir pan. Nors pareiškėjas nurodo, kad Standarto vertinimas buvo pristatytas PAGD vadovybei 2020 m. liepos mėn., Valstybės kontrolės ataskaitos data yra 2021 m. kovo 22 d., todėl įvertinus tai, kad Valstybės kontrolei informacija buvo teikiama gerokai anksčiau nei paskelbta minėta ataskaita, ir tai, kad L. T. 2021 m. pradžioje Valstybės kontrolei be suderinimo su Departamento vadovybe Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui vertinimo neteikė ir negalėjo teikti, akivaizdu, kad pareigūno teiginiai, susiję su šios užduoties įvykdymu neatitinka tikrovės.

3.5. Metinė veiklos užduotis „Parengti gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektus“ yra aiškiai apibrėžta, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad projektų skaičius neapibrėžtas. Pareiškėjo nurodyti parengti instrukcijų projektai jokia forma nei Departamento struktūriniams padaliniams derinti, nei Departamento vadovybei įvertinti pateikti nebuvo. Pareiškėjo minimos 2020 m. rengtos ir parengtos instrukcijos Departamento darbuotojų buvo pradėtos rengti ir derinti dar 2014 m. Pagalbos teikimo gyventojams ir Pagalbos teikimo kitoms pajėgoms instrukcijos taip pat buvo rengiamos ir derinamos 2014 m., o rengiant Departamento direktoriaus įsakymo projektą dėl Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo, patvirtinto departamento direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-101, pakeitimo, kuris Departamento direktoriaus buvo patvirtintas jau 2021 m. sausio 12 d., pareiškėjas nedalyvavo.

3.6. Trijų užduočių nevertinimas neturėjo įtakos galutiniam pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimui, t. y. preziumuojama, kad šios užduotys nebuvo nustatytos. Priešingu atveju, tiesioginiam vadovui vertinant užduočių, kurių dėl ne nuo vertinamo pareigūno priklausančių priežasčių nebuvo galima atlikti, (ne)įvykdymą, ne tik nebūtų įmanomas objektyvus tarnybinės veiklos vertinimas, bet ir būtų pažeistos Aprašo nuostatos. Skundo teiginiai dėl tariamai atliktų tiesioginio vadovo nevertintų užduočių nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šį ginčą.

3.7. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo dalyvavimo pagal kompetenciją priešgaisrinių pajėgų modulių pirkimo procedūrose pažymi, kad pirkimui neįvykus dėl ne nuo pareigūno priklausančių priežasčių (gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo sąlygų) nebuvo pasiektas nustatytas vertinimo rodiklis, ši užduotis nebuvo vertinta. L. T. pateiktas techninių specifikacijų sąrašas nėra susijęs su metinės užduoties (ne)įvykdymu, nes (duomenys neskelbtini) parengtų dokumentų sąrašas nepatvirtina minėtos metinės užduoties įvykdymo fakto.

3.8. Atsakovas, pasisakydamas dėl metodinės pagalbos vietoje teikimo Departamento teritoriniams struktūriniams padaliniams veiklos užtikrinimo srityje, pažymėjo, kad ši metinė užduotis negalėjo būti įvykdyta dėl šalyje paskelbto karantino ir su karantino režimu susijusių apribojimų. Dėl kontaktinio bendravimo apribojimų didžioji dalis vykdomų funkcijų buvo ir yra atliekamos nuotoliniu būdu. Tai, kad pareiškėjas, jo teigimu, dalyvavo Zoom platformoje organizuotuose pasitarimuose, suteikė metodinę pagalbą Panevėžio PGV, Vilniaus PGV, Šiaulių PGV ar teikė pasiūlymus dėl pastatų projektavimo ir kt., neįrodo užduoties atlikimo fakto. Pareiškėjo skunde išvardinti darbai, kurie pagrindžia užduoties įvykdymą, yra elementarios kasdienės Departamento darbuotojo atliekamos funkcijos (konsultacijos telefonu, el. paštu, pasitarimai). Tokie kasdieniai darbai tikrai negalėtų būti vertinami kaip vienos svarbiausių Departamento valdybų – koordinuojančios, organizuojančios ir kontroliuojančios priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį ir veiklą – vadovo metinės užduotys.

3.9. Atsakovas, pasisakydamas dėl kontrolinių pratybų priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose rengimo, kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad ši užduotis buvo įvykdyta kitais būdais, nes kontrolinės pratybos yra susijusios su tam tikros priešgaisrinės gelbėjimo valdybos parengties užtikrinimo kontrole, kuomet vietoje ir realiu laiku tikrinama pajėgų parengtis, išvykimas į įvykio vietą ir pan., nustatomos problemos ar trūkumai bei pateikiamos rekomendacijos dėl veiklos tobulinimo, o pareiškėjo nurodyti mokymai yra nuolat vykdoma valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo priemonė, kuri negali būti prilyginama kontrolinėms pratyboms, todėl tiesioginio vadovo nebuvo ir negalėjo būti vertinama kaip L. T. metinė užduotis.

3.10. L. T. neįvykdė 2020 m. metinių veiklos užduočių, skunde, kaip ir tarnybinės veiklos vertinimo metu, nepateikė konkrečių įrodančių ir užduočių įvykdymą pagrindžiančių dokumentų. Pareigūno metinės veiklos užduotys yra ne abstrakčios kasdienės vykdomos funkcijos, o konkretūs, iš anksto nustatyti ir suplanuoti, objektyviai išmatuojami per metus atlikti darbai, kurių įvykdymas tinkamai užfiksuotas (pvz. pateiktas teisės akto projektas, tarnybinis pranešimas apie atliktą užduotį ir pan.) ir informacija apie įvykdymą pateikta tiesioginiam vadovui. Pareiškėjas jokios informacijos apie jo atliktas metines veiklos užduotis tiesioginiam vadovui nepateikė (išskyrus tarnybinį pranešimą apie Standarto parengimą), nes darbai, kuriuos pareiškėjas skunde pateikia kaip metinių užduočių atlikimą, buvo atlikti arba jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) pareigūnų, L. T. nedalyvaujat, arba tai buvo kasdienių įprastų funkcijų atlikimas, apie kurių įvykdymą tarnybiniai pranešimai paprastai nėra rašomi. Tiesioginio vadovo užpildytoje pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje (toliau – ir anketa) nurodyti motyvai iš esmės pagrindžia būtent tokį pareigūno vertinimą.

3.11. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjo atžvilgiu 2020 metais atlikto tarnybinio patikrinimo išvada nėra svarbi vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, nes joje konstatuota pareiškėjo tarnybinių pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo faktai, detalizuojantys tiesioginio vadovo vertinimą dėl pareiškėjo nepatenkinamos veiklos kokybės, organizuotumo, netinkamo veiklos planavimo. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas pripažino, kad tarnybinės užduotys nėra atliktos.

3.12. Pareiškėjo tiesioginis vadovas neturėjo pagrindo vertinti pareigūno gebėjimo tobulėti 4 balais, nes pareigūnas kvalifikaciją tobulino nemotyvuotai, nenuosekliai ir nepasiekė rezultatų kvalifikacijos kėlime: 2020 m. tik du kartus išreiškė iniciatyvą tobulinti kvalifikaciją, viena iniciatyva išreikšta tobulinti bendruosius įgūdžius, kita iniciatyva išreikšta įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, šios iniciatyvos neatitinka pareigybės aprašyme vykdomų funkcijų, nors iniciatyvos tobulinti kvalifikaciją turi atitikti galiojantį reglamentavimą, turi būti pagrįstos, motyvuotos, atitikti vykdomas funkcijas arba karjeros (karjera – aukštesnių pareigų siekimas) principo siekį.

3.13. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jam pavaldžių pareigūnų tarnybinės veiklos įvertinimo „labai gerai“ pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) tarnauja kompetentingi ir patyrę specialistai, kurie puikiai atlieka savo funkcijas, (duomenys neskelbtini) skyrių vadovai pagal kompetenciją imasi lyderystės ir vadovavimo, todėl šių pareigūnų veiklos, dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) darbo organizavimo ir funkcijų atlikimo, nėra pagrindo blogai vertinti.

3.14. Atsakovas sutiko, kad situacija dėl Covid-19 yra sudėtinga, ir tai reikalauja nestereotipinio, kūrybiško mąstymo ir kt. Nors pareiškėjo 2019 m. tarnybinė veikla buvo vertinta labai gerai, tačiau situacijai šalyje ir tarnyboje iš esmės pasikeitus dėl Covod-19 pandemijos, L. T. nesugebėjo tinkamai vykdyti jam priskirtų pareigų ir tai neigiamai įtakojo tiek (duomenys neskelbtini) darbo rezultatus, tiek kolektyvo emocinį stabilumą. Dėl šalyje susiklosčiusios sudėtingos situacijos, įvykusių nelaimių, valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba privalėjo operatyviai peržiūrėti veiklos prioritetus, vykdomas funkcijas ir pan. Tokius pokyčius pareiškėjui nebuvo lengva priimti, suprasti, imtis neplaninių užduočių atlikimo ir kt., todėl tiesioginis vadovas pagrįstai pasisakė dėl rutininės, inertiškos L. T. veiklos.

3.15. Atsakovas pažymėjo, kad skundo teiginiai dėl tendencingo Departamento vadovybės nusistatymo pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nes ne kartą buvo kalbėta su pareiškėju, bandyta išsiaiškinti destruktyvaus ir priešiško elgesio priežastis, padėti pareigūnui gerinti veiklos rezultatus, tačiau pareiškėjas konstruktyviai bendrauti atsisako.

3.16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl Vertinimo komisijos neobjektyvumo, funkcijų neatlikimo ir skaidraus bei sąžiningo proceso neužtikrinimo, nes tą paneigia Komisijos posėdžių garso įrašai. Vertinimo komisija įvertino pareiškėjo Išvadą, išklausė pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo paaiškinimus, tiesioginio vadovo buvo prašoma pateikti papildomą informaciją, pareiškėjui posėdžio metu pateikus papildomus dokumentus, Vertinimo komisijos posėdis buvo atidėtas, ir visa tai patvirtina, kad Vertinimo komisijos nariai siekė išsamiai išanalizuoti visus turimus dokumentus ir priimti objektyvų bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad Vertinimo komisijos narys S. D. pateikė atskirąją nuomonę, niekaip nepagrindžia skundo argumentų dėl tariamai netinkamo Vertinimo komisijos darbo. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, jog Vertinimo komisijos primininkas nevertė susilaikiusios Komisijos narės balsuoti, jai balsuoti pasiūlė visi kiti Komisijos nariai, taigi, Vertinimo komisijos pirmininkas spaudimo kitiems nariams dėl balsavimo nedarė.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo L. T. skundą patenkino ir panaikino atsakovo 2021 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr.TE-237 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“.

5. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė:

5.1. 2020 m. vasario 28 d. buvo surašyta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada už 2019 m. bei jo veikla įvertinta labai gerai, siūlant nuosekliai didinti pareiginės algos koeficientą 0,5 bei buvo patvirtintos pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos užduotys ir rizikos, kurioms esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos.

5.2. 2021 m. vasario 26 d. pareiškėjo tiesioginis vadovas Departamento direktoriaus pavaduotojas M. K. pasirašė pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 6-845, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertino nepatenkinamai ir siūlė pareiškėją perkelti į žemesnes PVV Veiklos organizavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.

5.3. 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. Vertinimo komisijoje vyko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo posėdžiai, kurių metu įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą, Vertinimo komisija priėmė Komisijos išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo veikla vertinama nepatenkinamai, ir siūloma perkelti pareigūną į žemesnes PVV Veiklos organizavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Už tokį Vertinimo komisijos sprendimą balsavo 3 iš 5 Komisijos narių. Du Komisijos nariai teikė siūlymą ir balsavo už pareiškėjo vertinimą gerai, vienas Komisijos narys parašė atskirąją nuomonę.

5.4. Pareiškėjo tarnybinė veikla 2019 metais ir 2020 metais vykusių vertinimų metu buvo įvertinta labai gerai.

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, ir, detaliai jas aptaręs bei įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, padarė išvadą, kad statutinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kuris susideda iš visapusiško ir objektyvaus kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų ir tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimo, turi būti atliktas vadovaujantis nustatyta tvarka, įtvirtinta Statuto 34 straipsnyje ir Aprašo II ir III skyriuose.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas byloje vertino, ar Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat, ar ši Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Teismas pažymėjo, kad esminis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimas turi būti konstatuojamas tuomet, kai dėl jo nėra pasiektas tikslas tarnybinės veiklos vertinimą atlikti visapusiškai ir objektyviai arba tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimų visuma sudaro pagrįstą abejonę dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo.

8. Teismas, aptaręs pareigūno vertinimo Komisijoje eigą ir procedūras, iš byloje esančių Vertinimo komisijos garso įrašų nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje, kurio metu išsamiai išdėstė nesutikimo su jo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais motyvus, teikė dokumentus, pagrindžiančius, kad metinės užduotys, kurios tiesioginio vadovo buvo įvertintos kaip neįvykdytos, yra įvykdytos, išsamiai išdėstė argumentus dėl jo metinių užduočių netikslumo bei neaiškumo bei negalėjimo būti priskirtoms išimtinai jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) kompetencijai. Taip pat išdėstė savo argumentus bei pateikė įrodymus dėl netinkamo jo kvalifikacijos įvertinimo bei siekiu kelti kvalifikaciją ribojimo. Komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo tiesioginis vadovas, kuris paaiškino vertinimo Išvadą bei pažymėjo, kad pareiškėjas nesugebėjo prisitaikyti dirbti ekstremalios situacijos sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas konstatavo, kad Vertinimo komisija objektyviais duomenimis nepagrindė savo sprendimo pareiškėjo veiklą įvertinti nepatenkinamai, nes Komisijos posėdžio metu nebuvo nagrinėjama, dėl kokių priežasčių taip skiriasi pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo nurodyti kvalifikacijos vertinimai. Vertinimo komisija koncentravosi tik ties veiklos rezultatų vertinimu, bet nevertino atlikto pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo. Teismas iš pateiktų į bylą dokumentų sprendė, kad pareiškėjo kvalifikacija vertinimo metu buvo įvertinta netinkamai. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis dėl pareiškėjo kvalifikacijos kėlimo, nurodė, kad vertinimo anketos duomenys, jog pareiškėjas per 2020 metus nereiškė noro dalyvauti mokymuose yra faktiškai nepagrįsti.

10. Teismas taip pat laikė nepagrįstais argumentus, kad pareiškėjas nerodė iniciatyvos, ypač ekstremalios situacijos sąlygomis, nes nustatė, kad pareiškėjas pakeitė užduotyse nustatytas pratybas į kitokios formos mokymus, ėmėsi iniciatyvos organizuoti nuotolinius susitikimus, padalinio veiklą pritaikė prie besikeičiančių aplinkybių, tačiau ši pareiškėjo veikla iš esmės liko neįvertinta, akcentuojant, kad tai buvo vykdomos kasdienės struktūrinio padalinio funkcijos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas du kartus raštu kreipėsi į tiesioginį vadovą, prašydamas keisti jo ir jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) metines užduotis, atsižvelgiant į susidariusią ekstremalią situaciją, tačiau užduotys nebuvo peržiūrimos, ir tokia pareiškėjo tiesioginio vadovo pozicija nesudaro pagrindo pripažinti, kad tiesioginis vadovas siekė užtikrinti pagalbą tinkamam pavestų užduočių įgyvendinimui.

11. Teismas iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo konstatavo, kad Vertinimo komisijos nariai, kurie balsavo už tiesioginio vadovo įvertinimą, nepaaiškino savo priimto sprendimo argumentų bei vertinimo. Komisijos pirmininkas prioritetą teikė užduočių vykdymo formai, bet ne turiniui, nebuvo siekiama išsiaiškinti užduočių įvykdymo fakto, o buvo akcentuojamas pareiškėjo nenuoseklumas pristatant įvykdytas užduotis vadovybei. Teismas teisiškai nepagrįstu laikė Komisijos pirmininko argumentavimą, jog visos metinės užduotys buvo pavestos tiesiogiai pareiškėjui, o ne jo vadovaujamam skyriui, ir pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip struktūrinio padalinio vadovui, nustatomos metinės užduotys yra tiesiogiai susijusios su jo vadovaujamo statutinės įstaigos struktūrinio padalinio einamųjų metų užduotimis. Struktūrinio padalinio vadovo metinė veikla negali būti atsietai vertinama su paties struktūrinio padalinio metine veikla. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad 2020 metų užduotys buvo įvykdytos, parengti aktų projektai bei jie perduoti vadovybei. Komisijos pirmininko argumentas, jog jis pasigenda tarnybinių pranešimų dėl užduočių įvykdymo, negali paneigti užduočių įvykdymo fakto, nors tai net nebuvo aptarinėjama posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nustatė, kad du Komisijos nariai siūlė pareiškėjo veiklą vertinti gerai, o kiti Komisijos nariai nenurodė objektyvių duomenų, kodėl jie atmeta pareiškėjo posėdžio metu išdėstytus argumentus dėl jo tarnybinės veiklos per 2020 m. bei tarnybinių užduočių įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad Komisijos narys J. T., išdėstydamas savo poziciją dėl pareiškėjo veiklos įvertinimo, rėmėsi galimu konfliktu tarp pareiškėjo bei jo tiesioginio vadovo dėl nuomonių išsiskyrimo, taigi, vertino ne pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir jo kvalifikaciją bei pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, o rėmėsi išimtinai subordinacijos principu. Teismas, įvertinęs Komisijos narės K. K. balsavimo aplinkybes, nurodė, kad ši narė balsavimo metu siekė susilaikyti nuo sprendimo priėmimo ir tik kitiems Komisijos nariams paaiškinus, kad Aprašas nenustato, jog komisijos narys gali susilaikyti nuo balsavimo, balsavo už pritarimą tiesioginio vadovo siūlymui pareiškėjo veiklą vertinti nepatenkinamai, tokio sprendimo motyvas, kad pasigedo užduočių įvykdymo tiesiogiai iš pareiškėjo bei akcentavo, kad pareiškėjas vienu metu negali dirbti dviem etatais. Teismas pažymėjo, kad toks vertinimas iš esmės neatitinka Aprašo nuostatų, kadangi pareiškėjas, kaip struktūrinio padalinio vadovas, turi užtikrinti, kad jo vadovaujamam struktūriniam padaliniui pavestos užduotys būtų įvykdytos, ir tai, kad jis teisės akto rengimą paveda kitam padalinio darbuotojui, negali būti traktuojama kaip pareiškėjo nesugebėjimas dirbti, ar pareiškėjo tarnybą vertinti kaip darbą dviem etatais.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tiesioginiam vadovui du kartus buvo teikti tarnybiniai pranešimai dėl 1 užduoties įvykdymo, tai yra Standarto dalies parengimo. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad šios užduoties suformulavimas yra neaiškus bei dviprasmiškas, nes vienu metu kalbama apie Standarto projekto parengimą ir tuo pačiu nusakoma, kad turi būti pateikta Standarto dalis, liečianti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas (būtent tokioje apimtyje Standarto projektas ir buvo pateiktas tiesioginiam vadovui). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas nurodė, kad tarnybiniais pranešimais teiktas Standarto projektas buvo atmestas, tačiau į bylą tai patvirtinantys dokumentai nėra pateikti, nes tokio pobūdžio rezoliucija dėl parengto Standarto projekto atmetimo nebuvo priimta.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo vykdytos 6 užduoties dėl gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektų rengimo, nurodė, kad aplinkybė, jog instrukcijų projektus rengė ne tiesiogiai pareiškėjas, bet jam pavaldūs skyriaus darbuotojai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad užduotis yra neįvykdyta.

15. Teismas iš Komisijos posėdžio garso įrašų nustatė, kad po pokalbio su pareiškėju, jo tiesioginio vadovo išklausymo, tardamiesi dėl galutinio sprendimo, Komisijos nariai nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, iš esmės nevertino pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos rezultatų, jo kvalifikacijos ir tinkamumo atlikti tarnybines pareigas.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos paskirtis yra tikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kurioje pareigūnas įvertintas „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“, yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų ir netinkamai vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, todėl patenkino pareiškėjo skundą.

III.

17. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, arba, konstatavus tarnybinės veiklos vertinimo procese padarytus procedūrinius pažeidimus, įpareigoti Departamentą iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

18. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas iki galo neišsprendė šalių ginčo ir neužkirto kelio naujiems ginčams ateityje, kadangi teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas Departamento direktoriaus Įsakymą, kuriuo baigtas pareiškėjo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimo procesas, nenurodė, kokių veiksmų toliau reikalinga imtis Departamentui – ar pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą Vertinimo komisijoje atlikti pakartotinai, ar tik grąžinti pareiškėją į eitas pareigas (tokiu atveju pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimas nebus atliktas). Atsakovo teigimu, įvykdžius pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinus Įsakymą, liktų neįgyvendintos imperatyvios Statuto 34 straipsnio nuostatos dėl privalomo kasmetinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, arba, atsakovui pakartotinai inicijavus pareiškėjo veiklos vertinimą, vėl kiltų nauji teisminiai ginčai.

Atsiliepimas

18.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepateikė jokių argumentų, kodėl, priimant sprendimą, nebuvo atsižvelgta nė į vieną Departamento atsiliepime pateiktą argumentą (atsiliepimo argumentai liko neaptarti net formaliai) ir kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog 2020 metų užduotys buvo įvykdytos, parengti teisės aktų projektai bei jie perduoti vadovybei, tačiau nevertino ir ginčijamame sprendime nepasisakė dėl Departamento į bylą pateiktų įrodymų, kurie vienareikšmiškai paneigia tokius pareiškėjo argumentus. Nėra suprantama ir kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas teisės aktų projektus pateikė vadovybei, nes pareiškėjas tokių įrodymų byloje nebuvo pateikęs. Pirmosios instancijos teismui nepasisakant dėl konkrečių Departamento atsiliepime pateiktų argumentų, atsakovas nežino ir negali žinoti, ar teismas jų tiesiog neišnagrinėjo, ar juos atmetė, ir dėl kokių priežasčių.

18.4. Departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Vertinimo komisija objektyviais duomenimis nepagrindė savo sprendimo pareiškėjo veiklą įvertinti nepatenkinamai. Vertinimo komisijos posėdžiuose, kurie truko beveik keturias valandas, pareiškėjo tarnybinė veikla buvo nagrinėjama dalyvaujant ir pareiškėjui, ir jo tiesioginiam vadovui. Komisijos pirmininkas, dar prieš pradedant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, kreipėsi į pareiškėjo tiesioginį vadovą, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos rezultatus, pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, kas patvirtina, kad Vertinimo komisija neapsiribojo tik pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų analize ir vertinimu. Vertinimo komisijos nariai, siekdami išsiaiškinti metinių užduočių (ne)įvykdymo faktą buvo aktyvūs, uždavinėjo klausimus, siūlė pareiškėjui pateikti vertinimo komisijai užduočių įvykdymo faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjas nei Komisijai, nei pirmosios instancijos teismui šių dokumentų nepateikė, motyvuodamas, kad tiesioginis vadovas apie įvykdytas užduotis buvo informuotas žodžiu, nors apie vienos užduoties įvykdymą pareiškėjas tiesioginį vadovą informavo raštu.

18.5. Atsakovo nuomone, pateikus užduoties įvykdymo rezultatą (parengtą teisės akto projektą, atliktą vertinimą ir pan.), nėra svarbu, kokiu būdu tiesioginis vadovas bus informuotas apie patį užduoties atlikimo faktą, bet tinkamu užduoties atlikimu negalima laikyti tiesioginiam vadovui pateikto tarnybinio pranešimo raštu ar žodinės informacijos, kad teisės akto projektas yra parengtas, jeigu pats projektas nėra pateikiamas, todėl Komisija, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pateikė tiesioginiam vadovui parengtus teisės aktų projektus, atliktus vertinimus ir pan., negalėjo sutikti su pareiškėju, kad jis 2020 metams nustatytas užduotis įvykdė.

18.6. Teismui vertinant atskirų Komisijos narių (J. T., K. K.) pasisakymus, šių Komisijos narių mintys teismo sprendime yra išimtos iš konteksto ir netinkamai interpretuotos. Komisijos posėdžių garso įrašai patvirtina priešišką ir negatyvų pareiškėjo požiūrį tiek į pačią tarnybą, tiek į savo tiesioginį vadovą, todėl natūralu, kad Komisijos posėdžiuose išklausius pareiškėjo pasisakymus, matant jo požiūrį tiek į darbdavį, tiek į savo tiesioginį vadovą, Komisijos narys pasisakė apie konfliktinę situaciją, nes apie ją Komisijos posėdžių metu kalbėjo pats pareiškėjas. Tačiau ši aplinkybė (konfliktas tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo) neturėjo jokios esminės reikšmės vertinimui.

Žemesnės instancijos teismas

18.7. Atsakovas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo aptartos Komisijos narės K. K. pozicijos dėl pareiškėjo darbo dviem etatais, kuri, anot teismo, neatitiko Aprašo nuostatų, kadangi pareiškėjo, kaip struktūrinio padalinio vadovo pavaldiniams duodami pavedimai parengti teisės aktą negali būti traktuojami kaip pareiškėjo nesugebėjimas dirbti, pažymi, kad pareiškėjui nustatytos einamųjų metų užduotys neturėtų būti tapatinamos su užduotimis, nustatytomis jo vadovaujamo padalinio darbuotojams, bei nurodo, kad pareiškėjui nustatytos metinės užduotys nei paties pareiškėjo, nei jo vadovaujamo padalinio darbuotojų nebuvo atliktos.

18.8. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas Komisijos posėdyje pagrindė pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją, o pareiškėjas nei Vertinimo komisijos posėdžių metu, nei teismui teiktame skunde nepaneigė tarnybinės veiklos trūkumų, užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius neįvykdymo.

Atsiliepimas

18.9. Atsakovas nesutinka, kad tardamiesi dėl galutinio sprendimo, Komisijos nariai nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, iš esmės nevertino pareiškėjo tarnybinės veiklos 2020 m. rezultatų, jo kvalifikacijos ir tinkamumo atlikti tarnybines pareigas, kadangi Komisijos nariai viso posėdžio metu buvo aktyvūs, išnagrinėjo visus vertinimo išvados aspektus, todėl teismo konstatuota aplinkybė, kad būtent pasitarimo dėl galutinio sprendimo metu vertinimo Komisijos nariai dar kartą iš naujo nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados negali būti pagrindas konstatuoti, kad Vertinimo komisija netinkamai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją ar nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų.

18.10. Teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjo kvalifikacija vertinimo metu įvertinta netinkamai, kad vertinimo anketos duomenys, jog pareiškėjas per 2020 metus nereiškė noro dalyvauti mokymuose, yra faktiškai nepagrįsti, rėmėsi išimtinai pareiškėjo argumentais, ignoruodamas Departamento atsiliepime išdėstytus argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo mokymuose pagal departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1-220 patvirtintą Lietuvos ekspertų 17 ciklo civilinės saugos mokymo kursų pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo grafiką, dalyvavimas kuriuose nebuvo asmeninė pareiškėjo iniciatyva, taip pat ignoruodamas Departamento nurodytas aplinkybes dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą leisti jam dalyvauti mokymuose dėl ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos įgijimo ar vykti į dviejų dienų konfliktų valdymo mokymus Druskininkuose.

18.11. Teismo argumentai, susiję su pareiškėjo iniciatyva dėl darbuotojų saugos ir sveikatos mokymų organizavimo nėra pagrįsti, kadangi pareiškėjas tarnybiniame pranešime prašė siųsti į mokymus Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius, tai vyko šio komiteto narių iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino Departamento pateiktų argumentų šiais klausimais.

Atsiliepimas

18.12. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas, įsigaliojus ribojimams, susijusiems su COVID-19, pakeitė užduotyse nustatytas pratybas į kitokios formos mokymus, ėmėsi iniciatyvos organizuoti nuotolinius susitikimus, padalinio veiklą pritaikė prie besikeičiančių aplinkybių, ir nurodo, kad pagal Aprašo nuostatas pareiškėjas negali savo iniciatyva pakeisti nustatytų metinių veiklos užduočių; be to, nuotoliniai susitikimai Departamente pradėti organizuoti ne pareiškėjo iniciatyva, o atsižvelgiant į visoje šalyje susidariusią situaciją dėl Covid-19 plitimo; be to, pareiškėjo veikla (nuotolinių susitikimų organizavimas, padalinio veiklos pritaikymas prie besikeičiančių aplinkybių, susijusių su Covid-19) yra elementarios kasdienės Departamento darbuotojo atliekamos funkcijos.

18.13. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog 2020 metų užduotys buvo įvykdytos, parengti aktų projektai bei jie perduoti vadovybei, kadangi Departamento pateikti įrodymai šias išvadas paneigia. Be to, trys užduotys iš pareiškėjui nustatytų šešių dėl įvardintų rizikų objektyviai negalėjo būti atliktos, todėl nevertintos, o kitos trys užduotys nebuvo įvykdytos.

18.14. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas parengė priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto projektą, pateikė (duomenys neskelbtini) kompetencijoje esančią medžiagą ir siūlymus, ir nurodo, kad vertindamas šią užduotį, teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad jos suformulavimas yra neaiškus bei dviprasmiškas, bet neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas sutiko su jam suformuota užduotimi, ji jam nekėlė neaiškumų.

18.15. Teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad tarnybiniais pranešimais teiktas Standarto projektas buvo atmestas, tačiau į bylą tai patvirtinantys dokumentai nėra pateikti, nes tokio pobūdžio rezoliucija dėl parengto standarto projekto atmetimo nebuvo priimta, nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nes pareiškėjui 2020 m. spalio 29 d. pateikus Standarto lyginamąjį variantą, pareiškėjo tiesioginis vadovas rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje padėkojo pareiškėjui ir paprašė rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą vadovaujantis teisės aktų projektų rengimą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė ir projekto neparengė. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su apeliaciniu skundu teikiama Dokumentų valdymo sistemos ekrano kopija.

Žemesnės instancijos teismas

18.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas įvykdė užduotį parengti gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektus, net jei šiuos instrukcijų projektus rengė ne tiesiogiai pareiškėjas, bet jam pavaldūs skyriaus darbuotojai, nes, pasak atsakovo, instrukcijų projektų 2020 metais nei pareiškėjas, nei jam pavaldūs darbuotojai neparengė, šių instrukcijų projektai 2020 metais jokia forma nei Departamento struktūriniams padaliniams derinti, nei Departamento vadovybei įvertinti pateikti nebuvo. Atsakovas pažymi, jog teismas neatsižvelgė į Departamento pateiktus įrodymus, kad pareiškėjo nurodytos, organizuojant pačiam pareiškėjui 2020 metais rengtos ir parengtos instrukcijos, Departamento darbuotojų buvo pradėtos rengti ir derinti dar 2014 metais.

18.17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas atliko užduotį dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui vertinimo, kadangi joks vertinimo dokumentas, jokia forma ir jokiu būdu nei pareiškėjo tiesioginiam vadovui, nei Departamento vadovybei pateiktas nebuvo, o pareiškėjo susirašinėjimai ar kitoks bendravimas su kitų institucijų atstovais negali būti laikytinas tinkamu užduoties įvykdymu.

18.18. Atsakovas sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas du kartus raštu kreipėsi į tiesioginį vadovą, prašydamas keisti jo ir jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) metines užduotis, tačiau kritiškai vertintina argumentą, kad užduotys nebuvo peržiūrimos, nors prašymo pateikimo metu buvo aišku, kad dėl susidariusios ekstremalios situacijos ir nuotolinio darbo specifikos dalis užduočių negalės būti įgyvendintos tokiame formate, kokiame jos buvo nustatytos, ir pažymi, kad pareiškėjas nebuvo aiškiai nurodęs, kokias užduotis prašo pakeisti, dėl kokių priežasčių, o tiesioginis vadovas turi diskreciją dėl užduočių pakeitimo.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl apeliacinio skundo, kuriuose nurodo, kad su apeliacinius skundu nesutinka. Pareiškėjas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus skundžiamą Įsakymą, ginčas nebuvo iki gali išspręstas, bei pažymi, jog teismas neprivalo detaliai nurodyti atsakovo veiksmų, panaikinus Įsakymą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo svarstymas pakartotinai vertinti pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą yra nepagrįstas, nes toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienais metais, o tokio vertinimo pakartotinis atlikimas praėjus dvejiems metams bus neobjektyvus, be to, pakartotinio vertinimo atlikimo nei Statutas nei Aprašas nenumato.

20. Pareiškėjas pažymi, jog jis, negalėdamas tinkamai atlikti funkcijų tose pareigose, į kurias buvo perkeltas skundžiamu Įsakymu, pateikė prašymą dėl atleidimo, ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų. Nepaisant to, pareiškėjo teigimu, ginčas dėl Įsakymo teisėtumo išlieka aktualus, nes skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo nepagrįstai pažemintas pareigose, sužlugdyta jo reputacija ir karjera, ir tai gali turėti įtakos pareiškėjui ateityje siekiant grįžti į tarnybą.

Atsiliepimas

21. Atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodomi tik teoriniai samprotavimai. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl kvalifikacijos kėlimo iniciavimo, taip pat dėl Covid-19 ribojimų, ir pažymi, jog apeliacinio skundo teiginiai yra prieštaringi, jais tiesiog siekiama pareiškėją pavaizduoti kaip konfliktišką ir negatyvią asmenybę, nors pareiškėjas per 27 tarnybos metus ne kartą buvo skatintas, sėkmingai kopė karjeros laiptais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2021 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. TE-237 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Įsakymu buvo perkeltas į žemesnes pareigas dėl to, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas bei Komisija pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, dėl kurių buvo prašoma panaikinti Įsakymą, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs surinktus įrodymus, patenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų ir netinkamai vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, todėl nepagrįstai pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad Komisija objektyviais duomenimis nepagrindė savo sprendimo, nes Komisijos posėdžio metu nebuvo nagrinėjama, dėl kokių priežasčių taip skiriasi pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo nurodyti kvalifikacijos vertinimai, Komisijos nariai, koncentravosi tik ties veiklos rezultatų vertinimu, nevertino atlikto kvalifikacijos vertinimo, tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo. Komisijos nariai, kurie balsavo už tiesioginio vadovo įvertinimą, nepaaiškino savo priimto sprendimo argumentų bei vertinimo. Teismas nustatė, kad tardamiesi dėl galutinio sprendimo, Komisijos nariai nenagrinėjo pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados, iš esmės nevertino pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos rezultatų, atlikto pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iki galo neišsprendė šalių ginčo ir neužkirto kelio naujiems ginčams ateityje, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nepateikti argumentai, kodėl priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į Departamento atsiliepime pateiktus argumentus ir su atsiliepimu pateiktus įrodymus.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vykusių dviejų Komisijos posėdžių metu buvo išklausytas pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas, kurie pateikė savo paaiškinimus, o pareiškėjas papildomą informaciją. Komisija priėmė Išvadą (už tokį sprendimą balsavo 3 iš 5 Komisijos narių), kurioje pritarė tiesioginio vadovo siūlymui pareiškėją vertinti „nepatenkinamai“ ir pasiūlė – perkelti pareigūną į žemesnes PVV Veiklos organizavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Du Komisijos nariai balsavo už pareiškėjo įvertinimą „gerai“ (vienas iš jų pateikė atskirąją nuomonę, išdėstydamas nesutikimo su Komisijos išvada argumentus). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla ankstesniais metais buvo įvertinta „labai gerai“ (už 2019 m. veikla įvertinta „labai gerai“, siūlant nuosekliai didinti tarnybinės algos koeficientą).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis iš esmės sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja, tik papildomai išdėsto kai kuriuos motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo esminius argumentus.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pirmiausia pažymi, kad Statuto 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 34 str. 11 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 34 str. 14 d.). Pagal Statuto 34 straipsnio 18 dalį vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; 2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.

30. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinio ir neeilinio tarnybos vertinimo tvarką ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aprašė ginčo santykiams taikytinų teisės normų turinį, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo jų nekartoja. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste tik pabrėžia, kad pagal Aprašo 24 punktą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą (24.1.); pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (24.2.); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai) (24.3.); Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) surašymą (24.4.). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Aprašo 25 p.).

31. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (Aprašo 26 p.). Aprašo 28 punkte nustatyta, kad pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, o 29 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 34 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (Aprašo 30 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Aprašo 30 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą (Aprašo 31 p.).

32. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, išklausiusi Komisijos 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. posėdžio garso įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog Komisija objektyviais duomenimis nepagrindė savo sprendimo pareiškėjo veiklą įvertinti nepatenkinama, pagrįsta. Dar daugiau, teisėjų kolegijos nuomone, Komisija atskirai išklausiusi pareiškėją, o vėliau tiesioginį jo vadovą, kurie skirtingai interpretavo tiek pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo Anketoje nurodytus tiesioginio vadovo komentarus dėl tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos, tiek tarnybinės veiklos vertinimo Išvadoje nurodytus pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus pagal kiekvieną užduotį, nepašalino tarp jų kilusių prieštaravimų dėl užduočių (1, 5, 6 užduotys) įvykdymo, jų netikslumo ir neaiškumo, taip pat ir kitų 2020 m. tarnybinės veiklos užduočių (2, 3 ir 4 užduotys), kurios Išvadoje nurodomos kaip nevertintinos, vykdymo.

33. Pasisakant dėl atsakovo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kuriais nesutinkama, su teismo vertinimu, jog Komisija objektyviais duomenimis nepagrindė sprendimo įvertinti pareiškėją nepatenkinamai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl Komisijos posėdžio trukmės, pareiškėjo ir tiesioginio vadovo dalyvavimo, klausimų uždavimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Komisija netinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Nors pokalbio su pareiškėju metu Komisijos nariai išklausė pareiškėjo paaiškinimus ir pristatymą Komisijai dėl metinių užduočių įvykdymo, kvalifikacijos kėlimo, argumentus dėl tinkamumo užimamoms pareigoms, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl 2020 m. baigų Europos Sąjungos Civilinės saugos mechanizmo tarptautinių komandų vadovų kursų, taip pat pareiškėjo teiktų prašymų leisti jam dalyvauti kituose kvalifikacijos tobulinimo mokymuose ir tiesioginio vadovo nepritarimo, taip pat pareiškėjo išreikštos iniciatyvos tobulinti kvalifikaciją pakankamumo (ar nepakankamumo), pareiškėjo argumentų dėl jam pavaldžių pareigūnų tarnybinės veiklos įvertinimo „labai gerai“, taip pat kreipimųsi į tiesioginį vadovą prašant keisti metines užduotis.

34. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjas parengė priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto projektą. Pažymėtina, kad pareiškėjas pokalbio metu nurodė, jog užduotį įvykdė taip, kaip ją suprato valdybos kompetencijos ribose, t.y. parengė lyginamąjį variantą ir skaičiuoklę, bei pateikė pavaduotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 10 punkte nustatyta, jog užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Tarnybinės veiklos užduočių formoje tiesioginis vadovas nustato užduotis, taip pat su pareigūnu suderinus jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos (Aprašo 11 p.). Šiame kontekste kalbėdamas su Komisija tiesioginis pareiškėjo vadovas paaiškino, kad gavo pareiškėjo pateiktą projektą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vertinimo Išvadoje tiesioginis vadovas nurodė, jog standarto projektas buvo atmestas, tačiau į bylą nebuvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

35. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą akcentuotina, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017).

36. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.). Be to pažymėtina, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

37. Minėta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo, o pasibaigus tarnybinės veiklos nagrinėjimui, komisijos nariai aptaria būsimą įvertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tardamiesi dėl galutinio sprendimo, Komisijos nariai nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo Išvados, iš esmės nevertino pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos rezultatų, atlikto pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo, o Komisijos nariai, balsavę už tiesioginio vadovo įvertinimą, nepaaiškino savo priimto sprendimo argumentų, kodėl atmetami pareiškėjo argumentai dėl tarnybinių užduočių įvykdymo, kvalifikacijos kėlimo ir tinkamumo užimamoms pareigoms. Šioje stadijoje buvo akcentuojamas pareiškėjo nenuoseklumas pristatant įvykdytas užduotis; taip pat įžvelgiamas galimas konfliktas tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo dėl nuomonių išsiskyrimo ir tai, jog esant tokiai situacijai kažkuris turi pasitraukti; pasigesta užduočių įvykdymo tiesiogiai iš pareiškėjo bei akcentuojama, jog įžvelgiamas asmeninis konfliktas tarp pareigūnų, tačiau dėl minėtų esminių vertinimo Išvados aspektų ir pareiškėjo argumentų nebuvo pasisakyta.

38. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisme ištirti įrodymai. Įvertinus tai, kad iš Komisijos atlikto vertinimo nėra galimybės nustatyti, kokiais motyvais remiantis trys iš penkių Komisijos narių pritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadoms, jog pareiškėjas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius (skirtas 1 balas); tinkamumas einamoms pareigoms turi būti įvertintas 2 balais, o kvalifikacija – 1 balu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Įsakymą yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į žemesnes pareigas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas iki galo neišsprendė ginčo, kadangi nenurodė, kokių veiksmų toliau reikalinga imtis atsakovui, t. y. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą atlikti pakartotinai, ar tik grąžinti pareiškėją į eitas pareigas bei prašo teismo konstatavus tarnybinės veiklos vertinimo procese padarytus procedūrinius pažeidimus, įpareigoti Departamentą iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2020 m.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.). Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Įsakymą panaikino nustatęs, kad Komisijos atliktas apreiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo išsamus, Komisijos nariai nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo Išvados, jo kvalifikacijos ir tinkamumo eiti pareigas, todėl sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pareiškėjo veiklos vertinimas už 2020 m. turėtų būti atliekamas iš naujo.

41. Tačiau, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2022 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. TE-302 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybos pasibaigimu, sprendžia, jog pareiškėjui pas atsakovą nebedirbant nebėra galimybės vertinimo procedūrą atlikti iš naujo, todėl nagrinėjamu atveju gali būti konstatuojamas tik atlikto vertinimo nepagrįstumas. Pažymėtina, jog tokio aiškinimo laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 nutartį administracinėje byloje Nr eA-2692-415/2018).

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ir iš dalies tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį, įvertinus pasikeitusias aplinkybes dėl pareiškėjo tarnybos pasibaigimo, naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė