- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- eI3-3664-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01771-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. T.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 22.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
dalyvaujant pareiškėjui L. T., jo atstovo - Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, atstovui M. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. T. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir PAGD) 2021-04-27 įsakymą Nr.TE-237 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dirba Departamento Pajėgų valdymo valdybos (toliau – ir PVV) viršininko pareigose. 2021-02-26 įvyko pokalbis su vadovu, kurio pabaigoje vadovas informavo, jog jo nuomone, pareiškėjas netinka PVV vadovo pareigoms, jo veiklą vertins „nepatenkinamai“. Konkrečių priežasčių nenurodė, tik paminėjo, jog dėl pareiškėjo požiūrio į Departamento vadovybę. Vadovas užpildė veiklos vertinimo išvadą, siūlydamas vertinti pareiškėją nepatenkinamai ir perkelti į žemesnes pareigas, su išvada pareiškėją supažindino 2021-02-27. Pareiškėjo vertinimu, tiesioginis vadovas M. K. nesilaikė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142, (toliau - ir Aprašas) nuostatų dėl vertinimo procedūrų ir terminų apibrėžtų 5 ir 6 punktuose. 2021-03-31 ir 2021-04-01 įvyko vertinimo komisijos posėdžiai, kuriuose buvo vertinama pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla. Vertinimo komisijos posėdyje 2021-03-31 pareiškėjas išsamiai pristatė argumentus, kuriais grindė savo nesutikimą su vadovo pateiktu veiklos vertinimu, komisija išgirdusi argumentus nusprendė, kad reikia atidėti vertinimą ir paskyrė jo vertinimo klausimo sprendimą kitai dienai (2021-04-01). 2021-04-08 buvo surašytas vertinimo komisijos posėdžio protokolas (iš esmės formalus dokumentas, be jokių posėdyje išdėstytų argumentų), kuriuo buvo patvirtinta jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai ir Departamento direktoriui pasiūlyta perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinku su tiesioginio vadovo ir komisijos vertinimu, skunde išdėsto nesutikimo argumentus.
Nurodo, kad pirmosios užduoties - parengti Standarto projektą, negalėjo būti priskirta vien pareiškėjo kompetencijai, atskiras jo dalis turėjo rengti kiti Departamento struktūriniai padaliniai. Pareiškėjas nurodo, kad projekto dalį, liečiančią jo skyrių, jis parengė ir pateikė tiesioginiam vadovui.
Pažymi, kad trys iš šešių užduočių vertinimo išvadoje nebuvo vertinamos apskritai. 2020 m. veiklos užduotys buvo suformuotos dar 2020 m. pradžioje, prasidėjus ir tęsiantis pandemijai tapo aišku, kad užduotys negalės būti įvykdytos (tokia forma, kokia jos buvo suformuluotos). Jis kreipėsi su raštiškais pasiūlymais į tiesioginį vadovą dėl užduočių keitimo, tačiau net ir po raštiško pasiūlymo ir prašymo, jo užduotys nebuvo keičiamos (papildomos ar koreguojamos). Pareiškėjo vertinimu čia svarbūs du aspektai - viena, tai kad trys „nevertinamos“ užduotys jo buvo vykdomos pagal kompetenciją, įgaliojimų ribose, pagal susiklosčiusias aplinkybes ir jos yra įvykdytos, tačiau rezultatai nepagrįstai nevertinami ir nurodoma, esą buvo nepasiekta siekiamų rezultatų. Antra - užduotys, keičiantis situacijai (dėl COVID-19) nebuvo keičiamos, nors jis siūlė tai padaryti kelis kartus - tiek žodžiu, tiek raštu.
Nurodo, kad antrosios užduoties rezultatas (taip kaip jis suformuluotas) visiškai nėra susijęs su jo tarnybine veikla, jo vadovaujamos Valdybos veikla ir funkcijomis. Pagal Departamento struktūrą ir funkcijų pasidalijimą, PVV neorganizuoja ir nevykdo priemonių įsigijimų (pirkimų), be to - priemonių pirkimas priklauso ir nuo turimo finansavimo, tinkamo jo suplanavimo ir kt. Dėl šios priežasties, jo, pagal kompetenciją pilnai (ir viršijant užduotį) įvykdyta užduotis, buvo nepagrįstai nurodyta kaip neįvykdyta ir neįvertintas jo ir jam pavaldžių kolegų indėlis.
Nurodo, kad Standarto vertinimas Valdybos kompetencijos ribose atliekamas nuolat ir nuosekliai daugelį metų. Teigia, jog Standarto vertinimas buvo pristatytas PAGD vadovybei 2020 m. liepos mėn.
Skunde nurodo, kad 2020 m. parengta daugybė gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektų: Aukštalipio instrukcija, Darbo griuvėsiuose instrukcija, Gelbėjimo darbai gamtinio techninio įvykio metu, Gelbėjimo darbų vandenyje instrukcija, Cheminių avarijų lokalizavimo instrukcija. Visos jos yra įvairiose derinimo stadijose. Jo asmeniškai buvo parengti dviejų instrukcijų projektai: „Pagalbos teikimo gyventojams instrukcija“ ir „Pagalbos teikimo kitoms pajėgoms instrukcija“.
Konstatuoja, kad užduočių vertinimas pateiktas M. K. yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, tendencingas, nuvertinant (neįvertinant) COVID-19 pandemijos nulemtų pakeitimų įgyvendinant užduotis (parenkant formą). Akcentuoja, kad jis prašė ir siūlė raštu pakeisti jo vertinimo užduotis, tačiau M. K. atsisakė tai padaryti taip a) nesuformuodamas naujų užduočių ir netiesiogiai versdamas vykdyti senąsias užduotis, b) tikėtina, siekdamas parodyti jo veiklos rezultatus kaip menkus ir nereikšmingus tyčia nekeitė užduočių, nes buvo akivaizdu, kad kai kurių faktiškai atliktų darbų negali paneigti, todėl yra linkęs juos nutylėti (esą jie nevertinami dėl pandemijos).
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad jo 2020 m. užduočių formulavimas pažeidžia Aprašo 10 punkto nuostatas dėl tarnybinės veiklos metinių užduočių nustatymo. Metinės užduotys formuluojamos neaiškiai, dviprasmiškai, galimos interpretacijos. Daugelį atvejų užduotys neatitinka nei Departamento, nei PVV, nei jo pareigybės aprašyme apibrėžtų uždavinių ir funkcijų. Neapibrėžti ir sunkiai pamatuojami rezultatai. Toks užduočių nustatymas iš esmės pažeidžia Aprašo 7.3 papunkčio nuostatas. Surašomos užduotys Struktūrinių padalinių vadovams, tačiau nepateikiami ir nepatvirtinami Struktūrinių padalinių veiklos planai (PVV). Dėl tokios M. K. veiklos ir bendro PAGD veiklos planavimo chaoso, jis, kaip struktūrinio padalinio vadovas, turi veikti neapibrėžtomis aplinkybėm, dėl to sudėtinga organizuoti veiklą. Jo, kaip valdybai vadovaujančio pareigūno asmeninės užduotys kardinaliai skiriasi nuo metų eigoje vykdomų veiklų (dažniausiai ir perteklinių neplaninių) ir kitų pavedimų. Iš esmės (ir tai matyti iš vertinimo) yra verčiamas vykdyti ne tik vadovo, užtikrinančio PVV bei organizuojančio funkcijų įgyvendinimą, bet ir kaip specialistas, rengiantis pvz. instrukcijų tekstus ir kitus techninius pavedimus, sunkiai suvokiamas bei abstrakčiai formuluojamas užduotis. Vertinimas vykdomas ne pagal užduočių atlikimą, o pagal formalų rezultatų atitikimą ar neatitikimą iš anksto nenustatytiems kriterijams.
Atkreipia dėmesį, kad aptariant jo veiklos rezultatus, vykdant metines užduotis, vertinimo komisijos posėdžio metu, komisijos pirmininkas. G. S. ir kiti komisijos nariai jį įtikinėjo, jog metinės užduotys turi būti įvykdytos jo asmeniškai, o ne jo vadovaujamos valdybos pajėgomis. Pareiškėjas nurodo, kad savo kaip pareigūno, vadovaujančio padaliniui, tikslą supranta, kad užduotys yra pavedamos jam ir jo vadovaujamiems pareigūnams. Toks komisijos aiškinimas nėra pagrįstas objektyviais reikalavimais (nei PAGD reglamentu, nei PVV nuostatais, nei jo pareigybės aprašymu) ir rodo vertinimo komisijos subjektyvumą vykdant jo kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą.
Šalies argumentai
Skunde Nurodo, kad jo einamumas tinkamoms pareigoms yra vertinamas nebe pirmą kartą. 2018 ir 2019 metais jo savybės buvo išimtinai geros. Pažymi, kad asmens savybės dirbant toje pačioje pozicijoje taip greitai ir taip smarkiai nesikeičia. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka, su kriterijų “Veiklos kokybė” ir “Organizuotumas ir veiklos planavimas” vertinimais, kadangi jie yra abstraktūs, nenurodomi konkretūs trūkumai, o referavimas į 2020 m. atliktą tarnybinį patikrinimą yra nekorektiškas, nes tuo metu nustatyti trūkumai buvo mažareikšmiai, kurių pasitaiko ir jie gali būti nesunkiai paaiškinami sudėtingomis, įtemptomis tarnybos sąlygomis, vadovo silpnai struktūruojama veikla ir dėl to patiriama įtampa.
Atkreipia dėmesį, kad vertinimo metu nebuvo nagrinėjama, nebuvo aiškinamasi dėl kokių priežasčių taip skiriasi jo ir jo tiesioginio vadovo nurodyti kvalifikacijos vertinimai. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija koncentravosi ties veiklos rezultatų vertinimu (tai akcentavo ir komisijos posėdyje - čia esą vertinami rezultatai), tačiau tarnybinės veiklos vertinimas susideda iš daugiau elementų - kvalifikacijos vertinimo, tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo. Pareiškėjas nesutinka ir mano, jog yra nepagrįsti M. K. nurodyti vertinimai, kuriais vertinama jo kvalifikacija.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad jis, kaip vadovas yra kaltinamas, jog jo įvykdytos užduotys yra netinkamos, kai pavaldiniai (kurių veiklą organizuoja) yra vertinami labai gerai ir savo užduotis atlieka labai gerai. Toks prieštaravimas yra akivaizdus tendencingo ir neobjektyvaus vertinimo įrodymas. Pažymi, kad vadovas siekė ignoruoti jo iniciatyvas, menkino jas ir neleido įgyvendinti. Tokiomis aplinkybėmis negali sutikti, kad jo kūrybiškumas yra vertas vieno balo.
Nesutinka su M. K. vertinimu dėl jo tinkamumo einamoms pareigoms - balai yra dirbtinai nužeminti, jo tinkamumas einamoms pareigoms negalėjo pasikeisti ir nepasikeitė taip drastiškai - M. K. siekia jį pažeminti pareigose, todėl dirbtinai mažina vertinimą, o jo pateikti vertinimai nėra grindžiami objektyviomis aplinkybėmis. Ypač nekorektiški ir melagingi faktai dėl „Gebėjimo tobulėti“, „Lojalumo tarnybai“, „Kūrybingumo“. Nurodo, kad komisijai pateikė akivaizdžius įrodymus.
Pareiškėjas pažymi, kad komisija nesigilino į esmę, nors tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje metu susiklosčiusią situaciją pristatė plačiai ir išsamiai, pateikė jo teiginius įrodančius dokumentus, elektroninių laiškų nuorašus ir kt. savo poziciją detalizuojančią informaciją, tačiau komisija iš esmės nesidomėjo susiklosčiusia situaciją, nesigilino į jai teikiamą informaciją ir formaliai patvirtino jo vertinimo rezultatą. Tokia komisija yra neobjektyvi, faktiškai neatliko savo funkcijų ir neužtikrino skaidraus ir sąžiningo proceso. Pažymi, kad vienas komisijos narys, profesinių sąjungų deleguotas, surašė atskirąją nuomonę dėl komisijos vertinimo ir taip pat nesutiko su vertinimo rezultatu.
Nurodo, kad G. S., vertinimo komisijos posėdžio metu akcentavo, kad jis vykdydamas tarnybą surašo tarnybinius pranešimus ar pan. ir tada laiko, kad užduotis įvykdyta, leisdamas suprasti, esą pareiškėjo užduotys nebuvo įvykdytos, nes nebuvo G. S. įsivaizduojamu būdu formalizuotos. Atkreipia dėmesį, kad G. S. tokiu būdu netiesiogiai patvirtino, kad rezultatai yra įvykdyti, bet galbūt būtų mažiau ginčų, jei jie būtų ir įforminti tuo būdu, kurį nurodo G. S..
Nurodo, kad jis PVV viršininko pareigose tarnauja 3 metus, M. K. yra jo tiesioginis vadovas irgi ne pirmus metus - ankstesniais metais teisės aktų projektai, užduotys ir siekiami rezultatai buvo vykdomi tokiu pačiu būdu - paruošęs dokumento projektą perduodavo jį M. K. el. paštu, aptardavo dokumento rengimo procesą žodžiu, esant reikalui - inicijuodavo dokumento pasirašymą ir pan. Ne kiekviena užduotis, pavedimas yra užbaigiamas tarnybiniu pranešimu - kai kuriais atvejais tikrai yra pakankama referuoti vadovui apie nustatytas aplinkybes, išanalizuotą situaciją ir pan.
Akcentuoja, kad tarnybinės veiklos vertinimo komisija nenustatė, kad jis būtų neatlikęs užduočių, turėjo pastabų dėl įvykdytų užduočių įforminimo (kaip jas būtų galima geriau įforminti). Komisijos posėdžio metu susidarė ypatinga situacija - G. S. siūlymu, komisijai buvo siūloma balsuoti už vertinimą „gerai“ arba alternatyviai - už vertinimą „nepatenkinamai“. Susidarė situacija, kai posėdyje dalyvaujant penkiems jos nariams, du pasisakė už vertinimą „gerai“ ir du pasisakė už vertinimą „nepatenkinamai“, o K. K. nusprendė susilaikyti. Tokiu būdu nė vienas iš pasiūlymų neturėjo persvaros - posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų daugumos, tačiau G. S. ėmus spausti komisijos narę balsuoti, ši pasisakė už jam nepalankų sprendimą.
Pažymi, kad jo veikla buvo vertinama labai gerai du pastaruosius metus. Jo kompetencijos, veiklos rezultatai, tinkamumas einamoms pareigoms buvo labai geras. Nurodo, kad tarnauja jau pakankamai ilgą laiko tarpą ir mano, kad jo veikla, sukaupta patirtis, žinios leidžia vertinti situaciją objektyviai. Mano, kad jo „tarnybinės veiklos rezultatai“ ėmė prastėti po to, kai Departamente susiklostė nepalankios aplinkybės - ankstesnio PAGD vadovo įvykdyta reforma, 2019 m. rudenį įvykęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje ir sudėtingai valdoma COVID-19 pandemija civilinės saugos požiūriu lemia tai, kad jo vadovas jaučia įtampą ir artėjančią atsakomybę už situacijos nesuvaldymą ir dėl to mėgina perkelti dalį atsakomybės jam, taip siekdamas sušvelninti savo atsakomybės laipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo einamųjų metų užduotys buvo nustatytos 2020-02-28. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas šį dokumentą pasirašė, taigi su nustatytomis metinėmis užduotimis sutiko, nors Aprašo 14 punktas suteikia teisę pareigūnui tarnybinės veiklos užduočių formos nepasirašyti ir tokiu būdu formalizuoti (pareikšti) nesutikimą tiesioginio vadovo nustatytoms užduotims. Atsižvelgiant į tai, skundo teiginius dėl metinių užduočių, kaip „susidorojimo“ su pareigūnu įrankio, jų neaiškumo, dviprasmiškumo bei galimų interpretacijų, vertintina kaip nepagrįstus, klaidinančius ir patvirtinančius pareiškėjo nenuoseklią poziciją. Trys užduotys iš nustatytų šešių dėl įvardintų rizikų objektyviai negalėjo būti atliktos, todėl nevertintos. Pažymi, kad nesuprantama, ir pareiškėjas skunde to nenurodo, kokie pažeidimai buvo padaryti nevertinat užduočių, kurios dėl iš anksto nustatytų rizikų nebuvo ir negalėjo būti įvykdytos.
Pažymi, kad metinių užduočių keitimo aplinkybės ir sąlygos nėra detalizuojamos, nustatant, kad jos gali būti keičiamos prireikus, taigi tiesioginiam vadovui nėra sukuriama pareiga, o nustatoma diskrecija, įvertinus „prireikus“ aplinkybę, priimti sprendimą dėl užduočių (ne)keitimo. Skunde nėra konkrečiai nurodoma, kodėl ir dėl kokių aplinkybių metinės veiklos užduotys turėjo būti keičiamos. Toks pagrindimas nepateikiamas ir pareigūno minimuose tarnybiniuose pranešimuose. Nurodo, kad iš pareiškėjo pateikto tarnybinio pranešimo turinio nėra aišku, kieno, kokias užduotis norima keisti ir koks galėtų būti tokio keitimo pagrindas.
Atsiliepime nesutiktina su skundo teiginiais dėl netinkamo tarnybinės veiklos metinių užduočių vertinimo.
Pažymi, kad Standarte reglamentuojamų departamento veiklos sričių koordinavimas yra priskirtinas PVV, kurios vadovu yra pareiškėjas, kompetencijai. Pareiškėjas pateiktame projekte ir aiškinamąjame rašte nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kodėl siūloma keisti esamą reglamentavimą. Be to, aktas buvo parengtas nesilaikant juridinės technikos reikalavimų. Pateiktas „projektas“ negali būti teikiamas tolesniam derinimui.
Metinės veiklos užduoties priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui vertinimo neįvykdymą patvirtina ir tai, kad jokia forma nebuvo pateikta šio vertinimo ataskaita, ir šiuo atveju nėra tinkami skundo paaiškinimai dėl neprivalomo užduočių įforminimo raštu ar dėl užduoties įvykdymo, ją pristatant pasitarimo metu. Šio vertinimo pagrindu turėtų būti planuojami ir formuojami tolesni tarnybos veiklos organizavimo prioritetai, nustatomas technikos, priemonių, žmogiškųjų išteklių poreikis ir pan., t. y. vienas svarbiausių veiklos dokumentų. Vertindami skundo teiginį, jog Standarto vertinimas buvo pristatytas PAGD vadovybei 2020 m. liepos mėn. atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolės ataskaitos data yra 2021 m. kovo 22 d., taigi, įvertinus, tai, kad Valstybės kontrolei informacija buvo teikiama gerokai anksčiau nei paskelbta minėta ataskaita, ir tai, kad L. T. 2021 m. pradžioje Valstybės kontrolei be suderinimo su departamento vadovybe Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui vertinimo neteikė ir negalėjo teikti, akivaizdu, kad pareigūno teiginiai, susiję su šios užduoties įvykdymu neatitinka tikrovės.
Metinė veiklos užduotis parengti gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektus aiškiai nustato gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų parengimą, todėl pareiškėjo užduoties interpretavimas „projektų skaičius neapibrėžtas, akivaizdu, kad reikalinga parengti gaisro gesinimo instrukciją ir pasirinktinai kitų gelbėjimo darbų instrukciją“ vertintinas kaip tam tikra klaidinanti pareigūno gynybinė pozicija arba kompetencijos trūkumas. Pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti instrukcijų projektai jokia forma nei departamento struktūriniams padaliniams derinti, nei departamento vadovybei įvertinti pateikti nebuvo. Nurodo, kad pareiškėjo skunde minimos 2020 m. rengtos ir parengtos instrukcijos, organizuojant pačiam pareiškėjui, departamento darbuotojų buvo pradėtos rengti ir derinti dar 2014 m. Atkreipia dėmesį, kad Pagalbos teikimo gyventojams ir Pagalbos teikimo kitoms pajėgoms instrukcijos taip pat buvo rengiamos ir derinamos 2014 m., o rengiant departamento direktoriaus įsakymo projektą dėl Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo, patvirtinto departamento direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-101 „Dėl Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, kuris departamento direktoriaus buvo patvirtintas jau 2021 m. sausio 12 d., pareiškėjas nedalyvavo.
Nurodo, kad trijų užduočių nevertinimas neturėjo įtakos galutiniam pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimui, t. y. preziumuojama, kad šios užduotys nebuvo nustatytos. Priešingu atveju, tiesioginiam vadovui vertinant užduočių, kurių dėl ne nuo vertinamo pareigūnų priklausančių priežasčių nebuvo galima atlikti, (ne)įvykdymą, ne tik nebūtų įmanomas objektyvus tarnybinės veiklos vertinimas, bet ir būtų pažeistos Aprašo nuostatos. Laiko, kad skundo teiginiai dėl tariamai atliktų tiesioginio vadovo nevertintų užduočių nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šį ginčą.
Dėl dalyvavimo pagal kompetenciją priešgaisrinių pajėgų modulių pirkimo procedūrose pažymi, kad pirkimui neįvykus dėl ne nuo pareigūno priklausančių priežasčių (gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo sąlygų) nebuvo pasiektas nustatytas vertinimo rodiklis, todėl ši užduotis nebuvo vertinta. Pažymi, kad L. T. pateiktas techninių specifikacijų sąrašas nėra susijęs su metinės užduoties (ne)įvykdymu, nes PVV parengtų dokumentų sąrašas nepatvirtina minėtos metinės užduoties įvykdymo fakto.
Dėl metodinės pagalbos vietoje teikimo departamento teritoriniams struktūriniams padaliniams veiklos užtikrinimo srityje. Akivaizdu ir dėl to ginčo nekyla, kad ši metinė užduotis negalėjo būti įvykdyta dėl šalyje paskelbto karantino ir su karantino režimu susijusių apribojimų. Tačiau nesuprantami ir nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl neva tinkamo šios užduoties įvykdymo. Dėl kontaktinio bendravimo apribojimų didžioji dalis vykdomų funkcijų buvo ir yra atliekamos nuotoliniu būdu. Tai, kad pareiškėjas, jo teigimu, dalyvavo Zoom platformoje organizuotuose pasitarimuose, suteikė metodinę pagalbą Panevėžio PGV, Vilniaus PGV, Šiaulių PGV ar teikė pasiūlymus dėl pastatų projektavimo ir kt. neįrodo užduoties atlikimo fakto. Pareiškėjo skunde išvardinti darbai, kurie neva pagrindžia užduoties įvykdymą, yra elementarios kasdienės departamento darbuotojo atliekamos funkcijos (konsultacijos telefonu, el. paštu, pasitarimai). Tokie kasdieniai darbai tikrai negalėtų būti vertinami kaip vienos svarbiausių departamento valdybų – koordinuojančios, organizuojančios ir kontroliuojančios priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį ir veiklą – vadovo metinės užduotys.
Dėl kontrolinių pratybų priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose rengimo. Pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, kad ši užduotis buvo įvykdyta kitais būdais, vertina kritiškai. Kontrolinės pratybos yra susijusios su tam tikros priešgaisrinės gelbėjimo valdybos parengties užtikrinimo kontrole, kuomet vietoje ir realiu laiku tikrinama pajėgų parengtis, išvykimas į įvykio vietą ir pan., nustatomos problemos ar trūkumai bei pateikiamos rekomendacijos dėl veiklos tobulinimo. Skunde nurodyti mokymai yra nuolat vykdoma valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo priemonė, kuri negali būti prilyginama kontrolinėms pratyboms, todėl tiesioginio vadovo nebuvo ir negalėjo būti vertinama kaip L. T. metinė užduotis.
Konstatuoja, kad L. T. neįvykdė 2020 m. metinių veiklos užduočių, skunde, kaip ir tarnybinės veiklos vertinimo metu, nepateikė konkrečių įrodančių ir užduočių įvykdymą pagrindžiančių dokumentų. Pažymi, kad pareigūno metinės veiklos užduotys yra ne abstrakčios kasdienės vykdomos funkcijos, o konkretūs, iš anksto nustatyti ir suplanuoti, objektyviai išmatuojami per metus atlikti darbai, kurių įvykdymas tinkamai užfiksuotas (pvz. pateiktas teisės akto projektas, tarnybinis pranešimas apie atliktą užduotį ir pan.) ir informacija apie įvykdymą pateikta tiesioginiam vadovui. Ginčo atveju, pareigūnas jokios informacijos apie jo neva atliktas metines veiklos užduotis tiesioginiam vadovui nepateikė (išskyrus tarnybinį pranešimą apie Standarto parengimą) ir tai visai suprantama, nes darbai, kuriuos pareigūnas skunde pateikia kaip metinių užduočių atlikimą, buvo atlikti arba jo vadovaujamos valdybos pareigūnų, L. T. nedalyvaujat, arba tai buvo kasdienių įprastų funkcijų (Zoom pasitarimai, konsultacijos el. paštu, telefonu) atlikimas, apie kurių įvykdymą tarnybiniai pranešimai paprastai nėra rašomi.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad tiesioginio vadovo užpildytoje Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje (toliau – ir anketa) nurodyti motyvai iš esmės pagrindžia būtent tokį pareigūno vertinimą. Nnesutinka su pareiškėju, kad jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvada nėra svarbi, priešingai šioje išvadoje konstatuota pareiškėjo tarnybinių pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo faktai, nepriklausomai, ar tarnybinė nuobauda buvo paskirta ar ne, patvirtina ir detalizuoja tiesioginio vadovo anketoje pateiktus argumentus dėl pareiškėjo nepatenkinamos veiklos kokybės, organizuotumo, netinkamo veiklos planavimo. Pažymi, kad pats pareigūnas tarnybinio patikrinimo metu pripažino, kad tarnybinės užduotys nėra atliktos. Tarnybinio patikrinimo išvada yra neginčijamas L. T. netinkamo užduočių vykdymo įrodymas. Pabrėžia, kad tarnybinė atsakomybė L. T. nebuvo taikoma, ir tai dar kartą įrodo pozityvų departamento vadovybės požiūrį į pareigūną, siekį padėti ištaisyti darbo trūkumus, o ne bausti ar, kaip teigia pareigūnas, žeminti. Tačiau ir po atlikto tarnybinio patikrinimo, L. T. veikla nepagerėjo, pavedimai galimai piktybiškai iš viso nebuvo vykdomi ar vykdomi pavėluotai ir netinkamai. Kaip vieną iš daugelio pavyzdžių pateikia neįvykdytą pavedimą parengti ir VPGT padaliniams pateikti kalio jodido preparatų saugojimo ir dalinimo tvarką, kuri šiuo metu yra itin aktuali. Pavedimas spręsti šį klausimą L. T. buvo duotas 2020-12-17, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Nurodo, kad vertinti pareigūno gebėjimą tobulėti 4 balais tiesioginis vadovas neturėjo pagrindo, nes pareigūnas neatitiko aprašyto 4 balais kriterijaus, pareigūnas kvalifikaciją tobulino nemotyvuotai, nenuosekliai ir nepasiekė rezultatų kvalifikacijos kėlime: 2020 m. tik du kartus išreiškė iniciatyvą tobulinti kvalifikaciją, tačiau viena iniciatyva išreikšta tobulinti bendruosius įgūdžius (dalyvauti konfliktų valdymo mokymuose) galimai buvo sieta su mokymų trukme ir vieta (kitokios mokymų sąlygos pareigūno netenkino) ir kita iniciatyva išreikšta įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, neatitinka pareigybės aprašyme vykdomų funkcijų ir galimai susijusi su asmeniniu interesu. Akcentuoja, kad iniciatyvos tobulinti kvalifikaciją turi atitikti galiojantį reglamentavimą, turi būti pagrįstos, motyvuotos, atitikti vykdomas funkcijas arba karjeros (karjera – aukštesnių pareigų siekimas) principo siekį.
Vertindama pareiškėjo skundo argumentus dėl jam pavaldžių pareigūnų tarnybinės veiklos įvertinimo „labai gerai‘ pažymi, kad PVV tarnauja kompetentingi ir patyrę specialistai, kurie puikiai atlieka savo funkcijas, PVV skyrių vadovai pagal kompetenciją imasi lyderystės ir vadovavimo, todėl šių pareigūnų veiklos, dėl netinkamo PVV viršininko darbo organizavimo ir funkcijų atlikimo, nėra pagrindo blogai vertinti. Iš esmės PVV pareigūnų dėka yra palaikoma patenkinama PVV veikla, nors nenuosekli valdybos vadovo veikla trikdo pavaldinių darbą.
Sutinka, kad situacija dėl Covid-19 yra sudėtinga, ir tai reikalauja nestereotipinio, kūrybiško mąstymo, didesnio atsakomybės jausmo, lyderystės, kitų dalykinių ir asmeninių savybių, kurių L. T., kaip per pastaruosius metus paaiškėjo, neturi. Nors pareiškėjo 2019 m. tarnybinė veikla buvo vertinta labai gerai (esant įprastinėms sąlygoms, kasdieninius (rutininius) darbus pareigūnas sugebėjo atlikti), tačiau situacijai šalyje ir tarnyboje iš esmės pasikeitus, L. T., galimai ir dėl savo paties fizinės ir emocinės būklės, nesugebėjo tinkamai vykdyti jam priskirtų pareigų ir tai neigiamai įtakojo tiek PVV darbo rezultatus, tiek kolektyvo emocinį stabilumą. Pažymi, kad departamento, taip pat ir PVV, vykdomos funkcijos yra specifinės, susijusios su nuolatine parengtimi, operatyviu reagavimu į šalyje vykstančius įvykius, nelaimes, ekstremaliąsias situacijas, viešojo saugumo užtikrinimu, žmonių gyvybių ir turto gelbėjimu, todėl reikalauja greitos reakcijos, atsakomybės priimant sprendimus, lankstumo. Ypač tai išryškėjo pastaraisiais metais, kai dėl šalyje susiklosčiusios sudėtingos situacijos, įvykusių nelaimių, valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba privalėjo operatyviai peržiūrėti veiklos prioritetus, vykdomas funkcijas ir pan. Tokius pokyčius pareiškėjui nebuvo lengva priimti, suprasti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra objektyviai pagrįstos skunde išdėstytos pareiškėjo mintys dėl neplaninių užduočių, spaudimo jas atlikti ir pan. ir įrodo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvados teiginius dėl rutininės, inertiškos L. T. veiklos.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat pažymi, kad skundo teiginiai dėl tendencingo departamento vadovybės nusistatymo pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Priešingai departamento vadovybė ir tiesioginis pareigūno vadovas ne kartą kalbėjo su L. T., bandė išsiaiškinti destruktyvaus ir priešiško elgesio priežastis, padėti pareigūnui gerinti veiklos rezultatus, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pareiškėjas atsisako konstruktyviai bendrauti, nevykdo pavedimų, nereaguoja į pastabas ir nuolat nepagrįstai bei melagingai pabrėžia, kad jis yra žlugdomas ir žeminamas.
Kritiškai vertina ir laiko deklaratyviais bei faktais nepagrįstais skundo argumentus dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos neobjektyvumo, funkcijų neatlikimo ir skaidraus bei sąžiningo proceso neužtikrinimo. Nurodo, kad komisijos posėdžio garso įrašai patvirtina, kad vertinimo komisija tinkamai, laikydamasi Apraše nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas M. K., pagrįstumo patikrinimo funkciją. Kaip matyti iš posėdžio garso įrašų, vertinimo komisija įvertino pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, išklausė pareiškėją, kuris nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktais argumentais ir pateikė kitus, pareiškėjo manymu, svarbius faktus, galinčius turėti įtakos sprendimo priėmimui, taip pat vertinimo komisija išklausė ir pareiškėjo tiesioginio vadovo M. K. paaiškinimus. Pažymi ir tai, kad vertinimo komisijos pirmininkas 2021-03-18 raštu Nr. B-126 „Dėl L. T. tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“, kreipėsi į pareiškėjo tiesioginį vadovą M. K., prašydamas pateikti informaciją apie L. T. 2020 metų tarnybinės veiklos rezultatus (užduočių vykdymą), pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, kas patvirtina, kad vertinimo komisija neapsiribojo tik tarnybinės veiklos vertinimo išvados, pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų analize ir vertinimu. M. K., vykdydamas vertinimo komisijos pirmininko pavedimą, 2021-03-30 tarnybiniu pranešimu Nr. V-686 pateikė papildomą informaciją ir dokumentus, susijusius su L. T. tarnybinės veiklos vertinimu. Aplinkybė, kad pareiškėjui posėdžio metu pateikus papildomus dokumentus, vertinimo komisijos posėdis buvo atidėtas, taip pat patvirtina, kad vertinimo komisijos nariai siekė išsamiai išanalizuoti visus turimus dokumentus ir priimti objektyvų bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundo argumentus dėl vertinimo komisijos neobjektyvumo, funkcijų neatlikimo ir skaidraus bei sąžiningo proceso neužtikrinimo, vertina kaip deklaratyvius teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Tai, kad vertinimo komisijos narys S. D. pateikė atskirąją nuomonę, taip pat niekaip nepagrindžia skundo argumentų dėl tariamai netinkamo vertinimo komisijos darbo. Kaip visiškai nepagrįstą vertintina ir skundo argumentą, kad neva vertinimo komisijos pirmininkui ėmus spausti komisijos narę balsuoti, ši pasisakė už pareiškėjui nepalankų sprendimą. Iš posėdžio garso įrašo matyti, kad vertinimo komisijos pirmininkui pasiūlius balsuoti, K. K. pasisakė susilaikanti nuo balsavimo, dėl ko vertinimo komisijos pirmininkas G. S. pasiūlė posėdį atidėti dar kartą. Posėdžio garso įrašas patvirtina, kad būtent komisijos nariai (pažymėtina – visi), o ne komisijos pirmininkas, kaip skunde nurodo pareiškėjas, pasiūlė K. K. balsuoti, pažymėdami, kad Aprašas nenumato susilaikymo nuo balsavimo teisės. Taigi, nėra aišku vis tik kokiuose vertinimo komisijos pirmininko veiksmuose pareiškėjas įžvelgė spaudimą, nes posėdžio garso įrašai šiuos pareiškėjo argumentus vienareikšmiškai paneigia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021-04-27 įsakymo Nr.TE-237 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Departamento pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021-04-01 posėdžio protokolą Nr. 27-4 (registracijos data 2021-04-08) bei į pareiškėjo 2021-04-01 Departamento tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 6-1309 (rgistracijos data 2021-04-08). Ginčijamu Įsakymu nuspręsta perkelti vidaus tarnybos pulkininką leitenantą L. T., nuo jo grįžimo iš laikinojo nedarbingumo dienos iš Departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininko (5 pareigybių grupės, statutinio valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas - 12) pareigų į žemesnes Departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (9 pareigybių grupės, statutinio valstybės tarnautojo) pareigas ir įpareigojo tobulinti kvalifikaciją.
Byloje nustatyta, kad 2020-02-28 buvo surašyta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada už 2019 bei jo veikla įvertinta labai gerai, siūlant nuosekliai didinti pareiginės algos koficientą 0,5 bei buvo patvirtintos pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos užduotys. Pareiškėjui buvo nustatytos sekančios užduotys: 1) Parengti priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto projektą. Pateikti pajėgų valdymo valdybos kompetencijoje esančią medžiagą ir siūlymus. Nustatytas šios užduoties rezultatas - bus parengtas priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto projektas. Bus pateiktas priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto dalis liečianti priešgaisrinės gelbėjimo pajėgas; 2) Kompetencijos ribose dalyvauti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų modulių pirkimo procedūrose. Numatytas rezultatas - Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos bus aprūpintos nauja privaloma gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga; 3) Suteikti metodinę pagalbą vietoje 3 teritoriniams struktūriniams padaliniams veiklos užtikrinimo srityje. Pasiektas rezultatas - Suteikta metodinė pagalba vietoje teritoriniams struktūriniams padaliniams veiklos užtikrinimo srityje; 4) Surengti tris kontrolines pratybas priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose (II, III ir IV PIN objektuose). Pasiektas rezultatas – Surengtos kontrolinės pratybos. Pateiktos vertinimo išvados dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklos ar ją reglamentuojančių teisės aktų; 5) Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui vertinimas. Pasiektas rezultatas - Bus atliktas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui vertinimas. Pateiktos išvados PAGD prie VRM vadovybei; 6) Parengti gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektus. Pasiektas rezultatas - Bus parengti gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektai.
Buvo nustatytos rizikos, kurioms esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos: užsitęsęs COVID-19 plitimo valdymo procesas ir dalyvavimas OC veiklose; didelis kitų neplanuotų pavedimų kiekis; veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir/ar Departamento vadovybės prioritetų (užduočių) pasikeitimas.
2021-02-26 pareiškėjo tiesioginis vadovas Departamento direktoriaus pavaduotojas M. K. pasirašė Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 6-845, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertino nepatenkinamai ir siūlė pareiškėją perkelti į žemesnes PVV Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
Tarnybinės veiklos vertinimo anketos (toliau – ir Anketa) 1 skyriuje „Tinkamumas einamoms pareigoms“ pareiškėjas savo gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti įvertino 4, o pareiškėjo tiesioginis vadovas – 3 balais (turi didelę tarnybos patirtį, pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, tačiau dažnai netinkamai atliekamos užduotys, kurias pareigūnas galėjo ir turėjo atlikti gerai, rodo, kad turimas žinias ir įgūdžius taiko epizodiškai arba netinkamai jas pritaiko praktinėje situacijoje; pareiškėjas organizuotumą ir veiklos planavimą įvertino 4, o pareiškėjo tiesioginis vadovas – 2 balais (tiek paties pareigūno, tiek jo vadovaujamos valdybos veikla nėra nuosekli, nėra aiškaus veiklos planavimo, prioritetų, užduočių pavaldiems pareigūnams aiškaus paskirstymo. Dažnai pavaldūs pareigūnai negauna reikiamos informacijos, jiems nėra aiškūs darbų prioritetai, veiklos tikslai, ko iš jų norima. Sprendimai ar jų įgyvendinimo būdai nuolat keičiami nemotyvuotai (dalyvavimas pirkimuose) ir tai nėra laikytina pasimokymu iš klaidų, nes pavedimai dažnai nėra įvykdomi. Nenuoseklų planavimą ir pavedimų vykdymą patvirtina tarnybiniai pranešimai dėl metinių veiklos užduočių atidėjimo (keitimo), kuomet nenurodžius konkrečių motyvų ir tik remiantis ekstremaliąja situacija prašoma atidėti užduočių vykdymą, nors ir esant ES aplinkybėms užduotys gali būti įvykdomos. Dirba „rutiniškai“, todėl 2020 m. iš esmės pasikeitus situacijai bei tarnybos veiklos prioritetams, nesugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, išlaikyti darbų nuoseklumo); pareiškėjas veiklos kokybę įvertino 4, o pareiškėjo tiesioginis vadovas – 1 balu (pavedimai dažniausiai įvykdomi netinkamai ir pavėluotai. Tie patys pavedimai vykdomi po kelis kartus, juos atmetus dėl netinkamo įvykdymo. Netinkamai įvykdytus pavedimus pakartotinai turi atlikti jam pavaldūs pareigūnai. Dėl netinkamo pareigų atlikimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu konstatuoti pareigūno tarnybinės veiklos pažeidimai); fizinį pasirengimą tiek pareiškėjas, tiek jo tiesioginis vadovas įvertino 5 balais. Tiesioginis vadovas bendrą pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms įvertino 2 balais. Anketos 2 skyriuje „Kvalifikacija“ pareiškėjas gebėjimą tobulėti įvertino 4, o pareiškėjo tiesioginis vadovas – 2 balais (nerodo iniciatyvos tobulėti. Tarnyboje vadovaujasi stereotipais (kam daryti, jei galima nedaryti ir tai padarys kiti). Per 2020 m. nereiškė noro dalyvauti kvalifikacijai tobulinti); pareiškėjas kūrybingumą įvertino 4, o pareiškėjo tiesioginis vadovas – 1 balu (nepateikė pasiūlymo(ų) kaip spręsti problemas ar atlikti darbus, ypač esant ES, nuolat įrodinėjo, kad jų atlikti neįmanoma dėl įvairių priežasčių (ES, dideli darbų krūviai ir pan.); pareiškėjas bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino 4, o pareiškėjo tiesioginis vadovas 3 balais (prireikus bendrauja ir bendradarbiauja, tačiau ne su visais kolegomis (yra tokių, kuriuos ignoruoja, taip pat draudžia pavaldiems pareigūnams bendradarbiauti su kitų administracijos padalinių pareigūnais darbo klausimais). Kolektyve neieško būdų stiprinti santykius, priešingai juos skaldo); pareiškėjas atsakingumą įvertino 4, o pareiškėjo vadovas – 1 balu (daugumą pavedimų atlieka netinkamai arba netinkamai organizuoja jų atlikimą, todėl dažnai pavedimai turi būti atliekami kitų pavaldžių darbuotojų. Nuolat teigia ( tarnybiniai pranešimai, el. laiškai, pasisakymai žodžiu), kad dėl tam tikrų aplinkybių, vadovybės, kitų darbuotojų kaltės neįmanoma vykdyti užduočių. Užuot ieškojus būdų pavedimams atlikti, atsakomybę bando užkrauti kitiems); pareiškėjas lojalumą tarnybai įvertino 4, o pareiškėjo tiesioginis vadovas 2 balais (atsižvelgiant į pareigūno patirtį ir turimas žinias, jis gali dirbti geriau, tačiau yra abejingas tarnybai, nesistengia dirbti ir atlieka tik minimumą, kad išliktų darbe); pareiškėjas gebėjimą administruoti įstaigos struktūrinio padalinio veiklą įvertino 4, o pareiškėjo tiesioginis vadovas 2 balais (pakankamai aiškiai išdėsto užduotį siaurąja prasme, tačiau skirdamas užduotį nesugeba išaiškinti tikslo, nesuteikia visos reikalingos informacijos. Dažnai jam pavaldūs pareigūnai kreipiasi asmeniškai, siekdami išsiaiškinti užduočiai atlikti reikalingą informaciją ir užduoties tikslą. Ne tik nesirūpina kolektyvo mikroklimatu, bet dažnai prisideda prie jo bloginimo. Dėl to jau buvo imtasi veiksmų (tarnybinis dėl mikro klimato tyrimo)). Pareiškėjo bendrą kvalifikaciją tiesioginis vadovas įvertino 1 balu.
Tarnybinės veiklos vertinimo išvados 1 skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ vertinant praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus nurodyta: 1 užduotis neįvykdyta ( LRV nutarimo projektas turi būti rengiamas LRV, VRM, PAGD reglamentų nustatyta tvarka ir atitikti nustatytus reikalavimus. Taip pat projekto parengimas apima keletą stadijų – situacijos analizę, pagrindimą, projekto ir kitų susijusių dokumentų parengimą, suderinimą ir pan. L. T. tarnybiniais pranešimais teiktas Standarto projektas buvo atmestas, nes parengtas atmestinai, siūlomas keisti reglamentavimas nebuvo pagrįstas situacijos analize ir jos vertinimu. Projektas taip pat nebuvo suderintas su suinteresuotais padaliniais, neparengti lydimieji dokumentai), 2 užduotis nevertintina (neįvykdyta vertinant pagal užduoties vertinimo rodiklį, tačiau pirkimas neįvyko dėl objektyvių, nuo pareigūno valios nepriklausančių priežasčių), 3 ir 4 užduotys nevertintinos dėl nustatytų rizikų (Covid-19), 5 užduotis neįvykdyta (PAGD vadovybei išvados dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atitikimo galiojančiam Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartui nepateikta), 6 užduotis neįvykdyta. Instrukcijų projektai nėra parengti. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados 2 skyriuje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ nurodyta, kad pareiškėjas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (1 balas), 3 skyriuje „Tinkamumas einamoms pareigoms“ ir 4 skyriuje „Kvalifikacija“ perkelti Anketoje gauti balai. Pateikti pasiūlymai, kaip tobulinti kvalifikaciją (tobulinti efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, konfliktų valdymo įgūdžius, analizuoti teisės aktų pasikeitimus, didesnį dėmesį skirti grįžtamajam ryšiui, kolektyvo mikroklimatui). Bendras pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas – „Nepatenkinamai“. 6 skyriuje „Motyvuoti pasiūlymai“ pareiškėjo tiesioginis vadovas siūlo pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas.
2021-03-31 ir 2021-04-01 Komisijoje vyko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo posėdžiai. Posėdžio metu pareiškėjo tiesioginis vadovas ir pareiškėjas pateikė savo paaiškinimus, pareiškėjas pateikė papildomą informaciją. Įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą, Komisija priėmė Išvadą, kurioje nurodė, kad Komisijos įvertinimas –„Nepatenkinamai“, Komisijos pasiūlymas – „Perkelti pareigūną į žemesnes PVV Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją“. Už tokį Komisijos sprendimą balsavo 3 iš 5 Komisijos narių. Du Komisijos nariai teikė siūlymą ir balsavo už pareiškėjo vertinimą „Gerai“. Vienas Komisijos narys 2021-04-06 pasirašė Atskirąją nuomonė dėl PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininko L. T. vertinimo, išdėstydamas argumentus dėl kurių nesutinka su Komisijos išvada bei siūlė atmesti tiesioginio vadovo ir komisijos siūlymą pareiškėją vertinti nepatenkinamai ir siūlė pareiškėją įvertinti gerai.
Byloje be kita ko nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla 2019 metais ir 2020 metais buvo įvertinta „Labai gerai“.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos pareiškėjo veiklos vertinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
Statuto 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 34 str. 7 d.).
Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų pasiūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas pasiūlymas gali būti teikiamas, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareigūno tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir tiesioginis vadovas einamaisiais metais pareigūno tarnybinę veiklą vėl įvertina nepatenkinamai (Statuto 34 str. 11 d.).
Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 34 str. 14 d.).
Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; 2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės (Statuto 34 str. 18 d.).
Statuto 34 straipsnio 23 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
Aprašo II ir III skyriai nustato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir sąlygos. Pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, kurie išdėstyti 1 priede (3 punktas). Pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą. Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (5 punktas). Atlikus šiuos veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (6 punktas). Tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu: 1) aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms; 2) kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1–12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas, išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigas, tarnybinė veikla, aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 13–15 pareigybių grupėms priskirtas pareigas ir vyriausiojo kovotojo pareigas, tarnybinė veikla, aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis; 3) kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1–12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas, išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigas, nustato pareigūno einamųjų metų užduotis, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, nustato jo ir atitinkamai jo vadovaujamos statutinės įstaigos ar vadovaujamo statutinės įstaigos struktūrinio padalinio einamųjų metų užduotis; 4) aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (7 punktas). Po šio pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (8 punktas).
Aprašo 9 punktas nustato, kad vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant Aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis (toliau – užduotys), o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketą įrašytus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 34 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus.
Aprašo 10 punktas nustato, kad užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Centrinių statutinių įstaigų vadovai gali patvirtinti metodines pareigūnų einamųjų metų užduočių nustatymo ir kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio rekomendacijas. Tarnybinės veiklos užduočių formoje tiesioginis vadovas nustato užduotis, taip pat su pareigūnu suderintus jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos.
Užduotys pareigūnams, einantiems Statuto priede 13–15 pareigybių grupėms priskirtas pareigas ir vyriausiojo kovotojo pareigas, nenustatomos (Aprašo 11 punktas). Prireikus einamaisiais metais užduotys gali būti vieną kartą pakeistos ar papildytos, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos. Šiuo atveju keičiama ar pildoma tarnybinės veiklos užduočių forma.
Tiesioginis vadovas pareigūną su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma supažindina pasirašytinai (14 punktas). Tiesioginis vadovas vertinimo išvadą ir tarnybinės veiklos užduočių formą pateikia personalo tarnybai ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos (15 punktas). Personalo tarnyba vertinimo išvados, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją per 3 darbo dienas nuo vertinimo išvados gavimo pateikia pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija), kuri sudaroma vadovaujantis Statuto 35 straipsniu (16 punktas). Vertinimo komisija apie gautą vertinimo išvados, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją, siūlomą vertinimo komisijos posėdžio datą ir laiką informuoja pareigūną į pareigas skiriantį asmenį, kuris priima sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko (21 punktas). Pareigūno praėjusių metų tarnybinė veikla vertinimo komisijoje įvertinama ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 10 d., išskyrus Aprašo 26 ir 51 punktuose nustatytus atvejus (23 punktas).
Aprašo 24 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 24.1. pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 24.2. pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 24.3. sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 24.4. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) (toliau – vertinimo komisijos išvada) surašymą.
Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (25 punktas).
Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su vertinimo išvada. Šiame punkte nurodytu atveju atidėjus vertinimo komisijos posėdį, Aprašo 23 punkte nustatytas terminas netaikomas (26 punktas).
Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (27 punktas).
Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (28 punktas). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo (29 punktas). Vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas.
Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 34 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (30 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Aprašo 30 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą (31 punktas). Vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną. Skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, kurios vertinimo komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą (34 punktas). Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo per 10 darbo dienų nuo vertinimo komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo (35 punktas).
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad statutinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kuris susideda iš visapusiško ir objektyvaus kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų ir tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimo, turi būti atliktas, vadovaujantis nustatyta tvarka, įtvirtinta Statuto 34 straipsnyje ir Aprašo II ir III skyriuose. Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su jo tarnybinės veiklos vertinimu ir skundu reikalauja panaikinti Įsakymą, pagrinde grindžia tuo, kad: tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo išsamus ir objektyvus, pažeista tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, išvados dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos nepagrįstos ir neatitinka tikrovės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjant ginčą teisme dėl valstybės tarnautoją (nagrinėjamos bylos atveju – pareigūno) į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant Komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, būtina nustatyti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., LVAT 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.). LVAT taip pat laikosi pozicijos, kad Komisijai, kuri tikrina tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., LVAT 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Pažymėtina, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti pareigūnų veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., LVAT 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
Vertinant pareigūno tarnybinę veiklą siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus. Minėta, jog pareigūno vertinimą atlieka jo tiesioginis vadovas, kuris po pokalbio su pareigūnu surašo pareigūno vertinimo išvadą, išdėstydamas joje pareigūno veiklos apibūdinimą pagal pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tiesioginio vadovo vertinimo išvada yra Komisijos nagrinėjimo dalykas. Vadovaujantis teismų praktika Komisijos pareiga yra patikrinti, ar tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., LVAT 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013, 2014-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2466/2013 ir kt.).
Taigi, šiuo atveju, svarbu įvertinti, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-128/2010 ir kt.). Kaip nustatyta, pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Teismo vertinimu, esminis pareigūnų tarnybinės veikslo vertinimo procedūros pažeidimas turi būti konstatuojamas tuomet, kai dėl jo nėra pasiektas tikslas tarnybinės veiklos vertinimą atlikti visapusiškai ir objektyviai arba tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimų visuma sudaro pagrįstą abejonę dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo.
Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, o pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo
Nagrinėjamu atveju, išklausius byloje pateiktą Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo komisijos posėdyje, kurio metu išsamiai išdėstė nesutikimo su jo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais motyvus, teikė dokumentus, pagrindžiančius, kad metinės užduotys, kurios tiesioginio vadovo buvo įvertintos kaip neįvykdytos, yra įvykdytos, išsamiai išdėstė argumentus dėl jo metinių užduočių netikslumo bei neaiškumo bei atitinkamai negalėjimu būti priskirtų išimtinai jo vadovaujamos valdybos kompetencijai. Išdėstė savo argumentus bei pateikė įrodymus dėl netinkamu jo kvalifikacijos įvertinimu bei siekiu kelti kvalifikaciją ribojimu. Komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo tiesioginis vadovas, kuris paaiškino vertinimo išvadą bei pažymėjo, kad pareiškėjas nesugebėjo prisitaikyti dirbti ekstremalios situacijos sąlygomis.
Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, teismas konstatuoja, kad Komisija objektyviais duomenimis nepagrindė savo sprendimo pareiškėjo veiklą įvertinti nepatenkinamai. Pareiškėjo vertinimo komisijos posėdyje metu nebuvo nagrinėjama dėl kokių priežasčių taip skiriasi jo ir jo tiesioginio vadovo nurodyti kvalifikacijos vertinimai. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija koncentravosi tik ties veiklos rezultatų vertinimu, tačiau tarnybinės veiklos vertinimas susideda iš daugiau elementų - kvalifikacijos vertinimo, tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo. Iš pateiktų į bylą dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjo kvalifikacija vertinimo metu buvo įvertinta netinkamai. Pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, kad jis 2020 metais baigė Europos Sąjungos Civilinės saugos mechanizmo tarptautinių komandų vadovų kursus, kuriuos organizavo Europos Komisija ir Austrijos civilinės saugos departamentas. Pareiškėjas teikė prašymus leisti jam dalyvauti Konfliktų valdymo kursuose ir mokymuose dėl ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos įgijimo, tačiau tiesioginis vadovas tam leidimo nedavė. Pareiškėjas taipogi teikė prašymą leisti Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariams (pareiškėjas irgi yra šio komiteto narys) dalyvauti mokymuose tema: „Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nario, darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai mokymas“. Todėl vertinimo anketos duomenys, kad pareiškėjas per 2020 metus nereiškė noro dalyvauti mokymuose yra faktiškai nepagrįsti.
Argumentai, kad pareiškėjas nerodė iniciatyvos ypač ekstremalios situacijos sąlygomis laikytini faktiškai nepagrįsti. Kaip matyti pareiškėjas įsigaliojus ribojimams, susijusiems su COVID-19, pakeitė užduotyse nustatytas pratybas į kitokios formos mokymus, ėmėsi iniciatyvos organizuoti nuotolinius susitikimus, padalinio veiklą pritaikė prie besikeičiančių aplinkybių, tačiau ši pareiškėjo veikla iš esmės liko neįvertinta, akcentuojant, kad tai buvo vykdomos kasdienės struktūrinio padalinio funkcijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas du kartus raštu kreipėsi į tiesioginį vadovą prašydamas keisti jo ir jo vadovaujamo PVV metines užduotis, atsižvelgiant į susidariusią ekstremalią situaciją bei atsižvelgiant į Vidaus audito skyriaus atlikto PVV audito priemonių bei Valstybės kontrolės planus, tačiau užduotys nebuvo peržiūrimos, nors akivaizdu prašymo pateikimo metu buvo aišku, kad dėl susidariusios ekstremalios situacijos ir nuotolinio darbo specifikos dalis užduočių negalės būti įgyvendintos tokiame formate, kokiame jos buvo nustatytos. Tiesioginio vadovo pozicija, kad metinės veiklos užduotyse numatytos rizikos dėl jų neįgyvendinimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tiesioginis vadovas siekė užtikrinti pagalbą tinkamam pavestų užduočių įgyvendinimui.
Iš posėdžio garso įrašo konstatuotina, kad Komisijos nariai, kurie balsavo už tiesioginio vadovo įvertinimą, nepaaiškino savo priimto sprendimo argumentų bei vertinimo. Išklausius Komisijos pirmininko G. S. argumentus, pažymėtina, kad jis prioritetą teikė užduočių vykdymo formai, bet ne turiniui. Nebuvo siekiama išsiaiškinti užduočių įvykdymo fakto, o buvo akcentuojama į pareiškėjo nenuoseklumą pristatant įvykdytas užduotis vadovybei. Pažymėtina ir tai, kad komisijos pirmininko argumentavimas, jog visos metinės užduotys buvo pavestos tiesiogiai pareiškėjui, o ne jo vadovaujamam skyriui, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pareiškėjas eina struktūrinio padalinio vadovo funkcijas, todėl jam nustatomos metinės užduotys yra tiesiogiai susiję su jo vadovaujamo statutinės įstaigos struktūrinio padalinio einamųjų metų užduotimis. Struktūrinio padalinio vadovo metinė veikla negali būti atsietai vertinama su paties struktūrinio padalinio metine veikla. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad 2020 metų užduotys buvo įvykdytos, parengti aktų projektai bei jie perduoti vadovybei. Komisijos pirmininko argumentas, jog jis pasigenda tarnybinių pranešimų dėl užduočių įvykdymo, negali paneigti užduočių įvykdymo fakto, nors kaip nustatyta iš Komisijos posėdžio garso įrašo tai net nebuvo aptarinėjama posėdžio metu.
Kaip nustatyta iš garso įrašo du komisijos nariai išreiškė poziciją, kad pareiškėjo veiklą vertina gerai, ir balsavimo metu balsavo už pareiškėjo veiklos įvertinimą „Gerai“. Kiti komisijos nariai nenurodė objektyvių duomenų, kodėl jie atmeta pareiškėjo posėdžio metu išdėstytus argumentus dėl jo tarnybinės veiklos per 2020 bei tarnybinių užduočių įvykdymo. Pažymėtina, kad Komisijos narys J. T., išdėstydamas savo poziciją dėl pareiškėjo veiklos įvertinimo, rėmėsi galimu konfliktu tarp pareiškėjo bei jo tiesioginio vadovo dėl nuomonių išsiskyrimo. Pažymėjo, kad esant konfliktui viena šalis turėtų pasitraukti. Tokia Komisijos nario pozicija akivaizdžiai pagrindžia, kad Komisijos narys vertino ne pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir jo kvalifikaciją bei pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, o rėmėsi išimtinai subordinacijos principu, akcentuojant, kad esant konfliktinei situacijai tarp pavaldinio ir vadovo pavaldinys turi pasitraukti.
Komisijos narė K. K., balsavimo metu siekė susilaikyti nuo sprendimo priėmimo ir tik kitiems komisijos nariams paaiškinus, kad Aprašas nenustato, jog komisijos narys gali susilaikyti nuo balsavimo, balsavo už pritarimą tiesioginio vadovo siūlymui pareiškėjo veiklą vertinti „nepatenkinamai“. Tokio sprendimo motyvas, kad pasigedo užduočių įvykdymo tiesiogiai iš pareiškėjo bei akcentavo, kad pareiškėjas vienu metu negali dirbti dviem etatais. Tačiau pažymėtina, kad toks vertinimas iš esmės neatitinka aprašo nuostatų, kadangi pareiškėjas, kaip struktūrinio padalinio vadovas ir turi užtikrinti, kad jo vadovaujamam struktūriniam padaliniui pavestos užduotys būtų įvykdytos, tai, kad jis teisės akto rengimą paveda kitam padalinio darbuotojui negali būti traktuojama, jog pareiškėjas nesugeba dirbti. Tuo labiau pareiškėjo tarnybą vertinti kaip darbą dviem etatais.
Į bylą pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginiam vadovui du kartus buvo teikti tarnybiniai pranešimai dėl 1 užduoties įvykdymo, tai yra Standarto dalies parengimo. Vertinant šią pavestą užduotį, teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jos suformulavimas yra neaiškus bei dviprasmiškas. Kadangi vienu metu kalbama apie standarto projekto parengimą ir tuo pačiu nusakoma, kad turi būti pateikta standarto dalis liečianti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas. Tokioje apimtyje standarto projektas ir buvo pateiktas tiesioginiam vadovui. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas nurodo, kad tarnybiniais pranešimais teiktas standarto projektas buvo atmestas, tačiau į bylą tai patvirtinantys dokumentai nėra pateikti, nes tokio pobūdžio rezoliucija dėl parengto standarto projekto atmetimo nebuvo priimta.
Tokia pati situacija ir su 6 užduotimi dėl gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų instrukcijų projektų rengimu. Aplinkybė, kad instrukcijų projektus rengė ne tiesiogiai pareiškėjas, bet jam pavaldūs skyriaus darbuotojai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad užduotis yra neįvykdyta.
Garso įrašas patvirtina, kad po pokalbio su pareiškėju, jo tiesioginio vadovo išklausymo, tardamiesi dėl galutinio sprendimo, Komisijos nariai nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, iš esmės nevertino pareiškėjo tarnybinės veiklos 2020 m. rezultatų, jo kvalifikacijos ir tinkamumo atlikti tarnybines pareigas.
Komisijos paskirtis yra tikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kurioje pareigūnas įvertintas „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“, yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų ir netinkamai vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021-04-27 įsakymą Nr.TE-237 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.