Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis M. D. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir 2017-06-27 priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad vykdo išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011-03-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1320984-7 dėl 19,29 Eur išieškojimo iš J. A. ir 60,32 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. 2011-05-18 dieną užklausus LR gyventojų registro tarnybą nurodyta skolininko gyvenamieji vieta buvo nežinoma. Kadangi nebuvo galimybės skolininkui įteikti siūlymo, 2011-09-20 buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo ir 2011-09-0 areštuotos skolininkui priklausančios banko sąskaitos, kuriose lėšų nebuvo. Patikrinus LR VSDFV duomenis 2013-02-20 išsiųstas patvarkymas į darbovietę vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, tačiau laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2014-07-16 buvo išskaičiuota tik 22,19 Lt. Skolininkui įsidarbinus UAB „Fertig“ 2015-03-17 buvo išsiųstas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo, tačiau buvo pervesta 4,54 Eur suma. 2017-06-07 patvarkymas išsiųstas į dar vieną darbovietę, tačiau antstolio patvarkymo įteikti nepavyko. Pažymi, kad skolininkas per visą laikotarpį iki prašymo nutraukti vykdymo procesą pateikimo dienos nevykdė CPK 644 straipsnyje numatytų skolininko pareigų: nesidomėjo vykdomąja byla, neparnešė apie pasikeitusias darbovietes, apsunkindamas išieškojimą. Antstolis visą laiką siekė vykdyti išieškojimą, tikrino skolininko turtinę padėtį. Mano, kad skolininko teiginiai apie tai, kad jis apie išieškojimą sužinojo tiki 2017-06-05 gautu antstolio partvarkymu yra klaidinantys, kadangi antstolis jokio patvarkymo nesiuntė, o skolininko sąskaitos areštuotos 2011 m., patvarkymai dėl lėšų nuskaitymo buvo siunčiami darbovietėms. Pažymi, kad dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio aplaidumo vykdymas užsitęsė ilgiau nei dvejus metus. Daro išvadą, kad nėra suėjęs senaties terminas, todėl prašo 2017-06-27 skolininko skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0028/11/02297 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011-03-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1320984-7 dėl 19,29 Eur išieškojimo iš J. A. ir 60,32 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 str. 1 d., antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.). Pagal AĮ 3 str. 1 d., vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Taigi, antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Remiantis CPK 651 str. 1 d. numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas antstolio M. D., pateikto vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, negali nustatyti, ar bauda sumokėta laiku, todėl iš esmės laikytina, kad antstoliui iš išieškotojo gavus vykdomąjį dokumentą, nebuvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Galiojantys teisės aktai nesuteikia antstoliui galimybės tikrinti pateikto nutarimo teisėtumo bei atsisakyti vykdyti tinkamą bei tinkamai pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procesą reglamentuoja tiek Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (pakeitęs iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), tiek Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Galiojančiame ANK yra reglamentuojamos bendro pobūdžio pradinės nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procedūros. Tuo tarpu priverstinį baudų išieškojimą vykdo antstoliai ir šis priverstinis išieškojimas yra atliekamas, vadovaujantis CPK normomis, reguliuojančiomis vykdymo procesą (CPK 584 str. 2 d. 1 p.). ANK 672 straipsnis reglamentuoja nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatį. Šios straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, kuris nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 676 straipsnyje nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0028/11/02297, išduotas 2011-03-19, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir skolininko argumentai dėl galimybės taikyti švelnesnį įstatymą atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantis įstatymo imperatyvioms normoms.

Papildomai nurodytina, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Taigi iš nurodytų teismų suformuotų taisyklių dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo, teismas turi išsiaiškinti tris aplinkybes: pirma – ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; antra – ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, ir trečia – ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas nebuvo praleistas, antstolis visu vykdymo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti bei išieškojimui vykdyti (užklausos registruose, patvarkymai dėl piniginių lėšų išieškojimo, siųsti darbovietėms ir pan.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo nedeklaravęs gyvenamosios vietos, net trijose darbovietėse siuntus patvarkymus dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo nebuvo piniginės sumos pervestos antstoliui, skolininko nuobaudos vykdymo laikotarpiu laisvė nebuvo apribota. Skolininkas taip pat nevykdė CPK 644 straipsnyje įtvirtintų skolininko pareigų (pavyzdžiui, antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą; aktyviai domėtis vykdymo eiga ir kt.).

Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad skolininkas vengė nuobaudos išieškojimo ir tik sužinojęs apie pasikeitusius įstatymus (vietoje anksčiau galiojusio ATPK priėmus ANK) pirmą kartą kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.