Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. K. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti nuobaudų išieškojimo vykdymo senaties terminą, t. y. išsiaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant išieškoti iš skolininko paskirtas baudas ir ar skolininkas nevengė jam paskirtų nuobaudų vykdymo

Byloje yra keliamas klausimas dėl senaties termino, kaip pagrindo nutraukti vykdomąją bylą. Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-04-22 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/00622 esančių duomenų, 2010-01-03 priimtas nutarimas Nr. 726649 antstolio kontoroje gautas 2010-04-08 t.y. praleidus ATPK 308 str. 1 d. nustatytą nutarimo pateikimo vykdyti nuo nutarimo priėmimo dienos 3 mėnesių terminą. Duomenų apie tai, kad nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su ATPK 295 straipsniu, nėra. Šioje vykdomojoje byloje 2010-04-08 surašytas siūlymas susimokėti baudą ir išsiųstas skolininko H. K. gyvenamosios vietos adresu registruotąja pašto siunta su įteikimu. 2010-04-13 laišką atsiėmė skolininko mama V. K.. Skolininkas baudos geruoju nesumokėjo. 2010-06-04 surašytas patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto, tačiau jokių piniginių lėšų nebuvo gauta (vykd. b. Nr. 0034/10/00622, b.l. 1-4). Tokiu būdu šioje vykdomojoje byloje nustatytas savarankiškas pagrindas nutraukti vykdomąją bylą – kuomet vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vykdomosiose bylose Nr. 0034/10/01225 ir Nr. 0034/10/01229 nutarimai skirti administracinę nuobaudą – baudą, antstoliui perduoti nepraleidus ATPK 308 str. 1 d. nustatyto nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių termino. 2010-06-23 surašytas siūlymas susimokėti baudą ir išsiųstas skolininko H. K. gyvenamosios vietos adresu registruotąja pašto siunta su įteikimu. 2010-06-26 laiškai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. 2010-07-15 vykdomosiose bylose priimtas patvarkymas areštuoti skolininko lėšas, 2011-06-07 atlikta paieška pagal fizinio asmens duomenis. Nustačius, kad skolininkas turi kelių transporto priemonę 2012-06-07 surašytas turto arešto aktas Nr. S8821, kuriuo areštuotas skolininkui H. K. priklausantis automobilis MERCEDEZ BENZ S300, 1997 metų laidos, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WDB1401351A364487 (vykd. b. Nr. 0034/10/00622, b.l. 9-12). 2013-05-21 patikrinus VĮ „Registrų centras" informaciją, nustatyta, kad skolininkas H. K. niekur nedirba. Nustačius, kad asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra Rasytės g. 4-34, Kaunas, 2014-05-20 ir 2014-05-21 surašyti kvietimai atvykti pas antstolį Nr. S-20772, tačiau skolininkas į antstolio kontorą nebuvo atvykęs (vykd. b. Nr. 0034/10/00622, b.l. 13, vykd. b. Nr. 0034/10/01225, b.l. 9). 2014-12-01 patikrinus VĮ „Registrų centras" duomenis skolininkas H. K. niekur nedirba. Užklausos bankams darytos 2010-04-08, 2010-06-23, 2011-10-19. 2014-11-10 užklausus bankus, paaiškėjo, kad skolininkas turi naujų banko sąskaitų, todėl 2014-12-05 surašytas patvarkymas areštuoti lėšas Nr. S-00025117. Bylos duomenimis nenustatyta, kad vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose nebūtų buvę vykdomi, tačiau taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo ar trukdęs išieškoti baudą.

Sprendžiant klausimą, ar administracinės nuobaudos vykdymo senatis pareiškėjo atžvilgiu buvo sustojusi, konstatuotina, kad ji sustoja jei nubaustasis vengia įvykdyti administracinę nuobaudą. Aiškinant teisės normą ir sprendžiant, kokie veiksmai gali būti pripažįstami kaip vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą, turi būti vadovaujamasi loginiu teisės aiškinimo metodu, atsižvelgta, kad vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą negali būti sutapatinamas su administracinės nuobaudos nevykdymu geruoju. Tai, kad pats asmuo geruoju nesumoka paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, negali būti laikoma, kad jis vengia jos įvykdymo. Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad administracine nuobauda – bauda – bausto asmens baudos nesumokėjimas savaime laikytinas jos sumokėjimo vengimu, tai reikštų, kad visais atvejais vykdymo senatis sustoja jei pats asmuo geruoju nesusimoka administracinės baudos, o tai visiškai paneigtų pačios vykdymo senaties esmę. Teismas pažymi, kad vengimu įvykdyti administracinę nuobaudą – baudą – reikia laikyti tokius administracine nuobauda bausto asmens tyčinius veiksmus, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos administracinės baudos vykdymo, pavyzdžiui, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išima pinigus iš bankuose esančių sąskaitų, perleidžia turtą kitiems asmenims, kitaip slepia savo turtą, pats slapstosi nuo administracinę nuobaudą tiesiogiai vykdančių asmenų ar atlieka kitus aktyvius veiksmus, kuriais siekiama išvengti administracinės nuobaudos (baudos) įvykdymo, t. y. išieškoti iš pareiškėjo turto ir gaunamų pajamų baudos dydžio pinigų sumą.

Iš byloje esančių įrodymų teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas H. K., kaip administracinėmis nuobaudomis (baudomis) baustas asmuo, vengė įvykdyti administracines nuobaudas – baudas, t. y. atliko jų įvykdymą apsunkinančius tyčinius veiksmus. Teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjui CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka buvo įteikti nutarimų paskirti baudas nuorašai, jis žinojo apie jam paskirtas baudas, tačiau jų nemokėjo, į antstolio kontorą neatvyko, negalima laikyti pareiškėjo tyčiniais veiksmais siekiant išvengti administracinių baudų įvykdymo. Teismas vertina, kad pats nutarimų, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, turėjimas ir baudos nesumokėjimas nėra vengimas ją įvykdyti, be to, matyti, kad pareiškėjas savo gyvenamosios vietos neslėpė, gyvenamąją vietą deklaravo. Tai, kad pats pareiškėjas neatvyko pas antstolį į jo kontorą, negali būti pripažinta kaip vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas žinojo, jog yra kviečiamas atvykti. Nors antstolis nurodė, kad skolininkas per visą išieškojimo laikotarpį niekur oficialiai nedirbo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė turtas – automobilis, kuris buvo areštuotas ir iš kurio galėjo būti išieškota administracinės nuobaudos – baudos. Be to, teismas pažymi, jog duomenys apie skolininko naujai atsidarytas banko sąskaitas taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nesislėpė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo administracinių nuobaudų vykdymo atžvilgiu senatis sustojusi nebuvo, todėl turi būti taikoma.

Pažymėtina, kad sprendžiant administracinės nuobaudos vykdymo senaties klausimą turi būti atsižvelgta į ATPK 20 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus, t. y. į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažinta, kad tam tikrą laiką administracinės nuobaudos, kaip ir apkaltinamojo nuosprendžio neįvykdžius, jo vykdymas nebetenka prasmės, nes jis neatlieka anksčiau minėtų įstatyme įtvirtintų valstybės taikomų poveikio priemonių funkcijų, nesiekia įstatyme nustatytų tikslų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dalyje dėl vykdomųjų bylų nutraukimo tenkintinas: vykdomoji byla Nr. 0034/10/00622 nutrauktina, tuo pagrindu, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti; vykdomosios bylos Nr. 0034/10/01225 ir Nr. 0034/10/01229 nutrauktinos pasibaigus išieškojimo senaties terminui. Išaiškintina, kad nutraukus vykdomąsias bylas antstolis turi atlikti CPK 629 str. 2 d. nurodytus veiksmus.

Pareiškėjas skundu prašo skirti antstoliui baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą.

Vykdomoji byla Nr. 0034/10/00622 nutrauktina dėl to, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) 78 p., tuo atveju, kuomet vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti, vykdomoji byla užbaigiama ir antstolis privalo grąžinti išieškotojui visas šio sumokėtas vykdymo išlaidas. Iš skolininko šiuo atveju vykdymo išlaidos neišieškomos. Iš vykdomosiose bylose Nr. 0034/10/01225 ir Nr. 0034/10/01229 esančių vykdymo išlaidų apskaičiavimų (vykd. b. Nr. 0034/10/01225, b. l. 11, vykd. b. Nr. 0034/10/01229, b.l. 9) matyti, kad antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas sudarė būtinos vykdymo išlaidos bei papildomos vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Šiuo atveju teigti, kad antstolis vykdymo išlaidas paskaičiavo nepagrįstai nėra pagrindo, kadangi išlaidų paskaičiavime būtent ir yra nurodytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. Teismas sprendžia, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, todėl pareiškėjo prašymas skirti antstoliui baudą dėl neteisingai apskaičiuotų vykdymo išlaidų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo H. K. skundą tenkinti iš dalies.

Nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0034/10/00622 dėl baudos išieškojimo iš skolininko H. K., neteisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui.

Pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui nutraukti vykdomąją bylą Nr. Nr. 0034/10/01225 dėl baudos išieškojimo iš skolininko H. K..

Pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0034/10/01229 dėl baudos išieškojimo iš skolininko H. K..

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.