Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tauragės AVPK Veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Panaikinus Sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Sprendimo priėmimo juridinis pagrindas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, faktinis pagrindas – aplinkybė, jog per pastaruosius penkerius metus pareiškėjas padarė 11 administracinių nusižengimų, tai, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuojamos Įstatymu. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kad esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

GŠKĮ 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6 –10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio Įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

Pasisakant dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, pažymėtina tai, kad pretenduojančio gauti ar turinčio leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis) yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nepriekaištingos reputacijos nebuvimas yra nurodytas kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų asmeniui taikyti paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik GŠKĮ 18 straipsnio (GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste. Tačiau GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 5 metų laikotarpiu padarė 11 administracinių nusižengimų: 2022 m. lapkričio 16 d. vairavo transporto priemonę, kai asmeniui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį. Paskirta bauda – 450 Eur ir specialiosios teisės atėmimas, t. y. teisė vairuoti transporto priemones 6 mėn. (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2022 m. balandžio 14 d. vairuodamas automobilį įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra lenkdamas kitas vairuojančias transporto priemones važiavo priešpriešinio eismo juosta, kuri paženklinta ištisine kelio ženklinimo linija skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, bei važiuodamas pagrindiniu keliu lenkė kitas važiuojančias transporto priemones sankryžoje, tai toje vietoje pagrindinis kelias pažymėtas kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias”. Tuo pažeidė ANK 420 straipsnio 1 d. Paskirta bauda – 200 Eur ir specialiosios teisės atėmimas, t. y. teisė vairuoti transporto priemones 4 mėn. (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2022 m. sausio 25 d. vairavo transporto priemonę, nustatytą 50km/val., greitį viršijo 28 km/val. Važiavo 78 km/val. Greičiu (įvertinus paklaidą) ir tuo pažeidė ANK 416 straipsnio 3 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2021 m. rugpjūčio 5 d. vairavo transporto priemonę, nustatytą 70km/val. greitį viršijo 24 km/val. Važiavo 94 km/val. greičiu ir tuo pažeidė ANK 416 straipsnio 3 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2021 m. vasario 10 d. vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir susidūrė su priešpriešais važiuojančia transporto priemone. Eismo įvykio metu apgadinti 2 automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tuo pažeidė ANK 417 straipsnio 7 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2019 m. gruodžio 24 d. vairavo transporto priemonę, kai nustatyta tvarka neapdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tuo pažeidė ANK 415 straipsnio 1 dalį. Paskirta bauda – 50 Eur (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2019 m. kovo 4 d. vairavo transporto priemonę, ant kurios galinės dalies kairėje pusėje nebuvo pritvirtintas balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Tuo pažeidė ANK 417 straipsnio 8 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2019 m. vasario 28 d. vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį 34 km/val., kai leistinas greitis 50 km/val. Tuo pažeidė ANK 416 straipsnio 4 dalį. Paskirta bauda – 60 Eur ir specialiosios teisės atėmimas, t. y. teisė vairuoti transporto priemones 3 mėn. (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2019 m. vasario 27 d. vairavo transporto priemonę, ant kurios galinės dalies kairėje pusėje nebuvo pritvirtintas balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Kvadrato kraštinės ilgis – nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio. Tuo pažeidė ANK 417 straipsnio 8 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2018 m. lapkričio 10 d. žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policiją. Tuo pažeidė ANK 493 straipsnio 2 dalį. Paskirta bauda – 200 Eur (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2018 m. rugsėjo 19 d. vairavo automobilį, viršijo leistiną greitį 50 km/val., važiavo 73 km/h greičiu. Nustatytą važiavimo greitį viršijo 23 km/h. Tuo pažeidė ANK 416 straipsnio 3 dalį. Paskirta bauda – 15 Eur (ROIK (duomenys neskelbtini)). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas praeityje yra padaręs ir daugiau administracinių teisės pažeidimų (pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.): 2012 m. spalio 26 d. tyčia metė butelį ir sugadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50-3 straipsnį (ROIK (duomenys neskelbtini)); 2012 m. gegužės 14 d., viešoje vietoje, pašaliniams asmenims matant, būdamas girtas (1,18 prom.) šlitinėjo, taip įžeidė žmonių orumą ir visuomeninę dorovę. Tuo pažeidė ATPK 178 straipsnio 5 dalį. (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Be to, pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai: 1) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 284 straipsnį, ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punktu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu; 2) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 184 straipsnį, 140 straipsnį, ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punktu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu; 3) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 272 straipsnį, ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punktu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu; 4) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu ir/ arba BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktų pagrindu (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį).

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, būdamas pakankamai jauno amžiaus, pareiškėjas yra padaręs net trylika administracinių nusižengimų, keturi iš jų padaryti per du pastaruosius metus, kai kurie iš jų padaryti administracinę atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Nors pareiškėjas teigia, jog visi jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti jį reabilituojančiais pagrindais, nagrinėjamu atveju matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 5 punkto ir/arba BK 38 straipsnio 1 dalies 1,3,4 punktų pagrindu, t. y. įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, kai atitinka tam tikras sąlygas, iš kurių viena – nusikalstamos veikos padarymo pripažinimas, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nepavykus surinkti pakankamai įrodymų.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, jog GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę suponuoja tiek pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdis, tiek jų darymo sistemingumas. Pareiškėjo padaryti pažeidimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, pažymėtina, jog negalima teigti, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes nuo paskutinio administracinio nusižengimo padarymo yra praėjęs neilgas laiko tarpas. Be kita ko, tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikosi, vertindama panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-1091-575/2017, A-664-261/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjas ne kartą savo veiksmus realizavo, pasirinkdamas smurtinį elgsenos modelį bei įrankius (neteisėtus veiksmus atliko su beisbolo lazda, buteliu ir kt.). Akivaizdu, kad pareiškėjas nėra ramaus būdo, sprendimus priima labiau vadovaudamasis emocijomis, yra įtakojamas aplinkinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padarytų nusikalstamų veiksmų visuma nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reglamentavimo.

Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai akivaizdžiai nesuderinami su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui, o pareiškėjo interesas naudotis ginklu medžioklei nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymo būtinumas yra susijęs su pareiškėjo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju nevertintina, jog į bylą pateikta pareiškėjo charakteristika patvirtina, jog pareiškėjas pasikeitė.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad GŠKĮ išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. GŠKĮ nustatyta, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Be to, priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas. Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti pagrindo nėra.

Konstatavus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – leisti įsigyti (nešioti) šaunamąjį ginklą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.