Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-04-24 · Civilinė byla Nr. e2-836-798/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
e2-836-798/2018
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00268-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Glaskek LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-836-798/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00268-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Glaskek LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-250-544/2018, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Glaskek LT“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DS Statyba“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB „DS Statyba“ iškėlė bankroto bylą ir nustatė 30 dienų terminą kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus UAB „DS Statyba“ bankroto byloje. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pratęsė terminą kreditoriams finansiniams reikalavimams pareikšti ir iki 2018 m. sausio 18 d. įpareigojo bankroto administratorę pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.Pareiškėja UAB „Glaskek LT“ 2017 m. spalio 17 d. prašyme patvirtinti finansinius reikalavimus nurodė, kad BUAB „DS Statyba“ 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjai yra skolinga 9 389,19 Eur sumą, kurią sudaro 375,67 Eur pagrindinė skola ir 9 013,52 Eur delspinigiai bei bauda.BUAB „Statyba“, atstovaujama bankroto administratorės, 2018 m. sausio 26 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą Nr. 18-S-10 dėl BUAB „DS Statyba“ finansinių reikalavimų patvirtinimo ir, be kita ko, prieštaravimus dėl UAB „Glaskek LT“ pareikšto finansinio reikalavimo. Prieštaravimuose bankroto administratorė nurodė, kad su pareiškėjos UAB „Glaskek LT“ pateiktu finansiniu reikalavimu sutinka iš dalies. Bankroto administratorė sutinka su pareiškėjos pareikšto prašymo dalimi, kuriame pareiškėja prašo patvirtinti pareiškėjos 389,19 Eur finansinį reikalavimą (375,67 Eur pagrindinė skola bei 13,52 Eur delspinigiai), tačiau bankroto administratorė nesutinka su pareiškėjos prašymu patvirtinti 9 000 Eur finansinį reikalavimą (baudą) BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje. Bankroto administratorės vertinimu, UAB „Glaskek“ ir UAB „DS Statyba“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 16/09-01 (toliau – statybos rangos sutartis) 4.2.5. ir 4.2.7. punktuose nustatyti delspinigiai yra laikytini akivaizdžiai per dideliais, todėl teismas šių delspinigių dydį turi sumažinti. Pažymėjo, kad pareiškėja bankroto administratorei nepateikė įrodymų, jog jos patirtus nuostolius dėl atsakovės neįvykdytos prievolės sudaro didesnė suma nei 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, todėl rangos sutartyje įtvirtintas bendras delspinigių dydis (0,02 proc. nuo sumos už kiekvieną dieną + 100 Eur bauda už kiekvieną dieną) yra mažintinas iki 0,1 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną.Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „DS Statyba“ patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 706 485,82 Eur dydžio sumai, įskaitant trečios eilės kreditoriaus UAB „Glaskek LT“ finansinį reikalavimą 389,19 Eur dydžio sumai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas bankroto administratorės ginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą, 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. A. prašymą patvirtinti BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje 4 638,66 Eur finansinio reikalavimo dalį; pareiškėjos UAB „Glaskek LT“ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintą 389,19 Eur finansinį reikalavimą padidino 54,10 Eur netesybų suma ir patvirtino bendrą UAB „Glaskek LT“ 443,29 Eur finansinį reikalavimą bei šio dydžio sumai UAB „Glaskek LT“ įrašė į BUAB „DS Statyba“ kreditorių sąrašą; patvirtino pareiškėjos UAB „Kan wealth management“ 4 500 Eur finansinį reikalavimą BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje ir šią pareiškėją įrašė į kreditorių sąrašą. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje patvirtintas pareiškėjos UAB „Glaskek LT“ 389,19 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas rangos sutarties 4.2.1., 4.2.5. punktais, kurį sudaro 375,67 Eur pagrindinė skola ir 13,52 Eur delspinigiai, kurio teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinusi jį su įmonės finansinės apskaitos duomenimis, bankroto administratorė neginčija. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad UAB „DS Statyba“ pažeidė rangos sutarties nuostatas, todėl turi sumokėti netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neapmokėtos sumos, t. y. 375,67 Eur. Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje nustatė, kad už termino atsiskaityti praleidimą rangovas turi sumokėti dvigubas netesybas, t. y. po 100 Eur baudą ir po 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.Teismas konstatavo, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principų ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra aiškiai neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali sumažinti netesybas iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.Pagal įstatymą minimali riba, iki kurios teismui leidžiama mažinti netesybas, yra kreditoriaus realiai patirti nuostoliai, nuo kurių buvo siekiama apsidrausti rangos sutartyje numatant netesybas. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja UAB „Glaskek LT“ neįrodė, kokius turėjo realius minimalius nuostolius dėl to, kad UAB „DS Statyba“ rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo 375,67 Eur skolos, taip pat į tai, kad minėta rangos sutartis, numačiusi neįprastai dideles netesybas, yra iš esmės įvykdyta (nuo 232 089 Eur bendros sutarties objekto kainos nesumokėta tik 375,67 Eur sumos pagal rangos sutartį dalis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tą aspektą, kad nors sąskaitoje 375,67 Eur sumos sumokėjimo terminas nurodytas 2017 m. sausio 5 d., bet PVM sąskaita faktūra, pagal kurią reikalaujama sumokėti 9 000 Eur baudą, UAB „DS Statyba“ pateikta tik 2017 m. rugsėjo 18 d., t. y. nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną.Taip pat teismas nurodė, kad 9 000 Eur baudos, kaip finansinio reikalavimo dalies patvirtinimas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, pažeistų ne tik BUAB „DS Statyba“, bet ir kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, o pareiškėja nepagrįstai praturtėtų kitos šalies sąskaita. Pirmosios instancijos teismas sutiko su bankroto administratorės argumentais, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog šalių interesų pusiausvyrą, principinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus atitinka netesybos, kurios sudaro 0,1 procento.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad rangos sutarties 4.2.5. ir 4.2.7. punktuose nustatytos netesybos akivaizdžiai per didelės, todėl jų dydį sumažino iki 0,1 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną senaties termino ribose.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja UAB „Glaskek LT“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos finansinis reikalavimas patvirtintas iš dalies pakeisti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos pateiktą prašymą dėl finansinio reikalavimo BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino UAB „DS Statyba“ ir UAB „Glaskek LT“ rangos sutartį, kurios pagrindu atsirado finansinis reikalavimas. Netesybų dydis nėra aiškiai per didelis, nes tai atitiko sutarties šalių valią, sutarties kaina buvo didelė, tinkamas sutarties įvykdymas pareiškėjai buvo reikšmingas. Nustatant netesybų dydį yra reikalinga įvertinti aplinkybę, kada abi rangos sutarties šalys yra verslininkai, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. rangos sutarties 4.2.7. punkte šalys individualiai susitarė, kad be rangos sutarties 4.2.5. punkte nustatytų delspinigių UAB „DS Statyba“ įsipareigoja papildomai mokėti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną kalendorinę dieną, uždelstą atsiskaityti su subrangovu rangos sutarties 3.2. punkte nustatyta tvarka, tokią baudą laikant pagrįstais minimaliais subrangovo nuostoliais, susijusiais su vėlavimu atsiskaityti. Ši rangos sutarties sąlyga yra individualiai aptarta ir šalys nustatyta tvarka ir forma susitarė, kad 100 Eur dydžio bauda yra laikoma pagrįstais minimaliais pareiškėjos nuostoliais. Ši rangos sutarties sąlyga nėra pripažinta negaliojančia ir šalims turi įstatymo galią. Netesybos, bauda gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti negu CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalūs jų dydžiai. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia ir draudimas sumažinti netesybas mažesnes nei tikroji nuostolių suma. Nagrinėjamu atveju 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną yra minimalūs pareiškėjos nuostoliai ir šių minimalių nuostolių teismas negali mažinti.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kitų kreditorių interesai nebus pažeisti, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas su kreditoriais, kurių reikalavimai kyla iš delspinigių, baudų ir palūkanų priteisimo, atsiskaitoma paskiausiai. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad patvirtinus pareiškėjos finansinį reikalavimą, bus pažeisti kitų kreditorių interesai visiškai nepagrįstas. Atsakovė BUAB „DS Statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Administratorės vertinimu, rangos sutartimi nustatyti delspinigiai yra laikytini akivaizdžiai per dideliais ir teismas turi teisę sumažinti šių delspinigių dydį.Teismas nustatydamas, kad pagal CK 6.73 straipsnio ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti ir spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.Pareiškėja bankroto administratorei nepateikė įrodymų, kad jos patirtus nuostolius dėl atsakovės neįvykdytos piniginės prievolės sudaro didesnė suma nei 0,1 procento už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, todėl rangos sutartyje įtvirtintas bendras delspinigių dydis (0,02 proc. nuo sumos už kiekvieną dieną ir 100 Eur bauda už kiekvieną dieną) yra pagrįstai mažintinas iki 0,1 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Spręsdamas klausimą dėl netesybų sumažinimo, teismas privalo įvertinti ir neįvykdytos prievolės dydį. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra neįvykdžiusi pareiškėjai 375,67 Eur dydžio prievolės. Pareiškėja reikalauja dėl šios neįvykdytos piniginės prievolės didesnių nei 9 000 Eur netesybų. Šios netesybos viršija neįvykdytą prievolę daugiau kaip 23 kartus. Bankroto administratorės vertinimu, pareiškėjos reikalavimas neatitinka nei CK įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nei suformuotos teismų praktikos, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria išspręstas kreditorės UAB „Glaskek LT“ finansinio reikalavimo patvirtinimas BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria teismas nepatvirtino apeliantės finansinio reikalavimo dėl netesybų dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: 1) šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; 2) netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; 3) netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015 ir šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad apeliantė ir UAB „DS Statyba“ rangos sutartimi susitarė dėl minimalių apeliantės nuostolių, „DS Statyba“ neįvykdžius rangos sutarties nuostatų, todėl apeliantei nekyla papildoma tokių nuostolių įrodinėjimo pareiga.Dėl šių apeliantės atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje anksčiau (18 punkte), bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė žinojo apie bankroto administratorės pareikštus prieštaravimus dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje (2018 m. sausio 31 d. apeliantei išsiųsti bankroto administratorės prieštaravimai dėl apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje; CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau apeliantė neįrodinėjo tikėtinų nuostolių, siekdama pagrįsti protingą netesybų dydį. Aspektą apie apeliantės pareigą įrodyti nuostolius, teismas pažymėjo ir skundžiamoje nutartyje. Dar daugiau, CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abudu pagrindai dėl netesybų mažinimo, todėl juos abu aptaria.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).Rangos sutarties 4.2.5 punktu sutarties šalys susitarė, kad laiku neatsiskaičius už atliktus darbus rangovė įsipareigoja mokėti subrangovei 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nepamokėtos sumos. Rangos sutarties 4.2.7. punktas nustatė, kad be rangos sutarties 4.2.5 punkte nustatytų delspinigių rangovas įsipareigoja papildomai mokėti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną kalendorinę dieną, uždelstą atsiskaityti su subrangove rangos sutarties 3.2. punkte nustatyta tvarka, tokią baudą laikant pagrįstais minimaliais subrangovės nuostoliais, susijusiais su vėlavimu atsiskaityti. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad rangos sutartyje šalys numatė aiškiai per dideles netesybas. Kitokių išvadų nesuponuoja ir atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad rangos sutartyje nurodydamos netesybas, šalys įgyvendino sutarčių laisvės principą, o tokio netesybų dydžio nustatymas atitiko rangos sutarties šalių interesams ir kompensuoja apeliantės minimalius nuostolius. Dėl šių apeliantės atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-358/2015). Kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismas anksčiau šioje nutartyje, apeliantė patirtų nuostolių pagrįstumo neįrodinėjo apskritai (CPK 178 straipsnis), todėl ir apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl sutarčių laisvės principo pažeidimo netesybų mažinimo kontekste laikytini nepagrįstais. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad sprendžiant netesybų sumažinimo klausimą atsakovės atžvilgiu yra aktualu ir tai, kad iš esmės didžioji dalis prievolės pagal rangos sutartį yra iš esmės įvykdyta, t. y. bendra rangos sutarties kaina – 232 089 Eur, o likusi nesumokėta dalis pagal rangos sutartį sudaro tik 375,67 Eur. Taigi apeliantė pagal rangos sutartį yra neįvykdžiusi tik 16 proc. prievolės, o didžiąją dalį rangos sutarties reikalavimų, t. y. 84 proc. yra įvykdžiusi. Vadinasi, BUAB „DS Statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai taip pat sudaro pagrindą netesybų mažinimui dėl prievolės dalinio įvykdymo.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies atsisakyta patenkinti UAB „Glaskek LT“ finansinį reikalavimą BUAB „DS Statyba“ bankroto byloje, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Glaskek LT“ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintas 389,19 Eur finansinis reikalavimas padidintas 54,10 Eur netesybų suma ir patvirtintas bendras uždarosios akcinės bendrovės „Glaskek LT“ 443,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei šios sumos dydžio UAB „Glaskek LT“ finansinis reikalavimas įrašytas į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DS Statyba“ kreditorių sąrašą, palikti nepakeistą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRasa GudžiūnienėAntanas Rudzinskas