Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

NŽT Alytaus skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, jog pareiškėjui ankstesniais skyriaus raštais jau buvo atsakyta dėl servituto panaikinimo ar pabaigos nustatymo, todėl pakartotinis pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymai dėl servituto panaikinimo ar pasibaigimo bus nagrinėjami, jeigu pareiškėjas nurodys naujas aplinkybes dėl ankstesnių skyriaus sprendimų neteisėtumo. Pareiškėjas apskundė NŽT Alytaus skyriaus sprendimą NŽT, tačiau NŽT Alytaus skyriaus skundžiamas sprendimas nebuvo panaikintas. NŽT nurodė, jog panaikinti NŽT Alytaus skyriaus sprendimą nėra teisinio pagrindo.

NŽT Alytaus skyriaus nurodyta aplinkybė, jog Alytaus rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-137-59/2011, kurioje pareiškėjo prašymas dėl kelio servituto pasibaigimo buvo atmestas, išnagrinėta prieš aštuonerius metus, todėl faktinės aplinkybės pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymo pateikimo metu dėl servituto reikalingumo galėjo pasikeisti ir jos pasikeitė iš esmės.

Pareiškėjas ir jo atstovas pažymėjo, jog servitutas yra nuosavybės teisės suvaržymas, todėl jis nustatomas ir pateisinamas tik tada, kai egzistuoja poreikis kelio servitutui, todėl, pasikeitus aplinkybėms dėl servituto būtinumo, servitutas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas šį žemės sklypą, kuriame yra ginčo servitutinis kelias, įsigijo 2002 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8319 pagrindu. Minėtoje sutartyje buvo nurodyta, jog pareiškėjo žemės sklype yra 4 metrų ploto bendro naudojimo kelias be teisės panaikinti.

Ginčo bendro naudojimo kelio vieta yra aiškiai nurodyta žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).) grafinėje medžiagoje, t. y. žemės sklypo abrise ir plane – bendro naudojimo kelias kaip įsiterpęs į žemės sklypą pažymėtas šio žemės sklypo vakarinėje ir pietinėje pusėje (t. y. kerta žemės sklypą ir eina pietiniu pakraščiu). Be to, šis kelias pažymėtas Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-310.

Servitutinio kelio teisinis pagrindas yra Alytaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 33-30 ir Apskrities viršininko 1999 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 33-9064, kuriais buvo nustatytas servitutas: 4 metrų ploto ploto bendro naudojimo kelias be teisės panaikinti.

Atsakovė išnagrinėjo ir išsamiai atsakė į visus ankstesnius pareiškėjo prašymus dėl įsiterpusio ginčo kelio panaikinimo. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti servituto būtinybe.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. K., A. J. K., A. A. K. ir S. K. prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir panašiai paaiškino, kad kelias yra būtinas susisiekimui, nuolat naudojasi keliu, einančiu per pareiškėjo žemės sklypą, šis kelias reikalingas patekti į dirbamus laukus, pievas, sodybas. Jokio kito kelio, einančio pareiškėjo žemės sklypo šiaurine riba, kuriuo būtų galima naudotis kaip keliu, nėra.

Bylos duomenys patvirtino, jog ginčijamas kelio servitutas – 4 metrų bendro naudojimo kelias be teisės panaikinti, einantis vakarine ir pietine pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), puse, nustatytas administracinių aktų pagrindu – Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 33-30 ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 33-9064, kurie priimti J. M. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. M. išlikusį nekilnojamąjį turtą procese. Pareiškėjas žemės sklypą, kuriame jau buvo pirmiau minėtais administraciniais aktais nustatytas kelio servitutas, įsigijo 2002 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8319 pagrindu, kurioje taip pat buvo nurodytas ginčo kelio servitutas – 4 metrų ploto bendro naudojimo kelias be teisės panaikinti. Servitutinio kelio vieta pažymėta sutartiniu ženklu vakarinėje ir pietinėje pusėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).), projektiniame plane Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame 1998 m. lapkričio 5 d., ir abrise, parengtame 1999 metais nuosavybės teisių atkūrimo procese (J. M. nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys).

Pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymu kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių (Alytaus skyriuje gautas 2018 m. rugsėjo 27 d.), prašydamas panaikinti per pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą einantį servitutinį kelią ir (ar) pripažinti šio servituto pabaigą. Pareiškėjas prašymą argumentavo faktine aplinkybe, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ribojasi su bendro naudojimo keliu, kuriuo naudotis susisiekimo tikslais esant poreikiui turi visi gyvenvietės gyventojai, todėl nėra jokio būtinybės naudotis per pareiškėjo žemės sklypą einančiu servitutiniu keliu. Taip pat pareiškėjas prašyme nurodė ir teisinius argumentus, jog servitutas yra nuosavybės teisių suvaržymas ir pateisinamas tik tada, kai egzistuoja būtinumas, juos pagrįsdamas Civilinio kodekso 4.130 straipsnyje numatytais pagrindais.

NŽT Alytaus skyrius skundžiamu 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 2SS-54-(14.2.45.) „Dėl servituto panaikinimo“, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsniu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, jog prašyme nenurodytos naujos aplinkybės, nepateikti nauji faktiniai duomenys dėl kelio servituto (4 metrų ploto bendro naudojimo kelio be teisės panaikinti) panaikinimo, kadangi pareiškėjui jau buvo atsakyta dėl servituto panaikinimo ankstesniais skyriaus bei NŽT raštais. Taip pat atsakovė nurodė, jog pareiškėjo ieškinys dėl servituto pasibaigimo pripažinimo, išnykus servituto būtinumui, buvo atmestas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-137-59/2011.

NŽT, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl NŽT Alytaus skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2SS-54-(14.2.45.) panaikinimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 1SS-99-(7.5.) pareiškėjo skundą atmetė. NŽT sprendime nurodė, jog pareiškėjo skundai ne kartą buvo nagrinėti dėl servitutinio kelio statuso ir jam pakartotinai buvo paaiškinta, vadovaujantis objektyviais ir pagrįstais duomenimis, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą NŽT Alytaus skyriaus sprendimą nėra.

Pareiškėjas ginčija atsakovės administracinius aktus tuo pagrindu, jog jo prašymas apskritai iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, šalia pareiškėjo žemės sklypo šiaurinės ribos yra bendro naudojimo kelias, kuriuo gali naudotis kiti asmenys susisiekimui su kitais žemės sklypais, todėl jo žemės sklypu einantis servitutinis kelias nėra būtinas. NŽT Alytaus skyriaus atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl servitutinio kelio panaikinimo pažeidė pareiškėjo teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, šią teisę nepagrįstai ribojant nereikalingu servitutu.

Viešojo administravimo subjekto teisė – nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Pažymėtina, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). CK 4.124 straipsnio 1 dalis numato, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės servitutas – žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo prievolė įstatymų nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi (Žemės įstatymo 2 str. 8 p.).

Pareiškėjas 2012 m. birželio 25 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių, nurodydamas aplinkybe, jog šalia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra bendro naudojimo kelias, kuriuo, pareiškėjo nuomone, gali naudotis susisiekimui kiti asmenys, todėl servitutinis kelias jo žemės sklype nėra būtinas. Atsakovė 2012 m. liepos 10 d. rašte Nr. 233-(14.2.45)-93 atsakydama į minėtą pareiškėjo 2012 m. birželio 25 d. prašymą nurodė, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-137-59/2011 ir Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1423-390/2011 išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes dėl kelio teisėtumo ir jo naudojimo, priimdamas sprendimus, kuriais pareiškėjo ieškinį dėl ginčo kelio servituto pasibaigimo atmetė, todėl pareiškėjas privalo vadovautis minėtais teismų procesiniais sprendimais (b. l. 97–98).

Pareiškėjas taip pat 2016 m. birželio 29 d. su skundu kreipėsi į NŽT dėl servitutinio kelio teisėtumo ir jo panaikinimo, nurodydamas analogiškas aplinkybes, kaip ir anksčiau minėtuose prašymuose ir skunduose. Atsakovė pakartotinai 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 1SS-2795-(7.5.) atsakė į pareiškėjo 2016 m. birželio 29 d. skundą dėl servitutinio kelio teisėtumo, taip pat 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 1SS-3694-17.5.) atsakė į pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. skundą dėl servitutinio kelio panaikinimo, nurodydama, jog nėra duomenų apie kitą bendro naudojimo kelią, esantį pareiškėjo žemės sklypo šiaurinėje pusėje (b. l. 99–102, 103–108). Atsakovė 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 1SS-1260-(7.5.) atsakė į pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. skundą dėl servitutinio kelio neteisėtumo, nurodydama, jog pareiškėjas teikia kartotinius skundus, dėl kurių jau yra priimti administravimo subjektų sprendimai, nenurodydamas naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (b. l. 117, 118–119).

Taigi, pareiškėjas į atsakovę analogiškais klausimais dėl servitutinio kelio neteisėtumo ir panaikinimo kreipėsi ne kartą.

Pareiškėjas pakartotinai 2018 m. rugsėjo 27 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę, prašyme nenurodydamas jokių naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių abejoti anksčiau teiktų atsakymų pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, savo prašymą grįsdamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, išreikšdamas nepritarimą atsakovės ankstesniuose raštuose išdėstytoms aplinkybėms ir pozicijai, pakartotinai prašydamas panaikinti servitutinį kelią, kuris, pareiškėjo nuomone, nėra būtinas jo žemės sklype ir pažeidžia jo teises. Akivaizdu, jog NŽT Alytaus skyrius skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo kartotinį 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymą (gautas Alytaus skyriuje 2018 m. rugsėjo 27 d.), vadovaudamasis VAĮ 14 straipsniu, kadangi pareiškėjas prašyme nenurodė naujų aplinkybių, kad atsakymai (sprendimai) dėl ankstesnių pareiškėjo prašymų yra neteisėti.

Ginčo atveju atsakovė nepažeidė įstatymo viršenybės principo. Atsakovė, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašymą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui ne kartą tuo pačiu klausimu buvo atsakyta dėl kelio servituto panaikinimo ar jo pasibaigimo. Pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymu (Alytaus skyriuje gautas 2018 m. rugsėjo 27 d.) kreipdamasis į NŽT Alytaus skyrių nenurodė naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu.