Kauno apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Antanas Vincas Pilipčikas

nutartis

2011 m. rugsėjo 27d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovei advokatei Stanislavai Stasiukynienei, atsakovams A. K., A. J. K., S. K., A. Č., jų advokatei Reginai Šeperienei, trečiajam asmeniui I. V., trečiojo asmens nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyriaus atstovei Danutei Štreimikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. K., S. K., B. B., A. J. K., A. Č. ir V. S., tretiesiems asmenims I. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, Alytaus rajono savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, kadangi prieštarauja byloje sutrinktiems įrodymams, faktinėms aplinkybėms, galiojantiems įstatymams. Teismas pripažino, kad žemės sklypo šiaurinėje dalyje yra bendro naudojimo kelias, kad šiuo keliu ir dabartiniu metu naudojasi atsakovai, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad servitutinio kelio būtinumas neišnykęs. Teigia, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nes konstatavo, jog ginčo kelias 0,12 ha yra išjungtas dar iš J. M. grąžintos žemės ploto. Pažymi, jog 0,12 ha kelias, kuris išjungtas iš grąžintinos žemės, yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje, o ginčo kelias eina pietine sklypo dalimi ir skersai žemės sklypą. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog ginčas yra dėl kelio šiaurinėje žemės sklypo dalyje. Teismas netenkino ieškovo prašymo ištirti įrodymus vietoje. Apelianto nuomone, tinkamai ištirti esamą situaciją ir galimybę naudotis keliu, einančiu šiaurine žemės sklypo dalimi, galima tik betarpiškai apžiūrėjus kelius vietoje. Kelių apžiūrėjimas vietoje buvo reikalingas bylos aplinkybėms tinkamai ištirti ir įsitikinti, kad į visus atsakovų žemės sklypus galima patekti naudojantis bendro naudojimo keliu, esančiu žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje. Neatlikus apžiūros, nebuvo atskleista bylos esmė ir neištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. K., S. K., B. B., A. J. K., A. Č. ir V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas įrodinėja, kad yra kitas kelias šalia jam nuosavybės teise priklausančios žemės, tačiau, kaip parodė atsakovai, tai ne kelias, o takas, kuriuo kartais kas nors praeina ar pravažiuoja. Ginčytinas kelias yra gyvybiškai svarbus tiek atsakovams, tiek kitiems asmenims, nes šiuo keliu pravažiuoja specialiosios tarnybos (gaisrinė, greitoji medicinos pagalba), keliu galima parsivežti šieną, varyti į ganyklas gyvulius, nueiti į savo laukus, jis jungia išvažiavimą iš Žuvinto gamtinio rezervato sklypo ir valstybinį kelią, taigi servituto būtinumas neišnyko. Taip pat nurodo, jog teismas gali, bet neprivalo paskirti vietos apžiūrą. Šiuo atveju vietos apžiūros atlikimas nėra būtinas, kadangi visi byloje dalyvaujantys asmenys – ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys gyvena arba nuolat būna toje vietovėje, išsamiai ir aiškiai nurodė aplinkybes apie ginčijamą kelią. Ieškovo prašymas atlikti vietos apžiūrą vertintinas kaip siekimas vilkinti procesą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo 4,48 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini). yra 4 m. pločio (0,12 ha) bendro naudojimo kelias. Šis kelias į ieškovo 4,48 ha ploto žemės sklypą neįskaitytas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“ bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. PĮ „RPBĮ“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. Aksiutič, bylos Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.), aiškindamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes ištyrė ir nustatė, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjant bylą buvo neatskleista bylos esmė yra teisiškai nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą prašydamas panaikinti įregistruotą servitutą išnykus servituto būtinumui C K 4. 130 straipsnio 1 dalies 5 punkto, CK 4.135 straipsnio pagrindu. Taigi, tokiu atveju ieškovas privalėjo teismui pateikti įrodymus, kad esamas nustatytas servitutas nereikalingas ir dėl to pažeidžiamos ieškovo teisės. Tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė ir nepateikė teismui pakankamai įrodymų savo ieškinio reikalavimams pagrįsti ( C P K 178 straipsnis).

Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

Įstatymas ( C K 4. 135 straipsnis) nustato, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2002m. gruodžio 3d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš J. M. nupirko 4,48 žemės sklypą, suformuotą atliekant preliminarius matavimus, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad yra kitų žemės sklypų servitutų šiame žemės sklype; 1) teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu 4 metrų bendro naudojimo kelias be teisės panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo žemės sklype bendrojo naudojimo keliu naudojasi atsakovai. Atsakovai keliu patenka į savo sodybas, ganyklas, juo varo gyvulius. Taip pat teismas nustatė, kad ginčo kelias yra reikalingas Žuvinto biosferos rezervato teritorijos apsaugai ir jo gamtinių kompleksų tvarkymo užtikrinimui. Kaip matyti iš trečiojo asmens – Žuvinto biosferos rezervato direkcijos atsiliepimo į ieškinį bei jo atstovo paaiškinimų duotų pirmosios instancijos teisme, kad kelias yra svarbus vietos gyventojams, bet ir trečiajam asmeniui užtikrinant rezervato teritorijos apsaugą. Toks kelias, siekiant užtikrinti jo funkcionalumą pažymėtas Žuvinto biosferos rezervato Tvarkymo plano schemoje ir yra priskirtas rekonstruojamiems keliams. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad atsakovai šiuo keliu galėtų nesinaudoti, naudojantis kitais priėjimais ar privažiavimais prie savo sodybų. Apeliacinės instancijos teisme apelianto pateiktas antstolės A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ( t 2., b. l. 100-121 ) patvirtina bendrojo naudojimo kelio, esančio šalia ieškovo žemės sklypo šiaurinėje dalyje būklę ir servitutinio ginčo kelio būklę, tačiau šis dokumentas neparodo ir negali parodyti aplinkybių dėl kurių galėtų išnykti nustatytas servitutas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, kad nagrinėdamas byla pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo ištirti įrodymus vietoje. Pagal C P K 210 straipsnį teismas apžiūrą atlieka išsiaiškinti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, jeigu yra reikalinga bylos aplinkybėms ištirti. Kadangi, iš byloje surinktos rašytinės medžiagos bei kitų byloje pateiktų duomenų buvo galima išsiaiškinti tarp šalių iškilusio ginčo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl vietos apžiūros. Dėl to, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo ištirti įrodymai vietoje.

Teisėjų kolegija įvertinus pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad ieškovas savo pareikšto ieškinio neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai ieškovo ieškinio netenkino. Apeliacinio apeliacinio skundo argumentai nustatytų byloje aplinkybių nepaneigia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš jo pagal C P K 93 straipsnio 3 dalį, C P K 98 straipsnį atsakovams priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011m. kovo 30d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo A. V. priteisti atsakovams A. K., A.J. K., B. B., S. K., V. S., A. Č. po 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.