Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. G. ir D. G. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens D. S. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams E. G. ir D. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atidalinimo, tretieji asmenys antstolis A. M., D. S. ir M. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai

Atsakovai D. G. ir E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-06-26 sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tapatų E. G. reikalavimą, kurį nagrinėjo Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, todėl pažeidė CPK 18 straipsnį, reglamentuojantį teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, ir nepagrįstai civilinės bylos nenutraukė.Ieškovas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 siekė tokio paties teisinio rezultato, kaip ir siekia nagrinėjamoje byloje – nustatyti, jog E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso iš esmės visos UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ (4 696 vnt.) akcijos. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, jog 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų yra įgytos iš ieškovo E. G. sumokėtų pinigų pagal preliminariąją sutartį. Teismo motyvai, kad yra sprendžiamas klausimas tik dėl ½ dalies akcijų, priklausančių D. G., pripažinimo E. G. asmenine nuosavybe, neatitinka tikrovės, kadangi teismas skundžiamame sprendime nesiremia teisės normomis, kurios leistų iš asmens atimti jo nuosavybės teise valdomą turtą, kuris liko jam atidalinus iš bendro turto jo sutuoktinio dalį įsiteisėjusiu teismo sprendimu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją galima paneigti kol nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto prejudicinio fakto, kad tas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso abiems sutuoktiniams po ½ dalį.Naujai išleistos ginčo akcijos buvo apmokėtos sudengiant įsiskolinimą, kadangi UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ buvo skolinga akcininkui E. G. ir šis įsiskolinimas susiformavo nuo 2002-05-14, kai preliminari sutartis tarp E. G. ir E. G. dar nebuvo sudaryta. Teismo išvada, jog 2010 m. užfiksuotas 464 000 Lt bendrovės įsiskolinimas E. G. susidarė būtent dėl jo įneštų piniginių lėšų, nėra tiksli, kadangi piniginės lėšos buvo įnešamos ir vėliau.Byloje nėra duomenų, kad E. G. būtų aiškiai išreiškęs valią įgyti akcijas asmeninėn nuosavybėn.Skundžiamas sprendimas pažeidžia ne tik atsakovės D. G., tačiau ir jos kreditorės D. S. interesus, kadangi atsakovė, likusi be jokio turto, negalės atsiskaityti su savo kreditore.Ieškovas CK 3.116 straipsnio pagrindu civilinę bylą galėjo inicijuoti Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, o ne Kauno apygardos teisme (CPK 26 str., 27 str. 1 d.), atsakovai prašė bylą persiųsti ir nagrinėti pagal teismingumą, tačiau toks prašymas buvo atmestas, kas teikia pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir suinteresuotumu nagrinėti teismui neteismingą bylą.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sukūrė netoleruotiną situaciją, kai pagal įsiteisėjusią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 atsakovui E. G. priklauso 2 373 vnt. akcijų, o pagal skundžiamą sprendimą – 4 696 vnt. akcijų.Skundžiamu sprendimu teismas sutuoktinių turto nepadalino ir atsakovei D. G. jokio turto nepriteisė, tačiau iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas.Trečiasis asmuo D. S. pareiškė prisidedanti prie atsakovų D. G. ir E. G. pareikšto apeliacinio skundo, palaiko jame išdėstytus argumentus ir prašo civilinę bylą nutraukti. Ieškovas E. G. atsiliepime į ieškovų D. G. ir E. G. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:2008-10-29 E. G. įmonė turėjo 515 000 Lt įsiskolinimą AB DnB Nord, kuris buvo užtikrintas hipoteka visu hidroelektrinės turtu, įrenginiais, butu bei atsakovų dukros J. G. turtu. Pastarosios prievolės įvykdymo terminas buvo 2012-08-31. Atsakovai nebegalėdami išmokėti paskolos AB DnB Nord palūkanų buvo gavę 60 000 Lt papildomą paskolą Lietuvos kredito unijoje. Atsakovė D. G. buvo šių skolų laiduotoja. Šalims sudarius preliminariąją sutartį ir ieškovui ją vykdant, ieškovas asmeniškai E. G. sumokėjo 627 920 Lt avansą (iš jų 2008-11-17 ir 2009-01-15 mokėjimais E. G. pervedė į asmeninę E. G. sąskaitą po 300 000 Lt sumą). Tokio didelio avanso prašė būtent E. G., nes turėjo apmokėti visas skolas. E. G., išleisdamas 4 646 vnt. naujų akcijų, jas apmokėjo piniginiais įnašais (464 600 Lt suma), kuriuos įnešė į įmonės sąskaitą ir iš kurių 490 000 Lt suma yra gauta iš E. G. mokėto avanso, o ne iš santuokinių lėšų. Pinigines lėšas E. G. užskaitė kaip apmokėjimą už įstatinio kapitalo padidinimą. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog ieškovas šioje byloje pareiškė tapatų reikalavimą, kuris jau yra išspręstas, kadangi Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 išnagrinėjęs pagal CPK 667 straipsnį pateiktą pareiškimą, 2016-04-27 nutartimi nustatė skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, o reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe išeina iš šios teisenos ribų. Aplinkybės, jog E. G. be D. G. sutikimo paėmė iš E. G. 600 000 Lt sumą, iš jų 490 000 Lt sumą be jos sutikimo pervedė į įmonę ir iš jų be jos sutikimo 464 600 Lt vertei įgijo naujas įmonės akcijas (kurios buvo išleistos taip pat be D. G. sutikimo), įrodo, kad E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 646 vnt. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų ir ši aplinkybė sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nustatant skolininko turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos tapatumą nusakančių elementų

Pirmiausia aptartini apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio tapatumu pirmiau išnagrinėtai bylai ir nagrinėjamos bylos nutraukimu. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus išnagrinėto ir nagrinėjamo reikalavimų tapatumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs ieškinių tapatumo aiškinimo taisykles. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios šalys, kurios buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių/reikalavimų dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieškinio dalyko identiškumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant dėl tapataus ieškinio pagrindo turi būti vertinama, ar ieškinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje. Reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad net ir skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011).Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo tapatų ieškovo E. G. ieškinio reikalavimą, kurį yra išnagrinėjęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 ir dėl jo yra priėmęs 2016-04-27 nutartį, iš dalies pakeistą Kauno apygardos teismo 2016-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1582-343/2016 ir sukūrė situacija, kai pagal įsiteisėjusią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 atsakovui E. G. priklauso 2 373 vnt. akcijų, o pagal skundžiamą sprendimą – 4 696 vnt. akcijų. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė CPK 18 straipsnį, numatantį teismo sprendimo (nutarties) privalomumą ir nepagrįstai civilinės bylos nenutraukė.Byloje nekilo ginčo tik dėl to, kad tiek šioje, tiek pirmiau išnagrinėtoje bylose tapačios yra šalys (pirmiau nagrinėtoje byloje jų procesinė padėtis buvo pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys), todėl dėl šio elemento, kaip vieno iš ieškinių tapatumą apibrėžiančių sąlygų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliantai nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia argumentais, kad ginčo dalykas ir pagrindas abejose bylose yra tapatūs, todėl šie abiejų lyginamų ieškinių (bylų) elementai ir aptartini.

Dėl ieškinio dalyko tapatumo

Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko (o taip pat ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro prielaidas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Išnagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 ieškovas E. G. buvo pareiškęs pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti E. G. turto – UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su D. G., nustatyti, kad D. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 50 vnt. iš šių 100 vnt. akcijų, o visas naujai išleistos 4 646 vnt. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ paprastųjų vardinių akcijų pripažinti asmenine E. G. nuosavybe.Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso tos pačios UAB „Pilviškių hidroelektinė“ 4 696 vnt. (4 646 + 50) paprastosios vardinės akcijos ir jas atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės su D. G.. Įvertinus abiejų lyginamų ieškinių (procesinių dokumentų) turinį ir reikalavimų, nukreiptų apeliantams, esmę sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo tikslai abejose bylose yra tie patys. Tiek pirmiau išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje ieškovas siekia: 1) kad tos pačios 4 696 vnt. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ paprastosios vardinės naujai išleistos akcijos būtų pripažintos asmenine E. G. nuosavybe; 2) kad būtų paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nustatant ir konstatuojant, kad D. G. priklauso 50 vnt. (iš 100 vnt.) UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ paprastųjų vardinių akcijų, esančių su E. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas iš viso pripažinti 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų asmenine E. G. nuosavybe formuluojamas iš dviejų dalių, išskiriant 100 vnt. akcijas, kurios išleistos anksčiau (2010-01-25), bei 4 646 vnt. akcijų (2011-04-04), todėl naudojamos skirtingos lingvistinės formuluotės. Tačiau toks implicitiškas reikalavimo formulavimas nereiškia reikalavimų skirtingumo. Aptarti ir sulyginti reikalavimai suponuoja vertinimą, kad ieškovas abejose bylose yra pasirinkęs CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytą savo teisių gynimo būdą, kuris tik buvo išnagrinėtas skirtinga teisena. Dėl to spręstina, kad pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas iš esmės sutampa abejose bylose. Tapatus ir teisminio nagrinėjimo objektas (100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų, padalintų 2010-01-25, bei 4 646 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų, padalintų 2011-04-04, įsigijimo aplinkybės). Šiame kontekste nesutiktina su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais, kad ieškovas, tiek Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, tiek ir nagrinėjamoje byloje keldamas reikalavimą dėl 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų pripažinimo jo asmenine nuosavybe, vis tik nagrinėjamoje byloje iš esmės siekia kitokio rezultato - ginčijasi tik dėl ½ dalies paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų, tenkančios D. G., pripažinimo E. G. asmenine nuosavybe, o tokios aplinkybės dėl 4 646 vnt. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų pripažinimo E. G. asmenine nuosavybe bei jų atidalijimo iš bendro turto nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016. Kaip minėta, vien faktas, kad ieškinių dalykai nėra suformuluoti identiškai ar pažodžiui, nesudaro pagrindo vertinti, jog skiriasi ieškovo siekiamas materialinis teisinis rezultatas. Priešingai, abiem ieškiniais siekiama to paties rezultato (teisinių pasekmių) – pripažinti, kad E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų, nors ir įvardijant, kad nurodomi skirtingi teisiniai pagrindai, bei paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 str. 2 d.), pakeičiant apeliantų turto teisinį režimą. Dar daugiau, naujoje byloje siekiama paneigti dar ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi nustatytas apeliantų turto 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų, esančių bendrąja jungtine apeliantų nuosavybe, dalis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ir teismo iš esmės išnagrinėtas ieškovo reikalavimas yra teisiškai ydingas dar ir tuo aspektu, kad juo siekiama iš naujo įvertinti (pervertinti) jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu įvertintus įrodymus bei teismo nustatytus teisinius faktus, paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galią, kas pažeistų teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.) ir draudimą kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Šiame kontekste taip pat pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją galima tol, kol nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto prejudicinio fakto, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis (šiuo atveju po ½ dalį). Kai toks ginčas dėl materialinio teisinio santykio, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimą, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodytam asmeniui dalyvaujant byloje, laikytina, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Šiuo konkrečiu atveju, patenkinus ieškovo reikalavimus abejose bylose, iš tiesų susiklostė išskirtinė situacija, kuomet apeliantui E. G. pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 priimtą 2016-04-27 nutartį, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka (paliekant apskųstosios nutarties rezoliucinę dalį nepakeistą), bei kuri yra įsiteisėjusi, priklauso 2 373 vnt. ginčo akcijų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir iš kurių gali būti vykdomas priverstinis išieškojimas, o pagal skundžiamą sprendimą – 4 696 vnt. akcijų asmeninės nuosavybės teise, iš kurių taip pat galėtų būti vykdomas išieškojimas jo kreditoriams. Pažymėtina, kad reikalavimas pripažinti 4 696 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų asmenine E. G. nuosavybe nėra savitikslis, juo vis tiek siekiama tokio paties rezultato, kaip ir pirmoje byloje – paneigti D. G. šių akcijų bendrąją jungtinę nuosavybę su sutuoktiniu E. G.. Tokiu atveju nustačius, kad tiek teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ir gynybos būdas yra abejose bylose iš esmės vienodi, to pakanka ieškinio dalyko tapatumui identifikuoti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ankstesnėje byloje pareikšto pareiškimo bei išnagrinėtoje byloje pareikšto ieškinio dalykas, t. y. materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo nukreiptas apeliantams per teismą, yra tapatūs, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygą pripažįsta nustatyta.

Dėl ieškinio pagrindo tapatumo

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai nevertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje pareikštame ir išnagrinėtos bylos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, sutinka ir su apeliantų apeliacinio skundo argumentais dėl ankstesnio pareiškimo ir ieškinio faktinio pagrindo tapatumo. Abu procesiniai dokumentai buvo grindžiami tomis pačiomis ginčo akcijų įsigijimo aplinkybėmis: kad ieškovas su apeliantu E. G. sudarė preliminariąją sutartį dėl hidroelektrinės su priklausiniais bei įranga pirkimo, kurios pagrindu ieškovas apeliantui E. G. sumokėjo 627 920 Lt avansą, iš kurių 600 000 Lt sumą pervedė į asmeninę E. G. sąskaitą. Nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, E. G. iš gautų asmeninių lėšų (avanso), o ne iš santuokoje sukauptų lėšų, 490 000 Lt sumą pervedė į UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ sąskaitą ir 2011-04-04 vienintelio akcininko sprendimu bei 2011-04-04 akcijų pasirašymo sutarties pagrindu UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ padidino įstatinį kapitalą iki 474 600 Lt, išleisdamas 4 646 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų, todėl jos yra įgytos už asmenines E. G. lėšas, gautas iš ieškovo E. G. sumokėtų pinigų pagal preliminariąją sutartį. Dėl šių faktinių aplinkybių teismas jau yra pasisakęs pirmiau išnagrinėtoje byloje, spręsdamas dėl apeliantų turto – 4 746 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų dalių bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Šiuo atveju ieškovas šiame ieškinyje jokių esmingai naujų faktinių aplinkybių nenurodė. Todėl keliant reikalavimą dėl to paties dalyko, teismas negali tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo pasisakyta, vertinti iš naujo. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog Kauno apygardos teismas 201607-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1582-343/2016 iš dalies pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, motyvuojamąją dalį, pašalindamas teismo motyvus, kuriais remiantis Vilkaviškio rajono apylinkės teismas darė išvadą, kad 4 646 vnt. akcijų buvo įgytos iš ieškovo asmeninių lėšų, rezoliucinė minėtos nutarties dalis nepakito ir teisiškai reikšmingas faktas, kad visos akcijos priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis, aukštesnės instancijos teismo nebuvo pakeistas ar modifikuotas. Nors, pirmiau išnagrinėtoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą CPK 667 straipsnio pagrindu, o nagrinėjamoje byloje reiškė reikalavimą bendrosios ginčo teisenos tvarka, tačiau abiejose bylose jį pareiškė taip pat ir pagal CK 3.88 – 3.89 straipsnių nuostatas, įrodinėdamas tapatų faktą, kad naujai išleistos akcijos turi priklausyti tik vienam iš sutuoktinių, jo skolininkui E. G., nes buvo įgytos iš asmeninių šio asmens lėšų. Dar kartą paminėtina CPK 279 straipsnio 4 dalis, kuri kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip nustatytas draudimas šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams, įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, iš naujo pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus (pripažintus arba priešingai, nepripažintus) faktus bei teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinai išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Tokia pati yra ir fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia įsitikinti, kad ieškovas naujai pateiktu ieškiniu iš esmės įrodinėja tas pačias aplinkybes tais pačiais faktais, tik siekė kitokio jų teisinio įvertinimo. To padaryti naujai užvestoje byloje nėra galimybės. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje nagrinėtas panašus į šios civilinės bylos faktinę situaciją ginčas, yra pažymėta, kad kai vykdymo procese būtina nustatyti skolininkui (sutuoktiniui) priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą, tai šis klausimas gali būti sprendžiamas ir vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, ir kreditoriaus pasirinkimu sutuoktinių turto dalybų byloje, kreditoriui reikalaujant padalinti bendrąją nuosavybę, t. y. tokio asmens teisės gali būti ginamos keliais civiliniame procese nustatytais būdais, įskaitytinai ir sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Ieškovas pirmiau pasirinko skolininko turto dalies nustatymo procedūrą pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, taigi tokią savo teisę jau yra įgyvendinęs kitoje byloje. Ieškinio pateikimas, kai jo šalys, dalykas bei pagrindas yra tapatūs jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išnagrinėtam ieškiniui, neatitinka aptarto teismo sprendimo res judicata teisinės galios principo, t. y. kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant naują civilinę bylą. Skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisingai konstatuota nesant ieškinio tapatumo (dėl šalių, dalyko ir pagrindo), ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla nutrauktina, identifikavus CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl teismingumo

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio tikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, tame tarpe, tikrinama, ar ieškinys yra teismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). CPK 27 straipsnio 1 punkte (redakcijoje, galiojusioje ieškinio pateikimo metu (2016-10-17) nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi įstatyme numatyta išimtis, kuria vadovaujantis šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai.Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas CK 3.116 straipsnio pagrindu civilinę bylą galėjo inicijuoti Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, o ne Kauno apygardos teisme (CPK 26 str., 27 str. 1 d.), apeliantai prašė bylą persiųsti ir nagrinėti pagal teismingumą, tačiau toks prašymas buvo atmestas.Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti akcijas asmenine E. G. nuosavybe, ir nors ieškiniu neprašo dalinti atsakovų turto, kitaip suformuluodamas savo prašymą (iš esmės siekia E. G. naudai gauti nuosavybę, kuri apeliantų įgyta santuokos metu ir įstatymu laikoma bendrąja jungtine nuosavybe), vis tik teisės normos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo taikytinos ir tokio reikalavimo atveju. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe nebuvo teismingas Kauno apygardos teismui, todėl sutiktina su apeliantais, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą šį ieškinį apygardos teismas turėjo atsisakyti priimti. Tačiau teismingumo procesinių taisyklių pažeidimas pats savaime nelemia nei sprendimo panaikinimo, nei leidžia vertinti buvus teismo šališkumui ar, juo labiau, teismo suinteresuotumui šį ginčą išnagrinėti. Tokie skundo argumentai nėra pagrįsti ir/ar įrodyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantui už apeliacinį skundą sumokėjo po 50 Eur žyminio mokesčio, ir Kauno apygardos teismo 2017-07-26 nutartimi jie buvo atleisti nuo likusios 1 334 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinant šių išlaidų susidarymo priežastis (CPK 94 str. 1 d.). Kadangi ši civilinė byla nepagrįstai pakartotiniai inicijuota ieškovo, apeliantų naudai iš ieškovo priteistina po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams E. G. ir D. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atidalinimo nutraukti.

Iš ieškovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.