Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas 1978-12-21 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1³-420/78), pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 225 straipsnio 3 dalį ir 235 straipsnį, 3 metų laisvės atėmimu. Nusikalstamos veikos padarytos V. K. būnant nepilnamečiu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. K. prašymas dėl veikų perkvalifikavimo, kuriame prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 235 straipsnyje (veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurių padarymą jis nuteistas 1978-12-21 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį. Nurodo, kad V. K. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pasikeitimas turi įtakos jo teisinei padėčiai, t. y. ne tik teistumui, bet ir galimybei užsiimti veikla, kuria užsiimti draudžiama ir asmenims, pripažintiems kaltais padarius tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nepriklausomai nuo to ar teistumas išnykęs. Nurodo, kad ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju V. K. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybę – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui įsidarbinti norimame darbe, į kurį, kaip nurodyta prašyme, nepriimami asmenys teisti už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 5¹ straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

Kaip minėta BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

V. K. nuteistas 1978-12-21 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1³-420/78), pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalies ir 235 straipsnio redakciją už viešosios tvarkos pažeidimą, panaudojant peilį, t. y. jis 1978-10-07 būdamas neblaivus, troleibusų stotelėje prisikabino chuliganiškų paskatų prie nukentėjusiojo ir realiai mėgino prieš jį panaudoti peilį, kuriam neturėjo leidimo. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Nusikalstama veika padaryta 1978-10-07. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1995-07-05, viešosios tvarkos pažeidimas, iš chuliganiškų paskatų (225 straipsnio 3 dalis) ir neteisėtas nešaunamojo ginklo nešiojimas (BK 235 str.) buvo laikomi sunkiais nusikaltimais.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Ši veika, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, nes tai pavojinga veika, už kurią numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes V. K. nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalį ir 235 straipsnį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, jos perkvalifikuojamos į BK 258 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį.

Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju V. K. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

tenkinti V. K. (V. K.) prašymą.

V. K. nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo nuteistas 1978-12-21 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1³-420/78), iš 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalies ir 235 straipsnio perkvalifikuoti į BK 258 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.