- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 1-89-999/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24519-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- T. G., D. Z.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Viktoras Gecas
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Danutei Rudienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Palangoje, teistas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms. Bausmę atliko 2021 m. kovo 2 d., teistumas neišnykęs, ir
D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyventis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo. 2019 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmę atlikęs;
2) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 38 MGL (1900 Lt) dydžio bauda;
3) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2021 m. kovo 31 d.;
4) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2022 m. balandžio 1 d.;
5) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
6) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. T. G. ir D. Z. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą: jie, 2022 m. liepos 3 d., apie 02 val. 41 min., Palangoje, (duomenys neskelbtini), realizuodami bendrą sumanymą pagrobti prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos paviljono „(duomenys neskelbtini), T. G. pro netinkamai nuleistų šio paviljono apsauginių žaliuzių tarpą įsibrovė į paviljono vidų ir pasinaudodamas lauke likusio D. Z. apsauga, rinko prekes bei padavinėjo jas D. Z., kuris dėjo pagrobtas prekes į rankinę ir išnešė iš vagystės vietos. Tokiu būdu T. G. ir D. Z., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 98,45 Eur: vieną 3,75 Eur vertės cigarečių pakelį „LD Red“; 12 cigarečių pakelių „Winston Caster“, kurio vieneto vertė 3,90 Eur, bendra vertė - 46,80 Eur, du cigarečių pakelius „Winston Compact Blue“, kurių vieneto vertė 4,10 Eur, bendra vertė - 8,20 Eur, du cigarečių pakelius „Winston Compact Silver“, kurių vieneto vertė 4,10 Eur, bendra vertė - 8,20 Eur, vieną 8,4 Eur vertės cigarečių pakelį „Winston Xspression“; vieną 1,50 Eur vertės ledinuką „Chupa chups“; vieną 1,20 Eur vertės pakelį kramtomosios gumos „Chupa Chups Tutti Frutti“; 7 įvairių skonių pakelius kramtomosios gumos „Halls“, kurių vieneto vertė 1 Eur, bendra vertė - 7 Eur, 28 įpakavimus vaisinių ledinukų „Jake“, kurių vieneto vertė 0,35 Eur, bendra vertė 9,80 Eur, 3 įpakavimus saldainių „Mentos Fruit“, kurių vieneto vertė 1,20 Eur, bendra vertė 3,60 Eur.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog susitiko su D. Z., nuėjo į parkelį prie bažnyčios. Priėjo prie kiosko ir mato, kad žaliuzės atidarytos. Pardavėjos nebuvo, pašaukė, ar yra kas nors. Buvo naktis, tamsu. Susigundė paimti cigaretes. Įlipo į vidų. D. Z. buvo parkelyje. Jis D. Z. pašaukė, kad paimtų viską. Pasakė pastarajam, kad čia jo draugės kioskas. Pripažįsta, kad paėmė cigarečių ir viską, kas nurodyta kaltinamajame akte. Pašaukė per langą D. Z., kuris atėjo ir susidėjo daiktus į kuprinę. Žaliuzės buvo atidarytos iki viršaus. Jis matė vaizdo įrašą. Nesugadino žaliuzių, net neužkliuvo. Jie abu pasidalino tuos daiktus ir parėjo į namus. Žaliuzių tikrai neužkliuvo, gal netyčia su koja. Su ieškiniu sutinka. Buvo blaivus. Jis gyvena su sugyventine, kuri kioske nėra dirbusi. Kai padavė prekes, pasakė D. Z., kad kioskas jo buvusios draugės. D. Z. patikėjo, kad kioskas jo draugės. Jis daug draugių turėjo. Ieškinį gavo, bet nebuvo laiko atlyginti, darbai buvo sustoję. D. Z. nematė, kaip jis lipa į kioską. Žaliuzės buvo pakeltos. Kuprinę turėjo D. Z..
3. Kaltinamasis D. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, jog viskas buvo taip, kaip papasakojo T. G.. Jis negalvojo, kad vagia, patikėjo T. G.. Tyrėja jį prispaudė psichologiškai ir jis viską pasirašė. Matė vaizdo įrašą. T. G. turėjo daug draugių. Konkrečios draugės, kuri dirbo kioske, nepažinojo.
4. Liudytoja A. B. parodė, jog nėra anksčiau mačiusi kaltinamųjų. Tą vakarą dirbo su K. Ji buvo neseniai pradėjusi dirbti tame kioske ir ne viską žinojo. Jos, kai užsidarinėjo kioską vakare, K. paprašė, kad toji parodytų, kaip kavos aparatą reikia valyti ir jos dar sykį atidarė žaliuzes. Apėjo aplinkui ir K. jai rodė, kaip valyti kavos aparatą. Grįžo atgal ir nežino, kaip ten atsitiko, kad jos pamiršo uždaryti ir žaliuzės taip ir liko praviros. Signalizaciją įjungė, užrakino. Ryte gavo skambutį iš apsaugos tarnybos, kad buvo įsilaužta į kioską, skambėjo signalizacija. Ji neskaičiavo, kas ten buvo pavogta, bet skaičiavo kolegos. Joms su K. tas trūkumas buvo išskaičiuotas iš atlyginimo. Buvo pavogta įvairių prekių: cigaretės čiulpinukai ir kitos. Liko tarpas tarp žaliuzių ir matėsi kavos aparatas. Nepamena, ar ji, ar K. nuleidinėjo žaliuzes. Tai buvo jų klaida, buvo pavargusios. Ji kaltinamojo T. G. nepažįsta, nedraugavo su juo. Ji nepamena, ar dirbo sekančią dieną. Nematė, kad žaliuzės būtų neveikiančios po įvykio. Žaliuzės visą laiką buvo tokios truputį drebančios. Kaip veikė prieš tai, taip ir veikė po to. Nematė, kad kažkas žaliuzes taisytų. Iš lauko tos žaliuzės buvo truputį aptrankytos, bet nežino, ar tai buvo prieš, ar po įvykio. Iki 100 Eur joms išskaičiavo iš atlyginimo per abi. Tai kažkur iš jos apie 50 Eur. Išskaičiuota suma padengė tai, kas buvo pavogta. Dėl žaliuzių sulaužymo žalos joms niekas nieko nesakė ir ji nieko apie tai nežino.
5. Liudytoja G. B. parodė, jog ji įvykio vietoje nebuvo, buvo namie, nedirbo. Atvažiavo, kai buvo pakeltos sulaužytos žaliuzės. Jai paskambino apsauga apie 6 val. ryto. Žaliuzės buvo atkeltos. Jie iš pradžių galvojo, kad mergaitės tvarkingai jas buvo nuleidusios iki žemės. Tačiau pažiūrėjus per kamerą, buvo pamatyta, kad mergaitės iki pusės nuleido žaliuzes ir išėjo namo. Galimai kaltinamieji pamatė ir įlindo į vidų. Iki įvykio žaliuzės veikė. Ji girdėjo, kad žaliuzės buvo pažeistos, nes jas jėga atkėlė, kad galėtų įlįsti į vidų, bet nematė, ar po įvykio žaliuzes tvarkė. Lyg ir buvo meistrai atvažiavę. Ji dirbo kioske pardavėja. Ji dirbdavo iki 17 val. vakaro, po to ateidavo mergaitės, kurios dirbo iki 12 val. ar iki 2 val. nakties. Tą vasarą toliau dirbo tame kioske. Žaliuzės veikė. Jie manė, kad žaliuzės buvo iki galo nuleistos ir kaltinamieji kėlė jas jėga, bet kai vadyba peržiūrėjo vaizdo kameras, tai buvo matoma, kad žaliuzės buvo nuleistos tik iki pusės. Vadinasi, žaliuzės nebuvo atkeltos nuo apačios. Kaltinamieji atsikėlė tik tiek, kad galėtų įlįsti. Bėgelis yra iki pat viršaus. Mergaitėms buvo išskaičiuota žala. Mergaitės tai K. ir A., pavardžių nepamena. Jos tą naktį nenuleido žaliuzių po darbo. Vertinti žaliuzių nuostolius yra ne jos kompetencijoje.
6. Liudytoja D. A., dirbanti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariate vyriausiąja tyrėja parodė, jog kaltinamuosius yra mačiusi, nes tyrė kelias bylas su jais. Kiek pamena, šioje byloje dėl vagystės iš kiosko, abu kaltinamieji pripažino kaltę. Ji parodė kaltinamiesiems vaizdo įrašus, kuriuose abu kaltinamieji akivaizdžiai užfiksuoti, gerai matėsi visas įvykis. D. Z. pats prisipažino, jokio spaudimo ji nedarė. Jis suprato, kad neišvengs atsakomybės, nes akivaizdžiai užfiksuota vaizdo įrašuose. Kaltinamieji patys nurodė, kur yra kuris. Apklausa vyko pagal visas taisykles. Nepamena, kokio dydžio žala buvo ir nepamena, ar buvo civilinis ieškinys.
7. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis nustatyta, kad 2022 m. liepos 3 d., 7 val. 30 min. policijai pranešta, kad įsilaužta į kioską Palangoje, (duomenys neskelbtini). Apie suveikusią kiosko signalizaciją policijai pranešė saugos tarnybos „G4S“ dispečerė (t. 1, b. l. 1).
8. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - prekybos kioskas „(duomenys neskelbtini)Palangoje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad kioskas iš lauko ir vidaus stebimas vaizdo kameromis. Ant kiosko žaliuzių ir viduje lentynoje buvusių cigarečių „Winston“ pakelių aptikti rankų, ant kiosko slenksčio ties prekystaliu - avalynės pėdsakai. Žaliuzės dalinai pakeltos, ant žaliuzių ir kiosko slenksčio yra nežymūs laužimo pėdsakai, kurie netinkami įrankio identifikavimui (t. 1, b. l. 17-23).
9. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VS vyresnysis tyrėjas V. V., peržiūrėjęs tyrimo metu gautus vaizdo įrašus, nustatė, kad vagystę iš kiosko „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė T. G. ir D. Z. (t. 1, b. l. 60).
10. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta objektų adresu Palanga, (duomenys neskelbtini), kiosko ,, (duomenys neskelbtini)“ įrengtų vaizdo kameromis užfiksuota eiga, kurioje matyti, kaip 2022 m. liepos 3 d., prie kiosko, nuo Kretingos gatvės pusės ateina du vyrai – tai T. G. ir D. Z.. 2022 m. liepos 3 d. 02:41 val. T. G. įlipa į kiosko vidų, D. Z. stovi pasilenkęs lauke. 02:42:23 val. T. G. būdamas kiosko viduje paduoda iš kiosko vidaus ten esančias cigarečių pakelius. D. Z. paduotus pakelius dedasi į kuprinę ir į sportinio švarko kišenes. 02:43:15 val. D. Z. nueina nuo kiosko link Kretingos gatvės pusės. 02:44 val. T. G. būdamas kiosko viduje dedasi į sportinio švarko kišenes cigarečių pakelius, nuo prekystalio paima saują saldainių ir išlipa iš kiosko vidaus. T. G. išlipęs iš kiosko vidaus nueina link Kretingos gatvės pusės (t. 1, b. l. 55-57).
11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu nustatyta, kad 2022 m. liepos 3 d., apie 2 val. 41 min. nežinomi asmenys neteisėtai patekę į bendrovės prekybinį paviljoną, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), pagrobė bendrovei priklausančias prekes (t. 1, b. l. 14).
12. 2022 m. liepos 4 d. kiosko inventorizacijos duomenimis nustatyta, kad iš prekybos paviljono pagrobtų prekių bendra vertė 98,45 Eur (t. 1, b. l. 32).
13. Peržiūrėjus teisiamojo posėdžio metu vaizdo įrašą faile „Nr. K602 žaliuzių sulaužymas“ užfiksuota, kaip kaltinamasis T. G. lipa iš kiosko ir per jėgą nugara pakelia žaliuzes į viršų, kad galėtų išlipti iš kiosko ir matyti, kaip žaliuzės išsikabina iš žaliuzių stovo.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
14. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013, kt.). Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Jis gali būti padaromas įvairiais būdais. Įsibrovimas savo prasme visada yra neteisėtas, o neteisėtumas siejamas su tuo, jog kaltininkui į patalpą, į kurią jis įsibrovė, arba apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba draudimas patekti galioja tam tikru laiku, kaip pavyzdžiui, kai apskritai atviros patalpos tampa uždaromis jų nedarbo laiku. Taigi apskritai patekimas į patalpą neturint tam leidimo, laikomas neteisėtu įsibrovimu. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, perlipant tvorą) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-333-699/2016).
15. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti.
16. Kaltinamasis T. G. kaltę pripažino, turtinę žalą taip pat pripažino, tačiau teismas tai traktuoja kaip prisipažinimą iš dalies, kadangi kaltinamasis T. G. parodė, jog jis vienas pats, be kaltinamojo D. Z., įvykdė vagystę pastarajam pasakydamas, kad kioskas priklauso jo draugei, todėl D. Z. nežinojo, kad yra daromas nusikaltimas. Kaltinamasis D. Z. kategoriškai neigė dalyvavęs vagystėje, jis nieko nežinojo apie daromą nusikaltimą, o pirminės apklausos metu davė kitokius parodymus, tai yra, pripažino dalyvavęs nusikaltime tik dėl to, kad patyrė psichologinį spaudimą iš tyrimą atlikusios tyrėjos.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo nuomone, kaltinamasis T. G. prisiimdamas visą kaltę, jog veikė vienas, siekia padėti išvengti kaltinamajam D. Z. griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, kadangi pastarasis daug kartų teistas už įvairius nusikaltimus, šiuo metu taip pat atlieka bausmę, todėl nori sušvelninti D. Z. padėtį.
18. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamųjų kaltę nagrinėjamoje byloje vienas iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių tiek T. G., tiek D. Z. kaltę yra į bylą pateiktas ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. liepos 3 d., apie 02 val. 41 min., Palangoje, (duomenys neskelbtini), prie prekybos paviljono „(duomenys neskelbtini)“, prieina abu kaltinamieji, kas paneigia kaltinamojo T. G. nurodytą aplinkybę, jog D. Z. sėdėjo parkelyje ir atėjo, kai T. G. D. Z. pašaukė. Kaltinamasis T. G. lipa į kiosko vidų, paduoda prekes iš kiosko kaltinamajam D. Z., kuris prekes kiša į kišenes ar deda į kuprinę ir po to abu nueina.
19. Kaltinamojo T. G. nurodyta aplinkybė, kad kioskas „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jo draugei, visiškai nebuvo teisme patvirtinta. Abu kaltinamieji negalėjo nurodyti T. G. draugės, kuri dirbo kioske ir kuri būtų galėjusi patvirtinti, jog kaltinamajam T. G. buvo galima bet kada, kad ir naktį, įlipti į kioską ir pasiimti, kokių jam reikia prekių. Liudytoja A. B. nurodė, jog nėra mačiusi nė vieno kaltinamojo ir juo labiau draugavusi su T. G.. Tokiu būdu, teismas tai vertina kaip dar vieną kaltinamųjų išgalvotą versiją, siekiant padėti išvengti kaltinamajam D. Z. baudžiamosios atsakomybės.
20. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja tyrėja D. A., jog jokio spaudimo kaltinamajam D. Z. nedarė. Paaiškino, jog ji parodė D. Z. vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, kaip abu kaltinamieji vykdo nusikaltimą, ir kaltinamasis D. Z. prisipažino. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo.
21. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.
22. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
23. Kaip jau buvo minėta, byloje pateiktas ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas visiškai patvirtina, jog abu kaltinamieji bendrais veiksmais įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Abu kaltinamieji prieina prie kiosko, T. G. įlipa į kiosko vidų, duoda prekes D. Z., kuris pastarąsias susikiša į kišenes ir kuprinę, o kaltinamajam T. G. išlipus iš kiosko, abu nueina. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji T. G. ir D. Z. veikė bendrai.
24. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamieji T. G. ir D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), nes pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą – 2022 m. liepos 3 d., apie 02 val. 41 min., Palangoje, (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos paviljono „(duomenys neskelbtini)“, pro netinkamai nuleistų šio paviljono apsauginių žaliuzių tarpą T. G. įsibrovė į paviljono vidų ir pasinaudodamas lauke likusio D. Z. apsauga, rinko prekes bei padavinėjo jas D. Z., kuris dėjo pagrobtas prekes į rankinę ir išnešė iš vagystės vietos. Tokiu būdu T. G. ir D. Z., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 98,45 Eur: vieną 3,75 Eur vertės cigarečių pakelį „LD Red“; 12 cigarečių pakelių „Winston Caster“, kurio vieneto vertė 3,90 Eur, bendra vertė - 46,80 Eur, du cigarečių pakelius „Winston Compact Blue“, kurių vieneto vertė 4,10 Eur, bendra vertė - 8,20 Eur, du cigarečių pakelius „Winston Compact Silver“, kurių vieneto vertė 4,10 Eur, bendra vertė - 8,20 Eur, vieną 8,4 Eur vertės cigarečių pakelį „Winston Xspression“; vieną 1,50 Eur vertės ledinuką „Chupa chups“; vieną 1,20 Eur vertės pakelį kramtomosios gumos „Chupa Chups Tutti Frutti“; 7 įvairių skonių pakelius kramtomosios gumos „Halls“, kurių vieneto vertė 1 Eur, bendra vertė - 7 Eur, 28 įpakavimus vaisinių ledinukų „Jake“, kurių vieneto vertė 0,35 Eur, bendra vertė 9,80 Eur, 3 įpakavimus saldainių „Mentos Fruit“, kurių vieneto vertė 1,20 Eur, bendra vertė 3,60 Eur. Veika kvalifikuota teisingai.
25. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies (galiojusios iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 178 straipsnio 3 dalies, kurio įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už pagrobimą įsibrovus į saugomą teritoriją, sankcijoje numatytos analogiškos bausmės, t. y. bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Palyginus senosios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalį ir naujosios redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalį, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra numatytos analogiškos bausmės, maksimali laisvės atėmimo bausmės riba taip pat yra tokia pati – 6 metai. Taigi BK pakeitimai nešvelnina kaltinamųjų teisinės padėties, todėl jų veiksmai kvalifikuoti pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d. ).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
26. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias ir aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
27. Kaltinamasis T. G. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog T. G. anksčiau teistas devynis kartus, tačiau teistumas yra neišnykęs tik už paskutinį 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį, už kurį buvo paskirta arešto bausmė, bausmę yra atlikęs, tačiau nagrinėjamoje byloje nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Be to, jis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 104-119, 104-118). Nors kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino visiškai, pripažino padarytą žalą, tačiau teismas vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta, kadangi kaltinamasis nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė kitokias nei nustatyta bylos medžiaga, tačiau teismas pažymi, jog į dalinį T. G. kaltės pripažinimą, bus atsižvelgiama skiriant kaltinamajam T. G. bausmę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
28. Visa tai rodo, kad kaltinamajam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, išvadų jis nepadarė, jis nepakeitė teisei priešingo elgesio ir nusikalstamo polinkio, toliau daro nusikaltimus. Kaltinamasis yra pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, tačiau turi gyvenimo draugę, kurią šiuo metu reikia slaugyti (t. 3, b. l. ), tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek nuosprendžio priėmimo dirba pagal individualią veiklą statybose, savo neteisėtus veiksmus pripažino visiškai, pripažino ir civilinį ieškinį. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, nustatant bausmės dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis (BK 50 straipsnis).
29. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja.
30. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai T. G. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 7 punktais, jam skirtini įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
31. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu T. G. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
32. Kaltinamasis T. G. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 28 d. 2023 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajam T. G. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų Sodų g. 1-6, Palangoje, išskyrus atvejus susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose, darbu ar lankymusi pas gydytojus. Intensyvios priežiūros terminas nustatytas 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo faktinio vykdymo pradžios.
33. Kaltinamasis ir jo gynėjas paprašė pakeisti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą į kitą kardomąją priemonę, nes kaltinamojo sugyventinė yra po operacijos, taigi, prižiūri sunkią ligonę, todėl reikia ir į vaistinę, ir į parduotuvę nueiti, o to negali padaryti dėl paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros. Nurodė, jog kaltinamasis T. G. įrodė, kad jis nebėga ir dalyvauja procese.
34. Kardomosios priemonės kaltinamajam T. G. nagrinėjamoje byloje buvo skiriamos, kad užtikrinti kaltinamojo T. G. dalyvavimą teismo procese. Kadangi į 2023 m. lapkričio 7 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis T. G. atvyko, baudžiamoji byla išnagrinėta, todėl kaltinamajam T. G. 2023 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomoji priemonė neskirtina.
35. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. liepos 27 d.
36. Kaltinamasis D. Z. padarė vieną apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra turtinio pobūdžio siekiant gauti neteisėtų pajamų. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad kaltinamasis D. Z. anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, už smurtinį nusikaltimą, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 153-158; t. 3, b. l. 1-55). Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, suversdamas visą kaltę kitam kaltinamajam, niekur nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turtinės žalos nepripažįsta. Taigi, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
37. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. Z. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis (BK 50 straipsnis).
38. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta su 2023 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta galutine bausme, laisvės atėmimu dvejiems metams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės - 6 (šešis) mėnesius. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į nusikaltimo motyvus.
39. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendį.
40. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (t. 1, b. l. 148).
V. Dėl civilinio ieškinio
41. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
42. Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 172,87 Eur sumai (t. 2, b. l. 72-78), kurį vėliau patikslino (t. 3, 54-55), tai yra, ieškinio sumą sumažino iki 81,01 Eur. Ieškinyje nurodė, jog bendra pagrobtų prekių vertė yra 98,45 Eur, o turto sugadinimas (žaliuzių stovo demontavimas, sugadintų žaliuzių remontas – tiesimas) kainavo 74,42 Eur. Taigi, šiais veiksmais civilinei ieškovei buvo padaryta bendra 172,87 Eur turtinė žala, kurios dalis 91,86 Eur buvo kompensuota atlikus išskaitas iš liudytojų K. P. (Š.) ir A. B. darbo užmokesčio (t. 3, b. l. 16-18), todėl likusi nekompensuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala – 81,01 Eur, kurią ir prašo priteisti. Be to, prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 605 ieškovės turėtų proceso išlaidų. Į bylą pateikti duomenys – kiosko inventorizacijos rezultatai (skirtumas) patvirtina, kad pagrobtų prekių vertė – 98,45 Eur, pateikta atliktų darbų suvestinė sąmata - išardytas žaliuzių stovas, ištiesintas sulaužytas žaliuzių kampas – 74,42 Eur (t. 2, b. l. 75,76). Darbai atlikti 2023 m. liepos 13 d. Pateikta PVM sąskaita – faktūra 22 Nr. 193 už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas Nr. 125845, iš kurių matyti, jog apmokėtos suteiktos paslaugos 605 Eur sumai (t. 3, b. l. 77-78).
43. Kaltinamasis T. G. visiškai pripažino civilinį ieškinį, kaltinamasis D. Z. neigia dalyvavęs nusikaltimo padaryme, tačiau teismui šio nuosprendžio 17-24 dalyse pasisakius dėl kaltinamojo D. Z. kaltės, konstatuotina, kad civilinei ieškovei padaryta turtinė žala būtent kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl patikslintas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Iš kaltinamųjų T. G. ir D. Z. solidariai priteistina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 81,01 Eur turtinė žala.
44. Be to, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – tenkintinas.
VI. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų
45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
46. Byloje yra pateikti duomenys apie civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas 605 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ką patvirtina teisinių paslaugų sutartis, pateikta PVM sąskaita – faktūra 22 Nr. 193 už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas Nr. 125845, iš kurių matyti, jog apmokėtos suteiktos paslaugos 605 Eur sumai (t. 1, b. l. 15, t. 3, b. l. 77-78), atsižvelgiant į tai, yra pagrindas civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2023 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. APD-2023-15579 su priedais, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam D. Z. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam D. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 278,38 Eur dydžio išlaidas.
48. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. Z. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, į tai, kad jis yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 278,38 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo D. Z. nepriteistinos.
49. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su vaizdo įrašais ir įvykio vietos apžiūros metu paimti rankų pėdsakai, avalynės pėdsakas, paketai Nr. 12539, 12540, kurie laikomis prie baudžiamosios bylos, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
n usprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant T. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. liepos 27 d.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, vykdymą pavedant Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinę subendrintą bausmę D. Z. pagal šiuos nuosprendžius paskirti 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti D. Z. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „Reitan Convenience Lithuania“ patikslintą civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamųjų T. G. ir D. Z. solidariai 81,01 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (81,01 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš D. Z. nepriteisti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną su vaizdo įrašais ir įvykio vietos apžiūros metu paimtus rankų pėdsakus, avalynės pėdsaką (paketai Nr. 12539, 12540), laikomus prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.