Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-19 · Civilinė byla Nr. 2S-535-910/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-19
Bylos Nr.
2S-535-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01789-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
L. C., Neringos G
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-535-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01789-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. C., Neringos G. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų L. C., Neringos G. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytos ieškovų teisės kreiptis į teismą dėl jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti ieškovų ieškinį dėl jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, pažeidė ieškovų teisę, numatytą Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje; 2) priimti ieškovų ieškinį dėl jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo ir jį išspręsti iš esmės; 3) pridėti prie ieškinio civilines bylas, iškeltas pagal ieškinius Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriose yra bendrininkų atstovavimą patvirtinantys įgaliojimai ir jų teises bei laisves pažeidžiantys sprendimai. Nurodė, kad:

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinius dėl jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, motyvuodamas tuo, jog šis klausimas išspręstas Marijampolės teismo rūmų. Ieškovų ieškinys teismingas tik Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovų atskiruosius skundus.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas nesprendė ieškovų ieškinyje keliamų reikalavimų pripažinti jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą. Teismo atsisakymas priimti ieškovų ieškinį pažeidžia ieškovų teisę kreiptis į teismą. Įrodymai, patvirtinantys ieškovų nurodomas aplinkybes, yra civilinėse bylose Nr. 2-25883-918/2019 ir Nr. 2-9859-931/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad:

2.1. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ieškovų ieškinį yra arba atsisakyta priimti, arba ieškinys grąžintas ieškovams, nepašalinus jo trūkumų. Ieškovai, inicijuodami atskirą civilinę bylą dėl, ieškovų teigimu, jų pažeistos teisės kreiptis į teismą, siekia priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, nors pirmosios instancijos teismo nutarčių vertinimas jau buvo atliktas instancine tvarka. Galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo nutarčių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose, todėl ieškovų ieškinį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovai nepagįstai prašo A. K. įgaliojimus atstovauti ieškovėms patvirtinančius dokumentus, esančius išnagrinėtose civilinėse bylose, prijungti prie šios bylos. Asmuo, inicijuojantis civilinę bylą, turi įstatyminę pareigą kartu su teikiamu procesiniu dokumentu pats pateikti teisę atstovauti patvirtinančius dokumentus.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovai, pašalinę atskirojo skundo trūkumus, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti visą arba iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo taisykles. Nurodo, kad:

3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal teismingumą privalo pripažinti ieškovų teisių ir laisvių pažeidimą. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-25883-918/2019 privalėjo priimti sprendimą pagal ieškovų ieškinio reikalavimus. Ieškovai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, nes teismas nesprendė ieškovų ieškinio iš esmės, nebuvo vertinti ieškovų argumentai, kurie pagrindžia ieškovų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą.

3.2. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovų ieškinį, siekia užkirsti kelią ieškovų pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių atstatymui, tokie veiksmai pažeidžia ieškovų teises, numatytas CK 1.135 straipsnio 1 dalies 2 punkte, CPK 5 straipsnio 1 punkte ir CPK 137 straipsnio 4 punkte.

3.3. Ieškovų ieškinys grindžiamas ne dėl atskiro priimto sprendimo, o dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, priimant procesinius sprendimus, grįstus subjektyvia nuomone, prieštaraujančius įstatymams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.

8. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių ieškiniui (pareiškimui) priimti. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą). Teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiam konkrečiam asmeniui reiškiamas reikalavimas, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis reiškiamas reikalavimas grindžiamas.

9. Šiuo atveju ieškovai ieškinyje reiškia reikalavimą dėl jų konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakius priimti jų ieškinį. Pažymėtina, kad iš ieškovų pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio turinio akivaizdu, jog ieškovai iš esmės nesutinka su jų atžvilgiu priimtomis įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis bei kvestionuoja šių procesinių sprendimų atitiktį teisės normoms. Ieškovų manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9859-931/2019, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25883-918/2019, kuria ieškovų ieškinį buvo atsisakyta priimti, bei Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-927-5776/2019, Nr. 2S-1502-864/2019 ir Nr. 2S-45-614/2020, kuriomis atmesti ieškovų atskirieji skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių, yra neteisėtos. Pažymėtina tai, kad ieškovų kvestionuojamų Vilniaus miesto apylinkės teismų nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas instancine tvarka, o nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutartys yra įsiteisėjusios nuo jų priėmimo.

10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas, taip pat galiojantys įstatymai nenumato aukštesniųjų teismų veiksmų teisėtumo kontrolės pirmosios instancijos teismuose. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu siekia peržiūrėti įsiteisėjusius ir instancine tvarka jau įvertinus teismų procesinius sprendimus, o toks reikalavimas pagal savo pobūdį negali būti priimamas ir nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovų ieškinį atsisakė priimti.

11. Atskirajame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad jų ieškinys grindžiamas neteisėtais teisėjų veiksmais, priimant procesinius sprendimus. Pažymėtina, jog, reiškiant ieškinį CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, turi būti įvardyti konkretūs veiksmai, dėl kurių buvo padaryta žala. Šiuo atveju ieškovams išaiškintina, jog, siekdami pareikšti ieškinį CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, jie turi aiškiai suformuluoti reiškiamus reikalavimus ir išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis jie grindžiami, be to, nurodyti konkrečius asmenis, kuriems šie reikalavimai adresuojami.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė