Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų L. C., N. G. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2019 m. spalio 8 d. byloje gautas ieškovo A. K. pasirašytas ieškinys, teikiamas L. C., N. G. K. ir A. K. vardu. Į bylą pateiktame naujos redakcijos ieškinyje formuluojami tokie patys reikalavimai, kaip ir pradiniame šioje byloje gautame ieškinyje: naujai teikiamu ieškiniu prašoma pripažinti, kad Marijampolės apylinkės teismas, įtraukdamas ieškovus į civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, pažeidė ieškovų konstitucines teises ir laisves, taip pat prašoma priteisti iš atsakovo kiekvienam iš ieškovų po 10 000 eurų neturtinės žalos už kiekvienus metus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria ieškovės L. C. ieškinio reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškinį padavusiam asmeniui A. K., teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. C., N. G. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė pripažinti, kad Marijampolės apylinkės teismas, įtraukdamas ieškovus į civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6, 53 ir 62 punkto reikalavimus ir tuo pažeidė ieškovų konstitucines teises ir laisves, priteisti iš atsakovo kiekvienam iš ieškovų po 100 000 Eur žalos atlyginimo, skaičiuojant po 10 000 eurų už kiekvienus metus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinio reikalavimą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo pripažinimo, ieškovės N. G. K. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo A. K. ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ieškovės L. C. ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą nustatė dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos šio reikalavimo trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus, kurie patvirtintų A. K. teisę atstovauti L. C. teisme civilinėje byloje reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo: t. y. L. C. išduotą notaro ar jam prilyginto asmens patvirtintą įgaliojimą A. K. atstovauti ieškovę L. C. šioje byloje, duomenis, kad A. K. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip įrodymus, patvirtinančius L. C. ir A. K. tarpusavio artimą giminystės ryšį. Minėta nutartimi ieškovei L. C. taip pat išaiškinta teisė pačiai pasirašyti ieškinį arba įgalioti kitą tokią teisę pagal CPK 56 straipsnį turintį asmenį. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti ieškovų ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. spalio 8 d. buvo gautas ieškovo A. K. pasirašytas ieškinys, teikiamas L. C., N. G. K. ir A. K. vardu, kuriame formuluojami tokie patys reikalavimai, kaip ir pradiniame ieškinyje: naujai teikiamu ieškiniu prašoma pripažinti, kad Marijampolės apylinkės teismas, įtraukdamas ieškovus į civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, pažeidė ieškovų konstitucines teises ir laisves, taip pat prašoma priteisti iš atsakovo kiekvienam iš ieškovų po 10 000 eurų neturtinės žalos už kiekvienus metus. Ieškinyje nurodyta, kad byla bus vedama per bendrininką – įgaliotinį A. K., tačiau prie ieškinio nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad minėtas asmuo turi teisę būti ieškovės L. C. atstovu., t. y. ieškovė nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytu terminu teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas ieškovės L. C. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog nevykdant teismo nurodymų, ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, negali būti laikoma ieškovės teisės ginti galbūt pažeistas teises ribojimu. Be to, vadovaujantis CPK nuostatomis, darytina išvada, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis ieškovei neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti procesinį dokumentą nepaduotu.

13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.