Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pakeisti 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11635-488/2025 taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti naują laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. K., ir K. K. tvarką, pagal kurią tėvas A. K. su nepilnamečiais vaikais P. K. ir K. K. bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10.00 val. ryto iki 17.00 val. vakaro, pasiimant nepilnamečius vaikus iš mamos E. K. gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į mamos E. K. gyvenamąją vietą; laikotarpiu, kai tėvas A. K. leidžia laiką su nepilnamečiais vaikais P. K. ir/ar K. K., privalo dalyvauti nepilnamečiams vaikams artimas asmuo.

2. Nurodė, kad atsakovas nepilnamečiais vaikais manipuliuoja, siekia tik pakenkti ieškovei, tokiu būdu traumuodamas vaikų psichologinę sveikatą, todėl įvertinus nepilnamečių vaikų būklę, jų bendravimo tvarka su atsakovu turi būti pakeista pagal nepilnamečių vaikų poreikius ir užtikrinant pastarųjų geriausius interesus. Pabrėžė, kad atsakovo dalyvavimas auklėjant nepilnamečius vaikus yra ydingas, vertinant bendrame atsakovo elgesio su nepilnamečiais vaikais kontekste, todėl turėtų būti nustatytas minimalus bendravimas su nepilnamečiais vaikais, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų gerbūvį, psichologinį stabilumą. Atsakovas, kaip nepilnamečių vaikų tėvas, nesirūpina jų vystymusi, dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei neatlieka, savo, kaip tėvo, pareigų, auklėti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais. Kadangi atsakovas, susirgus vaikams, neteikia informacijos ieškovei apie suteiktas medicinines paslaugas, apie nepilnamečių vaikų sveikatos būklę, atsakovas trukdo ieškovei rūpintis nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra, o būtent, ieškovė, sužinojusi apie nepilnamečių vaikų psichologinę būklę, sūnui atsiradusius nervinius tikus, savo nepilnametį sūnų K. K. užregistravo neurologo konsultacijai, kaip buvo skirta jo sveikatą prižiūrinčio šeimos gydytojo, tačiau atsakovas trukdo ieškovei įvykdyti šią pareigą ir vesti nepilnametį sūnų pas gydytoją specialistą, esą pastaroji turėjo atsiklausti atsakovo sutikimo. Atsakovas tuo metu, kai nepilnamečiai vaikai būna atsakovo gyvenamojoje vietoje, riboja vaikų bendravimą su ieškove, t. y. ieškovė dažnai negali su jais susisiekti telefonu, nepaisant to, kad siunčia trumpąsias sms žinutes. Ieškovei paprašius, kad atsakovas perduotų nepilnamečiams vaikams, kad nori su jais susisiekti, atsakovas neperduoda nepilnamečiams vaikams ieškovės žinučių ir riboja jų galimybę bendrauti. Teigė, kad dukra bijo kalbėtis su mama ir močiute telefonu, žinodama, kad atsakovas gali klausytis pokalbių. Atsakovas dukros telefone įdiegęs specialią programėlę, stebi jos naudojimąsi mobiliuoju telefonu, kas pažeidžia jos teisę į privatumą ir asmens saugumą. Atsakovo veiksmai sukėlė dukrai nuolatinį diskomfortą, psichologinę įtampą ir pagrįstą baimę būti sekamai. Tai, kad atsakovas klausosi ir seka dukros naudojimąsi telefonu, telefoninius pokalbius ir sms žinutes žino ir pati dukra, dėl ko vengia bendrauti su ieškove, nes žino, kad atsakovas skaito susirašinėjimus. Atsakovas nuolat dukros klausinėja apie trumpąsias sms žinutes, jas komentuoja, dėl ko dukrai kyla nuolatinė įtampa ir didelis emocinis stresas. Atsakovas organizuoja nepilnamečio sūnaus popamokinę veiklą, nepasitaręs su ieškove ir neįvertinęs nepilnamečio sūnaus galimybių. Atsakovas priverstinai siunčia nepilnametį sūnų į popamokines veiklas, kurios neatitinka jo individualių poreikių. Dėl per didelio užimtumo sūnui kyla nuolatinė įtampa, pastebimi neigiami sveikatos pokyčiai. Ieškovė ne kartą siūlė mažinti sūnaus būrelių skaičių, tačiau su atsakovu nepavyksta pasiekti susitarimo nei vienu iš vaiko priežiūros klausimų. Be kita ko, būtina pažymėti, kad atsakovas kuria neigiamą aplinką savo nepilnamečiams vaikams. Tuo laikotarpiu, kuomet nepilnamečiai vaikai laiką leidžia pas atsakovą, pastarasis neigiamai atsiliepia ne tik apie ieškovę, tačiau ir apie kitus šeimos narius, to pasėkoje vaikai jaučiasi nesaugiai, pergyvena dėl nuolatinių tėvų barnių. Atsakovas pastoviai teikia skundus VTAS dėl esą netinkamos motinos valdžios panaudojimo vaikų atžvilgiu. Dėl kiekvieno tokio atsakovo skundo paprastai būna apklausiami nepilnamečiai vaikai, kurie labai išgyvena, kad pastariesiems tenka nuolat aiškintis nepažįstamiems žmonėms, patirti nepatogumus, matant, kaip nepagarbiai jų tėtis elgiasi su mama ir t.t. Ieškovės įsitikinimu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatliepia ir vaiko poreikių, kadangi nepilnametė dukra yra išreiškusi poziciją, kad 7 dienų laiko tarpas be ieškovės jai nepatinka, kadangi pastaroji pasiilgsta mamos ir nori dažniau su ja matytis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną (iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje) atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau tėvas ar atsakovas), ir nepilnamečių vaikų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau vaikai), bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) Vaikų tėvas A. K. su nepilnamečiais vaikais P. K. ir K. K. bendrauja kiekvieno mėnesio lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus po ugdymosi laiko arba iš mamos gyvenamosios vietos laiko tarpe nuo 16 iki 17 val. ir sekmadienį vaikus grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą mamai laiko tarpe nuo 19 val. iki 20 val.; 2) Atsakovas su vaikais bendrauja mėnesio lyginių savaičių antradieniais, pasiimdamas vaikus po ugdymosi laiko ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą mamai laiko tarpe nuo 19 val. iki 20 val.; 3) Atsakovas su vaikais bendrauja mėnesio nelyginių savaičių trečiadieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus po ugdymosi laiko ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą mamai laiko tarpe nuo 19 val. iki 20 val. 4) Tėvas su vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis po ugdymosi laiko, atsižvelgiant į vaikų užimtumą lankomuose būreliuose po ugdymosi bei vaikų poilsio laiką. Kitą prašymo dalį atmetė. Nutartį nurodė vykdyti skubiai. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11635-488/2025, panaikino. Pagrindiniai nutarties motyvai:

3.1. Teismui šalių pateikti duomenys, institucijos išvada, patvirtina, kad tarp šalių vis dar kyla nesutarimai ir ginčai dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos.

3.2. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovas daro žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus, dėl ko yra poreikis riboti vaikų ir tėvo bendravimą. Tokių duomenų teismui nepateikė ir išvadą teikianti institucija.

3.3. Byloje nėra duomenų, jog A. K. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, tėvo valdžia jam nėra apribota. Duomenų apie A. K. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, taikomas kardomąsias priemones ribojant jo bendravimą su vaikais ar kad yra pradėta administracinio nusižengimo teisena atsakovo atžvilgiu dėl galimo vaikų teisių pažeidimo, taip pat nėra. Byloje nėra duomenų, kad būtų tirtas vaikų ir tėvo emocinis psichologinis ryšys, nėra duomenų, kad šuo metų vaikams būtų teikiamos psichologo konsultacijos ir paslaugos, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu yra pagrindas riboti vaikų ir tėvo bendravimą dėl ieškovės teigimu atsakovo daromos neigiamos įtakos ir žalos nepilnamečiams vaikams, jų brandai ir pasaulėžiūrai.

3.4. Konstatuotina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės būtų prilyginama minimaliam vaikų bendravimui su tėčiu nesant tam pagrindo.

3.5. Ieškovės teigimu, vaikai yra pavargę nuo kraustymosi. Tačiau iš vaikų apklausos tas nematyti. Be to, tėčiui reikia suteikti galimybę sudaryti vaikams tokią aplinką, kad jie galėtų pailsėti ir paruošti namų darbus. Pažymėtina, kad siūloma tvarka tik laikina ir situacijai nepasikeitus, tik tada būtų galima galvoti apie kitokią tvarką.

3.6. Teismas nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių tikslas turėtų būti užtikrinti vaikų emocinį stabilumą, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Todėl siekiant aiškumo ir tikslu išvengti konfliktinių situacijų tarp nepilnamečių vaikų tėvų, nustatytina, kad tėvas A. K. su nepilnamečiais vaikais P. K. bei K. K. bendrauja nuo šios nutarties priėmimo dienos sekančiai: 1) kiekvieno mėnesio lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus po ugdymosi laiko arba iš mamos gyvenamosios vietos laiko tarpe nuo 16 iki 17 val. ir sekmadienį vaikus grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą mamai laiko tarpe nuo 19 val. iki 20 val. 2) mėnesio lyginių savaičių antradieniais, pasiimdamas vaikus po ugdymosi laiko ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą mamai laiko tarpe nuo 19 val. iki 20 val. 3) mėnesio nelyginių savaičių trečiadieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus po ugdymosi laiko ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą mamai laiko tarpe nuo 19 val. iki 20 val. 4) nuotolinio ryšio priemonėmis po ugdymosi laiko, atsižvelgiant į vaikų užimtumą lankomuose būreliuose po ugdymosi bei vaikų poilsio laiką.

3.7. Laikina bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių abipusiu sutarimu ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų geriausių interesų užtikrinimą, pasikeitusias gyvenimiškas aplinkybes, todėl atskiru šalių sutarimu ir esant galimybėms šalys gali susitarti dėl kitokio bendravimo su vaikais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2026 m. sausio 29 d. priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-165-488/2026, ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau ir VTAS) išvadoje nėra nurodyta konkrečiai dėl kokių atsakovo veiksmų siūloma taip kardinaliai ir drastiškai riboti atsakovo bendravimą su vaikais. Pažymėtina ir tai, kad toks siūlomas VTAS bendravimas padarys daugiau žalos nei duos naudos. Vaikai beveik metus laiko gyvena pagal bendravimo modelį 50/50, yra įpratę prie rutinos, kasdienybės ir tvarkos. O VTAS siūlomas bendravimas įneš vaikams didesnes baimes, nepasitikėjimą savimi, painiavą dėl bendravimo laiko ir taip sukels papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepilnavertiškumo kompleksą ir kitus diskomfortą sukeliančius jausmus.

4.2. Apklausoje vaikai nurodė jog gerai sutaria tiek su ieškove, tiek su atsakovu, nė vienas iš vaikų nenurodė, kad yra negerai pas ieškovę ar atsakovą. Vaikai dar nėra pasiekę tokios brandos lygio, tad jų išakytą nuomonė turi būti vertinama ypač atsargiai ir atsakingai, atsižvelgus į galimas rizikas. Iš vaikų nuomonės išklausymo teisme darytina išvada, kad situacija esmingai nepasikeitė. Teismas savo priimtoje nutartyje neišdėstė esminių vaikų gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, kas pabrėžtina priimant sprendimą dėl bendravimo iš absoliutaus iki drastiškai mažo turi būti kertinis akcentas.

4.3. Teismas, o ne VTAS, nustato, kas konkrečioje byloje atitinka geriausius vaiko interesus. Taip pat vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir įvertinta, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Šiuo konkrečiu atveju išklausius vaikus, teismas turėjo įvertinti, ar vaikai pagal savo brandą suvokia savo išsakytą nuomonę ir galimas pasekmes, ar jie pajėgūs išsakyti savo ilgalaikius poreikius ir pan. Pažymėtina ir tai, kad jei VTAS išvada neatspindi realios vaiko nuomonės, teismas turi teisę ja nesivadovauti.

4.4. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė neįrodė atsakovo daromos žalos vaikams. VTAS išvadoje nurodė, kad neturi duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį, kitų duomenų apie atsakovo daromą žalą vaikams byloje ir su prašymu nėra pateikta, teismas jų nenurodė ir priimtoje nutartyje.

4.5. Drastiškas ir staigus nusistovėjusios bendravimo tvarkos pakeitimas, nesant duomenų apie žalą vaikui iš ribojamo tėvo pusės, kelia realią riziką vaiko emociniam stabilumui, saugumo jausmui ir ryšio su vienu iš tėvų išsaugojimui, todėl pats savaime gali prieštarauti vaiko interesams. Nei ieškovė, nei VTAS nenurodė, koks būtent atsakovo elgesys kelią žalą vaikams. Atsakovas pažymi, kad vaikai konfliktinių situacijų nemato, tėvai sprendžia nekilnojamojo turto dalybas tarpusavyje.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Teismo posėdžio metu sūnus paklaustas „Ar norėtų ką nors keisti?“ nurodė, kad visada norėtų būti pas ieškovę, o „kada norėtų“ pas atsakovą, paklaustas patikslint nurodė, kad pas atsakovą norėtų praleisti dvi dienas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 06:21 min.). Dukra teismo posėdžio metu, paklausta „Kaip jai tokia tvarka patinka?“ nurodė, kad „Nelabai, nes per ilgai, norėtų daugiau pas mamą, o pas tėtį, kada pati nori važiuoti“. Taigi, akivaizdu, kad prieš tai galiojusi laikina bendravimo tvarka neatitiko vaikų interesų, jie buvo priversti taikytis su jų interesų neatitinkančia bendravimo tvarka, kas pastariesiems kėlė išgyvenimus, stresą, nepatogumus.

5.2. Bendravimo tvarkos dalis, nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. darbo dienomis, nebuvo įvertinta ne tik vaikų interesų apsaugo atžvilgiu, bet ir neatsižvelgus į Ieškovės užimtumą bei Vaikų užimtumą. Tačiau nepaisant to, ieškovė, siekdama išvengti tolesnių konfliktų eskalacijos, geranoriškai siekdama bendradarbiauti ir vykdyti tėvų pareigas tinkamai ir laiku, neteikė atskirojo skundo dėl nutarties, tikėdamasi galutiniu teismo sprendimu byloje išspręsti kilusį ginčą pilna apimtimi dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, pilnai įvertinant Vaikų interesus, išreikštą norą bei ieškovės ir atsakovo galimybes, kurias teismas turėtų įvertinti, priimdamas galutinį sprendimą byloje.

5.3. Atsakovas tik iš savanaudiškų paskatų siekia nekeisti 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi byloje nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, nors pastaroji yra žalinga vaikams. Taigi, atsakovas neįvertina vaikų interesų, o vaikų sąskaita siekia kažkokiu būdu pakenkti ieškovei. Atsakovas neskiria nepilnamečių vaikų interesų nuo savo asmeninių interesų dėl santuokos tarp ieškovės ir atsakovo griūties, tą patvirtina ir atskirajame skunde nuolat nurodoma aplinkybė dėl esą nekilnojamojo turto padalinimo (pažymėtina, kad dėl pastarojo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir/arba naudojimo tvarkos nustatymo yra inicijuota atskira civilinė byla, todėl tai niekaip nesusiję su šios bylos kontekstu ir aplinkybėmis).

5.4. 2026 m. sausio 22 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu per psichologą buvo apklausiami vaikai, sūnus nurodė, kad „Su mokytoja kalbėjo, kad pas psichologą reikės važiuoti, daugiau su niekuo nekalbėjo“ (teismo posėdžio garso įrašo 08:48 min), o dukra nurodė, kad „Sakė mama sakyti kaip širdelė nori“ (teismo posėdžio garso įrašo 55:32 min). Taigi, atskirojo skundo teiginiai, kad esą ieškovė vaikus įtikino, yra niekuo nepagrįsti ir atsakovo sugalvoti tik iš siekio įtikinti teismą savo subjektyviu vertinimu.

5.5. Ieškovė nurodo, kad vaikai turi savo dienos ritmą, kurio dėl savo savanaudiškų tėvų paskatų nėra pagrindo keisti. Ieškovė ne kartą atsakovui nurodė, kad ypatingai sūnui yra per daug popamokinės veiklos įvertinus jo pasirengimą, tačiau atsakovas į tai nekreipė ir nekreipia jokio dėmesio.

5.6. Šia nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka, nors ir ne pilnai, bet atliepia vaikų interesus geriau, nei buvo nustatyta 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi.

5.7. Atsakovas trukdo ieškovei rūpintis nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra, o būtent, ieškovė, sužinojusi apie nepilnamečių vaikų psichologinę būklę, atsiradusius sūnaus nervinius tikus, savo nepilnametį sūnų užregistravo neurologo konsultacijai, kaip buvo skirta jo sveikatą prižiūrinčio šeimos gydytojo, tačiau atsakovas trukdo ieškovei įvykdyti šią pareigą ir vesti nepilnametį sūnų pas gydytoją specialistą, esą pastaroji turėjo atsiklausti atsakovo sutikimo. Toks trikdymas natūralaus proceso, siekiant nepilnamečių vaikų gerovės, negali būti laikytinas tinkamu elgesiu vaikų atžvilgiu.

5.8. Dėl atsakovo nuolatinio nepilnamečių vaikų sekimo, kontroliavimo, draudimo bendrauti su Ieškove, vaikai patiria ypatingai didelę įtampą, sūnui prasidėjo nepertraukiamas nuolatinis nervinis tikas, pastarasis siunčiamas psichologo, neurologo konsultacijoms. Nepilnametė dukra taip pat nuolat gyvena didelėje įtampoje ir strese dėl esamos situacijos, sekimo, atsakovo manipuliacijų, dėl ko taip pat šeimos gydytojo yra siunčiama psichologo konsultacijoms.

5.9. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo yra niekuo nepagrįsti. Po ieškinio pateikimo atsakovas dar daugiau pradėjo manipuliuoti vaikais ir stengiasi daryti jiems įtaką, neigiamai atsiliepdamas apie ieškovę jų akivaizdoje, toks elgesys negali būti toleruotinas, nes tai tiesiogiai daro žalą vaikų gerovei. Atsakovas yra konfliktiška asmenybė ir tik dėl savo siekio patenkinti savo įsitikinimus, pastarasis neįvertina vaikų psichologinės būklės, sveikatos, toks elgesys jokiu būdu negali būti laikytinas sveiku vaikų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl papildomų įrodymų (ne)priėmimo

8. Kartu su atskiruoju skundu šalys pateikė papildomus įrodymus.

9. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, į šios kategorijos bylų ypatumus, įvertinęs aplinkybę, jog dalyvaujantys bylos asmenys turėjo galimybę su teikiamais dokumentais susipažinti, teikiamus naujus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatyto laikino bendravimo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju yra būtina užtikrinti vaikų emocinį stabilumą, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, siekiant aiškumo ir tikslu išvengti konfliktinių situacijų tarp nepilnamečių vaikų tėvų.

13. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakeisti 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais sutinka.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

15. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimus su nepilnamečiais vaikais, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-378/2022).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tėvai neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pažymėtina, kad atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga.

18. Kaip byloje nustatyta, 2025 m. rugpjūčio 13 d. teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną tėvo ir nepilnamečių vaikų P. K. bei K. K. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas A. K. su vaikais P. K. ir K. K. bendrauja kiekvieną mėnesį kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas, vaikams K. K. ir P. K. laikinai apsigyvenant tėvo A. K. faktinėje gyvenamojoje vietoje šiuo laikotarpiu išsaugant ir užtikrinant visas įstatymuose numatytas bendrąsias pareigas ir teises (gyvenamojo būsto, mokslo, sveikatos, laisvalaikio, socialinių ryšių stabilumo, bendravimo su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir kt.), pasiimant vaikus penktadieniais po ugdymosi laiko arba iš mamos E. K. gyvenamosios vietos laiko tarpe nuo 16 iki 17 val. ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui – sekantį penktadienį, vaikus grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą mamai E. K. po ugdymosi laiko, o vaikams nelankant ugdymosi įstaigų, grąžinant vaikus mamai iki 17 val. Taigi siekdama pakeisti jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad ši nustatyta tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė objektyvių duomenų, kad tokia tvarka pažeidžia vaikų interesus nagrinėjamu atveju nepateikė, taigi šioje byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia šalių nepilnamečių vaikų interesus ir ją būtina keisti. Akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo vertinimas, kas geriausiai atitinka jų nepilnamečių vaikų interesus, yra skirtingas, bet tai nereiškia, kad atsakovas, nesielgdamas taip, kaip iš jo tikisi ieškovė, nepaiso savo nepilnamečių vaikų geriausių interesų. Pažymėtina, kad šią aplinkybę pripažino ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovas daro žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus, dėl ko yra poreikis riboti vaikų ir tėvo bendravimą. Tokių duomenų teismui nepateikė ir išvadą teikianti institucija. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, tėvo valdžia jam nėra apribota. Duomenų apie A. K. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, taikomas kardomąsias priemones ribojant jo bendravimą su vaikais, ar kad yra pradėta administracinio nusižengimo teisena atsakovo atžvilgiu dėl galimo vaikų teisių pažeidimo, taip pat nėra. Byloje nėra duomenų, kad būtų tirtas vaikų ir tėvo emocinis psichologinis ryšys, nėra duomenų, kad šuo metų vaikams būtų teikiamos psichologo konsultacijos ir paslaugos, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu yra pagrindas riboti vaikų ir tėvo bendravimą dėl ieškovės teigimu atsakovo daromos neigiamos įtakos ir žalos nepilnamečiams vaikams, jų brandai ir pasaulėžiūrai. Ieškovės teigimu, vaikai yra pavargę nuo kraustymosi, tačiau iš vaikų apklausos tas nematyti.

20. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus ieškovės ir atsakovo argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tą nurodo ir pati ieškovė, atsiliepime į atskirąjį skundą teigdama, kad neteikė atskirojo skundo dėl nutarties, tikėdamasi galutiniu teismo sprendimu byloje išspręsti kilusį ginčą pilna apimtimi dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, pilnai įvertinant vaikų interesus, išreikštą norą bei ieškovės ir atsakovo galimybes, kurias teismas turėtų įvertinti, priimdamas galutinį sprendimą byloje. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

21. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Iš bylos duomenų matyti, kad šalims bendraujant, būtent tarp šalių kyla konfliktai, kas gali neigiamai veikti vaikų emocinę ir psichologinę būseną. Akcentuotina, kad ieškovės nurodyti argumentai ir pateikiami duomenys bus analizuojami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir pasitvirtinus šių duomenų teisingumui, ieškovės nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismui priimant sprendimą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

22. Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo naikintina ir ieškovės prašymas pakeisti 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovės E. K. prašymą pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atmesti.