Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys: G. B., A. B., dėl globėjo pakeitimo su trečiojo asmens A. B. savarankišku reikalavimu dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo panaikinimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Teismas konstatavo, jog išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas atskirti tėvą nuo vaiko, tėvas gali auginti ir auklėti vaiką pats, o tėvo valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, tėvas yra pajėgus pats auginti bei prižiūrėti savo dukrą, jo liga yra ilgalaikėje remisijoje bei netrukdanti jam socializuotis visuomenėje ir kartu būti atsakingu už savo dukrą bei vykdyti įstatyme nustatytas tėvo pareigas. Teismas pažymėjo, jog trečias asmuo turi geras gyvenamosios aplinkos sąlygas, jo sutuoktinė yra pasiryžusi visokeriopai padėti užauginti dukrą, jis gauna pakankamas pajamas, leidžiančias išlaikyti vaiką, vaikui bus sudarytos sąlygos ugdymui. Nors trečio asmens būstas šiuo metu nėra didelis, tačiau tai negali būti laikoma priežastimi, trukdančia vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ar pripažinti, kad tai neatitinka vaiko interesų. Teismui nekilo abejonių, kad A. B. liga nesukelia pasekmių jo pilnaverčiam gyvenimui, kadangi jis yra sukūręs šeimą, augina ir rūpinasi sutuoktinės vaiku, ketina jį įsivaikint, sėkmingai dirba ir yra gerai charakterizuojamas darbovietėje, todėl gali pasirūpinti ir savo dukra. Vertindamas tėvo ryšį su dukra, teismas nustatė, kad jis yra gana glaudus, tėvas visą laiką dalyvavo dukros gyvenime, mergaitė myli savo tėvą, nori su juo gyventi, tėvas jai yra svarbus. Mergaitė savo norą yra išsakiusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, nurodydama, kad ji nori gyventi su tėveliu ir jo šeima. Teismas kritiškai vertino ieškovės ir jo atstovo argumentus, kad mergaitė dar dvejus metus turėtų gyventi Lietuvoje prižiūrima senelių. Teismas laikė tokius argumentus nepagrįstais, nurodydamas, kad dviejų metų laikotarpis naudos mergaitės interesams negali turėti, o esminę žalą padaryti gali. Netenkinus trečio asmens prašymo panaikinti jo atžvilgiu vaiko atskyrimą nuo tėvo bei vaiko gyvenamosios vietos nenustačius su tėvu, gali būti padaryta žala mergaitės psichinei būklei, kuri nori gyventi kartu su tėvu, nebūtų užtikrintas stabilumas vaiko gyvenime, kas laikytina ypatingai svarbiu elementu. Todėl esant minėtoms aplinkybėms, teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimu pritaikytą O. B. atskyrimą nuo tėvo A. B. bei nustatyti nepilnametės O. B. gyvenamąją vietą su tėvu A. B..

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantė (ieškovė) M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-06 įsakymo Nr.30-561 “dėl laikinosios globos O. B. nustatymo”; A. B. priešieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu neteisėtai paėmė iš apeliantės mergaitę, kuriai iš tikrųjų negrėsė joks pavojus. Su sūnumi A. V. įvyko vienintelis konfliktas 2013-02-12, kai mergaitės net nebuvo namie, šis įvykis panaudotas prieš apeliantę, kad paimti mergaitę. Pažymėjo, jog A. V. su apeliante negyvena, tik kartais ją aplanko. Jis vedą ūkį ir turi atskirą namą Švenčionių rajone, Čeranų kaime, kurį gavo kaip palikimą, po tėvo T. B. mirties. Pažymėjo, kad nepilnametė O. B. gyveno M. g., Vilniuje, jai nuosavybės teise priklausančiame 20 kv.m. kambaryje, miegojo savo lovelėje. Pas G. B. mergaitė savo atskiro kambario neturi, gyvena 12 kv. m. kambaryje, lovelės neturi ir tikėtina kad miega kartu su G. B. vienoje lovoje. G. B. pati teisme pripažino, kad jos tikslas sugrąžinti anūkę O. B. sūnui A. B., ir ji nesiruošia jos prižiūrėti ir auklėti. Todėl, apeliantės manymu ir mergaitės paėmimas buvo organizuotas tam, kad A. B. ją pasiimtų į Rusiją. Tuo pačiu užvaldytų jos turimą Lietuvoje nekilnojamąjį turtą ir socialines pašalpas. Iki 2013 m. mergaite nesidomėjo nei jos tėvas, nei senelė, tėvas neteikė vaikui išlaikymo. Apeliantė mergaitę išaugino viena, sudarė jos šeimą, rūpinosi, auklėjo, teikė šilumą ir meilę. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų pažymų matyti, kad A. B. diagnozuota šizofrenija (F20) neišnyko, tik yra remisijoje, t.y. gali bet kada atsinaujinti aštresne forma. A. B. yra gydomas nuo 20 metų. Pagal 2010 m. atliktos ekspertizės duomenis, A. B. psichikos būklė per visą ligos istoriją nebuvo stabili. Todėl esant medikamentinei ligos remisijai yra sunku prognozuoti, ar A. B., gyvendamas Rusijoje, galės tinkamai pasirūpinti vaiku. Pažymėjo ir tai, kad jo ir jo dabartinės sutuoktinės N. B. šeima turi vieno kambario 15,40 kv.m. ploto butą kuriame jau gyvena 4 asmenys. N. B. turi 15 m. sūnų Timur iš pirmos santuokos. Todėl 4 metų mergaitei O. B. gyventi tokioje aplinkoje nėra tinkamos sąlygos, be to atsižvelgtina ir į šiaurės klimatą, tokios sąlygos netinkamos mergaitei gyventi ir gali kilti grėsmė jos sveikatai ir gyvybei. Kaip yra matyti iš pateiktos šeimos sudėties pažymėjimo A. B. yra registruotas šiuo adresu laikinai iki 2015 metų rugpjūčio 20 dienos. Taigi mergaitei gyventi su tėvu Rusijoje nėra jokių sąlygų. Apeliantės manymu reikėtų atidėti O. B. atskyrimo su tėvu klausimo sprendimą dviems metams. Šis terminas jos manymu tinkamas dėl to, kad per tą laiką pasitvirtintų, ar tikrai A. B. šeimos ryšiai naujoje šeimoje yra tvirti, ar tikrai jo ligos remisija yra stabili, ar gaus didesnį butą ir galės sudaryti tinkamas sąlygas mergaitei gyventi, ar bus pratęstas jo leidimas gyventi Rusijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. M. O. B., gim., tėvas yra byloje trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais įtrauktas A. B.. Mergaitės motina M. B. (1t., b.l. 57) mirė 2009-10-10 (2t, b.l. 6), kai vaikui tebuvo trys mėnesiai. Tam, kad tinkamai įvertinti faktinę bylos situaciją būtina ištirti vaiko ir jo artimųjų giminaičių bei tėvo santykius nuo vaiko gimimo. Byloje nustatyta, kad šia šeima Vaiko teisių tarnybos darbuotojai domėjosi nuolat nuo vaiko gimimo. Iš 2009 06 22 šeimos aplankymo akto (t.1,b.l. 119) matyti, kad tuoj po vaiko gimimo Vaiko motina M. B. ir tėvas A. B. gyveno kartu su A. B. tėvais jiems priklausančiame 4 kambarių bute G, Vilniuje. Akte nurodyta, kad dėl neadekvataus vaiko motinos elgesio buvo iškviesta mobilioji VTAS pagalbos grupė ir M. B. paguldyta į N. V. psichiatrijos centrą, iš kurio kitą dieną, jos tėvams reikalaujant buvo išrašyta (t.1,b.l.119,120). Po to M. B. su dukra apsigyveno pas savo tėvus M. g. Vilniuje, kur šeima buvo lankoma VTAT specialistų (t.1, b.l. 121-124). Kaip galima spręsti iš, po vaiko motinus M. B. mirties 2009 10 10, surašytų šeimos lankymo aktų (t.1,b.l.125-130) laikotarpiu nuo 2010 10 20 iki 2010 12 02 tarp senelių iš motinos pusės ir vaiko tėvo kilo konfliktai dėl to jog tėvas norėjo pasiimti ir mergaitę auginti pats. Iš tuo metu surašytų aktų matyti, kad apeliantė ir jos sutuoktinis, neįsileisdavo į namus netgi kartu su tėvu atvykusių VTAT darbuotojų, tik kartais mergaitę parodydavo per langą. Vėliau VTAT darbuotojai buvo įleidžiami, o vaiko tėvas ir G. B. vaiką lankydavo.

2010 06 14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A30-156 (t.1,b.l. 11) O. B. nuo 2010 04 22 nustatyta laikinoji globa globėja paskiriant apeliantę (t.1,b.l.11). Vaiko tėvui A. B. 2010 10 06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu (1t., b.l. 12-17) taikyta tėvų valdžios apribojimo priemonė vaiką atskiriant nuo tėvo. Teismas nagrinėjęs bylą dėl tėvo atskyrimo rėmėsi byloje nustatytais faktais, kad laikinoji mergaitės globa buvo nustatyta M. B., kad vaiko tėvas bylos nagrinėjimo metu turėjo sveikatos problemų. Teismas nustatė, kad atsakovas serga psichikos liga, gydosi nuo 1995 m., tame tarpe 8 kartus gydėsi psichiatrijos ligoninės stacionare, todėl byloje paskyrė psichiatrijos ekspertizę atsakovo psichinei būsenai nustatyti. Ekspertai, atlikę teismo paskirtą ekspertizę, pateikė išvadą, kad atsakovui bylos nagrinėjimo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, kad psichikos sutrikimas yra remisijos stadijoje, pasiekta stabili ir ilgalaikė medikamentinė remisija, psichikos būsenos pagerėjimas, kad jis dėl turimo psichikos sutrikimo gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kad duomenų apie atsakovo pavojingą aplinkiniams elgesį nėra, kad medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti tik epizodiniai savęs žalojimo faktai iki 2007 metų, kad ekspertai nepaneigė atsakovo gebėjimo (dėl ligos) rūpintis dukra. Tačiau atsižvelgęs į surinktų įrodymų, visumą, atsakovo ligą ir į itin mažą O. B. amžių, teismas atmetė prašymą dėl laikinosios globos M. B. pakeitimo nuolatine ir taikė laikiną priemonę tėvo atžvilgiu jo atskyrimą nuo dukros.

Apeliantė 2012-01-03 vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo įspėta ir įpareigota netrukdyti G. B. bendrauti su vaikaite, sudaryti tinkamas sąlygas bendrauti ir buvo įspėta, kad dėl netinkamo globėjos pareigų vykdymo gali būti nušalinta nuo globėjos pareigų (1t., b.l. 78-79).

2013-03-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.30-561 mažametei O. B., gim. 2009-06-09 buvo nustatyta laikina globa, nuo 2013-02-14, globėja paskiriant mažametės senelę iš tėvo pusės (tėvo motiną) G. B., gim. 1949-01-02, gyvenančią Gelvonų g. 11-63, Vilniuje, mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje (1 t., b.l. 8). Minėtu įsakymu buvo panaikintas ankstesnis įsakymas, kuriuo laikina mergaitės globėja buvo paskirta apeliantė. Toks įsakymas priimtas po to, kai Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą dėl mažametės galimo nesaugumo globėjos gyv. vietoje, atliko patikrinimą, kurio rezultatai buvo užfiksuoti 2013 02 12 patikrinimo akte.

Iš minėto 2013-02-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus akto turinio matyti, kad 2013-02-12 skyrius gavo pranešimą dėl globojamo vaiko saugumo M. B. šeimoje (1t., b.l. 58-59). Skyriaus darbuotojai nuvykę į vietą ir išsiaiškinę situaciją, kad į ieškovės namus buvo kviesta policija dėl to, jog ieškovės pilnametis sūnus A. V., būdamas neblaivus smurtavo prieš motiną, sumušė ją ir yra sulaikytas policijos, bet gali būti paleistas, priėmė sprendimą laikinai paimti mažametę O. B. iš globėjos, siekiant užtikrinti mergaitei saugią ir ramią aplinką. Mergaitė buvo nuvežta į senelės (tėvo motinos) G. B. namus, kuriuose ji gerai jaučiasi. Apie grėsmę mergaitės saugumui Vaiko skyrių informavo raštu kaimynai J. K., M. K. ir E. P., nurodydami, kad panašūs įvykiai šeimoje, kai A. V. muša savo motiną, vyksta dažnai, A. agresiją dažnai mato ir vaikas, kaimynus neramina neblaivaus A. sakomi žodžiai, kad mergaitę jis augina savo poreikių patenkinimui (1 t., b.l. 60-61). Byloje yra duomenys, apie A. V. agresyvų, neprognozuojamą elgesį dar 2009-10-30, kurie užfiksuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos šeimos aplankymo akte (1t., b.l. 63).

2013-02-14 G. B. pateikus prašymą Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl jos paskyrimo anūkės, O. B., laikinąja globėja (1t., b.l. 64-65) buvo atliktas vaiko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas, kurio metu konstatuota, kad G. B. namuose sudarytos palankios sąlygos mergaitei augti, kad pati mažametė nurodė norinti ten gyventi ir pas senelę iš motinos pusės nenori grįžti, dėl, dėdės smurto, nuo kurio ji priversta slėptis po stalu (1t., b.l. 66-67). 2013-02-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo organizuota Vaiko laikinosios globos peržiūra dėl nesaugios šeimos aplinkos globotinei O. B., jos patiriamo emocinio ir psichologinio smurto, svarstytas globėjo pakeitimo klausimas, buvo konstatuoti vaiko specialieji poreikiai – psichologo bei logopedo lankymas (1t., b.l. 9-10). Dėl 2013-02-12 įvykių apeliantės namuose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, (t.1,b.l. 18-19), kuris Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-03-13 nutarimu buvo nutrauktas. Iš nutarimo turinio matyti jog kartu su M. B. ir jos globotine gyvenantis A. V. pats nurodė, kad buvo išgėręs ir reikalavo pinigų iš motinos, norėdamas nusipirkti dar alkoholio, motinai atsisakius duoti pinigų tarp jų kilo konfliktas, jis metaliniu strypu mojavo prieš motiną. Policiją iškvietė kaimynė J. K.. Nors ieškovė neigė, kad jos sūnus A. V. gyvena kartu su ja, byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kaimynų liudijimų, kad minėtas asmuo jei ne pastoviai gyvena tai dažnai lankosi apeliantės gyvenamojoje vietoje, dažnai būdamas neblaivus sukelia konfliktus, smurtauja prieš ieškovę, kad jai su globotine yra tekę slėptis nuo A. V. ir net miegoti šiltnamyje ar vištidėje. Teismas posėdyje apklausė liudytoja ieškovės kaimynę J. K., kuri paaiškino, kad skandalai ir girtuokliavimai vyksta nuolat, A. V. muša savo motiną, dėl ko jie ne vieną kartą kvietė policiją, kai policija atvažiuoja jis pasislepia. Kaimynė paaiškino, kad ieškovė dažnai atbėga pas juos prašyti pagalbos, bet ji elgiasi nevienodai vieną kartą sako, kad ją muša, kitą sykį neigia. Liudytoja taip pat paaiškino, kad ieškovė nesugebėdavo kartais susitvarkyti su globojama mergaite, nes mergaitė stipri ir judri, ieškovė su ja nebesuspėja (2 t., b.l 100). I. V. teisių apsaugos kontrolieriui skundė Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytą O. B. ir jos senelės G. B. bendravimo tvarką, skundas buvo pripažintas nepagrįstu (1t., b.l. 92-94).

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas ištyręs suminėtus pateiktus įrodymus įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą priėjo pagrįstos išvados jog tenkinti ieškinį dėl laikinosios globos nustatytos G. B. panaikinimo nėra pagrindo atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau tekste CK ) 3.248 straipsnio nuostatas, kad vaiko globos tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Globos uždaviniai yra paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudarytų vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui. Taip pat į tai, kad viena iš pagrindinių įstatyme įtvirtintų globėjo pareigų yra užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, palaikyti ryšį su tėvais ar artimaisiais giminaičiais, informuoti juos apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais (CK3.271 str.). Nes vaiko laikinosios globos tikslas - vaiko grąžinimas į šeimą (CK 3.253 str.). Apeliantė šiuos globos tikslus kolegijos nuomone supranta klaidingai bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka išsakė neigiamą požiūrį į vaiko tėvą, kas kelia abejonių, kad ji sudarytų sąlygas vaikaitei palaikyti ryšį su tėvu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė jog teisės aktai įpareigoja kiekvieną asmenį imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktų situacijų. Todėl priėjo pagrįstos išvados, kad mergaitės gyvenamoji vieta buvo pakeista, nustačius, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje mergaitei neužtikrinama saugi aplinka, dėl ieškovės sūnaus piktnaudžiavimo alkoholiu ir agresyvus, nekontroliuojamo elgesio, konfliktų su ieškove, kas daro nepataisomą psichologinę žalą mažametei mergaitei. Teismas nenustatęs aplinkybių, kad globėjos ir globos vietos pakeitimas būtų emociškai ir psichologiškai įtakoję mergaitę, o priešingai nustatęs, kad mergaitė gyvendama su naująja globėja, kuri yra jos tėvo motina, jaučiasi saugiai ir gerai, nori pas ją gyventi ir nenori sugrįžti gyventi pas ieškovę priėjo pagrįstos išvados, kad sprendimas pakeisti vaiko globėją bei jos gyvenamąją vietą iš esmės nesukėlė neigiamų padarinių mergaitės psichikai bei jos emocinei būklei. Apie tai, kad jai geriau gyventi pas globėją G. B. bei, kad ji nori su ja gyventi vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybos specialistams kelis kartus yra nurodžiusi pati mažametė (1t., b.l. 170). Be to kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, gyvendama pas dabartinę globėja mergaitė turi visas sąlygas bendrauti su Murmanske gyvenančiu tėvu naudodamasis internetine skype programa.

Taip pat reikšminga aplinkybė prieš vaiko perkėlimą ir globos funkcijų priskyrimą ankstesniajai globėjai ieškovei yra jos amžius, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu jai yra sukakę 74 metai. Teisingas teismo argumentas, kad nepaisant ieškovės į bylą pateiktos medicininės pažymos, apie jos galėjimą būti globėja bylos nagrinėjimo metu, jos perspektyvos artimiausioje ateityje užtikrinti greitai augančio vaiko vystymosi poreikius, vaiko raidą, paruošti jį mokyklos lankymui, vėliau prižiūrėti vaiko mokymąsi pamokų ruošą, padėti įsigyti socialinių įgūdžių ir savarankiškumo, užtikrinti ir stiprinti vaiko ryšius su jo biologiniu tėvu, rūpintis vaiko laisvalaikiu yra abejotinos.

Tenkindamas trečiojo asmens reikalavimą dėl pritaikyto vaiko atskyrimo nuo tėvo panaikinimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą, CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisę į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. Minėtame teisiniame reguliavime nustatyta vaiko teisė gyventi su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinam savo tėvų šeimoje. Šiose normose aiškiai išreikšta, kad vaiko gyvenimas savo šeimoje turi pirmenybę prieš kitus vaiko gyvenimo ir auklėjimo būdus. Kasacinio teismo, Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau tekste EŽTT) formuojamoje praktikoje šeimos išskyrimas vertinamas kaip labai rimto pobūdžio apribojimas, kuris gali būti taikomas tik esant pakankamai svariems argumentams ir tik vaiko interesais. EŽTT laikosi nuomonės, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti stabdomas išnykus jos skyrimo pagrindams ir kurios tikslas yra suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

CK 3.181 straipsnio 1 dalis įsakmiai nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas.

Pagrindinės priežastys dėl kurių teismas 2010-10-06 taikė vaiko atskyrimą nuo trečiojo asmens byloje ir biologinio vaiko tėvo buvo vaiko mažas amžius (mergaitei nebuvo metukų) bei trečiojo asmens mergaitės tėvo sveikata, jo psichikos sutrikimas, kuris ekspertų nuomone netrukdė trečiajam asmeniui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nebuvo nustatyta jog A. B. dėl savo susirgimo keltų pavojų šeimos nariams. Tačiau buvo atsižvelgta į tai, kad vaiko tėvas tuo metu buvo pripažintas dalinai nedarbingu, jam nustatytas 55proc. darbingumo lygis dėl psichinio sutrikimo. Be to, kadangi vaikas beveik nuo gimimo buvo atskirtas nuo tėvo. Nagrinėjant A. B. skundą apeliacine tvarka, kai O. B. gyveno su apeliante Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad vaiko staigus gyvenamosios aplinkos ir jį supančių asmenų pakeitimas yra priešlaikinis, gali būti žalingas paties vaiko psichinei ir emocinei būsenai, kad atsakovas, stiprindamas savo sveikatą, turėtų palaipsniui, pastoviai ir nuosekliai stiprinti vaiko emocinius ryšius su tėvu, palaipsniui pratinti vaiką prie savo tėvų ir kitų šeimos narių, kad būtų pasiekta harmoninga vaiko adaptacija naujose gyvenimo sąlygose. Iš bylos medžiagos matyti, kad dukrai gyvenant pas apeliantę tėvas dėjo pastangas lankyti dukrą, tačiau tam dažnai trukdydavo apeliantė ir jos sūnus. Nustačius laikinąją globą vaiko senelei iš tėvo pusės, pastarajam buvo sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu VTAT nustatė jog tėvas yra atstatęs ryšį su dukra. Jis nuolat bendrauja per skypą. Iš VTAT globos peržiūros aktų nustatyta, kad dukters ryšys su tėvu buvo nuolat palaikomas. A. B. 2013-07-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atvažiavo į teismą iš Rusijos. Dukra jį sutiko džiaugsmingai. Jis bendrauja su dukra telefonu ir internetu. Dukra atsimena visas vietas, kur jie lankėsi. Nurodė, kad kai mergaitė gyveno pas ieškovę, jis galėjo bendrauti tik pagal grafiką-du kartus per mėnesį dviem dienom mergaitę pasiimdavo pas save. Kai išvyko į Rusiją iki to laiko, kol dukra gyveno pas ieškovę, jis neturėjo galimybių bendrauti su ja. Kai dukra buvo perkelta pas jo motiną su dukra bendrauja kiekvieną dieną. Nurodė, kad dukra laukia ir džiaugiasi, kad jis ją pasiimtų gyventi pas save (1 t. b.l. 157-158). Koks mergaitei svarbus yra tėvas teismo posėdyje paliudijo ir T. L., kuri nurodė, kad mergaitė visada apie jį kalba, kai namuose kalbama apie jos tėtį ji atbėga ir atneša nuotrauką.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. 2012-06-04 yra sudaręs santuoką (1t., b.l. 191-192). Jo sutuoktinė turi nepilnametį vaiką (1t., b.l. 194-195). Jo sutuoktinė N. B. ir jos sūnus T. G. sutinka, kad O. B. gyventų kartu su jais, sutuoktinė pasižada teikti visokeriopą pagalbą auklėjant dukrą, palaikyti morališkai ir materialiai, nurodo, kad būdama Lietuvoje prie mergaitės prisirišo (1t., 197-201). Trečias asmuo su šeima šiuo metu gyvena Rusijoje, Nencų autonominėje apygardoje municipalinės įmonės nuomojamame15,40 kv.m. bute (1t., b.l. 203-206). Trečias asmuo savo dukrą yra įrašęs į priėmimo eilę švietimo įstaigoje (1t., b.l. 211-212). A. B. nuo 2012-09-12 dirba šaltkalviu remontininku Nencų autonominės apygardos valstybinėje unitarinėje įmonėje “Neneckaja agropromyšlennaja kompanija“ centrinėje bazėje (1t., b.l. 214-215), gauna pakankamas pajamas sudarančias galimybę tinkamai išlaikyti dukrą (1t., b.l. 220-226), nurodė stovįs eilėje būsto sąlygoms gerinti. Darbovietėje jis užsirekomendavo kaip atsakingas ir sąžiningas darbuotojas, kurio požiūris į pareigas yra labai atsakingas, gyvenantis blaivų gyvenimą, taktiškas ir korektiškas, ramaus būdo, geranoriškas, gerbiamas kolektyvo (1t., b.l. 217-218). Į bylą pateikta Rusijos specialios medicininės komisijos 2012-12-13 medicininė išvada, kuri patvirtina, kad A. B. yra tinkamas įsivaikinti, paimti globoti ar rūpintis vaiką, kontraindikacijų nenustatyta (1t., b.l.228-230). Tai, kad A. B. sveikatos būklė yra stabili patvirtina ir į bylą išreikalauta jo sveikatos istorija iš VšĮ Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro.

2013-07-25 organizavo vaiko globos peržiūrą, kurioje dalyvavo A. B., jo sutuoktinė N.V. B. ir jos nepilnametis sūnus iš pirmosios santuokos. Tiek sutuoktinė, tiek jos nepilnametis sūnus patvirtino, kad sutinka ir nori, kad nepilnametės O. B. gyventų kartu su jais. Pokalbio metu nepilnametė O. B. tėčio sutuoktinę vadino mama ir teigė, kad nori gyventi su tėčiu ir jo šeima bei, kad ji labai myli tėvelį. (2t., b.l. 49-50, 52-53).

Kolegijos nuomone teismas pagrįstai konstatavo jog nors ta aplinkybė, kad A. B. ir toliau serga liga, kuri buvo vienas iš pagrindų taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvo, nėra pasikeitusi, bet atskyrimas taikytas ne tik dėl ligos, bet ir susidėjus kitoms faktinėms aplinkybėms nulėmusioms atskyrimo taikymą, tokioms kaip itin mažas vaiko amžius, emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo nebuvimas, kurios šios bylos nagrinėjimo metu yra išnykusios. Kolegija taip pat pritaria teismo išvadai jog bylos duomenys liudija apie į gerąją pusę pasikeitusias A. B. gyvenimo aplinkybes, kad pastaruoju metu liga nesukelia pasekmių jo pilnaverčiam gyvenimui. Jis yra sukūręs šeimą, augina ir rūpinasi sutuoktinės vaiku, kurį ketina įsivaikinti, sėkmingai dirba ir yra gerai charakterizuojamas darbovietėje, todėl teismui nekilo abejonių, jo sugebėjimu pasirūpinti ir savo dukra.

Kad tėvo ryšys su dukra yra tvirtas, kad jis yra gana glaudus, kad tėvas aktyviai dalyvauja dukros gyvenime, kad mergaitė myli savo tėvą, nori su juo gyventi, tėvas jai yra svarbus, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme pasisakiusi atsakovo atstovė. Tai pirmosios instancijos teisme patvirtino ir vaiko globėja G. B. nurodydama, kad vaikas labai laukia tėvo, mielai su juo bendrauja. VTAT atstovė nurodė, kad vasarą jam atvykus į Lietuvą dukra noriai leidžia laiką su tėvu, nori kad jis greičiau ją pasiimtų gyventi pas save, todėl nutraukus vaiko ir jo tėvo emocinį ryšį, vaikui būtų padaryta sunki psichologinė trauma. VTAT atstovės teigimu nors O. B. yra tik 5 metai, mergaitė savo norą gyventi su tėvu išsako aiškiai ir tvirtai ji teigia norinti gyventi su tėveliu ir jo šeima.

Apeliantės skunde išsakoma mintis jog anūkė dar bent dvejus metus galėtų augti prižiūrimą senelių neatitinka vaiko, kuris aiškiai išreiškia norą gyventi su tėvu interesų. Toks palikimas vaiko atskirtu gali traumuoti vaiką, jam sunku būtų paaiškinti kodėl ji negali gyventi su tėvo šeima. Vaiko gyvenime itin svarbia reikšmę turi santykių su tėvais ir artimaisiais stabilumas. Atskyrimas nuo tėvų taikomas kaip ekstraordinarinė, laikina priemonė tais atvejais kai tėvai laikinai atsiduria tokioje situacijoje kai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir turi būti panaikinama, kai aplinkybės dėl kurių ji buvo pritaikyta išnyksta, nes vaiko interesus labiausiai atitinka gyvenimas su tėvais emocinis ryšys su jais. Pagrįstas ir G. B. išsakytas pastebėjimas, kad abi močiutės yra garbingo amžiaus ir dėl objektyvių priežasčių sveikatos bei senatvės, negalės tinkamai užauginti ir išauklėti savo anūkės.

Apeliantės teiginiai dėl atsakovo gyvenimo sąlygų bei klimato juostos, kurioje jis bylos nagrinėjimo metu gyvena įtakos dukros sveikatai taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Tiek vaiko tėvas, tiek jo sutuoktinė yra pasiruošę užauginti dukrą. A. B. gauna pakankamas pajamas, leidžiančias išlaikyti vaiką, vaikui bus sudarytos sąlygos ugdymui, o ta aplinkybė, kad vaiko tėvo būstas šiuo metu nėra didelis, nesudaro pagrindo atsisakyti vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ar pripažinti, kad tai neatitinka vaiko interesų. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas nei priimant sprendimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, nei sprendžiant klausimą dėl atskyrimo panaikinimo nėra nustatyta aplinkybių, kad A. B. savo elgesiu būtų kėlęs ar keltų grėsmę vaiko interesams, teismas nenustatė netinkamo jo elgesio su vaiku faktų, priešingai vaikas jam visą laiką buvo svarbus, jis siekė pats auginti savo vaiką, tik dėl susiklosčiusios tuometinės situacijos buvo priimtas sprendimas laikinai atskirti vaiką nuo tėvo. Aplinkybės, kad A. B. neteikė vaikui išlaikymo, laikytinos nepagrįstomis, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad išlaikymas buvo teikiamas pagal galimybes (2t., b.l. 40, 77).

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatytas vaikų ir tėvų atskyrimas, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Pagal CK 3.181 straipsnio 1 dalį vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos gyvenimo sąlygas yra pateikusi teismui išvadą dėl ginčo. Šią išvadą teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir konstatavo, jog yra išnykę aplinkybės, kurios buvo pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią, tėvas gali auginti ir auklėti vaiką pats, o tėvo valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, tėvas yra pajėgus pats auginti bei prižiūrėti savo dukrą, jo liga yra ilgalaikėje remisijoje bei netrukdanti jam socializuotis visuomenėje ir kartu būti atsakingu už savo dukrą bei vykdyti įstatyme nustatytas tėvo pareigas. Priėjęs tokios išvados pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimu pritaikytą O. B., gim., atskyrimą nuo tėvo A. B. bei nustatė nepilnametės O. B., gim., gyvenamąją vietą su tėvu A. B..

Apeliantės teiginiai jog A. B. siekia užvaldyti dukros turtą ir valstybės skiriamas pašalpas niekuo nepagrįsti ir laikytini tik pačios apeliantės prielaidomis. Pagal įstatymą ieškovas panaikinus jo atskyrimą nuo dukters taps jos įstatyminiu atstovu ir įgis uzufrukto teisę valdyti jai priklausantį turtą dukters interesais, tačiau byloje nėra jokių duomenų leidžiančių įtarti jog ieškovas galėtų šias teises naudoti savanaudiškais priešingais dukters interesams tikslais.

Kiti apeliaciniame skunde įvardijami argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, atsakovės naudai priteistinos, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal atsakovės į bylą pateiktus duomenis sudarančio 400 Lt, sumokėtų (b.l. 150) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. M. g./ S., Vilniuje atsakovės G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. G. g., Vilniuje, naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.